Civilinė byla Nr. 2A-2078-324/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19620-2013-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.4.4.13; 3.3.1.14

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š., atsakovo T. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-448-896/2015 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei A. Š. dėl vaiko pavardės pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad atsakovas yra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas ir šį faktą įregistruoti Kauno civilinės metrikacijos skyriuje: papildyti (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašą Nr. 595, skiltyje „tėvas“ nurodant „T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis“, vaiko pavardę paliekant „Š.“, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 289,62 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant priteistą sumą įstatymo nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja iki dukros pilnametystės uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove.

Nurodė, kad gyveno seneliui priklausančiame name, kuriame nuo 2012 m. įsirengė trijų kambarių butą. 2013 m. iš mamos pasiskolino 120 000 Lt butui įrengti. Butą kas 10 metų reikės remontuoti, tai kainuos po 10 000 Lt. Seneliui už gyvenimą jo name nemokėjo tik komunalinių mokesčių. Atsakovas turi prisidėti prie vaiko būsto išlaikymo. Vaiko poreikių lentelėje mokesčius dalino į dvi dalis, nes senelis, kuris gyveno kartu, sunaudojo mažiau vandens, pririnko mažiau šiukšlių. Vaikas darželyje būna iki 12 val., ieškovė mokosi, todėl reikia samdyti auklę. Ieškovės pajamas sudaro 10 Eur stipendija, 350 Lt laikinas išlaikymas dukrai, 250 Lt iš Kauno rajono savivaldybės. Pragyventi padėjo mama. Ieškovė įgijusi kosmetologės specialybę, pagal specialybę nedirbo, nes mokosi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje nekilnojamojo turto agento specialybės. Nuo dukters gimimo atsakovas pagal susitarimą teikė 1000 Lt išlaikymą dukrai kas mėnesį. Atsakovo pajamų nežino, anksčiau pajamos sudarė apie 2000 Lt. Dėl vaiko pavardės pakeitimo nesutiko.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė dukros pavardę pakeisti į K.

Sutiko būti pripažintas E. Š. tėvu, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti 144,81 Eur išlaikymą. Nesutiko su išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu. Teigė, kad vaiko išlaikymui nurodomos sumos padidintos. Atsakovas uždirbo apie 1150 Eur ar šiek tiek daugiau. Turimą turtą sudarė automobilis, butas. Išsiskyrus su ieškove, atsakovas dukrai išlaikymo neteikė, tačiau sumokėjo 15000 Lt. Su ieškove susitarė, kad tie pinigai bus įskaityti išlaikymui.  Vaikas yra labai svarbus, nori, kad dukra turėtų jo pavardę. Iš pradžių tėvystės nepripažino, nes ieškovė bendravo su savo buvusiu vaikinu, dėl ko kilo įtarimas. Gimus dukrai, atsakovas buvo ilgalaikėje komandiruotėje, su ieškove buvo susipykę. Niekada neatsisakė registruoti tėvystės. Su dukra bendrauja tiek, kiek pavyksta, nes ne visada ieškovė leidžia dukrą pasiimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Nustatė, kad atsakovas yra E. Š. tėvas ir šį faktą įregistravo Kauno civilinės metrikacijos skyriuje: (duomenys neskelbtini) padarytą E. Š. gimimo įrašą Nr. 595 papildė ir skiltyje „tėvas“ įrašė: „T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis“, pakeičiant E. Š. pavardę į „K.“; nustatė dukros gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo 312 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d.; lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise paskyrė ieškovę; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 67,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo – 74,16 Eur žyminio mokesčio, 6,45 pašto išlaidų valstybei, iš ieškovės – 8,39 pašto išlaidų valstybėi. Nustatė, kad iš teismo ekspertizės akto išvados matyti, kad atsakovas yra biologinis E. Š. tėvas. To neginčijo ir atsakovas. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovės gyvenamoji aplinka kenktų vaiko interesams, ieškovė tinkamai rūpinosi dukra, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Šalių dukra specialiųjų poreikių neturi, yra sveika. Konstatavo, kad dalis vaiko poreikiams nurodytų išlaidų nepagrįstos arba akivaizdžiai neteisingos. Sprendė, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti pakanka 300 Eur. Materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai. Ieškovei gaunant mažas pajamas, negalima perkelti visos išlaikymo pareigos tik atsakovui. Ieškovė nedirba dėl jos pasirinkimo. Dėl ieškovei 2015 m. gegužės 5 d. diagnozuotos strėnų gėlos su sėdimojo nervo neuralgenija nelaikė, kad ieškovė negalėjo ir negalės gauti pajamų, dirbti. Negalavimai atsirado neseniai, nebuvo duomenų, kad jie nuolatinio pobūdžio ir ilgai truksiantys. Sprendė, kad atsakovo darbo užmokestis didelis, darbo metu teko vykti į komandiruotes, dirbo naktimis, jis sveikas, specialių išlaidų sveikatai ir kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo turtinė padėtis leido teikti dukrai didesnį nei minimaliems poreikiams tenkinti pakankamą išlaikymą, kad būtų užtikrintas maksimalus vaiko lavinimas. Duomenų, kad teikė vaikui išlaikymą nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., atsakovas nepateikė. Lėšų vaiko išlaikymui teikimas, kai šalys gyveno kartu, buvo jų susitarimo reikalas, teismui nėra pagrindo tokiu susitarimu vadovautis nustatant priteisiamo išlaikymo dydį. Nelaikė, kad atsakovas teikė išlaikymą į priekį. Atsakovas savo pavedimuose nenurodė, už kokius laikotarpius pervedė išlaikymą dukrai. Pripažino, kad vaiko pavardės pakeitimas nepažeis vaiko identiškumo, išsaugos su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Atsakovas prieš dukters gimimą, šalims negyvenant kartu, pervesdavo pinigus vaikui, po dukters gimimo teikė išlaikymą. Tarp atsakovo ir jo dukters susiformavę tėvo–vaiko ryšiai. Atsakovas bendrauja su dukterimi, o ši jį suvokia kaip tėvą. Dukros socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, šio amžiaus vaikai save dažniau identifikuoja pagal vardą. Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę, kai tėvas yra žinomas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovei proporcingai pagal patenkintus reikalavimus. Ieškinį patenkinto 87,38 proc. (2 reikalavimai patenkinti 100 proc., vienas reikalavimas patenkintas 62,15 proc.), priešieškinį – 100 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 12,62 proc. (100-87,38) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, atmetė išlaidas už ekspertizę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.

Teismas neobjektyviai ir nevisiškai įvertino ieškovės šeimos poreikius, šalių galimybės prisidėti prie dukros išlaikymo, neužtikrino geriausių dukros teisių ir teisėtų interesų. Teismas neteisingai sprendė, kad dukrai turi pakakti 300 Eur kas mėnesį ir kad ieškovė gali prisidėti 120 Eur kas mėnesį. Šiuo metu tenkintų bent 210 Eur išlaikymo suma. Neteisinga išvada, kad neišleidžia 300 Lt maistui. Dukra lanko darželį ne visomis dienomis iki vakarienės, dažnai turi galimybę ją pasiimti per pietus, darželio nelanko savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu, sergant. Vidutiniškai vienai dienai išleidžia apie 10 Eur. Per šventes, gimtadienį, savaitgaliais maistui išleidžia žymiai daugiau. Nori turėti galimybę dukrai nupirkti vaisių, uogų, daržovių , sulčių, ledų, kokteilių, vaikiškų saldumynų. Šių prekių negali sau leisti, todėl parduotuvėse, viešo maitinimo įstaigose jaučiasi nepatogiai, kai reikia atkalbėti dukrą. Sunku paskaičiuoti visas buvusias, esamas, galimas išlaidas. Dukrą į darželį, mokyklėlę vežioja automobiliu. Nori turėti galimybę dukrą nuvežti iki draugų, giminaičių Kaune ir Vilniuje. Nori turėti galimybę važiuoti atostogauti bent 1 kartą į metus prie Baltijos jūros Lietuvoje. Dukra mėgsta lėlių teatrą, turi pirkti bilietą ir sau. Teismas neįvertino, kad dukra turi poreikių lavinimui, žaidimams, o žaislai, knygutės labai brangiai kainuoja. Ieškovės mama, gyvenanti Londone, padeda pragyventi, užtikrina šalių dukrai pakankamai normalias sąlygas augti, vystytis. Bent kartą į metus nori su dukra nuvykti aplankyti močiutės. Teismas preziumavo, kad dukra sveika, tačiau sveikatos priežiūrai būtinos išlaidos vitaminams, vaistams peršalimo ligoms gydyti. Vieną kartą išgydyti peršalimo ligą kainuoja 20 Eur. Kiek kartų susirgs per metus, negali nuspėti. Didelė tikimybė susirgti darželyje. Teismas neįvertino medicininio dokumento išrašo dėl reikalingo gydymo pėdoms. Teismas nurodė, kad ieškovė nemoka seneliui už gyvenamąjį būstą, tačiau ji patiria išlaidas kietam kurui namo šildymui. Nepagrįstai išlaidas kurui padalino į 3 dalis.

Teismas neįvertino šalių turtinės padėties skirtumų. Atsakovas dirba gerai apmokamą darbą, už banko paskolą įsigijo būstą. Ieškovė gyvena senelio namo mansardoje, už paskolintas lėšas įsirengusi kambarius ir virtuvę. Teismas padarė prielaidas, kad ieškovė galėtų dirbti pagal paklausią kosmetologės specialybę. Ši specialybė nėra paklausi ir gerai apmokama. Pasirinko geresnę nekilnojamojo turto agentės specialybę, studijos 2 metų trukmės, baigsis 2016 m. birželio 20 d. siekia geriau užtikrinti šeimos poreikius. Jos pajamas sudaro 50 Eur ir mamos finansinė parama, todėl negali prie vaiko išlaikymo prisidėti 120 Eur. Žino pareigą išlaikyti dukrą, bet šiuo metu didesne dalimi šią pareigą gali vykdyti atsakovas. Be to, vaikui gyvenant su ieškove, ji turi tenkinti kasdienius poreikius, jai tenka visa rūpesčių našta, kai atsakovas dukrą paima retai ir kelioms valandoms.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi teikti tik 180 Eur išlaikymą. Jo pajamos sudaro virš 1000 Eur, kitų išlaikytinių neturi. Tikrai gali teikti kas mėnesį 210 Eur. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią vaikui be specialiųjų poreikių priteista didesnė nei 180 Eur išlaikymo suma (civilinė byla Nr. 3K-3-279/2011, 3K-3-209-2013).

Rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos.

Pavardės pakeitimo klausimo teismas negalėjo spręsti pagal CK 3 knygos normas, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas pavardę ne suteikė, o sprendė jos pakeitimo klausimą, kas prieštaravo CK 3.166 straipsniui, CK 3.167 straipsnio 3 daliai. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatyta tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalėjo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Pavardės keičiamos esant kitam ieškinio pagrindui (civilinė byla Nr. 2-1689-955/2015). Dukros pavardės pakeitimas prieštarauja ieškovės ir vaiko interesams, teismas netinkamai taikė CK 3.173 straipsnį. Dukrai pavardę suteikė, kai atsakovui nerūpėjo jos gimimas ir kilmė. Kadangi vaikas gimė ne santuokoje, pagrįstai suteikė ieškovės pavardę. Tėvo pavardės suteikimas neužtikrins vaikui geresnių gyvenimo sąlygų. Tėvas dukros gimimu nesidžiaugė, su ja bendrauja, rūpinasi tik aplinkybių priverstas.

Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl dukros pavardės pakeitimo, priešieškinį atmesti, sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeisti ir priteisti iš atsakovo 210 Eur išlaikymo.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. lapkričio 22 d. neteikė dukrai išlaikymo. Teismas nustatė, kad šalims gyvenant kartu, jie vedė bendrą ūkį, ieškovė pajamų neturėjo arba jos buvo labai mažos, todėl šeimos poreikius patenkino atsakovas. Tai rodo ir 10 000 Lt banko pavedimas 2013 m. sausio 8 d. „vaikui – namams“, kurį laiko paskola. Nutrūkus šalių santykiams, pinigus paliko kaip išlaikymą į priekį. Taip pat davė 5000 Lt grynais, pirkto plyteles (1600 Lt), palanges (1000 Lt), darbininkams už santechnikos darbus (2500 Lt). Šių mokėjimų ieškovė neneigė. Ieškovė nenurodė, kokie vaiko būtini poreikiai nebuvo patenkinti iš atsakovo palikto išlaikymo. Pažymėtina, kad jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloj e R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teismas turėjo į bendrą išlaikymo skolos sumą pridėti atsakovo paliktus 15 000 Lt, tokiu atveju atsakovas permokėjo išlaikymą ir neturėtų jo teikti 22 mėnesius, t. y. likusi permoka 4032,30 Eur (180 Eur periodinė išlaikymo suma = 22 mėnesiai arba iki 2017 m. baladžio 1 d. (15000 Lt (4344,30 Eur) permoka – 312 Eur už ginčo laikotarpį).

Teismas nepagrįstai nurodė, kad dukros būtiniems poreikiams pakanka 300 Eur. Atmetus teismo pripažintus nepagrįstus vaiko poreikius, vaiko poreikių patenkinimui pakaktų mažiau nei 300 Eur. Dukrai šiuo metu yra 3 metai, todėl negalima vadovautis CK 6.641 straipsnio 2 dalimi, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šis institutas taikomas išlaikymo iki gyvos galvos santykiams, kurie nėra tapatūs vaiko ir tėvo santykiams. Dukros poreikiai negali būti tapatinami pilnamečio poreikiams, kuris turi specialių poreikių, sveikatos problemų, turto, kurį būtina administruoti. Atsakovas dukrai turėtų skirti pusę išlaikymui reikalingos sumos. Tėvų pareigos lygios, todėl realiai teismas padarė išvadą, kad dukros išlaikymui reikia 360 Eur per mėnesį (180+180). Mano, jog 145 Eur išlaikymo suma užtikrintų dukros optimalų išlaikymą, tenkins ne tik būtinus, bet ir kitus poreikius. Priteisus didesnį išlaikymą nei jo reikia, bus pažeistos išlaikymą teikiančio tėvo teisės, išlaikymą tvarkančiam tėvui leis pinigus naudoti neracionaliai, kas gali sukelti įtampą tarp tėvų. Atsakovas ieškovei siūlė geranoriškai mokėti 500 Lt išlaikymą dukrai.

Teismas nepagrįstai vertino ieškovės turtinę padėtį kaip blogą. Ieškovės finansinė padėtis nėra bloga, ji turi pajamų. Ieškovė padarė būsto kapitalinį remontą, įsirengė 3 kambarių butą, gauna stipendiją, ieškovei pinigų duoda jos motina, dirbanti Didžiojoje Britanijoje, gauna atsakovo teikiamą 350 Lt laikiną išlaikymą. Ieškovei yra 30 metų, darbinga ir sveika moteris, turi kosmetologės specialybę ir darbinės patirties, tačiau darbo neieško. Nekilnojamo turto agento specialybei nėra keliamas reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą.

Teismas nepagristai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vaikui teikti didesnį nei minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą. Nors atsakovo pajamos yra didesnės nei vidutinės pajamos, tačiau jos priklauso nuo sezono ir darbo krūvių. Atsakovas dirba po 12 valandų, dažnai išvyksta į komandiruotes. Iš kelių mėnesių atsakovo pajamų negalima spręsti, kad tokios pajamos nuolatinės. Taip pat atsakovas turi būsto paskolą, palūkanos yra nedidelės, tačiau jos kas 6 mėnesius perskaičiuoja, yra tikimybė, kad padidės. Tai gali turėti įtakos galimybei teikti 180 Eur išlaikymą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Teismas iš ieškovės turėjo priteisti daug didesnes nei 67,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįvertino proceso šalių elgesio, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 758/2007). Ieškovė net tris kartus tikslino savo reikalavimus, 2013 m. gruodžio 3 d. patikslino ieškinį, teikė 2014 m. birželio 13 d. pareiškimą dėl patikslinto ieškinio 3 ir 6 reikalavimų patikslinimo ir 2014 m. liepos 4 d. pareiškimą dėl patikslinto 1, 3, 5 ir 6 reikalavimų patikslinimo, kelis kartus dėl ieškovės ligos buvo atidėtas teismo posėdis. Atsakovas sutiko su trimis ieškovės reikalavimais ir dėl jų ginčo nebuvo. Dėl ieškovės netinkamai naudotų procesinių bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau nei 1,5 metų, dėl ko susidarė pakankamai didelės bylinėjimosi išlaidos.

Prašo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą, nustatyti, kad atsakovas neturi išlaikymo įsiskolinimo, turi išlaikymo sumokėjimą į priekį 4032,30 Eur suma, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui 145 Eur, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas neįrodė nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. teikęs išlaikymą dukrai. Atsakovas 2013 m. sausio 8 d. pervedė pinigus, šie pinigai buvo skirti vaikui. Išlaikymas turi tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Atsakovas sutinka, kad ieškovė neturėjo pajamų arba jos buvo labai mažos, nenurodė iš kokių lėšų vaikas bus išlaikomas. Nepagrįstas reikalavimas 4032,30 Eur pinigų sumą įskaityti kaip išlaikymą į priekį. Aplinkybė, kad palūkanos už banko paskolą kas 6 mėnesiai yra perskaičiuojamos, nedaro pagrindo mažinti išlaikymo. Ieškovė savo teises įgyvendino CPK 42 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovavosi civilinio proceso principais. Atsakovas nenurodo, kokia dalimi turėtų būti didinamos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirminiame ieškinyje ieškovė prašė išlaikymą priteisti po 145 Eur (500 Lt) per mėnesį, vėliau ieškovė reikalavimą padidino beveik iki 3000 Lt, tačiau išlaidų nepagrindė. Teismas teisingai įvertino ieškovės prašomo išlaikymo pagrindimą. Ieškovė 314, 91 Lt sumą maistui pagrindė už laikotarpį, kai dukra darželio nelankė. Pradėjus lankyti darželį, dukros maistui skiria ženkliai mažiau pinigų. Nesupranta, kodėl ieškovė nori pirkti uogas ir daržoves, jei pati jų užsiaugindavo. Saldumynai ir šokoladai nėra pirmo būtinumo prekės, turi būti vartojami saikingai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų turėjusi ar planavusi kelionę prie jūros, dėl ko patyrė išlaidų. Pirkiniai dukros lavinimui turi būti parinkti racionaliai. Ieškovė neleidžia atsakovui dažniau su dukra praleisti jos laisvalaikį. Nesant galimybės ieškovei su dukra nuvykti į Londoną aplankyti močiutės, močiutė galėtų atvykti į Lietuvą. Ieškovė neleidžia bendrauti su atsakovo tėvais, nepagrindė išlaidų vaistams. Baseinas yra netoli ieškovės namų, įėjimas kainuoja nedaug, todėl ne dėl lėšų stygiaus ieškovė neveda dukros į baseiną. Ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nedirbo ir darbo neieškojo, neaišku, kodėl nesimokė tuo metu. Ieškovė nenurodė, nuo kada priteistinas išlaikymas. Ji nepagrįstai remiasi teismų praktika, kurios faktinės aplinkybės neatitinka nustatytų nagrinėjamoje byloje. Ieškovė vienasmeniškai suteikė dukrai pavardę, tačiau, nustačius vaiko tėvystę, atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl pavardės keitimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį, priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir pakeitė nepilnamečio vaiko pavardę.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

Byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y. kad jis yra E. Š. tėvas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 325 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per mėnesį šalių dukters poreikių patenkinimui reikia 300 Eur.Tai iš esmės pripažįsta atsakovas, teigdamas, jog tėvai išlaikymą privalo teikti lygiomis dalimis, o iš jo vaikui turi būti priteista 145 Eur. Bendra išlaikymo suma tuomet sudarytų 290 Eur, t.y. faktiškai tiek pat, kiek ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į minimą atsakovo pripažinimą nekartotina vaiko poreikių analizė,  konkretizuota šalių ginčijamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovės teiginiai apie 850 Eur dydžio vaiko mėnesinius poreikius yra nepagrįsti. Ši suma yra daugiau nei pusantro karto didesnė nei Lietuvoje mokama minimali mėnesinė alga. Tokio dydžio poreikių trimetis vaikas įprastai neturi, o išskirtinių poreikių ieškovė neįrodė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateikti maisto prekių įsigijimo kvitai pagrindžia ne tik dvimečiam – trimečiam vaikui, bet ir gyvūnams (šuniui, katei) bei išimtinai suaugusiems asmenims skirto maisto ir kitų prekių įsigijimą (gazuotas mineralinis vanduo, alkoholiniai gėrimai, suaugusiems skirti žurnalai, kt.), ieškovė dideliais kiekiais pirko brangius ekologiškus produktus (vienkartinis apsipirkimas už 196,70 Lt t. 2 b.l.20), todėl kritiškai vertintini jos argumentai apie tai, kad vaiko nuvežti į baseiną negali dėl lėšų stygiaus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikui skirtina 300 Eur suma per mėnesį leidžia nupirkti ne tik pragyvenimui būtinas prekes, bet ir apeliantės ieškovės nurodytų vaikiškų šokoladinių kiaušinių ir kitų saldumynų (vaiko labui protinga būtų manyti, jog jie kasdien neperkami), vaisių ir daržovių. Dėl pastarųjų pažymėtina, kad apeliantės būstas yra individualiame name su žemės sklypu, kuriame įrengas šiltnamis, tokiu būdu vaisių ir daržovių įtraukimas į vaiko maisto racioną priklauso ne tik nuo jo tėvų perkamosios galios. Apeliantė ieškovė nepateikė įrodymų apie tokias vaiko ligas, kurių gydymui reikėtų ypatingai didelių sumų, nėra duomenų ir apie realias jų gydymo išlaidas. Ieškovės nurodytos metinės 2580 Lt (747 Eur) išlaidos darželio fondui, spektakliams ir renginiams yra neįrodytos (nėra duomenų apie mokesčius į darželio fondą; išlaidos renginiams nerealios atsižvelgiant į vaiko amžių). Komunalinių išlaidų per mėnesį 120,33 Eur vaikui, patiriamų gyvenant senelio name, ieškovė ne tik neįrodė, bet ir dubliavo (1236+3750 Lt)(1444 Eur/12). Įrodyta komunalinių mokesčių vaiko dalis galėtų sudaryti 36,55 Eur (2013 m. ieškovė pirko akmens anglį už 1107 Lt (t. 1, b.l. 94-95), vaikui tenkanti dalis per mėnesį sudaro 30,75 Lt (1107/12/3); 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė sumokėjo UAB „Kauno vandenys“ 42,27 Lt, 97,76 Lt AB Lesto, 68,36 Lt AB Teo LT, 18 Lt UAB „Kauno švara“ (t. 2, b.l. 9-12), iš viso – 75,46 Lt (226,39 Lt/3), bendra mokesčių suma – 126,21 Lt (36,55 Eur). Apeliantė nurodė, jog vaiko maistui per mėnesį reikia 300 Lt (87 Eur). Maksimalus mokestis už vaikų darželį yra 32 Eur (t. 2 b.l.81).Tai sudaro vaiko išlaikymo dalį, mokėtiną ieškovės (120 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, likusi iš atsakovo priteista 180 Eur (621,50 Lt) suma (2160 Eur per metus) yra pakankama kitiems trimečio vaiko poreikiams. Toks išlaikymas teismų praktikoje yra didesnis už įprastai ikimokyklinio amžiaus vaikui priteisiamą išlaikymą (pvz., Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-142-264/2015 vaikui, gimusiam 2010 m., priteistas 130,33 Eur išlaikymas; byloje Nr.2A-441-324/2015 2005 m. gimusiam vaikui priteistas 150 Eur išlaikymas). Apeliantė ieškovė nepagrįstai remiasi skunde nurodytomis kasacinio teismo bylomis. Byloje Nr.3K-3-279/2011 1000 Lt išlaikymas priteistas 17 metų vaikui, tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas priteistas už tris metus. Apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr.3K-209/2013 vaiko išlaikymui iš atsakovo priteista 300 Lt. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomoms pramogoms skirtą sumą gali padidinti pati apeliantė savo uždirbamomis lėšomis, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ji negali dirbti (pvz., pasibaigus dieninėms paskaitoms). Apeliantei yra trisdešimt metų, mokytis dieninėse studijose ji ėmė po vaiko gimimo, taigi, sąmoningai prisiėmė ir su tuo susijusią socialinę riziką. Ši aplinkybė neatleidžia jos nuo pareigos lygiomis dalimis su atsakovu išlaikyti vaiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė dėl subjektyvių priežasčių pakliuvo į tokią padėtį, kad gauna mažas pajamas. 2016 m. birželio mėn. pasibaigus studijoms, jai nebus jokių kliūčių vaikui skirti tolygią atsakovui ar apie 150 Eur dydžio sumą, bendras išlaikymo dydis tuomet sudarys 360–320 Eur sumą, siekiamą apeliantės ieškovės. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Išdėstyti argumentai kartu paneigia apelianto atsakovo teiginius apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turtinės padėties skirtumus (atsakovo vidutinis uždarbis svyruoja nuo 1160,54 Eur iki 1609,59 Eur (t. 1 b.l. 111-112), ieškovė pragyvena iš 10 Eur stipendijos, vaiko pašalpa šiuo metu sumažėjusi iki 15 Eur, jai padeda motina). Atsakovo siekis sumažinti vaikui skirtiną išlaikymo sumą dėl kreditinių įsipareigojimų kitiems asmenimis prieštarauja vaiko interesams, be to, jo turtinė padėtis leidžia mokėti nustatyto dydžio išlaikymą įskaitant ir kreditinius įsipareigojimus (t. 2 b.l.92). Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Sutiktina su apeliantu atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 2013 m. lapkričio mėnesį.

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas teikė išlaikymą šalims gyvenant kartu, jos kartu nebegyvena nuo 2013 m. rugsėjo 26 d.(t. 2 b.l.128). Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., į teismą dėl išlaikymo priteisimo  kreipėsi 2013 m. lapkričio 22 d. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. sausio 8 d. atsakovas mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 10 000 Lt (2896 Eur), mokėjimo paskirtį nurodydamas „vaikui–namui“, nurodė, kad 2013 m. už 5000 Lt nupirko statybinių medžiagų ir sumokėjo už ieškovės būsto remonto darbus, 2014 m. birželio mėn. ieškovei pervedė po 101,37; 579,24; 130,33 Eur išlaikymą vaikui (810,94 Eur) (t. 2 b.l.131-136). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigų pervedimas ieškovei šalims gyvenant kartu negali būti vertinamas kaip kas mėnesį vaikui teiktino išlaikymo mokėjimas į priekį. Ieškovė nurodė, jog už atsakovo pinigus įrengė vaiko kambarį, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (pirkimo kvitus ir nuotraukas), tokią bankinio mokėjimo paskirtį nurodė ir atsakovas. Jo minimi 5000 Lt taip pat buvo panaudoti būsto remontui, o ne vaiko išlaikymui, kuris pasireiškia atitinkamų piniginių sumų skyrimu kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Tuo remiantis atmestini apelianto atsakovo argumentai apie tai, kad, įvertinus jo sumokėtus 15000 Lt, neturėtų teikti išlaikymo 22 mėnesius į priekį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeistinas dėl to, kad išlaikymo įsiskolinimą atsakovas faktiškai sumokėjo 2014 m. birželio mėn., ieškovei tuo tikslu pervedęs 810,94 Eur. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje iš atsakovo nebuvo priteistas laikinas išlaikymas, išieškant išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iš išieškotinos sumos minusuotina 498,44 Eur (810,94 Eur-312 Eur už 2013 m. spalio 1 d.– lapkričio 22 d. laikotarpį).

Nurodytina, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Dėl pavardės pakeitimo

            Sutiktina su apeliante ieškove, kad Lietuvoje susiformavęs paprotys vaikui turėti tėvo pavardę šiuo atveju nesudaro pagrindo pakeisti šalių dukters pavardę, įrašytą jos gimimo liudijime.

           Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Civilinės metrikacijos taisyklių 33.1 punkte nurodyta, kad registruojant vaiko gimimą, jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė, tėvų susitarimu. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu.

            Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415 (CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

           Šalių dukra gimė joms nesant santuokoje, todėl, registruojant gimimą, ieškovės pageidavimu vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Motinos pavardė nėra keičiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvystės nustatymo teismine tvarka faktas taip pat nesudaro pagrindo vaiko pavardės pakeitimui.

           Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai.

           Apart papročio, pirmosios instancijos teismas nesirėmė jokia kita aplinkybe, patvirtinančia, jog tėvo pavardės suteikimas vaiko interesus atitiks labiau, nei motinos pavardė. Pažymėtina, kad toks paprotys susijęs su atvejais, kai vaikas gimsta tėvams gyvenant santuokoje. Nagrinėjamu atveju vaiko gimimą užregistravo motina, vaikas su ja gyvena, ketvirtus metus turi jos pavardę, šalių bendras gyvenimas nesusiklostė. Nėra aiškiai pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą vaiko pavardės pakeitimui. Patenkinus ieškinį dėl tėvystės nustatymo, atsakovas kaip vaiko tėvas bus nurodytas jo gimimo liudijime. Tai užtikrina, jog šalių dukra žinos savo tėvo tapatybę, o jo ryšiams su dukra pavardės pakeitimas įtakos neturės, kaip kad ši aplinkybė neapsprendė judviejų bendravimo iki ginčo iškilimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl pavardės pakeitimo atmestinas apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas jį patenkino be pagrindo (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies sutiktina su apeliantu atsakovu, kad pakankamai didelės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog ieškovė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, tikslindama ieškinio reikalavimus. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškinyje yra klaida dėl išlaikymo priteisimo momento, taip pat juo buvo padidintas prašomas išlaikymo dydis, pastarosios aplinkybės nesiejant su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Po to atsakovas pareiškė priešieškinį, ieškovė teikė atsiliepimą į priešieškinį, todėl vienareikšmiškai negalima laikyti, kad bylos procesas užtruko tik dėl ieškinio tikslinimo. Bylos nagrinėjimas buvo pagrįstai atidėtas dėl ieškovės susirgimų. Nors su trimis ieškovės reikalavimais atsakovas sutiko, šalys ginčijosi dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, bylos proceso metu teikė dėl to įrodymus. Šios procesinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo trukmę apsprendė abiejų šalių procesinis elgesys, kuris nebuvo netinkamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra patenkintas 87,38 procento (2 reikalavimai patenkinti 100 procentų, vienas reikalavimas – 62,15 procento), todėl iš ieškovės atsakovui pagrįstai priteista 12,62 procento (100-87,38) bylinėjimosi išlaidų, atmetus atsakovo sumokėtas išlaidas už tėvystės nustatymo ekspertizę. Priešieškinio nusprendus netenkinti apeliacine tvarka, už jį sumokėtas žyminis mokestis ir atitinkama bylinėjimosi išlaidų dalis atsakovui iš ieškovės nepriteistina.

Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinti po vieną iš dviejų apeliantų reikalavimų (ieškovės – dėl pavardės pakeitimo, atsakovo – dėl įsiskolinimo). Neturtinis reikalavimas apmokėtinas 41 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ieškovei priteistinu iš atsakovo, 312 Eur reikalavimas dėl įsiskolinimo – 9,36 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovui priteistinu iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Pastarąją sumą minusavus iš 41 Eur, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 31,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. liepos 3 d. ji sumokėjo 51,80 Eur žyminio mokesčio, tačiau nuo jo mokėjimo nuo 2015 liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. yra atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (t. 3 b.l. 25), skirtumas tarp 31,64 ir 51 Eur žyminio mokesčio sugrąžintinas ieškovei (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Apeliantė ieškovė nepateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymėjimo apie išlaidas apeliacinio proceso metu. Atsakovas sumokėjo 100 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, 180 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme patenkintų reikalavimų proporcijas, advokato pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

Pakeisti 2015 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį dėl 312 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo T. K., šį ieškovės reikalavimą atmesti.

Papildyti sprendimą nustatant, kad išlaikymas iš atsakovo T. K. dukrai E. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur priteisiamas nuo 2013 m. lapkričio 22 dienos, sprendimo vykdymo metu iš išieškotinos išlaikymo sumos minusuojant atsakovo sumokėtus 498,44  (keturis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 44 ct) Eur.

Atmesti atsakovo priešieškinį dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš  atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,64 (trisdešimt vieną Eur 64 ct0) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sugrąžinti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,36 (devyniolika Eur 36 ct) Eur žyminio mokesčio,  sumokėto 2015 m. liepos 3 d. per Lietuvos paštą kvitu Nr.LG 00404933.

Teisėjai              Raimondas Buzelis

              Virginija Gudynienė

              Algimantas Kukalis