Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-07-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1183-943-2016].docx
Bylos nr.: e2-1183-943/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Samsonas 133140587 atsakovas
VĮ Registrų centras Kauno filialas 135040952 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:

                                  Civilinė byla Nr. e2-1183-943/2016

                            Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2016-9

              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo H. U. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1778-260/2016, pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams A. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Samsonas“ dėl pažeistų akcininko teisių gynimo ir 45 197,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: R. S., I. L., I. U., I. S., V. P., K. B., O. L., D. G., V. K., S. S., V. M., O. T., B. V. K., I. R., M. K., J. Č., V. P., D. U., D. L., D. G. A., N. U., V. K.,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas H. U. pateikė atsakovams A. R. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Samsonas“ ieškinį, kuriame reikalauja: 1) pripažinti, kad atsakovo A. R. įgaliojimai eiti atsakovo UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) pareigas pasibaigė 2007 m. gruodžio 28 d. ir nušalinti atsakovą A. R. nuo atsakovo UAB „Samsonas“ faktinio vadovo pareigų; 2) iš atsakovo A. R. UAB „Samsonas“ priteisti 45 197,53 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti skubiai vykdytinas laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą; šias funkcijas pavesti vykdyti laikinajam administratoriui A. V., pavedant jam administruoti UAB „Samsonas“ turtą, vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovės antspaudais, susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius ir kitus dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, nustatant administratoriaus atlyginimą lygų dabartiniam faktiniam vadovui mokėtam atlyginimui; 2) areštuoti 45 197,53 Eur sumai atsakovui A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas banko sąskaitose, bei turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis.
  3. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, jog vienas ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų yra grindžiamas faktiniu pagrindu, kad atsakovo A. R., kaip UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento), įgaliojimai yra pasibaigę suėjus naikinamajam trijų metų terminui, dėl ko atsakovas nebegali faktiškai eiti UAB „Samsonas“ vadovo pareigų, dar daugiau, atsakovas A. R. po jo įgalinimų pabaigos eidamas bendrovės faktinio administracijos vadovo (prezidento) pareigas atlieka neteisėtus veiksmus, kurie lemia didelės turtinės žalos atsiradimą bendrovei, todėl tai yra reikšminga ir aktualu šioje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skubiai laikinai sustabdant UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą bei šias funkcijas pavedant vykdyti laikinajam bendrovės administratoriui.
  4. Ieškovo vertinimu, šalis siejantys konfliktiniai santykiai ir teismų sprendimais konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai pagrindžia, kad nagrinėjamoje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai nesustabdžius UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R., kaip UAB „Samsonas“ vadovo, pareigų vykdymo, bus inicijuojama dar daugiau teisminių procesų, kuriems bus naudojamos bendrovės lėšos, o įgalinimų nebeturintis asmuo be jokio teisinio pagrindo ir toliau faktiškai eis UAB „Samsonas“ administracijos vadovo pareigas bei darys dar didesnę žalą įmonei.
  5. Kadangi ieškiniu taip pat prašoma priteisti 45 197,53 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, o tai yra didelė suma fiziniam asmeniui, todėl, ieškovo manymu, egzistuoja objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kartu ir pagrindas taikyti atsakovo turto areštą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones:
    1. laikinai, iki šioje byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą bei šias funkcijas pavedė vykdyti laikinajam administratoriui; laikinuoju UAB „Samsonas“ administratoriumi paskyrė A. V., pavedė jam administruoti UAB „Samsonas“ turtą, vykdyti bendrovės vadovo funkcijas, teises ir pareigas;
    2. ieškovo H. U. 45 197,53 Eur dydžio reikalavimui užtikrinti areštavo ieškinio sumai atsakovui A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, bei pinigines lėšas banko sąskaitose, bei turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai bei ieškinio motyvai yra pakankami išvadai, jog ieškinio reikalavimai atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį, todėl ieškinys, jei pasitvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, preliminariu vertinimu, yra pagrįstas.
  3. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad siekiant ateityje išvengti naujų teisminių ginčų, tikslinga laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, tokiu būdu užtikrinant nešališką, tinkamą ir objektyvų bendrovės valdymą, užkertant galimybę žalai atsirasti, iki bus iš esmės išspręstas ginčas byloje, todėl laikinai sustabdė UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą bei paskyrė laikiną administratorių, kuriam pavedė laikinai vykdyti UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) pareigas.
  4. Įvertinęs ieškinio sumą, teismas sprendė, jog prašoma priteisti suma atsakovui, fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl yra pagrindas spręsti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Atsakovas A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo laikinai sustabdytas UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymas ir paskirtas administratorius; nutartį vykdyti skubiai; skirti ieškovui 3 000 Eur baudą, penkiasdešimt procentų šios baudos skiriant atsakovui A. R..
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. ieškovas pareikšdamas ieškinį teismui ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuslėpė nuo teismo aplinkybes, kad 2010 m. liepos 15 d. įvyko UAB „Samsonas“ akcininkų susirinkimas, kurio metu pats ieškovas išreiškė poziciją, kad atsakovas išliktų įmonės vadovo pareigose;
    2. 2015 m. kovo 12 d. turėjo įvykti UAB „Samsonas“ akcininkų susirinkimas, kuriuo metu turėjo būti svarstytas bendrovės prezidento atšaukimo ir naujo prezidento skyrimo klausimas, tačiau susirinkimas neįvyko, nes ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė uždrausti keisti bendrovės prezidentą. Tenkindamas ieškovo reikalavimą Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi uždraudė UAB „Samsonas“ akcininkams balsuoti klausimais, susijusias su įmonės prezidento atšaukimo ir naujo prezidento rinkimu, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria įmonės prezidentas atšauktas iš pareigų prieštarauja įsiteisėjusiai ir galiojančiai 2015 m. kovo 10 d. nutarčiai;
    3. atsakovo vertinimu, būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė byloje užtikrinta pritaikius ieškinio sumai atsakovo turto areštą, todėl neįrodžius kokią grėsmę atsakovas kelia ar gali sukelti įmonei, reikalavimas nušalinti jį nuo pareigų yra perteklinis;
    4. teismo paskirtas administratorius yra ieškovo statytinis, kadangi realiai įmonę valdys H. U..
  3. Bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais praplečia pateikto atskirojo skundo argumentus ir ribas, kelia pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti sąlygų egzistavimo klausimą.
  4. UAB „Samsonas“ laikinasis administratorius A. V. atsakovo skundo pagrįstumą prašė spręsti teismo nuožiūra.
  5. Ieškovas H. U. su skundo argumentais nesutiko ir prašė Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti, prašymo skirti ieškovui baudą netenkinti.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2010 m. liepos 15 d. įvykusio UAB „Samsonas“ akcininkų susirinkimo metu būtent ieškovas ir pageidavo, kad būtų įtvirtinta įmonės vadovo rotacija, tačiau atsakovas balsų dauguma nesutiko su rotacijos principo įtvirtinimu įmonės įstatuose.
    2. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi uždraudė UAB „Samsonas“ akcininkams tik balsuoti klausimais, susijusias su įmonės valdymo organų atšaukimu iš pareigų, tuo tarpu jokie kiti apribojimai UAB „Samsonas“ valdymo organų atžvilgiu nebuvo taikyti, todėl skundžiama nutartis 2015 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nepažeidžia.
    3. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas buvo ne kartą priverstas kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises, tačiau turtiniai nuostoliai kildavo UAB „Samsonas“, todėl siekiant užkirsti kelią tokių nuostolių atsiradimui ateityje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje būtinas.
    4. Atsakovo pateikti įmonės UAB „Samsonas“ darbuotojų liudijimai, neva, paskirtasis administratorius yra ieškovo statytinis, yra grindžiami tik subjektyvia ir niekuo nepagrįsta šių asmenų nuomone.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

  1. Nagrinėjamoje byloje vertinamas skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis laikinai, iki ginčo situacijos sureguliavimo, sustabdyti įmonės administracijos vadovo įgaliojimai ir jo funkcijas pavesta vykdyti laikinajam administratoriui, teisėtumas ir pagrįstumas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skundžiama nutartimi buvo taikytos dviejų rūšių laikinosios apsaugos priemonės – laikino įmonės turto administratoriaus paskyrimas ir atsakovo turto areštas, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik skundžiamos nutarties dalis, kuria skirtas visiškas UAB „Samsonas“ turto administravimas, kadangi nutarties dalis, kuria taikytas atsakovo turto areštas, nėra skundžiama.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

  1. Kaip minėta, bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, buvo gauti papildomi atsakovo paaiškinimai. Papildomai teikiamais paaiškinimais siekiama papildyti pateikto skundo argumentus bei praplėsti bylos nagrinėjimo ribas, todėl jų priėmimo klausimas aptariamas nutartimi, kuria apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos bei vertinamas byloje kilęs ginčas.
  2. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje keliamais klausimais ir spręsdama 2016 m. gegužės 10 d. paaiškinimų priėmimo klausimą išaiškina, jog CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti teismui teikiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas savo teisinę poziciją skundžiamos nutarties atžvilgiu išdėstė atskirajame skunde, kuris pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti, todėl jame atsakovas turėjo teisę ir pareigą išdėstyti visus nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus.
  3. Nustatyta ir tai, kad papildomai teikiamais paaiškinimais apeliantas kelia ir naujus, atskirajame skunde nesuformuluotus reikalavimus. Teisėjų kolegija apibrėžė, kad šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro atskirajame skunde keliamų klausimų dėl atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria skirtas UAB „Samsonas“ turto administratorius ir atsakovas A. R. nušalintas nuo įmonės vadovavimo, teisinis įvertinimas. Tuo tarpu papildomais paaiškinimais prašoma ne tik įvertinti skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, bet ir teismo skirto turto administratoriaus kandidatūrą, bei, netenkinus skundo, jį pakeisti apelianto nurodomu administratoriumi.
  4. Civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad proceso šalis pateiktų teismui vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų suformuluoti visi skundo reikalavimai ir nurodyti juos pagrindžiantys įrodymai, bylą kartu su atskiruoju skundu perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui papildyti ir tikslinti skundo argumentus ir reikalavimus, nėra leidžiama (CPK 306 straipsnio 1 dalies, 4, 5 punktas). Kadangi susipažinus su atsakovo papildomais paaiškinimais nustatyta, kad jais tik detaliau aptariama ginčo situacija ir detalizuojami skundo argumentai bei siekiama praplėsti skundo ribas, kas yra draudžiama, o esminės ginčo situacijos vertinimui reikšmingos informacijos nenurodoma, todėl 2016 m. gegužės 10 d. apelianto papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir byloje pareikštų reikalavimų santykio

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.
  2. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas.
  3. Šioje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti, kad atsakovo A. R. įgaliojimai eiti atsakovo UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) pareigas pasibaigė 2007 m. gruodžio 28 d. ir pašalinti atsakovą A. R. nuo atsakovo UAB „Samsonas“ faktinio vadovo pareigų. Tokio pobūdžio reikalavimas pagal savo esmę priskirtinas prie reikalavimų dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo).
  4. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti atsakovo turto administratorių. Ši ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonė teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2015 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2015), kadangi dėl jos taikymo yra iš esmės laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų ar jų narių įgaliojimai, o įmonės turtą administruoja paskirtas administratorius savo įgaliojimų ribose, atsižvelgiant į nustatytą turto administravimo rūšį (CK ketvirtosios knygos XIV skyrius). Todėl vertinant teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, reikia nustatyti, ar ieškovė įrodė būtent tokios griežtos, itin ribojančios atsakovo teises, laikinųjų apsaugos priemonių rūšies (turto administratoriaus paskyrimo) taikymo pagrindą ir ar egzistuoja ryšys tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų.
  5. Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
  6. Teismas nagrinėjamoje byloje taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) atsakovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymą, paskirti laikiną administratorių ir jam pavesti laikinai vykdyti „UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) pareigas nurodė jos teisinį pagrindą – CPK 144 straipsnį (pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms) bei 145 straipsnio 1 dalies 5 punktą (atsakovo turto administratoriaus paskyrimas) ir 13 punktą (kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymą gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas). Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teismo motyvuotas – ieškinyje prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos ir pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės apie atsakovo A. R. neteisėtus veiksmus, po kurių ieškovui daug kartų teko kreiptis į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, dėl ko UAB „Samsonas“ patirdavo nuostolių. Tai teismui leido vertinti, jog siekiant ateityje išvengti naujų teisminių ginčų, tikslinga laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, tokiu būdu užtikrinant bendrovės nešališką, tinkamą ir objektyvų valdymą, užkertant galimybę žalai atsirasti, iki bus išspręstas ginčas byloje.
  7. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti teismo motyvai galėtų būti vertinami kaip pakankami tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tuo atveju, jei byloje egzistuotų ryšys tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kuriuos tikėtina patenkinus būtų išvengta teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
  8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013).
  9. Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo), tačiau ieškovas siekė pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią naujiems teisiniams ginčams bei laikinai sureguliuotų ginčo situaciją. Jų taikymo pagrindu nurodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės administracijos vadovo (prezidento) A. R. neteisėtais veiksmais, t.y. abejojama valdymo organo veiksmų tinkamumu.
  10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kilus ginčui dėl įmonės valdymo organo veiksmų tinkamumo, įstatymas numato galimybę ginti savo pažeistas teises kitais pažeistų teisių gynybos būdais. Asmens pašalinimas iš valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas, yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, o teismas pritaria šį tyrimą atlikusių ekspertų ataskaitoje nurodytai išvadai, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama (CK 2.124 straipsnis, 2.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei įmonės dalyvis dėl įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, jis gali kreiptis į teismą dėl tokio valdymo organo neteisėtų veiksmų, sudarančių kliūtis jo teisių įgyvendinimui, uždraudimo. Įmonės dalyvis taip pat gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), reikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo įmonei ateityje grėsmę arba ginti savo pažeistas teises kitais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų savarankiškų tyrimo stadijų – neteisėtų veiksmų, blogo valdymo fakto pripažinimo ir CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo. Tokia išvada išplaukia iš CK 2.126 straipsnio 4 dalies, 2.130 straipsnio 1 dalies ir 2.131 straipsnio 1 dalies normų turinio. Atitinkamai juridinio asmens veiklos tyrimas turi du tikslus: pirma, nustatyti už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, antra, priemonių, leidžiančių iš esmės pagerinti valdymą, taikymas, taip išsprendžiant esamą skirtingų interesų grupių įmonėje konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016). Taigi tokių priemonių taikymas galimas tik nustačius už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, tačiau šioje byloje to nesiekiama padaryti.
  11. Kaip jau buvo minėta byloje pareikštas reikalavimas dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė negali būti vertinama kaip turinti ryšį su būsimu teismo sprendimu net ir tuo atveju, jei ieškovo reikalavimas būtų patenkintas. Teismui reikalavimą – pripažinti pasibaigus atsakovo A. R. įgaliojimus eiti atsakovo UAB „Samsonas“ administracijos vadovo (prezidento) pareigas, tenkinus, minėto asmens įgaliojimai pasibaigtų teismo sprendimo pagrindu, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo. Bendrovės akcininkai ir po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje įstatymo nustatyta tvarka turėtų spręsti naujo bendrovės vadovo paskyrimo klausimą (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnis). Šioje byloje ieškovas iš esmės prašo skirti ne bendrovės turto administratorių, kaip laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nustatytas priemones, t. y. laikiną juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimų sustabdymą ar asmens pašalinimą iš valdymo organų narių (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimą (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau, kaip jau minėta tokios priemonės (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) gali būti taikomos bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo išnagrinėjus bylą iš esmės.
  12. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos, taigi kilus šalių teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir jį perdavus vieno iš akcininkų pasiūlytam administratoriui, atsakovui net nesudarius sąlygų pasisakyti dėl jo kandidatūros, nepaneigta tikimybė, kad dėl tokio stambaus ūkio subjekto, kaip UAB „Samsonas“, valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo, tokios verslo struktūros valdymo patirties stokos, galėtų būti sutrikdyta įprastinė įmonės ūkinė komercinė veikla, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi taikomoms laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
  13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad akcininkų interesai gali būti ginami ir neteisminiu keliu – pagal Akcinių bendrovių įstatymą (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas), visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat turi kompetenciją leisti lokalius teisės aktus, kurie yra specialiosios normos įstatymų atžvilgiu. Lokalių teisės aktų reglamentavimas bendrovei yra privalomas, jei neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad bendrovės įstatuose nustatoma bendrovės organų narių rinkimo ir atšaukimo tvarka. Pagal atsakovės įstatų 67 punktą bendrovės administracijos vadovą (prezidentą) renka ir atšaukia, nustato jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką visuotinis akcininkų susirinkimas. Taigi, esant apelianto nurodomai grėsmei dėl neteisėtų vadovo veiksmų, vadovas gali būti atšauktas akcininkų sprendimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas siekė šį klausimą išspręsti tokiu būdu, nors pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę.
  14. Tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų galima siekti prevencinio tikslo – užkirsti kelią nuostolių atsiradimui ar padidėjimui ateityje, būtina, jog teismo sprendimo įvykdymas ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų tiesiogiai susijęs su šio tikslo įgyvendinimu, t. y. ieškiniu pareikštais reikalavimais būtų siekiama uždrausti atsakovo veiksmus, kurie kelia žalos atsiradimo grėsmę. Kaip matyti iš ieškinio turinio, nagrinėjamu atveju yra reiškiami reikalavimai dėl teisinių santykių modifikavimo ir žalos, atsiradusios dėl vadovo galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tuo tarpu prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra siekiama užkirsti kelią atlikti veiksmus, kurie, ieškovo nuomone, padės išvengti naujų teisinių ginčų ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, nors tokie materialieji reikalavimai byloje ir nėra pareikšti.
  15. Ieškovas nei ieškinyje, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodo, kaip tokios jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Argumentai, jog laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su vadovo nušalinimu, taikymo būtinumą pagrindžia dar didesnės žalos padarymo galimybė, kurios atsakovas negalės atlyginti, ir / ar naujų teisminių ginčų kilimas, nėra aktualūs. Tokie argumentai neatitinka CPK nuostatų, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis nėra siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ar naujų ginčų. Vadinasi, ieškovo siekis užkirsti kelią naujų bylų kėlimui ar naujos žalos atsiradimui šios bylos faktinių aplinkybių kontekste (nesant pareikštų tokio pobūdžio materialinių teisinių reikalavimų) negali būti pripažintas savarankišku pagrindu aptariamai laikinajai apsaugos priemonei taikyti.
  16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ginčo situacijoje ieškovas neįrodė, kad įmonės turto administravimas būtų efektyvi ir leidžianti pasiekti deklaruojamą tokios rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą (t. y. užtikrinanti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą) priemonė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nušalinant nuo įmonės valdymo jos esamus valdymo organus (įmonės vadovą), nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais tiek, kad atliktų būsimo teismo sprendimo, galimai priimto ieškovės naudai, įvykdymo užtikrinimo funkciją.
  17. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuojama, jog ieškovo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo UAB „Samsonas“ turto administratoriaus paskyrimas – neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės, nėra tiesiogiai susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, todėl kaip neproporcingai suvaržanti atsakovo UAB „Samsonas“ teises naikintina.
  18. Skundžiamos nutarties ydingumą lemia ir tai, kad taikyta laikinąja apsaugos priemone buvo skirtas visiškas turto administravimas. Atsižvelgiant į turto administravimo, kaip apsaugos priemonės išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
  19. Apelianto manymu skundžiama nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad ji prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6466-451/2015 (2016 m. bylos Nr. e2-218-451/2016) taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis UAB „Samsonas“ akcininkams buvo uždrausta visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuoti klausimais, susijusias su UAB „Samsonas“ prezidento ir generalinio direktoriaus atšaukimu. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra kliūtis kitam teismui spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų laikinai sureguliuoti UAB „Samsonas“ administracijos vadovo funkcijų vykdymo sustabdymo ir įgaliojimų perdavimo klausimai, taikymo ir nesudaro savarankiško pagrindo jas naikinti. Teisėjų kolegijos manymu klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas tokiu atveju turėtų, kaip minėta, įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, bet ir kitoje byloje pritaikytų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tarpusavio ryšį ir pobūdį.
  20. Apeliacinės instancijos teismui naikinant ginčijamą nutartį, teismas papildomai nebepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų (nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nutarties skubaus vykdymo, apsimestinio administravimo), kadangi jie esant tokiam procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui tampa teisiškai nebereikšmingi.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

  1. CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis šiuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį.
  2. Šiuo atveju atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012), kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
  3. Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas teismui ieškinį ir prašydamas ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą, pripažino, kad ieškinio patenkinimo galimybė egzistuoja, todėl taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pernelyg suvaržytos atsakovo teisės, dėl ko jos buvo panaikintos, rodo tik netinkamai pasirinktą ieškovo procesinių teisių įgyvendinimo būdą, bet ne ieškovo siekį sukelti atsakovams nepatogumų ar žalą, turint omenyje, kad ieškovas taip pat yra vienas iš įmonės, kurios turtui skundžiama nutartimi buvo skirtas administravimas, akcininkų, neturintis suinteresuotumo apsunkinti įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Juolab negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys.
  5. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustačius ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesu požymių, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už byloje pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl skubaus nutarties vykdymo

  1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinai sustabdytas UAB „Samsonas“ administracijos vadovo įgaliojimų ir funkcijų vykdymas, įsiteisėjo jos priėmimo dieną, todėl ji gali būti vykdoma ir skubus vykdymas nėra reikalingas (CPK 152 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinai sustabdytas UAB „Samsonas“ administracijos vadovo A. R. įgaliojimų ir funkcijų vykdymas bei šias funkcijas pavesta vykdyti laikinajam administratoriui, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės ieškovo H. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. R. dalies, kuria prašoma laikinai sustabdyti atsakovo įgaliojimo ir funkcijų vykdymą, pavedant šias funkcijas laikinai vykdyti administratoriui, netenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui.

Atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Atsakovo A. R. 2016 m. gegužės 10 d. papildomus paaiškinimus atsisakyti priimti.

 

 

Teisėjos                                                                 Dalia Kačinskienė

 

                                                                                              Danguolė Martinavičienė

 

                                                                                              Egidija Tamošiūnienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2-795-260/2017
  • CPK
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • 2-512/2012
  • e2-262-464/2015
  • CK
  • 2-1936/2013
  • 2-1717/2013
  • CK2 2.131 str. Teismo taikomos priemonės
  • CK2 2.126 str. Pareiškimo padavimas
  • 3K-3-341-611/2016
  • 3K-3-23/2013
  • CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 339 str. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
  • CPK 152 str. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas