Administracinė byla Nr. eAS-656-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05260-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alauša“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. O3E-1142 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, jog Nutarimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – ir DAEI) sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo, Taryba neatsižvelgė į pareiškėjo 2024 m. liepos 1 d. paaiškinimus ir pasiūlymus, be teisėto pagrindo juos atmetė.

Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė nutraukti bylą, nurodydamas, jog skundžiamas Nutarimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 4 dalies nuostatą. Pareiškėjo atžvilgiu yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, kuri patvirtina, kad būtent Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo (ar sankcijos procedūros nutraukimo) ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes. Netenkinus pirmojo Tarybos prašymo (nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą), prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas 2024 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl bylos nutraukimo kartu su rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodė, jog Taryba 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. O3E-1446 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ pažeidimo vykdant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojam veiklą“ (toliau – ir 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimas, Nutarimas dėl sankcijos skyrimo) pareiškėjui skyrė piniginę baudą (39 244 Eur) dėl to, kad jis neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuris ir sukelia materialines teisines pasekmes, pareiškėjas apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI4-7120-952/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9), todėl nagrinėjama byla dėl Nutarimo, kaip tarpinio procedūrinio dokumento, panaikinimo, esant užbaigtai procedūrai dėl baudos skyrimo, teisinių pasekmių nesukels.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alauša“ skundą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Tarybos 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą
Nr. O3E-1142, kuriuo Taryba konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais DAEI turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį – nuo 2023 m. – ne mažiau kaip 7,2 proc. punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 proc. punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Skundžiamu Nutarimu nutarta įskaityti UAB „Alauša“ DAEI apskaitos vienetus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų 2023 m. įpareigojimų įvykdymą šia apimtimi: DAEI sudarė atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, lygią 15 834 287 megadžauliams (toliau – MJ) (6,78 proc.), iš kurių 901 546 MJ (0,39 proc.) sudarė pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Nutarime nurodyta, jog Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 m. yra 981 102 MJ (0,42 proc.).

Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 17 straipsnį DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai. DAEI apskaitos vienetai į kitus kalendorinius metus neperkeliami (1 dalis). Pagal minėto straipsnio 4 dalį Taryba, atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamos audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir visos reikiamos informacijos ar duomenų gavimo Taryboje dienos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą; 2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų.

Taryba, įvertinusi pareiškėjo pateiktą audito ataskaitą DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir kitus pareiškėjo duomenis, skundžiamu Nutarimu dalį DAEI apskaitos vienetų įskaitė, o kitos dalies DAEI apskaitos vienetų, dėl kurių Ataskaitoje buvo nustatyta trūkumų, neįskaitė, konstatuodama, jog Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 m. yra 981 102 MJ (0,42 proc.).

Atsakomybė dėl neįvykdytų įsipareigojimų dalies yra nustatyta Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį Taryba degalų tiekėjams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą – įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nevykdymą skiria baudą, kurios dydis yra lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių euro centų.

Teismas nustatė, kad galutinė procedūra yra baigta, Taryba 2024 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui už neįvykdą Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą skyrė piniginę baudą – 39 244 Eur. Tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimas yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI4-7120-952/2025 (proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pritarė Tarybos nuomonei, kad skundžiamas Nutarimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas priimant Nutarimą dėl sankcijos skyrimo. Nutarime iš esmės apsiribota vien fakto konstatavimu dėl DAEI apskaitos vienetų dalies įskaitymo / neįskaitymo, kuris reikšmingas būtent sprendžiant sankcijos skyrimo klausimą. Argumentai dėl šioje byloje skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiami grindžiant skundą dėl galutinio procedūros metu priimto Nutarimo dėl sankcijos skyrimo, kuris ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI4-7120-952/2025. Tai, kad skundžiamame Nutarime išaiškinta teisė jį apskųsti administraciniam teismui, kaip kad akcentuoja pareiškėjas, nekeičia jo, kaip tarpinio procedūrinio dokumento, pobūdžio.

Be to, iš minėtoje byloje skundžiamo Nutarimo pareiškėjui skirti sankciją, be kita ko, matyti, kad jame aptarti (atmesti) pareiškėjo esminiai argumentai, kurie išdėstyti kaip skundo pagrindas nagrinėjamoje byloje (Nutarimo 1.15.4–1.15.13 p.). Teismas pažymėjo, jog analogiškais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, grindžiamas skundas administracinėje byloje 
Nr. eI4-7120-952/2025, nesutinkant su Nutarimu dėl sankcijos, teigiant, kad pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo, kurią lėmė atsakovo veiksmai ir klaida, padaryta verčiant užsienio kalba išduotuose tvarumo sertifikatuose nurodytą žaliavos pavadinimą ir pan., t. y. kad Įstatymo reikalavimai neįvykdyti nesant pareiškėjo kaltės. Būtent 2024 m. gruodžio 27 d. nutarime vertinama, ar pareiškėjas turėjo realią ir objektyvią galimybę įvykdyti Įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi, šio aspekto analizė buvo viena iš esminių vykdant sankcijos skyrimo procedūrą bei priimant galutinį sprendimą, susijusį su sankcijos taikymu pareiškėjui.

Nustatęs, kad baigta procedūra ir pareiškėjas ginčija galutinį procedūros metu priimtą sprendimą, teismas sprendė, jog skundžiamas Nutarimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti laikomas ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl bylą nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Taip pat teismas nurodė, kad nutartis administracinę bylą nutraukti priimta pareiškėjo nenaudai, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

III.

Pareiškėjas UAB „Alauša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, jog nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas Nutarimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, nes įsigaliojus Nutarimui pareiškėjas nebeturės jokių galimybių pakeisti atsakovo išvadą dėl neįvykdytų Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytų įsipareigojimų dydžio, nuo kurio tiesiogiai priklauso jam skiriamos baudos dydis pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Sankcijos skyrimo procedūros metu neįvykdytų įsipareigojimų dydis nebebus ginčo dalyku ir nebegalės kisti. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sankcijos skyrimo taisyklė esant nustatytam konkrečiam neįvykdytų Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytų įsipareigojimų dydžiui nenumato jokių galimybių dėl kokių nors aplinkybių nustatyti kitą sankcijos dydį, ją mažinant. Atsakovas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad nustačius neįvykdytų Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies numatytų įsipareigojimų dydį, sankcija automatiškai apskaičiuojama pagal nurodytą formulę. Todėl ginčijamas Nutarimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-193-756/2021), tačiau nurodytose administracinėse bylose vertintos situacijos, kai priėmus tarpiniu laikytiną dokumentą, dar nėra aišku, koks bus galutinis administracinę atsakomybę taikančio subjekto sprendimas, tarpinis sprendimas gali tik daryti įtaką galutiniam sprendimui, ir iš anksto nėra aišku kaip. Šiuo atveju situacija skiriasi, nes dėl aukščiau jau nurodyto reglamentavimo priėmus šioje byloje ginčijamą Nutarimą būsimos sankcijos dydis jau yra aiškus.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundas šioje byloje buvo motyvuotas tuo, kad atsakovas neišsprendė pareiškėjo 2024 m. liepos 1 d. paaiškinimuose, pateiktuose prieš priimant ginčijamą Nutarimą, nurodytų prašymų, ir tai turėjo tiesioginę įtaką tam, kokį sprendimą dėl pareiškėjo Nutarimu priėmė atsakovas. Atsakovas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo pateiktus prašymus, o tai, kad priimdamas ginčijamą Nutarimą dėl jų apskritai niekaip nepasisakė, patvirtina, kad ginčijamas Nutarimas priimtas pažeidžiant pareigą tinkamai motyvuoti administracinį sprendimą.

Šioje byloje skundžiamu Nutarimu nustatytas neįvykdytų įsipareigojimų dydis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes tiesiogiai lemia jam pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirtinos baudos dydį. Sprendžiant ginčą dėl vėlesniu atsakovo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtos baudos dydžio neįvykdytų įsipareigojimų dydis nebegali būti ginčo dalyku. Spręsdamas dėl sankcijos skyrimo atsakovas negali nuspręsti, kad pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dydis yra kitas nei nurodyta šioje byloje skundžiamame Nutarime. Tai, kad dėl pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dydžio nustatymo skundžiamu Nutarimu buvo priimtas galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, ir kad tai nėra tik procedūrinis sprendimas, neskundžiamas teismui, patvirtino pats atsakovas skundžiamame Nutarime, nurodydamas jo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog administracinėje byloje Nr. eI4-7120-952/2025, kurioje ginčijamas atsakovo 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimas, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė 2025 m. sausio 24 d. nutartį, kuria nusprendė administracinės bylos
Nr. eI4-7120-952/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9) nagrinėjimą sustabdyti iki bus išspręsta Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla
Nr. eI4-3139-422/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05260-2024-4) ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-7120-952/2025 priimta padarius išvadą, kad administracinėje byloje Nr. eI4-3139-422/2025 priimtas sprendimas turės įtakos administracinėje byloje
Nr. eI4-7120-952/2025 keliamų klausimų išsprendimui, kadangi šioje nagrinėjamoje byloje atsakovo priimtas nutarimas grindžiamas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1142 (skundžiamu Nutarimu).

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, jog Tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. nutarime, kuriuo pareiškėjui buvo skirta sankcija, be kita ko, taip pat yra konstatuota, kad jis neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais DAEI turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį: nuo 2023 m. – ne mažiau kaip 7,2 proc. punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 proc. punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių ((pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 m. yra 981 102 MJ (0,42 proc.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog jo neįvykdytų įsipareigojimų dydis, nuo kurio tiesiogiai priklauso jam skiriamos baudos dydis, nebebus ginčo dalykas administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui skirtos sankcijos (baudos).

Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad teismas nutraukė administracinės bylos dėl Nutarimo panaikinimo nagrinėjimą tik po to, kai buvo priimtas galutinis nutarimas, kuriuo paskirta sankcija, ir šis nutarimas buvo apskųstas administraciniam teismui, patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Nutraukiant bylą po to, kai pareiškėjui jau buvo paskirta sankcija ir atitinkamas nutarimas buvo apskųstas administraciniam teismui, buvo laikytasi LVAT praktikos, pagal kurią administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.

Pareiškėjo argumentai dėl jo 2024 m. liepos 1 d. prašymo yra teisiškai nereikšmingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas buvo priimtas gavus patikslintą ataskaitą po 2024 m. liepos 2 d. Tarybos posėdžio ir įvertinus patikslintos ataskaitos duomenis.

Skundžiamu Nutarimu buvo konstatuotas faktas, kad pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. Nutarimu nutarta įskaityti pareiškėjo DAEI apskaitos vienetus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų 2023 m. įpareigojimų įvykdymą šia apimtimi: DAEI sudarė atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, lygią 15 834 287 MJ (6,78 proc.), iš kurių 901 546 MJ (0,39 proc.) sudarė pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 m. yra 981 102 MJ (0,42 proc.). Tas pats faktas buvo konstatuotas ir Nutarime dėl sankcijos. Taigi, tiek neįvykdytų įsipareigojimų dydis, tiek ir pareiškėjo kaltės dėl neįvykdytų įsipareigojimų klausimas yra ginčo dalykas administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas Nutarimo dėl sankcijos teisėtumo klausimas.

Pareiškėjas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl skundžiamo Nutarimo, tačiau vėliau priėmus Nutarimą dėl sankcijos, būtent galutinis 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimas tapo teisines pasekmes pareiškėjui sukėlusiu sprendimu, todėl paaiškėjus nurodytam faktui, teismas pagrįstai nutraukė bylą.

Aplinkybė, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė 2025 m. sausio 24 d. nutartį, kuria nusprendė administracinės bylos Nr. eI4-7120-952/2025 nagrinėjimą sustabdyti iki bus išspręsta Regionų administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjama administracinė byla
Nr. eI4-3139-422/2025 ir priimtas galutinis sprendimas, niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis yra neteisėta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip bylą, nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes priėjo prie išvados, jog Nutarimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nes Nutarime iš esmės apsiribota vien fakto konstatavimu dėl DAEI apskaitos vienetų dalies įskaitymo / neįskaitymo, kuris reikšmingas būtent sprendžiant sankcijos skyrimo klausimą. Teismas nurodė, kad procedūra yra baigta, nes yra priimtas Nutarimas dėl sankcijos, kuriuo pareiškėjui paskirta sankcija (39 244 Eur bauda), dėl kurio pareiškėjas jau kreipėsi į administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI4-7120-952/2025).

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.). Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nutarimą, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį – nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Nutarimu nutarta įskaityti pareiškėjo DAEI apskaitos vienetus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų 2023 metinių įpareigojimų įvykdymą šia apimtimi: degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarė atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, lygią 15 834 287 MJ (6,78 proc.), iš kurių 901 546 MJ (0,39 proc.) sudarė pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 proc.). Taigi šioje byloje skundžiamu Nutarimu konstatuota dėl DAEI apskaitos vienetų dalies įskaitymo / neįskaitymo, kuris reikšmingas būtent sprendžiant sankcijos skyrimo klausimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią Taryba, atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamos audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir visos reikiamos informacijos ar duomenų gavimo Taryboje dienos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą; 2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų.

Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, Tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis nurodytomis teisės normomis, nepaisant aplinkybės, kad 2024 m. lapkričio 27 d. Taryba priėmė nutarimą Nr. O3E-1466 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ pažeidimo vykdant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“, kuriuo nustačius, jog Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 proc.) pareiškėjui skirta piniginė 39 244 Eur bauda ir dėl minėto Tarybos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo panaikinimo pareiškėjas 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI4-7120-952/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9), teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje skundžiamu Nutarimu nustatytas neįvykdytų įsipareigojimų dydis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes tiesiogiai lemia jam pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirtinos baudos dydį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Nutarimas dėl DAEI apskaitos vienetų dalies įskaitymo yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes apskaitos vienetų įskaitymas ar neįskaitymas bei sankcijos skyrimas yra savarankiškos procedūros.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio 2025 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan

        Milda Vainienė