Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7; 2.6.11; 3.2.4.4.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 18 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant atsakovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirplys“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Poliruotas betonas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Svirplys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės D. M. 553,71 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad trečiasis asmuo pagal susitarimą su atsakove vykdė atsakovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko laiptų tvarkymo darbus, išliejant laiptus atsakovės pageidauta specialia danga. Dėl ginčijamos dangos įsigijimo į ieškovę kreipėsi trečiasis asmuo, nurodydamas, kad atsakovė 2021 m. liepos 19 d. kreida pažymėjo laiptų vietas (ieškinio priedas Nr. 1), kur trečiasis asmuo turėjo palyginti atsakovės nurodytus nelygumus. Kadangi nebuvo žinoma, kiek tiksliai medžiagų reikės panaudoti, buvo sutarta, kad sąskaita bus išrašyta pagal faktiškai sunaudotas medžiagas. Dėl apmokėjimo už medžiagas ieškovė kreipėsi į atsakovės vyrą (taip jis pristatė), jis pažadėjo, kad atsakovė apmokės, o medžiagų paimti atvyks trečiojo asmens atstovas N. K..
3. Atlikus papildomus dengimo darbus, 2021 m. liepos 28 d. atsakovei buvo išrašyta ir 2022 m. liepos 30 d. pateikta PVM sąskaita faktūra, serija SVP1 Nr. 000421, 553,71 Eur sumai už medžiagas (ieškinio priedas Nr. 2). Kaip savo 2021 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodė trečiasis asmuo, minėtos medžiagos buvo panaudotos atsakovės užsakymu, jos laiptų aikštelės padengimui.
4. Minėta sąskaita buvo tiesiogiai persiųsta atsakovei elektroniniu paštu, nurodytu sąskaitoje – (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 3), tačiau atsakovė už medžiagas su ieškove iki šiol neatsiskaitė. Sąskaita atsakovei buvo įteikta, prieštaravimų iš jos nebuvo gauta. Taigi, šiai dienai atsakovė yra skolinga ieškovei 553,71 Eur sumą, kurią pareikštu ieškiniu prašoma priteisti ieškovės naudai iš atsakovės.
5. Ieškovė, jos atstovas byloje vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, prašė teismo bylą nagrinėti jiems teismo posėdyje nedalyvaujant.
6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad 2021 m. pavasarį nutarė atnaujinti (neslidžia danga) gyvenamojo namo, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo laiptus ir šoninio įėjimo laiptelius. Atsakovės sugyventinis A. Z. internete surado UAB „Svirplys“ puslapį ir birželio mėn. paskambino nurodytu telefonu (aiškinosi dėl parduodamų medžiagų). Vėliau atsakovė paprašė sugyventinio dar kartą paskambinti UAB „Svirplys“ ir paklausti, ar minėta bendrovė galėtų rekomenduoti žmones, ar įmonę, mokančius dirbti su jų parduodamomis medžiagomis ir galinčius atlikti laiptų atnaujinimą, po poros savaičių UAB „Svirplys“ atstovas telefonu rekomendavo UAB „Poliruotas betonas“. Birželio pabaigoje vyko susitikimas su UAB „Poliruotas betonas“ atstovais – N. K. ir M. Š., susitikimas vyko prie atsakovės namo, buvo aptarti darbai, kainos. UAB „Poliruotas betonas“ darbų atlikimo sąlyga buvo paslaugų atlikimas be sutarties.
8. Liepos pradžioje atsakovė UAB „Poliruotas betonas“ direktoriui N. K. sumokėjo avansą – 1 300 Eur, tuo tarpu jis paskaičiavo medžiagų poreikį ir duomenis perdavė UAB „Svirplys“. UAB „Svirplys“ išrašė išankstinę sąskaitą, ją atsiuntė atsakovei jos elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Gautą sąskaitą atsakovė apmokėjo, medžiagas pristatė kurjeris.
9. Vėliau prasidėjo darbai. Darbai buvo atliekami labai nekokybiškai, atsakovė liepė atliki taisymus. Darbus pradėta atlikinėti nuo šoninio įėjimo laiptelių. Po daugybės šoninių laiptelių taisymų paaiškėjo, kad trūksta medžiagų pagrindinio įėjimo laiptams. Vienas iš minėtų asmenų – N. ar M., informavo apie tai atsakovę, pasakė, kad atsakovė dar turi pirkti medžiagų, taip pat informavo, kad jie kiekvieną dieną būna Vilniuje ir susitinka su UAB „Svirplys“, todėl trūkstamas medžiagas paims ir atsiveš. 2021 m. liepos 15 d. atsakovei paskambino iš UAB „Svirplys“, atsakovei buvo pranešta, kad UAB „Poliruotas betonas“ atstovai jos vardu užsakinėja medžiagas, taip pat buvo pasiteirauta, ar atsakovė sutinka už jas apmokėti. Tą pačią dieną atsakovė elektroniniu paštu gavo PVM sąskaitą faktūrą, tą pačią dieną atsakovė jai pateiktą sąskaitą apmokėjo. Kai atsakovė grįžo į namus 2021 m. liepos 15 d., UAB „Poliruotas betonas“ atstovas N. K. parodė jai atvežtas medžiagas, davė pasirašyti važtaraštyje.
10. Atsakovė pažymi, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl kiekvieną dieną per savo pietų pertrauką grįždavo į namus ir prižiūrėdavo vykstančius darbus. Darbai vyko toliau, tačiau jie buvo atliekami labai nekokybiškai. Pagrindinio įėjimo laiptų nelygumus atsakovė žymėjo kreida ir liepė juos taisyti.
11. Nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad buvo susitarta dėl dar vieno medžiagų patiekimo ir sąskaitos už pateiktas medžiagas išrašymo būdo, tačiau neįvardija, su kuo konkrečiai toks susitarimas buvo sudarytas, su atsakove, t. y. užsakove, UAB „Svirplys“ nesitarė. Dar vieno medžiagų papildymo iš UAB „Svirplys“ (UAB „Poliruotas betonas“ darbų trūkumams taisyti) atsakovė neužsakinėjo nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Atsakovės sugyventinis taip pat netvirtino ir negalėjo tvirtinti, kad atsakovė apmokės užsakymą, nes minėtas namas nuosavybės teise priklauso atsakovei ir visi remonto darbai buvo vykdomi atsakovės lėšomis. UAB „Svirplys“ nei telefonu, nei elektroniniu paštu atsakovės neinformavo, kad jos vardu yra paimtos medžiagos. Kaip minėta, atsakovė kiekvieną dieną per pietų pertrauką apie 11:35 val. grįždavo į namus, o iš darbo į namus parvykdavo apie 17 val., tačiau ji nematė, kad būtų atvežtos papildomos medžiagos, UAB „Poliruoto betono“ darbuotojai jai neparodė, kad yra atvežtos naujos medžiagos, jie taip pat nedavė jai pasirašyti jokio krovinio gabenimo važtaraščio.
12. 2021 m. liepos 28 d. N. K. pareiškė atsakovei, kad jie daugiau nedirbs ir laikas atsiskaityti. Darbų trūkumai visa apimtimi nebuvo ištaisyti (buvo sutarta dėl 400 Eur nuolaidos), atsakovė su jais atsiskaitė grynais pinigais. Atsakovė paprašė PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio 2021 m. liepos mėn. data (po įvykusio susirašinėjimo rugpjūčio mėn. UAB „Poliruotas betonas“ atsiuntė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį).
13. Jiems išvažiavus, 2022 m. liepos 28 d. atsakovė elektroniniu paštu gavo UAB „Svirplys“ sąskaitą SVP1 Nr. 000421 (sąskaitą, pateiktą kartu su ieškiniu). Atsakovė elektroniniu paštu informavo, kad minėtos sąskaitos neapmokės, nes medžiagų neužsakinėjo ir jų negavo. Atsakovė nesutinka apmokėti sąskaitos, nes joje nurodytų medžiagų ji neužsakė ir jų negavo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje nurodytos medžiagos buvo atsakovės užsakytos bei jai pateiktos.
14. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė jos atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei argumentus, prašė teismo ieškinį atmesti.
15. Trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Poliruotas betonas“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byloje vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, tiek apie byloje pareikštą ieškinį, tiek apie jo teisę teismo nustatytu terminu pareikšti atsiliepimą į ieškinį, tiek apie byloje vykusio teismo posėdžio vietą bei laiką, buvo informuotas tinkamai, įteikiant jam procesinius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir – CPK) nustatyta tvarka (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo siųsti bendrovės buveinės adresu ir įteikti bendrovės direktoriui (CPK 123 straipsnio 2 dalis), teismo šaukimas – CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka), trečiajam asmeniui skirti procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami ir Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės elektroninio pašto adresu.
Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
16. Bylos duomenimis, pardavėjas – UAB „Svirplys“, 2021 m. liepos 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (Serija SVP1 Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjai – D. M., 553,71 Eur sumai. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji išrašyta už: FLOWCRETE MMA CATALYST (0,500 kg), FLOWFAST DAMP PRIMER 20KG (13,815 kg), FLOWFAST FLEXIBLE SEAL 20 KG (11,200 Kg), FLOWFAST FLEXIBLE SEAL 20KG (4,100 kg), SPALVOTAS SMĖLIS FR.0,8-1,2 MM (2.000 vnt.). 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija SVP1 Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad ją išrašė vadybininkė V. M. (PVM sąskaita faktūra minėto asmens nėra pasirašyta), PVM sąskaitą faktūrą gavęs asmuo nėra nurodytas.
17. Į bylą ieškovės taip pat buvo pateikta antra pardavėjo – UAB „Svirplys“, 2021 m. liepos 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (Serija SVP1 Nr. 000421) pirkėjai – D. M., 553,71 Eur sumai, ieškinyje nurodant, kad tai yra sąskaitos faktūros nuorašas. Joje nurodyti tie patys duomenys, išskyrus sąskaitą išrašiusį asmenį. Kartu su ieškiniu į bylą pateiktoje 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija SVP1 Nr. 000421) nurodyta, kad ją išrašė administratorė–apskaitininkė R. M. (PVM sąskaita faktūra minėto asmens nėra pasirašyta), prie PVM sąskaitą faktūrą gavusio asmens nurodytas elektroninio pašto adresas ((duomenys neskelbtini)).
18. Į bylą (kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį) pateiktas tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. birželio mėnesį vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu, susirašinėjimo tema – „Laiptų ir terasos tvarkymas“. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė su ieškove tarėsi dėl medžiagų (laiptų dangos) įsigijimo (pardavimo), atsakovė nurodo, kad perka šviesesnę (pilką) dangą. Vykusiame susirašinėjime atsakovė prašo (2021 m. birželio 22 d.) išrašyti sąskaitą apmokėjimui už pilkos spalvos medžiagas. 2021 m. birželio 29 d. ieškovė siunčia atsakovei išankstinę sąskaitą, tą pačią dieną atsakovė patikslina, kad bus reikalinga ir atvežimo paslauga, atsakovė klausia ieškovės, ar bus patikslinta išankstinė sąskaita, vėliau (tą pačią dieną) atsakovei siunčiama 2021 m. birželio 22 d. sąskaita 0022 PROT 06.
19. Į bylą pateikta pardavėjo UAB „Svirplys“ pirkėjai D. M. 2021 m. birželio 22 d. išrašyta sąskaita išankstiniam apmokėjimui (0022 PROT 06) 1 280,06 Eur sumai. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už: FLOWCRETE MMA CATALYST (1,000 kg), FLOWFAST FLEXIBLE SEAL 20 KG (28,000 kg), FLOWFAST STANDART PRIMER (36,000 kg), SPALVOTAS KVARC. SMĖLIS STANDARTINIS PILKAS (5.000 vnt.), TRANSPORTAS (1.000 vnt.). Byloje taip pat pateikti duomenys (mokėjimo nurodymas), patvirtinantys minėtos sąskaitos apmokėjimą 2021 m. birželio 29 d.
20. Į bylą taip pat pateikta pardavėjo UAB „Svirplys“ pirkėjai D. M. 2021 m. liepos 15 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (Serija SVP1 Nr. 000393) 385,99 Eur sumai. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ji išrašyta už: FLOWFAST DAMP PRIMER 20KG (20,000 kg), SPALVOTAS SMĖLIS FR.0,8-1,2 MM (2.000 vnt.). Byloje taip pat pateikti duomenys (mokėjimo nurodymas), patvirtinantys minėtos sąskaitos apmokėjimą tą pačią sąskaitos išrašymo dieną, t. y. 2021 m. liepos 15 d.
21. UAB „Poliruotas betonas“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešime, adresuotame UAB „Svirplys“, nurodoma, kad medžiagos: FLOWCRETE MMA CATALYST (0,5 kg), FLOWFAST DAMP PRIMER (13,815 kg), FLOWFAST FLEXIBLE SEAL (15,30 Kg), SPALVOTAS SMĖLIS FR.0,8-1,2 kg (2 kg), buvo iš UAB „Svirplys“ paimtos užsakovės D. M. pavedimu, jai pažadėjus už minėtas prekes apmokėti tiesiogiai UAB „Svirplys“. Paimtos prekės buvo panaudotos užsakovės laiptų, esančių (duomenys neskelbtini), padengimui. Minėtame pranešime taip pat nurodoma, kad papildomai pateikiamos nuotraukos, patvirtinančios, kad išvardintos prekės buvo panaudotos užsakovės D. M. laiptų padengimui.
22. Kaip žinoma, rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
23. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovė kildina prievolę sumokėti skolą iš pirkimo–pardavimo sutarties, vadinasi, jai kilo pareiga įrodyti konkrečios sutarties, iš kurios ši prievolė kilo, galiojimo faktą.
25. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje yra pateikta sutarties samprata, kurioje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Taigi, siekiant įrodyti sutarties buvimo faktą, svarbu pagrįsti, kad abi sandorio šalys išreiškė valią prisiimti konkrečius įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu.
26. Pagal galiojantį reguliavimą, sutartis yra sudaryta, kai pasiekiamas veiksnių šalių susitarimas, ir tik įstatymų nustatytais atvejais sutarties elementas sutarties galiojimui yra sutarties forma (CK 6.159 straipsnio 1 dalis). Sutarties formai yra taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą (CK 6.192 straipsnio 1–3 dalys).
27. Nagrinėjamu atveju, įstatymai nenumato rašytinės formos reikalavimo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, taigi, minėta sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria šalių pasirinkta forma, tačiau nesant rašytinės formos susitarimo, šaliai, kuri reikalauja vykdyti sutartį (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovei), tenka pareiga įrodyti jos buvimo faktą ir sąlygas.
28. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl sutarties buvimo fakto, teismas turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
30. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas priteisti skolą grindžiamas pateikta PVM sąskaita faktūra, konkrečiai šiame sprendime jau aptarta – pardavėjo UAB „Svirplys“ pirkėjai D. M. 2021 m. liepos 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (Serija SVP1 Nr. 000421) bendrai 553,71 Eur sumai. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad vien iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros negalima spręsti, kad atitinkamos medžiagos atsakovei buvo pateiktos, nes pateiktas įrodymas nepagrindžia, kad šalis siejo teisiniai santykiai (būtent dėl minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytų medžiagų, atitinkamo jų kiekio įsigijimo). Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt.).
32. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje.
33. Kaip matyti iš PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Iš šio įstatyme įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė). Sistemiškai aiškinant PVM sąskaitos faktūros rekvizitus ir prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra reglamentuojančias teisės nuostatas, darytina išvada, kad nors asmens, kuris pagal PVMĮ privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, parašas (elektroninis parašas) nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, tačiau jis gali būti viena iš PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančių priemonių, tačiau ne vienintelė. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Tačiau tokie (ar panašūs) duomenys nagrinėjamoje byloje nėra pateikti.
34. Nors įforminant PVM sąskaitas faktūras joms keliami kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo reikalavimai yra nustatyti apmokestinimo PVM tikslais, kartu šie reikalavimai turi teisinę reikšmę ir sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros kaip dokumento įrodomosios reikšmės, kai, nesant raštu sudarytos sutarties, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kurių kilmės autentiškumas, turinio vientisumas teismui nekelia abejonių, reikia nustatyti sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus (medžiagas) ir (arba) atlikti darbus ir perduoti tam tikrą darbo rezultatą įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti daiktų (medžiagų), atliktų darbų (suteiktų paslaugų) kainą atsiradimo.
35. Aptartų PVMĮ nuostatų kontekste pažymėtina, kad pagal PVMĮ 80 straipsnio 1 dalį PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data (8 punktas).
36. Spręsdamas dėl ieškovės į bylą pateiktos 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros (Serija SVP1 Nr. 000421) kaip dokumento įrodomosios reikšmės, teismas pažymi, kad ji ne tik nėra pasirašyta nei pardavėjo, nei pirkėjo (nors tai nėra privalomas reikalavimas, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nesant sudarytos rašytinės sutarties, tai taip pat vertinama, kaip reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumo, jos turinio vientisumo), tačiau ji taip pat neatitinka minėtų privalomų reikalavimų, keliamų PVM sąskaitų faktūrų turiniui (PVMĮ 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš aptariamos PVM sąskaitos faktūros neįmanoma nustatyti, kada konkrečiai, pagal kokį užsakymą ir kam atitinkamos prekės (medžiagos) buvo pateiktos (perduotos). Pažymėtina, kad pastarosios aplinkybės ieškovės ieškinyje taip pat dėstomos pakankamai abstrakčiai, nedetalizuotai. Akivaizdu, kad tokio turinio PVM sąskaita faktūra vertintina, kaip neturinti dalies privalomų (įstatyme įtvirtintų) ir reikšmingų (taip pat ir siekiant nustatyti sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti prekes (medžiagas) įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti prekių (medžiagų) kainą atsiradimo) PVM sąskaitos faktūros rekvizitų, o tai tuo pačiu kelia abejones dėl PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumo, jos turinio vientisumo, o kartu ir dėl jos įrodomosios reikšmės.
37. Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra negali būti prilyginama pirkimo pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis. PVM sąskaita faktūra, kaip minėta, PVMĮ nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVMĮ 2 straipsnio 30 dalis), tačiau šis dokumentas išreiškia tik PVM sąskaitą faktūrą išrašiusio asmens valią ir nesukuria prievolių kitai šaliai, todėl negali kaip savarankiškas juridinis faktas, nenustačius kitų sutarties buvimą patvirtinančių aplinkybių, įpareigoti kitą šalį.
38. Byloje iš esmės nebuvo pateikta įrodymų, kuriais būtų įrodinėjamas (ir įrodytas) PVM sąskaitos faktūros (2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros (Serija SVP1 Nr. 000421)) kilmės autentiškumas ir jos turinio vientisumas. Vertinant aptariamą ieškovės į bylą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, pažymėtina, kad, nesant kitų įrodymų byloje, ją sieti būtent su atsakovei pateiktomis atitinkamomis prekėmis (medžiagomis) nėra pagrindo – 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros (Serija SVP1 Nr. 000421) pagrindimui pateikti duomenys nėra pakankamai informatyvūs, išsamūs ir leidžiantys identifikuoti būtent atsakovei (o ne kitiems asmenims) pateiktas prekes (medžiagas), už kurias atsakovė turėtų atsiskaityti. Pateiktos laiptų nuotraukos niekaip nepatvirtina atitinkamų medžiagų, nurodytų 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija SVP1 Nr. 000421), pateikimo atsakovei fakto (ypač, kad byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad pagal ankstesnes (atsakovės apmokėtas) sąskaitas atsakovė buvo įsigijusi iš ieškovės prekes (medžiagas), skirtas laiptų remonto darbams atlikti), to pats savaime nepatvirtina ir šiame sprendime aptartas UAB „Poliruotas betonas“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimas, kurio turiniui pagrįsti į bylą taip pat nėra pateikti jokie duomenys. Pažymėtina, kad atsakovei atsiliepime į ieškinį išdėsčius nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus, be kitų, nurodžius aplinkybes, kad ji 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija SVP1 Nr. 000421) nurodytų prekių (medžiagų) neužsakė ir jų negavo (nepriėmė), ieškovė jokių papildomų įrodymų ir (ar) atsikirtimų (paaiškinimų) priešingoms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė (šiame kontekste dar kartą akcentuotina, kad būtent ieškovei byloje teko pastarųjų aplinkybių, t. y. prekių (medžiagų) perdavimo atsakovei, įrodinėjimo pareiga). Teismo vertinimu, vien tai, kad šalis iki 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros (Serija SVP1 Nr. 000421) išrašymo siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie santykiai tarp šalių tęsėsi, atsakovei užsakant ir ieškovei pateikiant atsakovei 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje (Serija SVP1 Nr. 000421) nurodytas prekes (medžiagas), kadangi atitinkamų teisinių santykių tęstinumą tarp šalių patvirtinantys duomenys į bylą nėra pateikti.
39. Be to, kas jau išdėstyta, papildomai atkreiptinas dėmesys ir byloje esančius duomenis, patvirtinančius atsakovės, kaip pirkėjos, tam tikrą elgesį ankstesnių tarp jos ir ieškovės susiklosčiusių teisinių santykių kontekste. Iš teismui pateiktų duomenų (susirašinėjimo elektroniniu paštu) matyti, kad atsakovė pati inicijavo (2021 m. birželio 22 d.) 2021 m. birželio 22 d. sąskaitos išrašymą, taip pat (2021 m. birželio 29 d.) pati kreipėsi į pardavėją dėl sąskaitos patikslinimo, į ją įtraukiant papildomą (transportavimo) paslaugą, atsakovė tiek 2021 m. birželio 22 d. sąskaitą, tiek 2021 m. liepos 15 d. sąskaitą apmokėjo vos tik jas gavusi (t. y. tą pačią dieną, kai minėtos sąskaitos buvo išrašytos, ar jai pateiktos), nevengė, neatsisakė jų apmokėti. Minėti duomenys, teismo vertinimu, indikuoja sąžiningą atsakovės, kaip pirkėjos, elgesį.
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės skolos ieškovei už pateiktas medžiagas patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankami ieškinio reikalavimui patenkinti, todėl ieškovės ieškinys teismo atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovės šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų apie jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.
43. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 53,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svirplys“ (įmonės kodas – 120369319) 53,28 Eur (penkiasdešimt tris eurus dvidešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas – AB Swedbank, a. s. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa
Lapėnienė