Civilinė byla Nr. 2-4691-160/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2013-1

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 113.1.; 116.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. B., atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovei E. L., atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei R. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovėms Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis asmuo – R. P.).

Išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

UAB „Litesko“ prašo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-05-30 sprendimą Nr. 2R-1364 ir įpareigoti išnagrinėti tarp UAB „Litesko“ ir R. P. kilusį ginčą pagal UAB „Litekso“ 2013-03-08 pateiktą skundą. Paaiškino, kad pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. 2013-03-08 su skundu kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, prašydama išnagrinėti tarp vartotojos R. P. ir bendrovės kilusį ginčą dėl šildymo įrenginių tinkamo eksploatavimo (jų demontavimo darbų teisėtumo) ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų. Tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu nutraukė skundo nagrinėjimą, nurodydamas, jog skunde keliami reikalavimai yra nesusiję su inspekcijos kompetencija. R. P. laiku ir tinkamai neapmokant bendrovės pateikiamų sąskaitų už jos butui patiektą šilumos energiją, karštą vandenį bei kitas paslaugas, bendrovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-10-22 nutartimi, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 34 str., paliko bendrovės ieškinį nenagrinėtu. Šiaulių apygardos teismo 2013-02-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, nurodant, kad prieš kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo pareiškėjas turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. numatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Įvertinus Energetikos įstatymo 9 str. 3 d. 2 ir 5 p., Energetikos ministro 2011-03-15 įsakymu Nr.1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų 2, 12.1 ir 12.2 p. akivaizdu, kad inspekcijos kompetencijai yra priskirta spręsti techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus, kontroliuojant energetikos srityje dalyvaujančių subjektų (tiek energetikos įmonių, tiek vartotojų) veiklą. Bendrovė laiko, kad R. P. savo buto šildymo įrenginių demontavimo darbus atliko nesilaikydama darbų atlikimo metu (2010 m. vasarą) galiojusių imperatyvių teisės aktų reikalavimų: negavusi namo bendrasavininkų sutikimo dėl jos buto šildymo būdo keitimo, įtakojančio namo bendrosios inžinerinės sistemos pakeitimus (CK 4.82 str. 1 d., 4.85 str. 1 d., aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 p.), neparengusi projekto ir negavusi statybos leidimo (Statybos įstatymo (Žin., 2009, Nr. 144-6352) 2 str. 18 p., 23 str. 1 ir 6 d.). Inspekcija visiškai nenagrinėjo tarp bendrovės ir R. P. kilusio ginčo dėl tinkamo buto šildymo įrenginių eksploatavimo (jų teisėto demontavimo), nenurodė, ar buvo R. P. 2010 m. vasarą, kaip tą numatė galiojantys teisės aktai, išduotas VEI šilumos įrengimų techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, patvirtinantis, kad butas atjungtas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Inspekcijai nepagrįstai nutraukus bendrovės skundo nagrinėjimą, yra užkertamas kelias išspręsti tarp bendrovės ir R. P. kilusi ginčą: nenustačius darbų teisėtumo ar neteisėtumo, negalima išspręsti klausimo dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykių tarp R. P. ir bendrovės galiojimo ar pasibaigimo; negalima pakeisti name suvartotos šilumos paskirstymo tvarkos, nebepriskiriant R. P. šilumos energijos buto šildymui; negalima išspręsti klausimo dėl R. P. skolos už bendrovės teiktą šilumos energiją pagrįstumo.

Valstybinė energetikos inspekcija prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad UAB „Litesko“ 2013-03-08 prašyme nebuvo keliami klausimai dėl šildymo įrenginių eksploatavimo, o prašė pripažinti, kad bendrovė turi teisę reikalauti iš R. P. sumokėti bendrovės nurodytą sumą už šilumos ir karšto vandens tiekimą, kai tuo tarpu vartotoja teigia, kad ji yra atsijungusi nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir šilumos energijos nevartoja bei neturi pareigos mokėti už į namą tiekiamą šilumos energiją. Tačiau inspekcija, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, atjungimo procedūrose nedalyvauja ir neturi kompetencijos spręsti šiuos klausimus bei neturi teisės spręsti klausimus dėl šilumos kiekio paskirstymo metodų taikymo tinkamumo ir teisėtumo. Taip pat inspekcija neturi teisės spręsti ne tik mokesčių išdalinimo klausimus, bet ir klausimus, kilusius dėl šilumos tiekėjo apskaičiuotų mokėtinų sumų.

Atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį Valstybinės energetikos inspekcijos atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad ginčas iš esmės yra dėl skolos, o tokių ginčų inspekcija nenagrinėja.

R. P. prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad atsakovė neturi teisės spręsti klausimų, kurie patenka į Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., tačiau turi teisę spręsti dėl visų klausimų, patenkančių į Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. Inspekcija atsisakydama nagrinėti skundą dėl tariamo 7251,15 Lt. įsiskolinimo už suteiktas centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, nes pareiškėjo ginčas yra nenagrinėtinas ne todėl, kad inspekcija neturi įgaliojimų jį nagrinėti, o todėl, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį R. P., nes a priori žinojo, jog R. P. faktiškai negavo šilumos energijos, už kurią pareiškėjas reikalauja apmokėjimo.

Vilniaus apygardos teismo 2013-09-17 nutartimi ieškovės ieškinio atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijai prie energetikos ministerijos nagrinėjimas buvo sujungtas su ieškovės ieškinio atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nagrinėjimu į vieną bylą.

UAB „Litesko“ prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-17 sprendimą Nr. R2-1803, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės skundą. Paaiškino, kad dėl skolos apmokėjimo priteisimo iš R. P. ji pirmiausia kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Šis teismas atsisakė ieškinį priimti priėjęs išvados, kad ieškovė nėra išnaudojusi ginčo sprendimo neteismine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2013-02-12 nutartimi paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-22 nutartį ir motyvuojamojoje dalyje išaiškino, kad dėl atsakovės R. P. buto atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ieškovas turėjo pareigą sprendžiant ginčą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Kadangi šio įstatymo 34 str. 3 d. yra įvardinta Valstybinė kainų ir energetikos komisija, ieškovas dėl ginčo sprendimo kreipėsi į šią komisiją. Komisijai atsisakius nagrinėti ginčą, ieškovui buvo užkirstas kelias skolos išsiieškojimui.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad abiems atsakovams atsisakius priimti nagrinėti ieškovės skundą, o Šiaulių apygardos teismui išaiškinus, kad ieškovė privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ieškovei yra užkirstas kelias išsireikalauti skolą ir atimta teisė į teisminę gynybą. Todėl vienas iš atsakovų privalo išnagrinėti skundą, kad po to būtų galima kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jos atžvilgiu prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad komisija nagrinėja skundus tik dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo energetikos tiekimo klausimais, tuo tarpu prašomas išnagrinėti ginčas buvo ne dėl energetikos įmonės, o dėl vartotojo veiksmų atsijungiant nuo bendros šilumos sistemos ir skolos. Tokie ginčai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nagrinėti nepriskirti.

Atstovė teismo posėdžio metu ieškinį komisijos atžvilgiu prašė atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2S-69-154/2013 tvirtina, kad UAB „Litesko“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. P. 5508,39 Lt skolą už pateiktą šilumą bei karštą vandenį. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-10-22 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, kad nuo 2012-01-01 įsigaliojus Energetikos įstatymo 34 str. buvo sureglamentuota ikiteisminė privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, jog vartotojų ir energetikos įmonių skundus nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija, o 3 d. nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kadangi atsakovė nurodė, kad jos butas nuo 2010 m. spalio mėn. atjungtas nuo šilumos perdavimo tinklų, o UAB „Litesko“  pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute yra vietinis centrinis šildymas, ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą (b. l. 14-20). Taigi Šiaulių apygardos teismo 2013-02-12 nutartimi nuspręsta, kad ieškovo ir R. P. ginčas pirmiausia turi būti išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka. Pagal CPK 339 str. apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Pagal CPK 297 str. 2 d. kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo kreiptis į teismą gali tik tuomet, kai pašalina aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taigi šiuo atveju ieškovas (ar atsakovė) į teismą dėl skolos priteisimo galės kreiptis tik tuomet, kai ginčas bus išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka. Teismo nutartyje privalomos ikiteisminės tvarkos nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos – ar R. P. yra atsijungusi nuo vietinės centrinio šildymo sistemos, taigi ar UAB „Litesko“ teisingai apskaito energiją jos bute ir ar nėra pažeidimų dėl apmokėjimo už suvartotą energiją.

Pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų nustatymo.

Abu atsakovai teigia, kad ginčas dėl vartotojo atsijungimo nuo vietinės centrinio šildymo sistemos ir skolos priteisimas nėra jų kompetencijos dalykas. Tačiau Šiaulių apygardos teismo nutartimi yra padaryta išvada, kad skolos priteisimas gali būti išnagrinėtas tik tuomet, kai bus nuspręsta, ar galima laikyti, kad R. P. atsijungė nuo vietinės centrinio šildymo sistemos ir ar ji turi pagal bendrus apskaitos prietaisus  sumokėti už suvartotą energiją. Taigi ginčas artimas ginčams dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, todėl laikytina, kad ginčas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka turėjo būti išnagrinėtas Valstybinėje energetikos inspekcijoje. Todėl Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-05-30 sprendimas nutraukti nagrinėti UAB „Litesko“ prašymą išnagrinėti ginčą su atsakove R. P. išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka, naikintinas, UAB „Litesko“ prašymas išnagrinėti ginčą grąžintinas Valstybinei energetikos inspekcijai išnagrinėti.

Kadangi ginčas yra kilęs ne dėl energetikos įmonių veiklos, o dėl vartotojos veiksmų atsijungiant nuo vietinės centrinio šildymo sistemos, ginčas nėra priskirtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais

n u s p r e n d ė:

Ieškinį dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos sprendimo panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013-05-30 sprendimą Nr. 2R-1364 ir perduoti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos UAB „Litesko“ ir R. P. ginčą išnagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Ieškinį dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-17 sprendimo Nr. R2-1803 panaikinimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                Zita Smirnovienė