Civilinė byla Nr. 3K-3-192-219/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01904-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.5; 2.4.2.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui T. V. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymą ir žalos atlyginimą dėl savininko negalėjimo disponuoti padalytų žemės sklypų dalimis, kurios liko savininko nuosavybė, per žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų atlikimo laikotarpį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašė: pirma, leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymuose Nr. 1P-(1.3.)-302, Nr. 1P-(1.3.)-385, Nr. 1P-(1.3.)-429 dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti nurodytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šiuos žemės sklypus NŽT sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; antra, nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 dydį, vadovaujantis ekspertės Irmantos Krikščiūnienės 2017 m. liepos 21 d. teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. IK-5/2017 bei ekspertės I. Krikščiūnienės, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį, parengtame ekspertizės akte nustatytomis žemės sklypų vertėmis 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d., atitinkamai – 175 000 Eur, 96 500 Eur, 146 000 Eur; trečia, nustačius žemės sklypo vertę ir teisingo atlyginimo dydį, išspręsti klausimą dėl permokos (skirtumo tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui sumokėtų kompensacijų ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus) ieškovei grąžinimo, šias permokas (71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur) įpareigojant atsakovą grąžinti per protingą terminą, t. y. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą; ketvirta, teismui galutiniu sprendimu nusprendus, kad paimamų žemės sklypų vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Ieškovė, pasisakydama dėl žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 vertės, nurodė, kad ekspertė I. Krikščiūnienė ekspertizės aktuose nustatė kitą žemės sklypų vertę, nei nustatyta 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d. NŽT įsakymuose, t. y. ekspertizės akte nustatyta kitos paskirties žemės sklypų vertė 2014 m. rugpjūčio 8 d. (žemės sklypo Nr. 1) – 175 000 Eur (71 466,63 Eur mažesnė); 2014 m. lapkričio 19 d. (žemės sklypo Nr. 2) – 96 500 Eur (28 905,47 Eur mažesnė); 2014 m. lapkričio 19 d. (žemės sklypo Nr. 3) – 146 000 Eur (15 607,97 Eur mažesnė). Todėl ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo permokas už išperkamus žemės sklypus.

4.       Atsakovas T. V. priešieškiniu teismo prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė 1,1800 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1,0443 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei 0,3541 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2008 m. prasidėjus minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo padalyti į šešis žemės sklypus: 1) 1,1800 ha žemės sklypas padalytas į 0,4652 ha žemės sklypą, kuris paimtas visuomenės poreikiams, ir 0,7148 ha žemės sklypą, kuris paliktas kaip atsakovo nuosavybė; 2) 1,0443 ha žemės sklypas padalytas į 0,1442 ha žemės sklypą, kuris paimtas visuomenės poreikiams, ir 0,899 ha žemės sklypą, kuris paliktas kaip atsakovo nuosavybė; 3) 0,3541 ha žemės sklypas padalytas į 0,2837 ha žemės sklypą, kuris paimtas visuomenės poreikiams, ir 0,0704 ha žemės sklypą, kuris paliktas kaip atsakovo nuosavybė. Atsakovas paaiškino, kad, 2008 m. balandžio 1 d. pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, jam dėl valdžios institucijos veiksmų nepagrįstai ilgai (daugiau kaip 6 metus) buvo apribota teisė disponuoti žemės sklypais, kurie, 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d. pasibaigus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, liko atsakovo nuosavybė. Atsakovas teigia, kad dėl tokių neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, trukusių daugiau kaip 6 metus, jis patyrė 1 538 673,07 Eur žalą, žalos dydį atsakovas skaičiavo remdamasis iš sau priklausančios žemės sklypo dalies, kuri nebuvo paimta visuomenės poreikiams, vertės apribojimų pritaikymo dieną (2008 m. balandžio 1 d.) atėmęs žemės sklypo, kuris liko atsakovui nuosavybės teise pabaigus nacionalizavimo procedūrą, vertę tą dieną, kai atsakovas įgijo teisę disponuoti šiuo žemės sklypu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas sprendimu: 1) nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų iš atsakovo T. V. pagal NŽT 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste (žemės sklypo Nr. 1), 175 000 Eur vertę, pagal NŽT 2014 m. spalio 7 d. įsakymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste (žemės sklypo Nr. 2), 96 500 Eur vertę ir pagal NŽT 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo Nr. 3), 146 000 Eur vertę. Teismas iš atsakovo T. V. ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei priteisė 71 466,63 Eur permoką už žemės sklypo Nr. 1 vertę, 28 905,47 Eur permoką už žemės sklypo Nr. 2 vertę ir 15 607,97 Eur už žemės sklypo Nr. 3 vertę. Teismas nustatė atsakovui T. V. vieno mėnesio terminą po šio sprendimo įsiteisėjimo 71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur permokoms grąžinti.

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė šias faktines aplinkybes: 2008 m. balandžio 1 d. priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai procedūros pradžios)“. NŽT ir VĮ Valstybės žemės tarnybos darbuotojų sudarytu 2012 m. kovo 2 d. aktu konstatuota, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkas T. V. sutarties dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) paimamas žemės sklypų dalis – 0,8931 ha bendro ploto, kurių rinkos vertė sudarė 533 480,65 Eur (1 842 000 Lt), iki projekto viešo svarstymo pradžios nepasirašė.

8.       NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,3541 ha, suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,2837 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1); 2) 0,0704 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). NŽT direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu paimtas žemės sklypas Nr. 1, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio, – 851 000 Lt (246 466,64 Eur); visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.

9.       Atsakovo žemės sklypas Vilniaus mieste ((duomenys neskelbtini), plotas 1,0443 ha)) NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu padalytas, suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,1442 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 2); 2) 0,899 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). NŽT direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymu paimtas žemės sklypas Nr. 2, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio, – 433 000 Lt (125 405,47 Eur), visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.

10.       Atsakovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,18 ha, padalytas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,4652 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 3); 2) 0,7148 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). NŽT direktoriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu paimtas žemės sklypas Nr. 3, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio, – 558 000 Lt (161 607,97 Eur), visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.

11.       NŽT 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymais žemės sklypai (duomenys neskelbtini) paimti visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti). Šalys neginčija, kad žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 turėjo (galėjo) būti paimami visuomenės poreikiams.

12.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. vasario 5 d. nutartimis leista Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir pradėti naudoti šiuos žemės sklypus visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, o atsakovas T. V. tapo nutarties 8–10 punktuose nurodytų sumų savininku. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sumokėjo banko pavedimais: 2014 m. rugsėjo 8 d. 851 000 Lt (246 466,63 Eur), 2014 m. lapkričio 26 d. 433 000 Lt (125 405,47 Eur) ir 2014 m. gruodžio 30 d. 558 000 Lt (161 607,97 Eur) kompensaciją, skirtą atlyginti atsakovui už paimamus žemės sklypus.

13.       Teismo paskirtos 2017 m. liepos 17 d. nekilnojamojo turto ekspertės I. Krikščiūnienės, atlikusios civilinėje byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ekspertizės akte Nr. IK-5/2014 pateiktos išvados: 1) 0,4652 ha žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) buvo 146 000 Eur; 0,1442 ha žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) buvo 96 500 Eur; 0,8999 ha kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. spalio 7 d.) buvo 472 000 Eur; 0,7148 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) buvo 224 000 Eur; 1,0443 ha kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. spalio 6 d.) buvo 538 000 Eur; 1,1800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 18 d.) buvo 361 000 Eur; bendro 0,3541 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1,0443 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (bendras jų plotas – 1,3984 ha), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. spalio 6 d.) buvo 702 000 Eur; 0,3541 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. rugpjūčio 7 d.) buvo 214 000 Eur; 0,0704 ha kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. rugpjūčio 8 d.) buvo 52 900 Eur.

14.       2017 m. lapkričio 8 d. raštu teismui ekspertė I. Krikščiūnienė nurodė, kad jeigu ekspertizės 2 klausimas būtų buvęs nustatyti 0,1442 ha žemės sklypo vertę 2014 m. spalio 7 d. duomenimis, tai, atsižvelgiant į ekspertizės akto tiriamosios dalies medžiagą, išvada, pasikeitus vertės nustatymo dienai, nesikeistų ir žemės sklypo vertė būtų 96 500 Eur.

15.       Dėl ieškinio – teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnį paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.

16.       Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016) suformulavo nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo.

17.       Nustatydamas atlyginimo už kiekvieną paimamą žemės sklypą dydį, teismas remiasi kiekvieno iš sklypų verte, buvusia jų paėmimo momentu, t. y.: 2014 m. rugpjūčio 8 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 175 000 Eur verte; 2014 m. spalio 7 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 96 500 Eur verte; 2014 m. lapkričio 19 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur verte. Šių sklypų vertė nustatyta pagal ekspertės išvadas, t. y. nekilnojamojo turto ekspertės I. Krikščiūnienės 2016 m. liepos 15 d. ekspertizės akte Nr. IK-11/2015 ir 2017 m. liepos 17 d. ekspertizės akte Nr. IK-5/2014, 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertės raštą. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė argumentų dėl kokių nors ekspertizės akto trūkumų (tiriamosios dalies ir išvadų neatitikties, pagrįstumo stokos ar pan.), kurie keltų abejonių šių įrodymų patikimumu. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės aktų išvadų ir 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertės rašto išvados nuoseklumo ir pagrįstumo, todėl teismas netenkino prašymų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 218, 219 straipsniai).

18.       Teismas pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 175 000 Eur vertė; 2014 m. spalio 7 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 96 500 Eur vertė; 2014 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur vertė yra teisinga, atitinkanti teisingo kompensavimo principą.

19.       Sklypų vertės ekspertės išvadose nustatytos mažesnės, nei ieškovui buvo nustatyta pagal 2010 m. vasario 10 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus parengtas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų, priklausančių savininkui T. V., įvertinimo ataskaitas, kurias užsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

20.       Ekspertės išvadose atspindėtas kainų pokytis skirtingu laiku. Dėl šio skirtumo už iš atsakovo paimtus žemės sklypus visuomenės poreikiams priteistina iš atsakovo T. V. ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai: 71 466,63 Eur permoka už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę; 28 905,47 Eur permoka už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę; 15 607,97 Eur permoka už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę.

21.       Teismo nustatoma ir atlyginama savininkui daikto vertė sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną ir tai sudaro teisinį pagrindą priteisti nurodytas permokas už žemės sklypus, siekiant nesudaryti sąlygų atsakovui nepagrįstai praturtėti. Siekiant paskatinti atsakovą geruoju įvykdyti sprendimą grąžinti permokas be antstolio procesinio poveikio priemonių ir nepatiriant priverstinio vykdymo išlaidų, tikslinga dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo nustatyti atsakovui T. V. 1 mėnesio terminą po šio sprendimo įsiteisėjimo 71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur permokoms grąžinti, jas pervedant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos banko sąskaitą.

22.       Dėl priešieškinio – tai, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, sudaro teisinį pagrindą netenkinti priešieškinio (5 t., b. l. 2–17), nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti T. V. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą.

23.       Aplinkybė, kad, 2008 m. balandžio 1 d. pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, atsakovui buvo apribota teisė disponuoti žemės sklypais, kurie atitinkamai 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d. pasibaigus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai liko atsakovo nuosavybė, savaime nereiškia, kad atsakovas patyrė 1 538 673,07 Eur žalą. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovo nuosavybei buvo nepagrįstai taikomas apribojimas ją parduoti ir užsiimti kita veikla. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė sąmoningai neveikė, kad be teisinio pagrindo ribojo jo nuosavybės teises į žemės sklypus. Atsakovo argumentai dėl žalos dydžio apskaičiavimo iš atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies, kuri nebuvo paimta visuomenės poreikiams, 2008 m. balandžio 1 d. atimant žemės sklypo, kuris liko atsakovui nuosavybės teise pabaigus procedūrai, vertę dieną, kai atsakovas įgijo teisę disponuoti šiuo žemės sklypu, yra nepagrįsta įrodymais ir toks žalos dydžio apskaičiavimas nepatvirtina žalos realumo ir gali sudaryti sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių beržų medyno tūrį ir kitų želdinių vertę, buvusią žemės sklypų paėmimo momentu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d., todėl nepagrįstas priešieškinio reikalavimas atlyginti medyno ir želdinių vertę.

24.       Paimtos žemės savininkui turi būti atlyginama už tų teisių praradimą, kurias įgyti jis siekė ir įgijo savo reikmėms tenkinti ir kurios suteikė jam teisę žemės sklype įgyvendinti numatytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nors atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir tęsėsi tam tikrą laiką, per visą tą laikotarpį atsakovas galėjo ginčo žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl žala neatsirado.

25.       Spręsdamas žalos atlyginimo priteisimo reikalavimą, teismas nesirėmė J. Lisovskio 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitose pateiktomis žemės sklypo vertėmis ir 2012 m. balandžio 13 d. UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią užsakė T. V., nes šiose ataskaitose vertės apskaičiuotos ne 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimti sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams.

26.       Teismas nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir ieškovės veiksmų ir prašomos atlyginti žalos priežastinio ryšio, šios atsakomybės sąlygos nėra pagrįstos realiomis, įrodytomis priemonėmis (CK 6.246, 6.249 straipsniai, CPK 177–179 straipsniai, 185 straipsnis).

27.       Teismas nekonstatavo pagrindų priteisti palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, nes nenustatė faktinės aplinkybės, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo. Nėra pagrindo pagal priešieškinį priteisti procesines palūkanas, nes atsakinga institucija laiku įvykdė įstatyme nustatytą pareigą sumokėti teisingą kompensaciją. Ieškovė, paėmusi žemės sklypus visuomenės poreikiams, vykdė savo pareigą mokėti kompensaciją atsakovui. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovės permokos lėšomis, gavo iš to naudos, ieškovė neprivalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

28.       Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo T. V. apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl atsakovo T. V. reikalavimo nustatyti atlyginimą už želdinius ir (ar) medžius ir dalis, kuriomis iš atsakovo T. V. Vilniaus miesto savivaldybei priteistos permokos už žemės sklypus (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas 1 mėnesio terminas permokoms grąžinti bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 sprendimo dalis, kuria nustatytos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų iš atsakovo T. V. žemės sklypų 175 000 Eur, 96 500 Eur ir 146 000 Eur vertės, taip pat atmestas atsakovo T. V. priešieškinis Vilniaus miesto savivaldybei, palikta nepakeista.

29.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. raštą; 2) UAB „Inreal“ skelbimą apie parduodamą 1,7 ha žemės sklypą Vilniuje, Ukmergės g.; 3) UAB „Inreal“ skelbimą apie parduodamus keturis žemės sklypus Vilniuje, Ukmergės g.; 4) UAB „Remax“ skelbimą apie parduodamą 0,326 ha žemės sklypą Vilniuje, Ukmergės g. Atsakovas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės raštas patvirtina jo prašymą priteisti atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1, kitais įrodymais atsakovas siekė pagrįsti skundo argumentus, kad už iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus skundžiamu sprendimu nustatytas atlyginimo dydis nepakankamas tam, kad jis galėtų įsigyti analogiškus sklypus, taip pat skunde dėstomą poziciją dėl ekspertizės aktuose nustatytos žemės sklypų vertės neobjektyvumo (neteisingumo).

30.       Priimdamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo pateikta teisės aiškinimo taisykle, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, kai kompensacijos pagal sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos vertę teismo sprendimo dėl žemės sklypo vertės nustatymo dieną neužtektų analogiškam paimtajam sklypui įsigyti, būtų pažeistas pamatinis principas – kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Sklypo vertės pasikeitimą, teismo sprendimo priėmimo dieną lyginant ją su buvusia sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dieną, turi įrodyti bylos šalys.

31.       Sprendžiant klausimą dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės svarbus sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams momentas, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d., kartu įvertinant kainų pokytį. Ieškovė turėjo teisę tikslinti ieškinio reikalavimus ir šią teisę įgyvendino laikydamasi CPK 141 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą.

32.       Dėl nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio – apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kompensacijos už žemės sklypus Nr. 1 (175 000 Eur), Nr. 2 (96 500 Eur), Nr. 3 (146 000 Eur) pakankamumo analogiškiems sklypams įsigyti ir priešieškinio reikalavimo priteisti 21 752,78 Eur atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1.

33.       Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Teismas nenustatė, kad teismo paskirtos ekspertizės būtų atliktos pažeidžiant išvardytus kriterijus (jais nesivadovaujant), reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti.

34.       Ekspertizės išvadose nustatant žemės sklypų vertes buvo atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją, analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinantys lyginamieji objektai. Ekspertė vertino konkrečių žemės sklypų vertes atitinkamomis ginčui aktualiomis datomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatomis ir kitais teisės aktais.

35.       Teisingu atlyginimu už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus laikytinas toks, kuris suteikia savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą, tačiau neleidžia asmeniui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 pateiktas išaiškinimas dėl žemės sklypo kainų pokyčio, į kurį būtina atsižvelgti nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną ir siekiant teisingo atlyginimo už paimtą turtą nustatymo – kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos.

36.       Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o žemės sklypo Nr. 3 paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atsakovo pateiktuose skelbimuose parduodami sklypai yra komercinės paskirties. Vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į kitas individualias sklypų savybes, neleidžia daryti išvados apie atsakovo įrodytą galimybės įsigyti analogiškus žemės sklypus apribojimą. Atsakovas neįrodė žemės sklypo vertės pokyčio (padidėjimo) nuo sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams iki teismo sprendimu nustatytos jų vertės. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas kompensacijos už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis nepažeidžia teisingo atlyginimo principo.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad liko tinkamai neišspręstas ir neįvertintas ginčas, kilęs dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype Nr. 1 buvusius želdynus, medynus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensaciją už iš atsakovo paimamus žemės sklypus, šio klausimo nesprendė. Taip galėjo būti pažeista atsakovo teisė į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, juolab kad iš ekspertizės akto turinio matyti, jog dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra apaugusi nepjaunama žole, krūmynais, medynais.

38.       Žemės įstatymo 47 straipsnio, reglamentuojančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo klausimą, 1 dalyje nustatyta ne tik pareiga nustatyti atlyginimą pinigais pagal rinkos vertę už žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams, bet ir pinigais atlyginti paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertę. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio reguliavimą, nesudarius sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir kreditoriaus kilo ginčas.

39.       2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu už paimamą žemės sklypą Nr. 1 nustatytas 851 000 Lt (246 466,64 Eur) atlyginimas, remiantis J. Lisovskio vertinimo ataskaita. Visą šią sumą sudaro nustatyta žemės sklypo vertė. Atsakovas, nesutikdamas su tokio atlyginimo dydžiu, ne tik prašė nustatyti didesnę kompensaciją, grindžiamą UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaita, bet atlyginti žemės sklype Nr. 1 išaugusio beržų medyno tūrio ir kitų želdinių vertę (75 108 Lt (21 752,78 Eur)). Toks reikalavimas buvo grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento miesto tvarkymo skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. raštu dėl medžių atkuriamosios vertės.

40.       Atlyginimo už medynus klausimas pagal byloje turimus duomenis negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad tiek iš atsakovo pateikto savivaldybės rašto, tiek iš ekspertizės akto turinio nėra galimybės nustatyti esminių ginčo aplinkybių, t. y. nustatyti, kada, kiek, kokių medžių augo ir (ar) augo atidalytame ir paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype Nr. 1. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė panaikinti teismo sprendimo dalį, susijusią su ginču dėl atlyginimo už medynus ir permokų sumų nustatymu, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

41.       Dėl nuostolių pagal priešieškinį atlyginimo – žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra truko gana ilgą laiko tarpą, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nelaikytina pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (atlyginti nuostolius). Atsakovas žemės sklypus nuosavybėn įgijo 1995–2002 m. laikotarpiu, 2007 m. gruodžio 21 d. jis buvo informuotas, kad žemės sklypai (jų dalys) bus įtraukti į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą, o 2008 m. balandžio 1 d. priimtas įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą (draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į žemės sklypus, taip pat pertvarkyti žemės sklypus). Tačiau atsakovas, teigdamas, kad minėta situacija lėmė jo nuostolių atsiradimą, grindžiamą sklypų, nepaimtų visuomenės poreikiams, kainos nuvertėjimu, tokios savo pozicijos negrindė jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas dar iki jo informavimo apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams (1995, 2002–2007 m.) būtų ketinęs vykdyti atitinkamą veiklą minėtuose žemės sklypuose (naudoti juos pagal paskirtį) ir (ar) turėjęs tikslą sklypus parduoti, o užtrukusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų sukliudžiusi šį siekį įgyvendinti, taip pat duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į valstybės institucijas (kartu ir į ieškovę) dėl procedūros vilkinimo ir (ar) nepagrįsto ribojimo disponuoti žemės sklypų dalimis, nereikalingomis visuomenės poreikiams tenkinti, o institucijos būtų nesiėmusios jokių veiksmų galimiems atsakovo nuostoliams išvengti. Iš byloje esančio 2012 m. kovo 2 d. akto dėl žemės savininko T. V. nepasirašytų susitarimų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) paimamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalių – 0,8931 ha turinio spręstina, kad atsakovas vėliausiai 2011 m. žinojo, kokią dalį žemės sklypų iš jo ketinama paimti.

42.       Priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo pateiktas po ekspertizės aktų, kuriuose buvo nustatyta sklypų vertės mažėjimo tendencija, tai leido teismui spręsti, kad tik šiuo momentu atsakovas suvokė apie galbūt sumažėjusią sklypų vertę. Labiau tikėtina, kad žemės sklypams taikyti ribojimai nelėmė atsakovo įrodinėtinų nuostolių, siejamų su sklypų vertės sumažėjimu, atsiradimo, t. y. bylos duomenys neleidžia spręsti, kad atsakovo įrodinėtini nuostoliai nebūtų atsiradę, jei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų vykusi operatyviau ir (ar) ribojimai nebūtų buvę taikyti ir (ar) būtų buvę taikyti trumpesnį laiką. Šios aplinkybės, be kita ko, kelia abejonių ir tokių nuostolių realumu. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atveju reikia įrodyti nuostolių atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį, t. y. sąlygas, kurias teismas įvertino kaip neįrodytas, todėl šią priešieškinio dalį apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

43.       Kasaciniu skundu atsakovas T. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis dėl nustatytų atlyginimų dydžių priteisimo už iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtus tris žemės sklypus, taip pat dalį, kuria atsakovo priešieškinis ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei atmestas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, pasisakydamas dėl laikotarpio, per kurį turėtų būti vertinamas kainų pokytis, rėmėsi Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad, apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklę, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Jei kompensacijos pagal sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos vertę teismo sprendimo dėl žemės sklypo vertės nustatymo dieną nebeužtektų analogiškam paimtajam sklypui įsigyti, būtų pažeistas pamatinis principas – kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl kainų pokyčio bei pateikti papildomus įrodymus dėl kainų pokyčio, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43.2.                      Byloje nėra įvertintas žemės sklypų kainų pokytis per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. antrojo pusmečio, t. y. nuo atsakovui priklausiusių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams 2014 m. antroje pusėje, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Per šį laikotarpį nekilnojamojo turto rinka iš esmės pasikeitė, ir tai, siekiant teisingai atlyginti atsakovui už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, privalo būti įvertinta.

43.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė atsakovui už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus tokį atlyginimą, kurio atsakovui neužtektų, siekiant įsigyti analogiškus sklypus žemės sklypams, kuriuos jis prarado dėl sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

43.4.                      Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, CK 4.93 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Tačiau, skundžiama nutartimi nustačius kompensacijos dydžius, atsakovui nesuteikiama galimybė ateityje įsigyti žemės sklypus, lygiaverčius visuomenės poreikiams paimtiems žemės sklypams. Gavęs kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, atsakovas neturi net teorinių galimybių įsigyti analogiškus žemės sklypus, kurie ribotųsi su Ukmergės gatve (būtų įvažiavimas iš šios gatvės).

43.5.                      Atlikdama ekspertizes civilinėje byloje, teismo ekspertė neatsižvelgė į išskirtinę žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 lokalizaciją – išsidėstymą prie pat (palei) Ukmergės g. su atskiru patogiu privažiavimu iš šios gatvės. Nustatydama ginčo žemės sklypų vertę pagal lyginamąjį metodą, ekspertė neparinko nė vieno vertinamo (lyginamojo) objekto, kuris ribotųsi su Ukmergės gatve. Pagal lyginamojo metodo esmę, įtvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 punkte, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Ekspertizės aktuose nurodyta, kad visų tiriamųjų žemės sklypų kaina nuo 2010 m. iki 2014 m. sumažėjo, nors ekspertizės aktuose pažymėta, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir žemės ūkio paskirčių turto rinka analizuojamu laikotarpiu (2008–2015 m.) buvo aktyviausia.

43.6.                      Vien ta aplinkybė, kad skiriasi lyginamųjų žemės sklypų naudojimo paskirtis, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas neįrodė žemės sklypų verčių pokyčių, nes visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų paskirtis gali būti keičiama. Vilniaus miesto teritorijoje palei Ukmergės gatvę yra tendencija plėtoti būtent komercinę ar daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, o ne naudoti ginčo žemės sklypus žemės ūkio veiklai ar vienbučiams ar dvibučiams gyvenamiesiems namams statyti. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad palei Ukmergės gatvę, šalia kurios yra išsidėstę ginčo žemės sklypai, bus formuojamas linijinis centras, kartu didinant užstatymą prie gatvių su viešuoju transportu.

43.7.                      Skundžiama nutartis yra priimta, netinkamai taikant Žemės įstatymo 47 straipsnio 6, 7, 8 dalis bei CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes teismas konstatavo, kad iš atsakovo gali būti priteisiamas iki bylų iškėlimo teisme sumokėtos kompensacijos ir teismo procesiniais sprendimais nustatyto mažesnio atlyginimo skirtumas. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, pervestos į depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

43.8.                      Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. vasario 5 d. nutartimis įregistravus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 valstybės vardu, atsakovas tapo nutartyse nurodytų kompensacijų savininku. Skundžiama nutartis, kuria nustatyta ginčo žemės sklypų mažesnės vertės ir priteistas nustatytas mažesnio atlyginimo skirtumas, prieštarauja Žemės įstatymo 47 straipsniui bei įsiteisėjusioms Vilniaus apygardos teismo nutartims. Kompensacija už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus atsakovui nustatyta individualiais administraciniais aktais (NŽT 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymais), jie yra galiojantys ir nenuginčyti. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes.

43.9.                      Netinkamai taikydamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas nepanaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio atmetimo ir neperdavė ginčo dėl šios dalies iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nepaisydamas aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl priešieškinio dalies.

43.10.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 pažymėta, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl, nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų.

43.11.                      Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su atsakovo argumentu, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra truko gana ilgą laiko tarpą. Daugiau kaip 6 metus buvo nepagrįstai varžoma atsakovo teisė disponuoti žemės sklypais, tačiau teismas neištyrė neigiamų pasekmių, kurios kilo atsakovui dėl užsitęsusios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Atsakovui daugiau kaip 6 metus galiojo apribojimas disponuoti žemės sklypais, nors tik jų dalis paimta visuomenės poreikiams.

44.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties skundžiamą dalį. Atsiliepime nurodoma:

44.1.                      Dėl per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypų vertę priėmimo dienos sklypų kainų pokyčio vertinimo nustatant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 išaiškino Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimo kainų pokyčio vertinimo sprendžiant dėl teisingo atlyginimo dydžio aktualumą: turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos.

44.2.                      Kaip teisingai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje, sklypo vertės pasikeitimą teismo sprendimo priėmimo dieną, lyginant ją su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo diena, turi įrodyti bylos šalys. Jokių konkrečių ginčo žemės sklypų kainų pokytį pagrindžiančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Žemės sklypų kainų pokytį atsakovas šioje byloje įrodinėjo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikdamas kelis selektyviai atrinktus skelbimus iš nekilnojamojo turto pardavimų portalų. Tačiau vieši atsitiktiniai nekilnojamojo turto bendrovių skelbimai internete nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių apie visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų kainų pokytį, kadangi pirmiausia skelbimuose nurodyti parduodami objektai savo parametrais neatitiko iš atsakovo paimtų žemės sklypų parametrų ir individualių savybių, antra, tokie skelbimai apskritai neatspindi realiai sudarytų sandorių, o tik parodo rinkoje esančią pasiūlą, trečia, skelbimai viešojoje erdvėje įdėti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo priėmimo dienos, nors kasacinis teismas aiškiai nurodė, jog atsižvelgtina į kainų pokytį iki teismo sprendimo nustatyti sklypo vertę priėmimo dienos. Skundžiamoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad jokių kitų kainų pokytį pagrindžiančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė.

44.3.                      Toks atsakovo aiškinimas, kuriuo remiantis jam neva turėtų būti priteisiamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, suteikiantis galimybę įsigyti greta aplinkkelio esančius komerciškai patrauklius žemės sklypus dabartinėmis rinkos kainomis, ne tik absoliučiai iškreipia kainų pokyčio vertinimo šios kategorijos bylose prasmę, bet ir neatitinka teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principo. Kainų pokyčio įvertinimas tokiu būdu, kaip jį aiškina atsakovas, sudarytų jam galimybes ne įsigyti analogišką paimtam žemės sklypą, o dėl įvykusio žemės paėmimo praturtėti savivaldybės sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 pabrėžė, kad, vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą; be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Taigi kasacinis teismas išaiškino, kad, priimant sprendimą dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo, būtina įvertinti kainų pokyčius tuo tikslu, kad savininkui būtų sudaryta galimybė įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.

44.4.                      Visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti juos visuomenės poreikiams priėmimo dieną; turi būti nustatomas toks atlyginimo dydis, kuris suteiktų galimybę būtent paėmimo visuomenės poreikiams dieną (t. y. ne po kelerių metų) buvusiam žemės sklypo savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą (t. y. ne kito ploto, kitos paskirties ar kito naudojimo būdo), ir tokie atsakovo argumentai, jog sklypo paskirtį būtų galima pakeisti (jeigu paėmimo visuomenės poreikiams dieną paskirtis nebuvo keista), nesudaro pagrindo nustatyti didesnį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį.

44.5.                      Ginčo žemės sklypų paskirtys negalėjo būti keičiamos: pagal 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės sklypai pateko į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, kurioje galimas tik svarbiausių gatvių ir kelių (A, B, C kategorijos) koridoriams tiesimas, ir kitokia veikla, nei nustatyta plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima plėtoti. Ginčo žemės sklypai inžinerinei infrastruktūros zonai buvo priskirti ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane, kuriame nustatyti sklypų paskirties ir naudojimo reglamentai. Atsižvelgiant į tai, ginčo žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimas į kitą (leidžiančią komercinės paskirties objektų statybą), galiojant paminėtiems teritorijų planavimo dokumentams, teisiškai nebuvo galimas.

44.6.                      Dėl žemės sklypų kainų pokyčio per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. antrojo pusmečio, t. y. nuo atsakovui priklausiusių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 nurodė, kad kompensacijai išmokėti paprastai neturėtų turėti reikšmės aplinkybė, kokia buvo žemės sklypo vertė iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Todėl pastarasis atsakovo argumentas skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties neteisėtumo nesuponuoja. Nurodytoje nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl atsižvelgimo į visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų kainų pokytį, nustatant atlyginimo už jų paėmimą dydį, nepanaikina įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos sąlygos, kad už paėmimą visuomenės poreikiams savininkui atlyginama vertė, buvusi sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dieną. Atsakovas ne tik neįrodė ginčo žemės sklypų kainų pokyčio, bet ir nenurodė, kaip konkrečiai, jo supratimu, teismas turėjo atsižvelgti į kainų pokytį, priimdamas sprendimą dėl atlyginimo dydžio šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuoti jokie Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai dėl vilkinimo atlikti žemės sklypų paėmimo procedūras, todėl teisingam atlyginimui nustatyti kainų pokytis jokios reikšmingos įtakos, lemiančios būtinybę didinti atsakovui atlyginimo už paimtus žemės sklypus dydį, nagrinėjamu atveju neturėjo. Kaip nurodė kasacinis teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, jeigu šalys byloje neįrodinėjo ir neteigė, kad žemės sklypo vertė teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dieną pasikeitė, lyginant ją su buvusia sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dieną, darytina išvada, jog kainos pokyčio kriterijus vertintinas kaip neturintis įtakos nustatant paimtų žemės sklypų vertę. Atsakovo teikti duomenys nei visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų kainų pokyčio, nei tokio kainų pokyčio įtakos nustatytino atlyginimo dydžiui nepagrindė, o teismo nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydis yra teisingas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

44.7.                      Dėl visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės ir teisingo atlyginimo nustatymo – teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Taigi teisingo atlyginimo principas yra siejamas būtent su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo diena ir teismų praktikoje akcentuojama, kad savininkui privalo būti atlyginama tiek, kad jis turėtų galimybę įsigyti: 1) analogišką savo parametrais žemės sklypą; 2) būtent šio sklypo paėmimo dieną, o ne kitu ankstesniu ar vėlesniu metu.

44.8.                      Atsakovas pageidauja tokio atlyginimo už paimtus žemės sklypus, kuris jam suteiktų galimybę įsigyti komercinės paskirties žemės sklypus, nors visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų paskirtis nebuvo komercinė ir jos keisti atsakovas negalėjo. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 pažymėjo, kad jei konkrečiam žemės sklypui taikomas ribojimas, kad esama jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, šis ribojimas vertintinas kaip jo individuali savybė, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę.

44.9.                      Būtent individualaus turto vertinimo metu nustatyta turto vertė, o ne pagal analogiją su kitais greta esančiais žemės sklypais spėjama vertė yra pagrindas nustatyti teisingą atlyginimą savininkui. Kiekvienas sklypas, net ir esantis netoliese, greta, turi savo individualias savybes, todėl jų vertė gali skirtis net keliais kartais. Taigi atsakovo teisėti lūkesčiai galėjo būti siejami tik su žemės sklypo naudojimu pagal kiekvieno jų paskirtį, o ne pagal kitą paskirtį.

44.10.                      Pagal kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, vadovavosi teismo ekspertizės aktu nustatyta ginčo žemės sklypų verte. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertė nustatė ekspertizės objektų charakteristiką, įvertino vertinamų objektų lokalizaciją, parinko ir analizavo analogiškas ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinančius lyginamuosius objektus, kurių lokalizacija panaši infrastruktūros ir susisiekimo bei visuomeninės paskirties gretimybių aspektais, detaliai aptarė lyginamųjų objektų parinkimą.

44.11.                      Ekspertė ekspertizės akte paminėjo rinką 2008–2015 metais buvus aktyvią, Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad rinkos aktyvumas nebūtinai lemia kainų augimą ir įtaką konkretaus sklypo kainai gali daryti daugybė veiksnių, taigi ekspertės konstatuotas rinkos augimas nereiškia, jog 2014 metais atsakovo žemės sklypų vertė taip pat turėjo kilti.

44.12.                      Dėl permokų grąžinimo – Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis nustato, kad, priėmęs šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį leisti paimtą visuomenės poreikiams turtą registruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams numatytiems tikslams, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės; jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Teisės aktuose nėra įtvirtinta jokio ribojimo nustatyti mažesnį atlyginimo dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams.

44.13.                      Prieš kreipdamasi į teismą Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, į depozitinę sąskaitą pervedė NŽT sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytas atlyginimo sumas už kiekvieną atsakovui priklausiusį žemės sklypą. Teismas, nustatydamas teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą, nėra saistomas NŽT įsakymuose nurodytų sumų, nes būtent dėl šių sumų ir kilo šalių teisminis ginčas. Byloje teismai nustatė, kad ginčo žemės sklypų vertė sprendimo paimti žemės sklypus dieną buvo mažesnė, atsižvelgiant į tai, paaiškėjo, jog atsakovui buvo sumokėta per didelė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus suma. Atsakovui priklauso tik toks atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, kuris yra nustatytas teismo sprendimu, o atlyginimą viršijančią dalį atsakovas privalo savivaldybei grąžinti, nes į ją neturi jokių teisių.

44.14.                      Dėl priešieškinio – pareiga įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (vilkinimą dėl kelerius metus trukusios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros), nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp vilkinimo bei atsakovo patirtų nuostolių, t. y. įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas nuostolių atlyginimui priteisti iš ieškovės, tenka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškiančiam atsakovui, jis tokių aplinkybių neįrodė. Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo disponavimo teisė buvo suvaržyta, nesudaro pagrindo atlyginti atsakovui kokius nors nuostolius, jeigu dėl tokio suvaržymo jokių nuostolių atsakovas neįrodė patyręs. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis būtų ketinęs sklypus parduoti ar kitaip jais disponuoti. Visą laiką atsakovas galėjo ginčo žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Todėl teismų procesiniai sprendimai dėl priešieškinio atmetimo laikytini visiškai pagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo

45.       Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

46.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

47.       CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

48.       Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančiuose įstatymuose įtvirtintas žemės nuosavybės paėmimas visuomenės reikmėms ir byloje nėra ginčo dėl atsakovo žemės sklypų paėmimo pagrįstumo ir teisėtumo, o teismas sprendžia ginčą dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtą žemę.

49.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 111). Visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais, kai yra teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, arba kai tai lemia turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją; 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54).

50.       Nagrinėjamoje byloje žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams NŽT 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymų priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo (2014 m., kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-793 redakcija) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

51.       Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintas individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1200 redakcija)).

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs pirmiau nurodytas teisės normas dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas).

53.       Teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, o ne teismo sprendimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą. Paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Be to, savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, kuris siejamas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 23, 30 punktai; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, 18, 20 punktai; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33, 36 punktai).

54.       Kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis, 47 straipsnio 3 dalis, (2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-793 redakcija)).

55.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, priėmus sprendimą dėl atsakovo žemės paėmimo visuomenės poreikiams, bet savininkui ir institucijoms nesutarus dėl kompensacijos dydžio, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sumokėjo banko pavedimais: 2014 m. rugsėjo 8 d. 851 000 Lt (246 466,63 Eur), 2014 m. lapkričio 26 d. 433 000 Lt (125 405,47 Eur) ir 2014 m. gruodžio 30 d. 558 000 Lt (161 607,97 Eur) kompensaciją, skirtą atlyginti atsakovui už paimamus žemės sklypus. 2014 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui ieškinį dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo, būtent šis ginčas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.

56.       Byloje teismui paskyrus ekspertizę, pagal turto vertintojos teismo ekspertės I. Krikščiūnienės 2016 m. liepos 15 d. ekspertizės aktą Nr. IK-11/2015 ir 2017 m. liepos 17 d. ekspertizės aktą Nr. IK-5/2014, 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertės raštą nustatyta kiekvieno iš sklypų vertė, buvusi jų paėmimo metu, t. y.: 2014 m. rugpjūčio 8 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 175 000 Eur vertė; 2014 m. spalio 7 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 96 500 Eur vertė; 2014 m. lapkričio 19 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur vertė.

57.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su ekspertės nustatyta sklypų verte ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skirtumą tarp išmokėtos kompensacijos ir nustatytos vertės (permoką). Atsakovas 2017 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo remtis ne teismo ekspertės nustatyta sklypų verte, o VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio 2010 m. vasario 2 d. vertinimo ataskaita, pagal joje nustatytas vertes ir buvo išmokėta kompensacija NŽT priėmus sprendimus paimti sklypus visuomenės poreikiams.

58.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime neturėjo abejonių dėl ekspertizės aktų patikimumo, pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė argumentų dėl kokių nors ekspertizės akto trūkumų (tiriamosios dalies ir išvadų neatitikties, pagrįstumo stokos ar pan.). Teismo vertinimu, ekspertizės nustatyta vertė yra teisinga, atitinkanti teisingo kompensavimo principą.

59.       Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, paimamų žemės sklypų vertė nustatyta sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Teismas nenustatė, kad teismo paskirta ekspertizė būtų atlikta pažeidžiant kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvadose nustatant žemės sklypų vertes buvo atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją, analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinantys lyginamieji objektai. Ekspertė vertino konkrečių žemės sklypų vertes atitinkamomis ginčui aktualiomis datomis, vadovaudamasi Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatomis ir kitais teisės aktais. Taikant lyginamąjį metodą, surinkta ir ekspertės įvertinta informacija apie sandorius, įvykusius analogišku arba panašiu turto vertinimo datai metu.

61.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

62.       Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami ekspertizės išvadas, nenustatė kokių nors jų trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, o atsakovo nesutikimas su išvadomis nebuvo pagrįstas argumentais, patvirtinančiais kokius nors ekspertizės trūkumus. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad apskaičiuodami teisingą kompensaciją už paimamus visuomenės poreikiams sklypus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis.

63.       Apskaičiuodami kompensacijos dydį teismai pagrįstai nesirėmė J. Lisovskio 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitose ir 2012 m. balandžio 13 d. UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kurią užsakė T. V., pateiktomis žemės sklypo vertėmis, nes šiose ataskaitose vertės apskaičiuotos ankstesnėmis datomis, o ne 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimti NŽT sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl žemės sklypo vertės, įvertino teismo ekspertės išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste laikydamiesi įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, reglamentuojamų CPK 176–178, 185 straipsniuose.

64.       Paimamų visuomenės poreikiams atsakovo sklypų vertė negalėjo būti prilyginta kitokios naudojimo paskirties žemės sklypų, kurie išsidėstę netoli nuo paimamų sklypų, vertei, nes jų kitokia paskirtis savaime lemia ir skirtingą jų rinkos vertę. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad atsakovo sklypų naudojimo paskirtys negalėjo būti keičiamos: pagal 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės sklypai pateko į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, kurioje galimas tik svarbiausių gatvių ir kelių (A, B, C kategorijos) koridoriams tiesimas, ir kitokia veikla, nei nustatyta plane, šioje žemės sklypo dalyje nėra galima plėtoti. Ginčo žemės sklypai inžinerinei infrastruktūros zonai buvo priskirti ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane, kuriame nustatyti sklypų paskirties ir naudojimo reglamentai. Todėl ginčo žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimas į kitą (leidžiančią komercinės paskirties objektų statybą), galiojant paminėtiems teritorijų planavimo dokumentams, teisiškai nebuvo galimas.

65.       Atsakovas byloje pateikė panašių žemės sklypų pardavimo pasiūlos viešų skelbimų kainas, kurios yra didesnės už byloje teismų nustatytą kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešų skelbimų pardavėjų prašoma kaina už panašius turto objektus nėra tapati sandorių rinkoje kainai. Ekspertizės išvados paremtos būtent įvykusių panašių turto objektų sandorių kainomis. Be to, pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 punktą, tik jeigu nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Todėl būtent įvykusių panašių turto objektų sandorių kainos, o ne atsakovo pateiktų skelbimų pasiūlos kainos yra reikšmingos nustatant atsakovo žemės sklypų rinkos vertę ir teismui apskaičiuojant ją atitinkantį kompensacijos dydį.

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 32 punkte, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 34 punkte konstatuota, kad nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti priėmimo dieną sudaromos realios prielaidos įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą, suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.

67.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 41 punkte išaiškinta, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas skirtas tam, kad, priimant teismo sprendimą dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo, būtina įvertinti kainų pokyčius tuo tikslu, kad savininkui būtų sudaryta galimybė įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.

68.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia padėtis, kad atsakovas įgijo paimtų sklypų piniginį ekvivalentą, kai jam buvo išmokėta kompensacija netrukus po NŽT sprendimų paimti žemės sklypus priėmimo, ir kartu galimybę nusipirkti lygiavertį paimamiems sklypą (-us). Atsakovo galimybė įgyti analogišką sklypą nebuvo suvaržyta, o delsimas pasinaudoti tokia galimybe ir laukimas galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta (patikslinta) galutinė teisinga kompensacija už paimtus žemės sklypus, reiškė per tą laikotarpį žemės sklypų rinkos kainų pokyčių rizikos prisiėmimą. Tačiau rinkos augimo atveju šis kainų skirtumas negalėtų būti kompensuojamas, nes, kaip minėta, už išmokėtą iškart po institucijos sprendimų paimti žemės sklypus priėmimo kompensaciją atsakovas turėjo galimybę nusipirkti analogišką sklypą (-us). Nustačius patikslintą kompensacijos dydį teismui paskyrus ekspertizę, teismų sprendimais šiuo patikslinimu buvo sumažintas atsakovui jau išmokėtos kompensacijos dydis, tai kaip tik patvirtina, kad atsakovui buvo faktiškai sumokėta adekvati, nedaug viršijanti byloje teismų nustatytą sklypų rinkos kainą kompensacija, kurios turėjo pakakti analogiškam sklypui įsigyti tuo metu, kai ji buvo išmokėta. Todėl atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad jam sumokėtos kompensacijos nepakako lygiaverčiam analogiškam sklypui įsigyti, nepagrįsti. Byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių turėtus ketinimus įsigyti konkretų lygiavertį sklypą ir kad gautos kompensacijos nepakako tokiam sklypui rinkoje įgyti, tai teismui kelia abejonių, ar atsakovas, gavęs kompensacijos sumą, iš tikrųjų siekė toliau investuoti į žemės sklypus.

69.       Taigi visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti juos visuomenės poreikiams priėmimo dieną pagal tokio sprendimo priėmimo metu buvusius paimamo žemės sklypo parametrus (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principas, pagal kurį buvusiam savininkui nustatytinas atlyginimas, suteikiantis galimybę įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą, būtent ir reiškia, kad turi būti nustatomas toks atlyginimo dydis, kuris suteiktų galimybę būtent paėmimo visuomenės poreikiams dieną (t. y. ne po kelerių metų) buvusiam žemės sklypo savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.

70.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas atsižvelgia į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos, kai kompensacija savininkui nėra išmokama neilgai trukus po institucijos sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams arba institucijos išmokėtas kompensacijos dydis nėra pakankamas analogiškam lygiaverčiam sklypui įsigyti ir vėliau išnagrinėjus teisminį ginčą teismo sprendimu nustatomas patikslintas žemės sklypo rinkos vertės kompensacijos dydis.

71.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė kompensacijos dydį, atitikusį paimtų sklypų rinkos vertę institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo dienomis. Didesnė negu teismų nustatyta kompensacija sumokėta netrukus po institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo, kompensacijos sumos išmokėjimo metu turėjo pakakti, kad savininkas įsigytų analogišką lygiavertį sklypą. Atsakovui priklauso tik toks atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, kuris yra nustatytas teismo sprendimu, o atlyginimą viršijančią išmokėtos kompensacijos dalį atsakovas privalo savivaldybei grąžinti, nes į ją neturi jokių teisių. Dėl išdėstytų argumentų pripažintini teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad teismai neteisingai apskaičiavo kompensacijos dydį ir įpareigojo permoką grąžinti.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą už suvaržytą žemės savininko teisę disponuoti žemės sklypais per sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį

72.       Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra truko gana ilgą laiko tarpą. Daugiau kaip 6 metus buvo nepagrįstai varžoma atsakovo teisė disponuoti žemės sklypais, tačiau teismai dėl to kompensacijos atsakovui nepriteisė.

73.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 pažymėta, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų.

74.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra truko gana ilgą laiko tarpą, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nelaikytina pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (atlyginti nuostolius). Atsakovas žemės sklypus nuosavybėn įgijo 1995–2002 m. laikotarpiu, 2007 m. gruodžio 21 d. jis buvo informuotas, kad žemės sklypai (jų dalys) bus įtraukti į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą, o 2008 m. balandžio 1 d. priimtas įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą (draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į žemės sklypus, taip pat pertvarkyti žemės sklypus). Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad dar iki jo informavimo apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams jis būtų ketinęs vykdyti veiklą minėtuose žemės sklypuose (naudoti juos pagal paskirtį), gauti pajamas ir (ar) turėjęs tikslą sklypus parduoti, o užtrukusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų sukliudžiusi šį siekį įgyvendinti.

75.       Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyko remiantis šios procedūros nustatytu teisės aktuose teisiniu reglamentavimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų: ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir ieškovės veiksmų ir prašomos atlyginti žalos priežastinio ryšio, žalos dydžio, šios atsakomybės sąlygos nėra pagrįstos įrodymais (CK 6.246, 6.249 straipsniai, CPK 177–179 straipsniai, 185 straipsnis). Todėl nebuvo teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą atsakovui, taip pat ir palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, nes nenustatyta faktinių aplinkybių, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo. Ieškovė laiku įvykdė įstatyme nustatytą pareigą sumokėti teisingą kompensaciją, ją sumokėjo nedelsdama po institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo. Ieškovė nepraleido piniginės prievolės vykdymo termino, todėl palūkanų priteisimas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį nėra galimas. Per bylinėjimosi laiką atsakovas turėjo galimybę naudotis kompensacijos lėšomis, taip pat ir jų permokėta dalimi, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

76.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisiškai pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, todėl jos bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlygintinos, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

78.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Sigita Rudėnaitė 

                                        Gediminas Sagatys

                                        Vincas Verseckas