Byla Nr. 1S-287-579/2022 (S)

Proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.4 (S)                 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 9 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.                                            Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-309/2022 G. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

1.1.                      2017 metų sausio – kovo mėn. Kaune, G. B., kartu su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuotoje grupėje padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje;

1.2.                      G. B., N. M. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus:

1.3.                      2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos;

1.4.                      2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;

1.5.                      2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.

1.6.                      Tokiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

2.                                            Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam G. B. pakeista švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu, jam paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, 10 000 Eur dydžio užstatą ir dokumento (paso) paėmimą. Kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. Kaltinamajam nustatytos šios intensyvios priežiūros sąlygos: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išeiti tik darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val., bei vykstant į teismo posėdžius; 3) nebendrauti bei neieškoti ryšių su kaltinamuoju N. M.. Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, tenkino kaltinamojo gynėjo prašymą ir pakeitė G. B. gyvenamosios vietos adresą, kiti prašymai (dėl intensyvios priežiūros panaikinimo, šios kardomosios priemonės sąlygų sušvelninimo) tenkinti nebuvo.

II. Skundo argumentai

3.                                            Kaltinamojo G. B. gynėja advokatė Simona Balčiauskaitė skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį; 2) atsisakius tenkinti pirmąjį prašymą – pakeisti nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, leidžiant G. B. išeiti iš namų pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7 iki 22.30 val. (30 min. numatytas laikas grįžimui namo), penktadieniais nuo 7 iki 24 val., šeštadieniais nuo 00.00 iki 00.30 val. ir nuo 16.30 iki 24.00 val., sekmadieniais nuo 00.00 iki 00.30 val. ir nuo 16.30 iki 22.30 val.; 3) atsisakius tenkinti pirmuosius du prašymus – pakeisti nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, leidžiant G. B. išeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 7 iki 21 val.

3.1.                      Skunde gynėja pažymi, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktiką, kardomųjų priemonių griežtumo ir reikalingumo aspektas, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę, eigą, įtariamojo elgesį proceso metu, suponuoja pagrindą teisminėms institucijoms proporcingai kardomąsias priemones lengvinti arba griežtinti. Kardomosios priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgus į proporcingumo principą, asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. G. B. yra vedęs, Lietuvoje turi turto, jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), kartu su ja augina sūnų, kuris lanko darželį. Skunde akcentuojama ir kaltinamojo darbinė veikla – dirba vykdydamas individualią veiklą (pagal verslo liudijimą), yra įsteigęs MB „K.“, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, jo vykdoma individuali veikla bei įsteigtos įmonės veikla yra susijusi su informacinėmis technologijomis, taigi dirba pagal įgytą išsilavinimą. G. B., siekdamas daugiau prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, gavo pasiūlymą iš MB „P.“ dirbti pavėžėjo darbą, registravo dėl to individualią veiklą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvoje yra pakankamai stiprūs, todėl ilgas griežtos kardomosios priemonės taikymo terminas šiuo metu jau neatitinka proporcingumo principo, kardomųjų priemonių tikslus šiuo metu galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Paleistas iš suėmimo G. B. tik dar labiau sustiprino socialinius ryšius Lietuvoje, o tai tik patvirtina, kad jis neketina bėgti ar slėptis nuo teismo.

3.2.                      Skunde kritikuojami teismo motyvai dėl kaltinamojo lankymosi Argentinoje, pažymima, jog byloje yra duomenų apie tai, kad G. B. tėvas Argentinoje yra suimtas, todėl kaltinamasis neturi jokių galimybių pas jį lankytis. Be to, ankstesni jo apsilankymai Pietų Amerikoje buvo trumpalaikiai, atostogų tikslais, jis visada grįždavo į Lietuvą. Didžioji dalis kelionių buvo iki gimstant sūnui. Taigi ryšių užsienyje kaltinamasis neturi. Įvertinus aplinkybę, jog G. B. taip pat paskirta kardomoji priemonė – paso paėmimas, galimybių išvykti į Amerikos žemyną nebėra.

3.3.                      Skundo autorės teigimu, apygardos teismas nevertino pasikeitusių aplinkybių, kurios buvo nurodytos prašyme. Prašyme nurodyta pavėžėjo veikla būtų papildoma prie jau turimo darbo, taigi teismo argumentai, neva kaltinamajam jau buvo suteiktos galimybės dirbti ir duomenų apie ankstesnio darbo praradimą G. B. nepateikė, yra nepagrįsti. Leidimas vykdyti papildomą veiklą bei užsidirbti papildomų lėšų nepažeistų kardomųjų priemonių tikslų, priešingai, tik sustiprintų kaltinamojo socialinius ryšius. Siekiant vykdyti pavėžėjo veiklą jam būtina išeiti iš namų vakarais tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Kardomoji priemonė taikoma dėl tariamai egzistuojančios bėgimo/slėpimosi tikimybės, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad G. B. trukdė procesui – jis vykdė visus teismo įpareigojimus. Teismo teiginiai, neva leidžiant kaltinamajam vykdyti pavėžėjo veiklą jis būtų praktiškai nekontroliuojamas, yra nepagrįsti. Kaltinamasis G. B. būtų bet kokiu atveju kontroliuojamas, dėvėtų stebėjimo įtaisą. Be to, intensyvią priežiūrą vykdanti institucija stebi ne tik G. B., bet ir N. M. buvimo vietą, jiems priartėjus vienas prie kito (pavyzdžiui, atvykus į teismą), stebėjimo įtaisas iš karto skamba, institucija į tai reaguoja. Taigi leidžiant G. B. vykdyti pavėžėjo veiklą, jis ir toliau negalėtų bendrauti su kaltinamuoju N. M.. Be to, nors teismas nutartyje nurodė, kad leidus vykdyti pavėžėjo veiklą G. B. galės bendrauti su kitais susijusiais asmenimis, šie asmenys nėra įvardijami, kaltinamajam nėra jokių draudimų bendrauti su kitais asmenimis (išskyrus N. M.).

3.4.                      Prašymas pakeisti dienotvarkę buvo susijęs ir su kaltinamojo sūnaus priežiūra (siekiant nuvežti sūnų į papildomus užsiėmimus). Teismas šio prašymo netenkino argumentuodamas tuo, kad nebuvo pateikti sūnaus papildomus užsiėmimus patvirtinantys dokumentai. Sūnų planuojama leisti į užsiėmimus „V.“ sveikatingumo centre -mokytis plaukti (pridedama užsiėmimų tvarkaraščio nuoroda), užsiėmimai vyktų nuo 18.10 val., taigi grįžti namo G. B. galėtų tik 21 val. (įvertinus grįžimo namo laiką, vaiko paruošimą po plaukimo užsiėmimo). Sūnus taip pat užrašytas į šokių treniruotes, kurios vyks pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19.30 iki 20.30 val. (pridedama pažyma). Kaltinamojo sutuoktinė dirba gydytoja endokrinologe (duomenys neskelbtini), pilnu etatu, tenka dirbti ir budint naktimis, taip pat UAB „A.“, UAB „E.“ iki 19 val. (pridedami tai patvirtinantys dokumentai), todėl ji neturi galimybės nuvežti sūnų į papildomus užsiėmimus. Atmetus prašymą dėl intensyvios priežiūros panaikinimo, skunde prašoma pakeisti dienotvarkę bei leisti G. B. nebūti namuose darbo dienomis iki 21 val.

3.5.                      Skunde taip pat prašoma leisti kaltinamajam išeiti iš namų savaitgaliais. Toks leidimas kardomųjų priemonių tikslų neigiamai neįtakos, be to, kitam kaltinamajam – N. M. leidimas išeiti iš namų savaitgaliais yra duotas, vadovaujantis lygiateisiškumo principu, tokios sąlygos turėtų būti numatytos abiems kaltinamiesiems. Jog taikoma kardomoji priemonė šiuo metu yra per griežta anot skundo autorės patvirtina ir tai, kad G. B. buvo laikomas suėmime ilgiau nei dvejus metus, intensyvi priežiūra jam taikoma daugiau nei vienerius metus. Negalėdamas išeiti iš namų savaitgalį, kaltinamasis negali gyventi normalaus socialinio gyvenimo, leisti laiko su šeima. Tokios griežtos dienotvarkės taikymas faktiška atlieka ir nubaudimo tikslus.

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies

4.                                            Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra teisėta ir būtina, o nustatyti apribojimai ir kardomosios priemonės sąlygos, nors tam tikra apimtimi pagal skunde nurodytus argumentus ir gali būti švelninamos, iš esmės yra proporcingos.

5.                                            Intensyvi priežiūra, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, asmeniui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijaus  kaltinamojo gynėja skunde neginčija. Duomenys, leidžiantys daryti prielaidą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo ne kartą aptari ankstesnėse teismo nutartyse dėl kaltinamajam taikytinų kardomųjų priemonių bei jų termino pratęsimo, todėl aukštesnės instancijos teismas šių duomenų dar kartą nekartoja.

6.                                            Remiantis BPK 

7.                                            Nors skunde teigiama priešingai, kaltinamojo G. B. ryšiai užsienio valstybėje, aukštesniojo teismo vertinimu, didina tiek jo bėgimo, tiek naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl galimo dalyvavimo organizuotos grupės, užsiimančios narkotinių medžiagų gabenimu į Argentiną ir iš jos, veikloje buvo paskelbta tarptautinė G. B. paieška (29 t., b. l. 4–13). Kaltinamojo paso duomenys patvirtina, jog jis ne kartą lankėsi šioje šalyje, taip pat kitose Pietų Amerikos valstybėse (30 t., b. l. 11–14). Be to, Argentinoje, įtariant analogiškos nusikalstamos veikos padarymu, yra suimtas kaltinamojo tėvas. Nagrinėjamoje byloje pareikšti kaltinimai taip pat susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šiame kontekste pažymėtina, jog Pietų Amerika yra svarbiausias kokaino (neteisėtu disponavimu kurio G. B. kaltinamas) kilmės regionas, iš kurio ši narkotinė medžiaga neteisėtai įvežama į Europą. Nors nei šioje baudžiamojoje byloje, nei užsienio valstybėse G. B. nėra nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, aplinkybė, jog dėl tokio pobūdžio veikų Pietų Amerikos valstybėje buvo paskelbta jo paieška, ten gyvena jo tėvas, aukštesniojo teismo vertinimu didina tiek naujų tokio pobūdžio veikų darymo riziką, tiek bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Išvadą dėl didesnės bėgimo (slėpimosi) rizikos šiuo atveju patvirtina ir inkriminuojamos veikos sunkumas. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio net ir minimalus terminas (dešimt metų) yra itin griežtas bei gali turėti įtakos kaltinamajam, nepaisant jo tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, bandyti bėgti ir slėptis nuo vykstančio proceso bei gresiančios bausmės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog G. B. taikoma intensyvi priežiūra yra būtina siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus, todėl pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjos skundą ir šią priemonę panaikinti, nėra.

8.                                            Intensyvi priežiūra kaltinamojo G. B. atžvilgiu taikoma nuo 2021 m. birželio 9 d., kuomet teismas priėmė sprendimą panaikinti jam suėmimą, bei, nustatęs taikytinų kardomųjų priemonių kompleksą, viena jų parinko antrą pagal griežtumą BPK numatytą asmens laisves suvaržančią priemonę. Iš pradžių intensyvios priežiūros sąlygos atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytos pakankamai griežtos (iš namų leista išeiti darbo dienomis nuo 8 val. iki 13 val. bei vykstant į teismo posėdžius), Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, atsižvelgęs į G. B. darbinę veiklą, mažamečio sūnaus priežiūros poreikį, šias sąlygas sušvelnino ir leido kaltinamajam iš namų išeiti kiekvieną darbo dieną nuo 7 iki 19 val. Skundžiama 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kardomosios priemonės sąlygos paliktos tokios pat. Kaip minėta, kaltinamojo gynėja skunde pateikia kelis alternatyvius prašymus, susijusius su intensyvios priežiūros sąlygų švelninimu – prašoma pailginti nebuvimo namuose laiką kaltinamajam siekiant užsiimti pavėžėjo veikla, taip pat atsižvelgiant į sūnaus priežiūrai reikalingą laiką (vežimą į būrelius vakarais), galiausiai, prašoma leisti G. B. iš namų išeiti savaitgaliais.

9.                                            Intensyvi priežiūra, kaip viena griežčiausių kardomųjų priemonių, neabejotinai suvaržo asmens laisvą judėjimą, visgi, lyginant ją su suėmimu, asmeniui taikomų apribojimų apimtis yra kur kas mažesnė – atsižvelgdamas į nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, asmuo tam tikra apimtimi gali įgyvendinti teisę į darbą, socialinį gyvenimą, rūpintis šeimos nariais. Kaip matyti iš G. B. gynėjos pateiktų intensyvios priežiūros sąlygų švelninimo motyvų, skunde prašoma taikomus apribojimus sumažinti iki minimumo – leisti kaltinamajam dirbti ne tik dienos metu, bet ir vakarais (vakarais išeiti iš namų ir vaiko priežiūros tikslais), taip pat išeiti iš namų savaitgaliais.

10.                                            Visų pirma pažymėtina, jog kaltinamojo G. B. gynėjos skunde pateikti prašymai yra prieštaringi – viena vertus, skundo autorė prašo leisti kaltinamajam dirbti vakarais, kita vertus, tuo pačiu metu prašoma leisti G. B. rūpintis sūnumi bei vežti jį į atitinkamus užsiėmimus. Lietuvos apeliacinis teismas, kaip minėta, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi leido kaltinamajam išeiti iš namų nuo 7 iki 19 val. Šis pakeitimas buvo padarytas įvertinus ne tik kaltinamojo darbinę veiklą, bet ir poreikį rūpintis mažamečiu sūnumi. Taigi kaltinamasis šiuo metu pakankamas sąlygas tiek įgyvendinti savo teisę į darbą, tiek rūpintis vaiku. Skunde nurodyta, jog kaltinamojo mažametis sūnus nori lankyti du skirtingus užsiėmimus – plaukimą bei šokius, vėliau teisme gauti papildomi dokumentai dėl G. B. sūnaus lankytinų anglų kalbos kursų (irgi vakarais). Teismas, akivaizdu, nėra subjektas, galintis nustatyti mažamečio vaiko auklėjimo ir vystymosi prioritetus, visgi nurodomų mažamečio sūnaus užsiėmimų skaičius, kartu įvertinus ir kitą alternatyvų, bet visiškai priešingą, prašymą – tuo pačiu metu leisti užsiimti pavėžėjo veikla, aukštesniajam teismui kelia abejonių tokių prašymų realumu ir, aukštesniojo teismo vertinimu, tai yra tiesiog bandymas nepagrįstai, ieškant bet kokio būdo, sušvelninti asmeniui taikomos kardomosios priemonės sąlygas, tuo labiau, kai kaltinamasis G. B. jau turi darbą. Antra, pareiga auklėti ir prižiūrėti vaikus vienodai tenka abiem tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 2 dalis). Nors su skundu ir buvo pateikti duomenys apie kaltinamojo sutuoktinės darbą keliose darbovietėse, ši aplinkybė negali būti pagrindu nesirūpinti vaiku, ar tokią pareigą perketi tėvui, juo labiau asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 1 dalis).

11.                                            G. B. šiame baudžiamajame procese yra taikomi tam tikri jo laisvės suvaržymai, šių priemonių imtasi siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, užkertant kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Būtent asmuo, kurio atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė, turi imtis priemonių ir derinti savo gyvenimo būdą (taip pat ir darbą, vaiko priežiūros priemones) prie nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, o ne atvirkščiai. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nėra skirta neribotam kaltinamojo teisių ir laisvių užtikrinimui. Intensyvia priežiūra asmens teisės ir laisvės suvaržomos siekiant įstatyme numatytų, konkrečių, tikslų, dėl šios priemonės asmeniui kylantys tam tikros apimties nepatogumai negali būti priežastimi besąlygiškai švelninti jos taikymo sąlygas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgus į inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą bei gresiančios atsakomybės griežtumą, siekį užtikrinti G. B. dalyvavimą procese, kitus kardomosios priemonės tikslus, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės bei interesai yra suvaržyti pažeidžiant proporcingumo principą.

12.                                            Konkrečios kardomosios priemonės skyrimas ar jos taikymo pratęsimas kiekvienoje byloje ir kiekvieno asmens atžvilgiu yra sprendžiamas individualiai, įvertinus bylos duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi aplinkybė, jog kitam kaltinamajam šioje byloje pagal nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas leidžiama išeiti iš namų ir savaitgaliais, nėra pagrindas analogiškas sąlygas nustatyti ir G. B.. Visgi, atsižvelgus į intensyvios priežiūros taikymo terminą (taikoma ilgiau nei vienerius metus), į prieš tai taikytos kitos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, taip pat įvertinus, kad intensyvios priežiūros sąlygos nebuvo pažeidinėjamos, darytina išvada, jog yra pagrindas leisti kaltinamajam išeiti iš namų ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, jeigu toks išėjimas susijęs su šeimos interesų tenkinimu, buvimu su mažamečiu vaiku, sutuoktine. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis keičiama, kaltinamajam G. B. sudarant sąlygas išeiti iš namų savaitgaliais nuo 11 iki 16 val., Kauno miesto ir rajono ribose.

13.                                            Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog sušvelninus G. B. kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei leidžiant jam teikti pavėžėjo paslaugas, nebūtų užkirstas kelias bendrauti su kaltinamuoju N. M. ir kitais, galimai, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais dėl tokios apygardos teismo argumentacijos nepagrįstumo. Bendravimo su N. M. apribojimas gali būti įgyvendintas elektroninio stebėjimo įtaiso pagalba, be to, draudimas bendrauti yra nustatytas būtent su juo, o ne su kitais nenustatytais asmenimis. Visgi toks skundžiamos teismo nutarties trūkumas nepaneigia kitų aplinkybių, kurias įvertino teismas, pratęsdamas G. B. kardomosios priemonės terminą, ir kurios buvo dar kartą aptartos ir įvertinos aukštesnės instancijos teismo. Kaltinamajam taikomų kardomųjų priemonių kompleksas – intensyvi priežiūra, užstatas bei dokumento paėmimas, atitinka tiek G. B. asmenybę, tiek jam inkriminuojamos veikos pavojingumą, šios priemonės yra proporcingos ir nevaržo asmens teisių daugiau, nei to reikia siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį: leisti kaltinamajam G. B. išeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), savaitgaliais nuo 11 iki 16 val. Kauno miesto ir rajono ribose, jeigu tai susiję šeimos poreikių tenkinimu. 

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį palikti galioti.

Nutartį pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Evaldas Gražys