Civilinė byla Nr. e2-1557-466-2016
Teisminio proceso Nr 2-68-30404-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.8.;2.5.10.2.4.2.;3.2.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 11d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Vandai Žitkauskaitei, ieškovei J. S., ieškovės atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui, atsakovo atstovams advokatui Justinui Borevičiui, A. R., išvadą teikiančios institucijos atstovei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui UAB „Laisvalaikio spektras“ dėl pažeistos teisės į būstą neliečiamumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus visuomenės sveikatos centras,
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašė uždrausti UAB „Laisvalaikio spektras“ naktiniame bare „Paparazzi“, esančiame (duomenys neskelbtini), naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, įtvirtintus Higienos normoje 30:2009 ir Higienos normoje 33:2011. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro administracinio teisės pažeidimo nutarimas neturi prejudicinės galios šiam ginčui. Be to minėtas nutarimas apskųstas teismui. Pagal atsakovą, Vilniaus visuomenės sveikatos centro užfiksuotas ribinio garso dydžio viršijimas savaime nepatvirtina, kad tie duomenys yra objektyvūs ir neginčijami, nes neįvertintas leistinų paklaidų taikymas. Atsakovas nurodė, jog baro veiklai naudojamos patalpos yra nuomojamos ir 2011-08-17 nuomos sutartyje yra nurodytas patalpų naudojimo tikslas – baro veikla. Pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui sudarant nuomos sutartį buvo administracinės paskirties. 2014-03-19 patalpas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ieškovės motina N. S., 2014-03-25 buvo išduota deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, remiantis kuria patalpų, kuriomis naudojasi ieškovė, paskirtis buvo pakeista iš administracinės į gyvenamosios paskirties. Todėl atsakovas kėlė klausimą, ar keičiant ieškovės patalpos paskirtį į gyvenamosios paskirties buvo tinkamai įgyvendintas patalpų atitikimas reikiamai garso klasei (C), kuri numatyta STR 2.01.07:2003 reikalavimuose. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų jos nurodytai 3 500 eurų žalai pagrįsti. Ieškovės nurodytu Šiaulių apygardos teismo 2010-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-217-267/2010 negalima remtis kaip precedentu, nes faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios. Nebuvo nustatytas triukšmo lygio viršijimas ieškovės miegamajame kambaryje, todėl, ieškovei teigiant apie nemigos atsiradimą, nepatvirtintas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomų neigiamų pasekmių jos sveikatai. Atsakovo teigimu, patenkinus ieškovės ieškinį būtų suabsoliutinta teisė į būsto neliečiamumą. Iki pat 2015 m. pradžios atsakovas nebuvo sulaukęs jokių pastato bendraturčių skundų dėl atsakovo vykdomos veiklos, dėl leidžiamos muzikos ar ventiliacijos įrenginių skleidžiamo garso. Baras pastate buvo įrengtas 2011 m., o ieškovė butą įsigijo 2014 m., todėl turėjo žinoti apie veikiantį barą pastate. Šiuo atveju ne atsakovas įkūrė barą gyvenamajame name, o ieškovė įsigijo patalpas administracinės paskirties pastate ir jas pakeitė į gyvenamosios paskirties, todėl ieškovės teisės neturi būti labiau ginamos nei atsakovo.
Ieškovė dublike nurodė, kad neteikia absoliučios reikšmės 2015-07-07 nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.13(13.2)-ATPN-81, tačiau nutarimas patvirtina aplinkybę, jog atsakovas buvo nubaustas už viršytus leistinus triukšmo lygius. Be to atsakovas, pažeisdamas teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir toliau viršija leistinus ribinius skleidžiamo triukšmo lygius. Tuo atsakovas pažeidžia Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas. Pagal ieškovę, atliekant paklaidos skaičiavimus gali būti gaunamas ir nepalankus atsakovui rezultatas. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teiginį, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras garso lygį matavo grojant muzikai, o ne priešingai. Oro temperatūra ir oro drėgmė negalėjo turėti esminės reikšmės triukšmo lygio matavimo rezultatams. Ieškovės motinos N. S. iniciatyva patalpų paskirtis buvo pakeista į gyvenamosios paskirties laikantis visų norminių aktų reikalavimų. Tai, kad pastate kitos patalpos yra administracinės paskirties, nereiškia, kad tų patalpų garso izoliacija turi būti blogesnė, nei gyvenamosios paskirties patalpų arba gali būti net gi geresnė. Dėl atsakovo daromo pažeidimo ieškovė patyrė ir patiria neturtinę žalą. Ieškovė vartoja vaistus, mažinančius įtampą ir nerimą, taip pat vaistus nuo migrenos. Į atsakovo argumentą, kad kartais medicininiais tikslais yra skiriamas gydymas ultragarsu ieškovė nurodė, jog ji jaučia nuolatinį nekontroliuojamą triukšmą, viršijantį nustatytas normas. Pagal ieškovę, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, o atsakovo ūkinė veikla neturi būti suabsoliutinama.
Atsakovas triplike nurodė, kad vertinimas, jog atsakovas gali būti atlikęs neteisėtus veiksmus yra grindžiamas tik prielaidomis. Atsakovo atstovai nebuvo kviečiami atliekant triukšmo lygio matavimus, todėl matavimų rezultatai atsakovui kelia abejonių. Atsakovas teigia, kad garso lygio matavimai buvo atlikti tik svetainės kambaryje, o 2015-03-30 bei 2015-11-03 atliekant matavimus ieškovės miegamajame nebuvo užfiksuotas triukšmo ribinių dydžių viršijimas ir higienos normos HN 33:2011 pažeidimas. Deklaraciją apie statybos užbaigimą bei paskirties pakeitimą pasirašė ne ankstesnis buto savininkas, o N. S. įgaliotas asmuo. Ieškovės motina, prieš teikdama deklaraciją ir tvirtindama paprastojo remonto užbaigimą bei patalpų paskirties pakeitimą turėjo susipažinti su patvirtintu projektu bei įsitikinti, ar darbai atlikti laikantis projekto reikalavimų, išsiaiškinti, kad pastato, pastatyto 1940 m., pirmame aukšte veikia baras. Ieškovės bute triukšmo lygį gali didinti ir netiesioginiu keliu, dėl patalpos perdangų, sienų ar išorinių atitvarų nesandarumų į patalpą prasiskverbęs triukšmas. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pakeičiant patalpų paskirtį buvo užtikrinta patalpų apsaugos nuo triukšmo kokybė, artima atitinkamos paskirties pastatų (patalpų) C garso klasei. Atsakovo nuomone, ieškovės pateiktas receptas vaistams neįrodo ieškovės sveikatos pablogėjimo dėl keliamo triukšmo, nes ieškovės sveikatos sutrikimai galėjo pasireikšti ir anksčiau. Atsakovas teigia, jog pagal EŽTT praktiką tam, kad būtų konstatuotas asmens teisės į būsto neliečiamybę pažeidimas, jis turi tiesiogiai paveikti pareiškėjo namus, šeimą, privatų gyvenimą, neigiamas poveikis turi pasiekti tam tikrą minimalų sunkumo lygį. Atsakovo teigimu, baras pastate (duomenys neskelbtini), veikia nuo 2011 m. ir įsigyjant patalpas tame name bei imantis veiksmų dėl vienintelių tame pastate patalpų pertvarkymo į gyvenamąsias reikėjo iš anksto reikiamai įvertinti pastate veikiančio Baro galimą poveikį bei imtis būtinų priemonių dėl įsigytų patalpų tinkamos garso izoliacijos įrengimo.
Trečiasis asmuo N. S. atsiliepimo nepateikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovė gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai trečiajam asmeniui N. S. Buto savininkė pagal 2014-10-14 įgaliojimą įgaliojo dukrą J. S. savo nuožiūra naudotis, valdyti bei disponuoti bet kuriuo N. S. nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Atsakovas UAB „Laisvalaikio spektras“ vykdo komercinę-ūkinę veiklą, susijusią su kavinėmis, klubais, barais bei restoranais ir adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte veikia atsakovui priklausantis naktinis baras „Paparazzi“.
Dėl pažeistos ieškovės teisės į būsto neliečiamybę.
Kaip nurodė ieškovė, bare, kurio darbo laikas darbo dienomis yra nuo 17 val. iki 3 val. ryto, o savaitgaliais – nuo 17 val. iki 6 val. ryto vyksta įvairūs muzikiniai renginiai ir dideliu garsu leidžiama tranki muzika, kuri jaučiama virš baro esančiose gyvenamosiose patalpose, t.y. ir ieškovės bute. Bare esančių įrenginių skleidžiamas garsas yra toks, kad ieškovei tapo neįmanomas bet koks poilsis nakties metu. Dėl to ieškovė kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kurio specialistai atliko laboratorinius triukšmo matavimus ieškovės bute ir nustatė, kad infragarso ir žemo dažnio garsų lygiai 40-200 Hz dažnyje viršijo leistinus triukšmo ribinius dydžius, numatytus Higienos normoje 30:2009 bei Higienos normoje 33:2011. Vilniaus visuomenės sveikatos centras įpareigojo Baro atsakingus asmenis imtis efektyvių priemonių muzikos (garso aparatūros) keliamam triukšmui sumažinti. Atsakovas 2015-03-10 raštu pranešė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, kad minėtų priemonių ėmėsi – perprogramavo Bare veikiančią įrangą. 2015-03-28 bei 2015-03-30 nakties metu Bare buvo atlikti pakartotiniai triukšmo matavimai grojant ir negrojant muzikai, kurių metu nustatyta, jog grojant muzikai infragarso ir žemo dažnio garsų lygiai 40-200 Hz dažnyje siekė 29-50 dB, kai leidžiama 14-48 dB ir viršijo leistinus ribinius dydžius.
2015-03-17 ieškovė pateikė skundą Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl Bare veikiančių ventiliacijos įrenginių keliamo triukšmo. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai 2015‑03‑30 atliko triukšmo ir vibracijos matavimus veikiant ventiliacijos įrenginiams bei juos išjungus. Centro specialistai nustatė, kad ekvivalentinis garso slėgis viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ribinę 35 dBA vertę veikiant ventiliacijos įrenginiams ir įpareigojo Baro atsakingus asmenis iki 2015-07-23 imtis efektyvių priemonių ventiliacijos įrenginių keliamam triukšmui sumažinti. Ieškovė negavo jokio pranešimo apie tai, kad atsakovas ėmėsi tokių priemonių.
Atsakovui tęsiant pažeidimą ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrių, kuris informavo ieškovę, kad galės imtis atsakovo atžvilgiu Triukšmo valdymo įstatyme ir Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse numatytų poveikio priemonių, kai už pažeidimą atsakingas UAB „Laisvalaikio spektras“ asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn.
UAB „Laisvalaikio spektras“ baro „Paparazzi“, esančio (duomenys neskelbtini), direktoriui A. R. 2015-07-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (13.2)-ATPB-81 A. R. buvo paskirta 79 eurų bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-19 nutarimu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 7 d. nutarimą panaikino. Teismas, argumentuodamas savo nutarimą nurodė, jog 2015-07-07 nutarimas buvo priimtas nesilaikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. 1d. reikalavimų, pagal matavimų rezultatus triukšmo lygis buvo viršytas nežymiai, matuojant galėjo būti pašalinių garsų, kurie gali turėti esminės reikšmės rezultatams, triukšmo lygio matavimai nepagrįstai buvo atlikti nepranešus apie juos UAB „Laisvalaikio spektras“ baro „Paparazzi“ atstovams bei administracinio teisės pažeidimo byla nepagrįstai išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., kuris apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi apylinkės teismo 2016-01-19 nutarimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad nagrinėdamas šį ginčą teismas nėra saistomas administracinės bylos rezultatų.
2015-10-31 Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atliko pakartotinius triukšmo infragarso ir žemo dažnio garso matavimus ieškovės bute veikiant atsakovui priklausančiam Barui „Paparraci“. Buvo nustatyta, kad ieškovės buto svetainėje grojant muzikai Bare infragarsas ir žemo dažnio garso lygis 40-200 Hz dažnyje siekė 60-31 dB, o miegamajame kambaryje – 49-32 dB, kai leidžiamas lygis yra 48-14 dB, t.y. buvo viršytas leistinas triukšmo ribinis dydis, numatytas Higienos normoje 30:2009. Taip pat infragarso ir žemo dažnio garso matavimai buvo atlikti 2015-11-17 svetainės kambaryje grojant muzikai Bare, infragarsas ir žemo dažnio garso lygis 40-200 Hz dažnyje siekė 55-31 dB, miegamajame kambaryje – 48-33 dB (leistina riba – 48-14 dB), t.y. buvo viršyti ribiniai dydžiai, nustatyti Higienos normoje 30:2009.
Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai dalyvaujant ieškovės ir atsakovo atstovams 2016-04-12 bare „Paparazzi“ atliko pakartotinius triukšmo lygio matavimus 0015 val.- 0050 val. negrojant muzikai ir neveikiant ventiliacijos sistemoms. Nustatyta, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis miegamajame kambaryje siekė 20,9 dBA (maksimalus - 34,8 dBA) ir neviršijo Higienos normoje 33:2011 numatyto ekvivalentinio 35 dBA bei 45 dBA maksimalus garso slėgio lygių. Atlikus laboratorinius matavimus ekvivalentinių garso slėgio lygių skirtumas pagal A ir C svirtis buto miegamajame kambaryje siekė 15,4 dBA, t.y. neviršijo nustatytos normos. Tai užfiksuota Akustinio triukšmo tyrimo protokole Nr. F-T99, Infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokole F-TO-15 bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų išvada pateikta 2016-04-21 patikrinimo akte Nr. PA.10-81 (16.19.1 10.12).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė teismo posėdyje nurodė, kad anksčiau atlikus matavimus grojant muzikai Bare „Paparazzi“ triukšmo lygis bute (duomenys neskelbtini), buvo viršytas, o atlikus matavimus kai muzika negrojo, triukšmo lygis nebuvo viršytas.
Atsakovo atstovas teigė, jos atsakovas neviršijo ribinių triukšmo lygio dydžių, nes pagal Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 9 p. asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę ar pramoninę veiklą statiniuose, kurių statybai statybos leidimas (statybą leidžiantis dokumentas) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą buvo išduotas iki šios higienos normos įsigaliojimo datos, šios higienos normos 1 lentelės 4 punkte nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai iki 2016 m. lapkričio 1 d. gali būti viršijami, bet ne daugiau kaip 10 dB. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuriai sričiai priskirtina jo veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, todėl nėra aišku, ar jam gali būti taikoma 9 p. nuostata. Atsakovas pateikė Infragarso ir žemo dažnio garso slėgio lygio matavimų, kuriuos, atsakovo užsakymu atliko UAB „Akustinių tyrimų centras“, protokolus. Matavimai buvo atlikti 2016-01-16 d., 11 val. 30 min. nedalyvaujant ieškovei ar jos atstovui, buvo matuojami aplinkos skleidžiami garsai bei triukšmas iš Baro įjungus garso ribotuvą administracinėse patalpose trečiame aukšte virš Baro, taip pat matuojamas triukšmo lygis Bare įjungus garso ribotuvą. Tuo remiantis atsakovas teigė, jog triukšmo lygis Bare neviršija nustatytų normų. Pažymėtina, kad matavimai buvo atlikti dienos metu, todėl daryti išvadą dėl triukšmo lygio neviršijimo vadovaujantis vien minėtais matavimais, negalima.
Ieškovė pateikė 2015 m. sausio, balandžio, spalio ir lapkričio mėn. atliktų matavimų lenteles, kuriose žalia spalva pažymėti matavimų metu užfiksuoto garso ir leistino garso ribinio dydžio skirtumai. Pagal ne vieną matavimo rezultatą garso lygis buvo viršytas daugiau kaip 10 dB. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Fizikinių veiksnių tyrimo centro specialistų atliktų matavimų rezultatais. Pagal 2016-04-12 atliktus triukšmo lygio matavimų rezultatus bute (duomenys neskelbtini), negrojant muzikai ir neveikiant ventiliacijos sistemoms bare „Paparazzi“, triukšmo lygis nebuvo viršytas. Tuo remiantis darytina išvada, kad būtent dėl atsakovo vykdomos veiklos bare „Paparazzi“ skleidžiamas triukšmas, kuris viršija lygius, nustatytus Lietuvos higienos normoje 30:2009 ir Lietuvos higienos normoje 33:2011.
Triukšmo valdymo įstatymo 1 str. 2 d. nurodytas šio įstatymo tikslas - reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 str. 19 p. triukšmas, tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Kenksmingas poveikis, tai neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ar gyvajai gamtai (Įstatymo 2 str. 8 p.). Triukšmo šaltinis - bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą (Įstatymo 2 str. 26 p.). Triukšmo šaltinio valdytojas, tai triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį (Įstatymo 2 str.25 p.). Triukšmo ribinis dydis - Ldienos, Lvakaro arba Lnakties rodiklio vidutinis dydis, kurį viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ir (ar) mažinti (Įstatymo 2 str. 24 p.).
Atsakovas teigė, kad ėmėsi triukšmo lygio mažinimo priemonių, t.y. Bare įrengtas prietaisas, ribojantis triukšmo lygį. Tačiau tai aplinkybei patvirtinti atsakovas nepateikė įrodymų. Atsakovas taip pat rėmėsi argumentu, kad atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė už garso lygio viršijimą. Tačiau skiriasi nagrinėjimo dalykas administracinėje ir civilinėje byloje, ir atsakomybės netaikymas administracinėje byloje nepašalina civilinės atsakomybės sąlygų. Be eilės atliktų matavimų rezultatų teismas remiasi ir ieškovės paaiškinimu, kuri bylos nagrinėjimo metu teigė, kad veikiant barui „Paparazzi“, ypač nuo ketvirtadienio iki savaitgalio, Bare grojant muzikai bute (duomenys neskelbtini), jaučiama vibracija ir toks triukšmas, kuris sudaro neįmanomas sąlygas gyventi bute. Ieškovė pateikė notaro patvirtintus jos tėvo H. S. parodymus, kur jis teigia, jog 2016 m. naktimis iš balandžio 7 d. į 8 d., iš balandžio 8 d. į 9 d. ir iš balandžio 9 d. į 10 d. jam būnant bute (duomenys neskelbtini), iš baro „Paparazzi“ girdima muzika skleidė tokį triukšmą, jog drebėjo šaldytuvo lentynos, daiktai spintoje, atremtoje į svetainės sieną ir dėl triukšmo buvo neįmanoma užmigti. Atliekant triukšmo lygio matavimus 2016-04-12 dalyvavo ir buvęs buto savininkas A. M. bei antstolis D. Š. Matavimų metu išjungus muziką Bare buvo tyla, o įjungus muziką visu garsu skleidžiamas triukšmas buvo daug silpnesnis nei 2016 m. balandžio 7-10 d. ir žemo dažnio garsai buvo beveik nejuntami. Iš antstolio D. Š. 2016-04-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad bare „Paparazzi“ ant sienų pakabintos dvi garso kolonėlės, žemų dažnių kolonėlė yra ant grindų šalia didžėjaus pulto, prie kurios sienos ji pastatyta, iš protokolo vaizdinės medžiagos nėra aišku. Net ir neturint specialių žinių teigtina, kad pakabintos ant sienos garso kolonėlės gali sukelti vibraciją. Turintis tokio pobūdžio veiklos patirtį liudytojas A. S., kuris dalyvavo 2016-04-12 atliekant matavimus, teigė, jog bare „Paparazzi“ garso aparatūra sureguliuota foniniam garsui ir žemų dažnių kolonėlė nustatyta -17 dB, kas tinka būtent foniniam garsui, tačiau netiktų šokių muzikai ar pan. poreikiams. Žemų dažnių kolonėlė Bare įstatyta į rėmelį, kas, liudytojo teigimu, yra geras sprendimas skleidžiamo triukšmo lygiui mažinti, tačiau esant taip sureguliuotam garso lygiui garso triukšmas iš viso neturi būti stipriai juntamas. Liudytojo teigimu, garso reguliavimo procesorių galima perprogramuoti, tačiau tam reikia turėti reikiamų žinių.
Atsakovas rėmėsi argumentu, kad higienos normose įtvirtintų ribinių verčių viršijimas galėtų būti susijęs su aplinkybe, jog administracinė patalpų paskirtis buvo pakeista į gyvenamąją. Pagal atsakovą, remiantis Statybos techniniu reglamento (toliau-STR) 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės apsauga nuo triukšmo“ 4 p. keičiant pastato (patalpų) paskirtį apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes, nei rodiklių vertes, taikomas atitinkamos paskirties pastatų (patalpų) C garso klasei. Tačiau patalpos (duomenys neskelbtini), šiuo metu viešajame registre įregistruotos kaip gyvenamos (butas), todėl teigtina, jog keičiant patalpų paskirtį tai buvo suderinta su visomis suinteresuotomis žinybomis bei gauti visi reikalingi leidimai. Ieškovei pareiškus ieškinį šioje byloje atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-8725-912/2016 pradėjo ginčyti KŪB „Geneba LT Baltijos Investicijos 1” 2013-11-30 sutikimą dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir paskirties keitimo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-01-08 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-140108-00010 ir 2014‑03-25 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Šioje byloje apklaustas liudytoju buvęs patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas A. M. paaiškino, kad pastate (duomenys neskelbtini), jis turi kitų patalpų ir jo bei kitų patalpų savininko KŪB „Geneba LT Baltijos Investicijos 1” interesai sutapo tuo, kad patalpų paskirtis būtų pakeista iš administracinės į gyvenamąją. Dėl to KŪB „Geneba LT Baltijos Investicijos 1” davė sutikimą dėl pertvarkymo į gyvenamąsias ne tik dėl patalpų (duomenys neskelbtini), bei ir dėl kitų A. M. priklausančių patalpų.
Teismo nuomone, įvertinus aplinkybių visumą dėl atsakovo Bare skleidžiamo garso, priemonių turi imtis pirmiausia pats atsakovas, nes leidžiant Bare muziką juntama išorinės sienos ir kitų konstrukcijų vibracija, kam pašalinti, manytina, reikalingas būtų viso pastato kapitalinis remontas. Labai tikėtina, kad atsakovas palankiai sau aiškina aplinkybe, jog Bare garso aparatūroje yra sumontuotas garso slopintuvas. Tačiau nepaneigta tai, kad barui „Paparazzi“ veikiant pilnu pajėgumu (esant renginiams ir pan.) Bare muzika leidžiama iš esmės neribojant garso, kas yra įprasta tokio pobūdžio laisvalaikio įstaigose. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė šį ieškinį pareiškė turėdama asmeninių tikslų ir siekia pakenkti atsakovo veiklai. Bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad pastato trečiame aukšte yra daugiau gyvenamųjų patalpų, kurių gyventojai dėl atsakovo veiklos nesiskundžia. Tačiau nenustatyta, kad pastate be ieškovės nuolatos gyvena ir kiti asmenys, kuriems trukdytų (ypač nakties metu) atsakovo Bare skleidžiamas garsas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių jurisprudenciją aiškinant Konvencijos 8 str. 1 d. numatytos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, yra konstatavęs, jog turi būti gerbiama ne tik asmens teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teigtina, kad triukšmo šaltinis yra atsakovui priklausančiame bare „Paparazzi“ ir atsakovo elgesys, nesiimant realių veiksmų sumažinti iš Baro sklindantį triukšmą (ypač nakties metu) neatitinka minėtų reikalavimų. Vadovaujantis CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Dėl nurodyto pripažintina, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, nes yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių ieškovei žalingų pasekmių.
Dėl neturtinės žalos.
Ieškovė nurodė, kad gyvenant tokiomis sąlygomis po kurio laiko jos tėvai pajautė, kad ieškovė tapo nervinga, pradėjo į viską jautriai reaguoti, o bet kokia muzika ieškovei tapo kaip dirgiklis. Atsakovo atstovas teigė, jog ieškovės pateikti receptai yra išrašyti tuo laiku, kai ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui dėl triukšmo. Su tuo nesutiktina, nes, kaip paaiškino ieškovė, jai triukšmas pradėjo trukdyti iš karto, kai ji pradėjo nuolatos gyventi bute (duomenys neskelbtini). Vaistus ji pradėjo vartoti vėliau, kai tik tapo aišku, kad jie yra būtini ir be jų ieškovė negali užmigti. UAB „Tarandės šeimos klinikos“ 2015-12-31 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad N. S. skundžiasi bendru nuovargiu, silpnumu, dirglumu bei nemiga, kuri kankina apie 1,5 metų. Ieškovei paskirti vaistai (į bylą pateikti 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. vaistų receptai), po kurių vartojimo ieškovė naktimis išmiegodavo po 4 val., N. S. rekomenduota specialisto konsultacija ir nurodyta, jog turėtų būti pašalinta sutrikimo priežastis - triukšmas.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.
Teismo nuomone, ieškovė patyrė neturtinę žalą, su kuo atsakovas nesutiko. Neabejotina, kad žmogui pailsėti yra būtinas tam tikros trukmės miegas. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog dėl bare „Paparazzi“ keliamo triukšmo sutriko ieškovės N. S. sveikata, ji tapo neįprastai dirgli, jaučia nuolatinę įtampą. Pagal aplinkybių visumą spręstina, jog veikiant barui „Paparazzi“ įprastu ritmu (nepritaikius situacijos prie atliekamų patikrinimų, nekreipiant dėmesio į ieškovės pretenzijas ir pan.) triukšmo lygis viršijamas ir tai neigiamai veikia N. S., gyvenančios bute (duomenys neskelbtini), sveikatą. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro internetiniame puslapyje apie infragarsą pateikta informacija garsas gali būti naudojamas ir kaip terapijos priemonė, o iš atsakovui priklausančio baro sklindantis triukšmas pagal savo lygį negalėjo turėti reikšmės ieškovės savijautai. Pažymėtina, jog tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog labai stiprus žemo dažnio garsas 16-200 Hz intervale ir infragarso, žemesnio nei 16 Hz, pradeda svaigti galva, atsiranda nerimo, panikos baimės jausmas ir kitų fiziologinių pokyčių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies. Tenkinamas reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija ribinius dydžius, įtvirtintus Higienos normoje 30:2009 ir Higienos normoje 33:2011. Įvertinus teisminę praktiką ginčuose, kuriuose vertinamos aplinkybės dėl neturtinės žalos dydžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pripažintina, jog tokia suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Už ieškinio reikalavimus ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio – 31 Eur už neturtinį reikalavimą ir 78,75 Eur už reikalavimą priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinis reikalavimas tenkinamas pilnai, o reikalavimas priteisti 3 500 Eur tenkinamas iš dalies - 300 Eur (9 procentais), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 38 Eur žyminio mokesčio (79-91%+31). Ieškovė patyrė 5 099,91 Eur atstovavimo išlaidas ir, tenkinant pilnai neturtinį reikalavimą už jį priteistina pusė atstovavimo išlaidų (2 559,95 Eur), o tenkinus 9 procentais reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo kitos ½ dalies atstovavimo išlaidų skaičiuotina 9 procentų dalis (2 559,95*9%) ir ieškovei priteistina 230,39 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso ieškovei priteistina 2 790,34 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovei patirtos 190,90 Eur išlaidos už garso lygio matavimus priteistinos pilnai, nes jos tiesiogiai susiję su nagrinėjimo dalyku ir ieškovės įrodinėtomis aplinkybėmis dėl triukšmo lygio ribinių dydžių viršijimo. Tenkinant ieškinį iš dalies, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 91 procentų atstovavimo išlaidų nuo ½ visų patirtų atstovavimo išlaidų dalies – 792,79 Eur (1742,40:2=871,20*91%, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1,2 d., 98 str.1d.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269, 270, 307 str.
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Uždrausti atsakovui UAB „Laisvalaikio spektras“, į.k. 226067570, naktiniame bare „Paparazzi“, esančiame (duomenys neskelbtini), naudoti triukšmo šaltinius, kurių skleidžiamas triukšmas viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, įtvirtintus Lietuvos higienos normoje 30:2009 ir Lietuvos higienos normoje 33:2011.
Priteisti iš atsakovo UAB „Laisvalaikio spektras“, į.k. 226067570, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3 019,24 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje reikalavimo atlyginti neturtinę žalą netenkinti.
Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 792,79 Eur atstovavimo išlaidas atsakovo UAB „Laisvalaikio spektras“, į.k. 226067570, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Laisvalaikio spektras“, į.k. 226067570, pašto išlaidas – 3,76 Eur valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas