Civilinė byla Nr.2S-396-555/2012

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01100-2011-5

                                                             Pirmosios instancijos teismo teisėja Loreta Masevičiūtė

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 114.11;121.6;122.4;125.11.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 15 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakytas priimti.

              Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

kreditorius, remdamasis CPK 431 straipsniu, prašė išduoti teismo įsakymą dėl 4.933,66 litų skolos, 1.815,59 litų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 51 litų žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko A. T..

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą. Teismas, nagrinėdamas kreditoriaus prašymą priteisti iš skolininko 1.815,59 litų delspinigių, tai yra 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už laikotarpį nuo 2011-05-07 iki 2011-11-07, nurodė, kad teismų praktikoje ir nuo 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kredito įstatyme yra pripažįstama, kad minimaliais nuostoliais yra pripažintini 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo, kad sudaryta vartojimo kredito sutartis, į prievolės dydį – 4.933,66 litų, kad kreditorius nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad dėl skolininko neatsiskaitymo laiku patyrė didesnių nuostolių nei 0,05 procento delspinigių vertinė išraiška, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais darė išvadą, kad kreditoriaus prašomos priteisti 1.815,59 litų netesybos yra aiškiai per didelės. Kadangi toks reikalavimas priimant teismo įsakymą negali būti visiškai patenkintas, o nagrinėjant bylas šia teisena nėra galimybės iš dalies tenkinti kreditoriaus reikalavimų, todėl laikė, kad dalis kreditoriaus pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti.

Atskiruoju skundu kreditorius Lindorff Oy prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti iš skolininko delspinigių dydis, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas, nes delspinigių dydžio klausimas galėtų būti sprendžiamas skolininkui nesutinkant su tokiu reikalavimu ir nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat nurodo, kad teismas atsisakydamas priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, jog kreditoriaus reikalavimai dalyje dėl delspinigių dydžio yra nepagrįsti, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu (pvz. jeigu pareiškėjas reikalauja įvykdyti terminuotą prievolę nesuėjus jos įvykdymo terminui (CK 6.34 straipsnio 2 dalis)).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio sutartimi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo iš skolininko nėra iš esmės neįmanomas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika civilinėje byloje Nr. 2S-582-340/11, kur nurodyta, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio delspinigių dydžio, t. y. vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos.

Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies  3 punktu, teismas

n u t a r ė :

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                   Egidijus Tamašauskas