Civilinės byla Nr.e2-14462-375/2016 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09939-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.3.; 3.2.6. |
(S)

;
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė,
sekretoriaujant Ingridai Gailevičiūtei, Ramunei Vonžodaitei
nedalyvaujant ieškovės UAB“4finance“ atstovui,
dalyvaujat atsakovei L. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB“finance“ ieškinį atsakovei L. J. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1263,31 Eur sumą, kurią sudaro 434,43 Eur negrąžinta paskolos suma, 14,48 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, 814,40 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2011-10-11 tarp ieškovės ir atsakovės nuotoliniu būdu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė paskolins atsakovei 434,43 Eur 30 dienų terminui su 121,67 procentų dydžio metine palūkanų norma. 2011-11-10 atsakovė turėjo grąžinti 434,43 Eur skolos ir 43,44 Eur palūkanų. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovei 434,43 Eur, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu skolos ir palūkanų negrąžino.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė šią prievolę pažeidė ir nustatytu terminu ir tvarka ieškovei paskolos negrąžino, todėl iš jos turi būti priteista 434,43 Eur paskolos.
Paskolos gavėjo pareiga mokėti palūkanas yra numatyta CK 6.870 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė šią prievolę pažeidė, todėl iš jos priteistina 14,48 Eur palūkanų suma, kuri turėjo būti sumokėta šalių sutartu terminu – 2011-11-10.
Tais atvejais, kad paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalies norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos. Tai reiškia, kad paskolos teisiniuose santykiuose yra laikoma, jog terminas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sueina kiekvieną dieną ir tolesnės mokėjimo palūkanos skaičiuojamos nuo sukauptos skolos ir palūkanų sumos. Tokiu būdu bendroji pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais nuo paskolos išdavimo iki grąžinimo termino ir palūkanos po grąžinimo termino pažeidimo, kurių skaičiavimas tęsiamas iki pilno prievolės įvykdymo, taip pat kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
Šias palūkanų skaičiavimo taisykles po paskolos termino praleidimo šalys sustatė Vartojimo kredito sutarties 7.1.punkte, todėl pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir sutarties 7.1.punktą, nuo 2011-11-11 iki 2013-05-10 atsakovė privalo mokėti ir sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą ( 219 procentų), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Iš viso pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę iš atsakovės priteistina 814,40 Eur palūkanų suma už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
Palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemingai aiškinat šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Palūkanos yra: 1) mokestis už pinigų skolinimą; 2) minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar yra vadinamos mokėjimo palūkanomis ir iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , mokėjimo palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu kokie to naudojimo rezultatai.
Dėl didelės ir nuolatinės šių kreditų paklausos iš esmės visas klientų grąžinamas kreditų sumas ieškovė iš karto perskolina naujiems pareiškėjams. Atitinkamai, atsakovei laiku grąžinus kreditą ir palūkanas, šios sumos nedelsiant būtų perskolintos kitiems asmenims su ne mažesne kaip 109,89 procentų metine palūkanų norma. Tai reiškia, kad dėl atsakovės laiku neįvykdytos prievolės ieškovė negavo realių pajamų t.y. patyrė nuostolių, todėl priskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Ši suma laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, kompensuojant tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. bei 6.261 straipsnį palūkanos priteisiamos tik iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Tai yra, po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos, bet vadinamosios procesinės palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnyje. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos t.y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų (pvz. delspinigių, palūkanų ir pan.,). Šiuo atveju Vartojimo sutarties 4.4.punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos ( imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas ieškovei t.y. iki visiško prievolės įvykdymo. Dėl šios priežasties vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir sutarties 4.4punktu, iš atsakovės priteistinos ir procesinės palūkanos - 5 procentų dydžio per metus už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą ( 10-14 b.l.). Tačiau 2016-10-05 teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko ir raštu užpildė Teisingumo ministro patvirtintą ieškinio pripažinimo formą, todėl sprendime surašytini sutrumpinti motyvai ( CPK 140 straipsnio 2 dalis., 268 straipsnio 5 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, jog 2011-10-11 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 434,43 Eur iki 2011-11-10. Vartojimo kredito metinė palūkanų norma buvo sutarta 121,67 procentai, o bendra kredito kainos metinė norma – 219 procentų. Atsakovė 6 kartus tęsė įmokos grąžinimo terminą ir mokėjo pratęsimo mokestį. 2012-09-18 ieškovė vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. 2012-12-21 atsakovė grąžino dalį paskolos 28,96 Eur (100 Lt), taip padengdama dalį fiksuotų palūkanų sumos, todėl ieškovė prašo priteisti 14,48 Eur palūkanų sumos iki kredito grąžinimo termino, o ne 43,44 Eur.
CK 6.189 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys rodo, jog atsakovė nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo nustatytu terminu grąžinti paimtą paskolą. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus apie atliktus mokėjimus ieškovei, tačiau šie dokumentai negali būti laikomi įrodymais, kad atsakovė dalį paimtos paskolos yra sumokėjusi, nes juose nurodyta mokėjimo paskirtis - kredito pratęsimas. Šis pratęsimo mokestis nėra užskaitomas paskolai ar palūkanoms padengti, todėl iš atsakovės priteistina skola 434,43 Eur (CPK 197, 185 straipsnis).
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Sudarytoje sutartyje, kuri nebuvo ir nėra ginčijama, šalys raštu sutarė dėl palūkanų. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos kaip : 1) mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo palūkanos), 2) minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, tačiau , kaip ne kartą pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai nereiškia naujos Civiliame kodekse neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai numatyta paskolos sutartyje.
Sprendžiant dėl paskolos gavėjo pareigos mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma pagal sudarytą sutartį būtina atsižvelgti į CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip sudaryti ir šio Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios.
Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje aiškiai ir suprantamai reglamentavo paskolos suteikimo, paskolos grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo bei grąžinimo tvarką. Atsakovė sutarties Specialiosios dalies 5 punktu patvirtino, kad ji „įdėmiai ir atidžiai perskaitė sutarties sąlygas, jas supranta, o atlikdama šioje sutartyje nurodytus veiksmus aiškiai pareiškia, jog su sutarties sąlygomis sutinka laisva valia, supranta savo pareigas bei įsipareigoja jas vykdyti“.
Pagal šalių pasirašytos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1.punktą šalys sutarė, kad už naudojimąsi kreditu atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas Kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties Specialiose sąlygose. Sutarties 4.4.punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Šalys 7.1. punktu taip pat susitarė, jog kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1.punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatymo bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad terminas grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sueina kiekvieną dieną ir tolesnės palūkanos skaičiuojamos nuo sukauptos skolos ir palūkanų sumos. Tokiu būdu bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos, kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais nuo paskolos išdavimo iki grąžinimo termino ir palūkanos po grąžinimo termino pažeidimo, kurių skaičiavimas tęsiamas iki pilno prievolės įvykdymo, taip pat kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog šiuo atveju dėl skirtingos palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu: t.y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kokį finansavimo sandorį ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais (LAT nutartis Nr.3K-3-400/2011, 3K-3-509/2010).
Sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio ir mokėjimo termino buvo informatyvios, aiškios, suprantamos. Sutarties Specialiųjų sąlygų 6 punktu atsakovė patvirtino, kad ji turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais teisės ir finansų patarėjais, o sprendimas sudaryti sutartį yra priimtas racionaliai, apgalvotai ir atsakingai. Metinė palūkanų norma – 219 procentų neviršijo sutarties sudarymo metu galiojusio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus 250 procentų dydžio. Atsakovė, pasirašydama sutartį, laisva valia ir nieko neverčiama susitarė dėl palūkanų dydžio ir su juo sutiko, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 14,48 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino bei 814,40 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas.
Iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 28 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovės nepriteistinos pašto išlaidos valstybei, kadangi jų suma mažesnė, nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnis 6 dalis).
Vadovaudamasi LR CPK 259, 260-, 263-270 straipsniais teismas n u s p r e n dž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB“4finance“ įm.k. 301881644 naudai 434,43 Eur ( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus) negrąžintos paskolos, 14,48 Eur ( keturiolika eurų 48 centus) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 814,40 Eur ( aštuonis šimtus keturiolika eurų 40 centų) palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 434,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gegužės 26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur ( dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.