Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3457-358/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02930-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
nustatė:
G. R. 2013 m. spalio 24 d., apie 20.30 val., Kaune, Žemaičių pl. 19, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kuro kolonėlėje neatjungęs dujų užpylimo žarnos pradėjo važiuoti, dėl ko dujų užpylimo žarna nutrūko. Padaręs turtinę žalą nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Šiais veiksmais G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
G. R. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad pavažiavęs kelis metrus, pastebėjo, kad neatjungta užpylimo žarna. Atjungė žarną, ją pritvirtino , sumokėjo už degalus ir išvažiavo. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, nes dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, turi mažametį vaiką, ūkininkauja. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes keitė į naują, todėl pateikė tik informacinį lapą apie tai, kad kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. R. padaręs turtinę žalą nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau jo veika nekvalifikuota.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriose administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai matyti asmeniui formuluojamo kaltinimo esmė, bet nenurodytas kvalifikuojantis straipsnis, yra konstatavęs, kad tai laikytina klaida ir nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2780/2011).
Darytina išvada, kad papildomą aplinkybių tyrimą atlikti būtinybės nėra, duomenų bylai nagrinėti dėl G. R. padarytų pažeidimų byloje surinkta pakankamai, o įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. G. R. administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl papildomą tyrimą atlikti šioje byloje pagrindo nėra.
Konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nėra esminiai, jie ištaisytini nagrinėjant bylą teisme ir neužkerta kelio tolesnei teisenai.
Pažeidimų faktas ir G. R. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), fotonuotrauka (b. l. 4), UAB ,,Lietuva Statoil“ paaiškinimais (b. l. 5, 6), tarnybiniu pranešimu (b. l. 15), G. R. paaiškinimu (b. l. 20), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. R. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. numatytas pažeidimas (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse). G. R. vairuotojo pažymėjimo nepateikė apklausos metu policijos komisariate, teikdamas paaiškinimą dėl greičio viršijimo aplinkybių (2014 m. balandžio 2 d.). Byloje nenustatyta, ar G. R. į apklausą atvyko pats vairuodamas automobilį ir tuomet jam būtų galioję KET 16 p. reikalavimai su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą ar jį atvežė kitas asmuo. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pateikti vairuotojo pažymėjimą apklausos metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukimo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų dėl G. R. kaltės padarius minėtą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. G. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).
Dėl ATPK 301 str. taikymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.
G. R. galiojančią administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. R. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). G. R., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, G. R. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. R. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 301 str.), t. y. paskiriant piniginę baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 500 (penkių šimtų) litų bauda be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Levinskienė