Administracinė byla Nr. I-2301-968/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00292-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas J. L. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 9 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-05-18 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatūra ir apšvietimas, buvo drėgna, trūko oro, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, nebuvo veikiančių iškvietimo mygtukų. Kamerose nebuvo galimybės visiems vienu metu pavalgyti prie stalo, taip pat nebuvo įrengtos lentynos higienos priemonėms susidėti ir veidrodžiai. Naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu nebuvo užtikrintas privatumas. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos ir grindys buvo nelygios, padengtos pelėsiu, nebuvo šiukšlių dėžių, o suoleliai buvo sulaužyti. Pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K administracijos prašė jam išduoti antrą pledą, tačiau administracija šį pareiškėjo prašymą ignoravo. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, suprastėjo sveikata.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 15–25) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui, taip pat universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai ir lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra 1,5 m aukščio pertvara. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 3,54 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 89), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2015-05-18 iki skundo teismui surašymo dienos, t. y. iki 2017-01-26, Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas:
2015-05-18 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kameroje buvo 3 asmenys; 2015-05-19 perkeltas į kamerą Nr. 138, kurios plotas 7,44 m2, joje buvo laikomas iki 2015-06-30, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2015-07-01 perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas 8,03 m2, joje buvo laikomas iki 2015-07-27, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2015-07-28 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki
2015-09-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-09-24 perkeltas į kamerą Nr. 178, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2015-10-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-10-22 perkeltas į kamerą Nr. 144, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki
2015-11-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-11-17 perkeltas į kamerą Nr. 288, kurios plotas 7,68 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2015-11-18 perkeltas į kamerą Nr. 334, kurios plotas 7,53 m2, joje buvo laikomas iki 2016-02-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys;
2016-02-10 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2016-09-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-09-20 perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas 7,78 m2, joje buvo laikomas iki 2016-09-26, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys;
2016-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 336, kurios plotas 7,63 m2, joje buvo laikomas iki 2016-11-08, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-11-09 perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas 7,92 m2, joje buvo laikomas iki 2016-11-11, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys;
2016-11-12 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2016-12-06, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-12-07 perkeltas į kamerą Nr. 177, kurios plotas 7,94 m2, joje buvo laikomas iki 2016-12-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys;
2016-12-24 perkeltas į kamerą Nr. 151, kurios plotas 7,48 m2, joje buvo laikomas iki 2017-01-26, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys.
9. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 620 dienų.
10. Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
11. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 586 dienas, vadinasi, 34 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.
12. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
13. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 34 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
14. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
15. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
16. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus
2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT
2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
17. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas.
17.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.
17.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Šias aplinkybes įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
17.3. Pareiškėjo teigimu, dušai Lukiškių TI-K buvo stebimi pareigūnų, be to, dušai nėra atitverti vienas nuo kito. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimas yra asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas, nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (įskaitant tardymo izoliatorius (3.2 punktas)), priežiūrą, be kita ko, sudaro: šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (7.1 punktas); patikrinimai ir skaičiuotės (7.2 punktas); įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas (7.3 punktas); laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos (7.5 punktas); pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė (7.8 punktas); atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas (7.10 punktas); budinčioji priežiūros pamaina (7.11 punktas).
17.4. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog viena iš vidaus tvarkos Lukiškių TI-K užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Savo ruožtu dėl suėmimo ir bausmių vykdymo rėžimo neišvengiami tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta Lukiškių TI-K atsiliepime, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų privatumą, dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros, todėl pareiškėjo argumentai, kad naudojantis dušu buvo varžomas jo privatumas, atmestini kaip nepagrįsti.
18. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatūra ir apšvietimas, buvo drėgna, trūko oro, ant lubų ir sienų buvo pelėsio.
18.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, santykinė drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laiku, – 18–22? C, 35–60 proc. ir 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16, 17 ir 39 punktuose.
18.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2017-02-13 raštu Nr. 2.10-1675(16.16.1.10.12) (b. l. 11), teismą taip pat informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Tuo tarpu iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 59–81) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 138, Nr. 144, Nr. 151, Nr. 278, Nr. 300, Nr. 301 ir Nr. 334, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) be kitų aplinkybių buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 138 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, vėdinimas užtikrinamas per langus (2015-06-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1395 (b. l. 59),
2015-11-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2562 (b. l. 60)); kameros Nr. 301 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-05-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1060 (b. l. 61–62)); kameros Nr. 144 apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-10-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2437 (b. l. 64–65)); kamerų Nr. 151 ir Nr. 334 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (b. l. 66–67)); kamerų Nr. 300, Nr. 334 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, vėdinimas užtikrinamas per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2016-03-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-433 (b. l. 69–70), 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 72–74)); kameros Nr. 278 oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2016-05-11 patikrinimo aktas Nr. PA.10-230(16.17.7.10.12) (b. l. 76)). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini.
19. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo vietos visiems atsisėsti prie stalo, taip pat nebuvo įrengtos lentynos higienos priemonėms susidėti ir veidrodžiai.
19.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai. Kitaip tariant, Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
19.2. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Kaip minėta, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog kamerose yra įrengtos tokios lentynos higienos priemonės susidėti, kad visiems asmenims užtektų vietos higienos reikmenims susidėti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šių lentynų nebuvimo atmestini. Duomenų apie veidrodžio įrengimą kamerose Lukiškių TI-K nepateikė, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai.
20. Skunde taip pat teigiama, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai buvo prastos būklės – sienos ir grindys buvo nelygios, padengtos pelėsiu, nebuvo šiukšlių dėžių, o suoleliai buvo sulaužyti. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi. Atitinkamai, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo, kurie konkrečiai kiemeliai buvo blogos būklės, dėl to Lukiškių TI-K administracijai nesiskundė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo techniškai netvarkingi ir (ar) kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmestini kaip nepagrįsti.
21. Pareiškėjas skundžiasi, kad kai kuriose kamerose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi LVAT (žr. 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A236-858/2015, LVAT 2014-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigūną, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Taigi pareiškėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su jo teisių pažeidimu.
22. Pareiškėjas skunde nurodoma, kad Lukiškių TI-K administracija ignoravo pareiškėjo prašymą išduoti antrą pledą. Šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini, kaip abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjas nedetalizavo, kada (bent apytiksliai), į kokius pareigūnus ir kiek kartų kreipėsi. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Lukiškių TI-K gauti tik pareiškėjo skundai dėl socialinės reabilitacijos programų užtikrinimo ir išplėtimo bei dėl neteisėtų kratų. Į šiuos pareiškėjo skundus buvo atsakyta, atitinkamai, Lukiškių TI-K 2016-02-02 raštu Nr. 96-431 ir 2016-02-03 raštu Nr. 96-443 (b. l. 28–30, 35).
23. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K suprastėjo jo sveikata – jam skaudėjo akis. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017-02-10 rašte Nr. S-886 (b. l. 14) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 38–57) taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiškėjo regos pakitimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė kokius nors negrįžtamus akių būklės pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.
24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimą, netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą ir kamerų neaprūpinimą veidrodžiais) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 500 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 500 Eur suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. L. (J. L.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rytis Krasauskas