Administracinė byla Nr. eA-2491-442/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01175-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. (toliau – ir atsakovas) 103,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Skunde nurodė, kad atsakovui nuo 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigė, jog aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei / ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovui buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, tačiau atsakovas įspėjimus ignoravo, su pareiškėju nesusisiekė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 103,83 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovo prievolė mokėti rinkliavą nustatyta Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai).
3. Atsakovas A. J. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti ir bylą nutraukti arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad teismas 2015 m. balandžio 7 d. jau yra priėmęs sprendimą Nr. I-4827-643/2015, kuris yra įsiteisėjęs ir priimtas iš esmės dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl tai yra pagrindas nutraukti šią bylą.
5. Pabrėžė, kad pareiškėjas prašyme nemini tų Nuostatų punktų, kurie susiję su paties pareiškėjo imperatyviai vykdytinomis prievolėmis. Nuostatų 25, 26, 32, 33 punktai reglamentuoja pranešimų ir raginimų įteikimo tvarką, t. y. siuntimą ir įteikimą registruotu laišku. Prašyme nurodyti pranešimai ir įspėjimai pareiškėjui nebuvo pateikti. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimai ir įspėjimai / raginimai buvo siųsti (įteikti) pareiškėjui registruotu paštu ir kad pareiškėjas juos yra gavęs. Pareiškėjas pranešimų ir įspėjimų / raginimų neignoravo, nes tiesiog jų nėra gavęs, kadangi pats pareiškėjas nevykdė ir nevykdo teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl siuntimo (įteikimo) tvarkos.
6. Atsakovas nurodė, kad iš prašymo ir jo priedų neįmanoma suprasti, už kokį laikotarpį ir kokia tvarka yra paskaičiuota vietinė rinkliava. Prašyme minimas laikotarpis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., o prie prašymo pridedamoje pažymoje nurodytas laikotarpis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas apima 2009–2013 m. laikotarpį.
7. Pažymėjo, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė pareiškėjui registruotu laišku prašymą išbraukti jį iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, nes tam yra tiek teisės aktų nustatytas pagrindas, tiek teismo sprendimu įtvirtintas prejudicinis faktas. Atsakovo prašymą pareiškėjas ignoravo, į jį neatsakė. Vadovavosi Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T-VI-952 1.2 ir 1.5 punktais ir pažymėjo, kad nuolat negyvena (duomenys neskelbtini) kaime esančiame ir jam priklausančiame gyvenamajame name, be kita ko, ir dėl to, kad I ir IV metų ketvirtį dėl keliuko būklės yra labai apsunkintas (praktiškai neįmanomas) patekimas iki namo. Taip pat ir komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas dėl tų pačių priežasčių yra neįmanomas. Paaiškino, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, yra nutolęs daugiau kaip 500 m nuo pagrindinio Vilnius–Varėna kelio (A4), kad situacija dėl kelio būklės yra nepasikeitusi. Anot atsakovo, pareiškėjas privalo išbraukti atsakovą iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, tačiau šios pareigos nevykdo, ignoruoja jo registruotu laišku siųstą prašymą, kurį yra gavęs ir su kuriuo yra susipažinęs.
8. Atsakovas pabrėžė, kad paslaugos teikimas apskritai neįmanomas dar ir dėl to, kad pareiškėjas iki šiol nėra sudaręs jokių sąlygų (pastatęs šiukšliadėžių, kitokių šiukšlių surinkimo įrenginių ar pan. prie atsakovo nuosavybės ribos) tokiai viešajai paslaugai teikti. Pareiškėjas surinkimo paslaugos neteikė ne tik I ir IV ketvirtį, tačiau apskritai pareiškėjui jos niekuomet neteikė (neišvežė komunalinių atliekų). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prie atsakovo nuosavybės ribos būtų pastatęs šiukšliadėžes ar kitokius įrenginius, kur būtų galima išmesti šiukšles. Atkreipė dėmesį, kad teisinės pagalbos išlaidos buvo sumokėtos ne advokatei Inai Kurauskienei, o uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Creditum“, todėl manė, kad šių išlaidų priteisti nėra pagrindo.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymo dalį dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nutraukė. Likusią prašymo dalį atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 103,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.
11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu ir pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-4827-643/2015 pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir priėmė 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodytoje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 552,09 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Nustatęs nagrinėjamos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-4827-643/2015 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatavo, kad administracinės bylos Nr. eI-3229-643/2017 dalis dėl reikalavimo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.). Remdamasis išdėstytu, teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo prašymo reikalavimo, apimančio laikotarpį nuo 2014 m. III ketvirčio iki 2017 m. I ketvirčio, t. y. nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui A. J. nuosavybės teise nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjas atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kas šešis mėnesius siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus su nurodytomis mokėjimo sumomis sumokėti vietinę rinkliavą, taip pat ir du įspėjimus (2014 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. lapkričio 10 d.).
14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų, kurie buvo pakeisti 2009 m. birželio 30 d. Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-696, 3, 4, 39, 30, 33 ir 35 punktais ir pažymėjo, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje.
15. Iš byloje esančios 2017 m. balandžio 6 d. pažymos apie vietinės rinkliavos skolą matyti, kad pareiškėjui skola, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2009 m. IV ketvirčio iki 2017 m. I ketvirčio, sudaro 103,83 Eur. Kadangi teismas bylos dalį dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2009 m. IV ketvirčio iki 2014 m. II ketvirčio, t. y. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., nutraukė, teismas vertino, kad tikslinga nustatyti, kokio dydžio įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. II ketvirčio iki 2017 m. I ketvirčio.
16. 2015 m. rugpjūčio 6 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 10902939 nurodyta, kad korekcijos sudaro 159,90 Eur. Ši suma atimta iš atsakovo skolos už praėjusį laikotarpį. Minėtoje 2017 m. balandžio 6 d. pažymoje taip pat nurodyta, kad 2015 III ketvirčio suma yra – 150,45 Eur. Taigi, skaičiuojant įsiskolinimą, susidariusį aptariamu laikotarpiu, likusi neapmokėta suma sudaro 56,06 Eur (2014 m. III ketv. (32,43 Lt) + 2014 m. IV ketv. (32,43) + 2015 m. I ketv. (9,45 Eur) + 2015 m. II ketv. (9,45 Eur) + 2015 m. III ketv. (–150,45 Eur) + 2015 m. IV ketv. (9,45 Eur) + 2016 m. I ketv. (9,45 Eur) + 2016 m. II ketv. (9,45 Eur), 2016 m. III ketv. (9,45 Eur) + 2016 m. IV ketv. (9,45 Eur) + 2017 m. I ketv. (9,45 Eur). Vadinasi, yra susidariusi ne skola, o permoka.
17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. negali būti tenkinama, todėl ši prašymo dalis atmesta kaip nepagrįsta.
18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į tai, kad bylos dalis dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nutraukta, o likusi prašymo dalis atmesta, ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III.
19. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto tokius pagrindinius argumentus:
19.1. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pateiktais išaiškinimais ir pažymi, kad atsakovas nėra pateikęs objektyvių ir leistinų įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu gyvenamajame name susidariusios komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
19.2. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų pritaikyta lengvata, dėl ko būtų mažinama vietinė rinkliava.
19.3. Pareiškėjui teikiant prašymą, buvo žinomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4827-643/2015. Pareiškėjas neprašė priteisti įsiskolinimo už laikotarpį iki 2014 m. birželio 30 d., o tik tekste pažymėjo, jog atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos ir už ankstesnį laikotarpį, nes pranešimai buvo surašomi tęstine tvarka, nurodant susidariusį įsiskolinimą. Pareiškėjui surašant 2015 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pranešimą, iš atsakovo mokėtinos sumos buvo pašalinta 159,90 Eur, apie tai nurodant grafoje „korekcijos“. Todėl atsakovui už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo paskaičiuota po 18,90 Eur vietinės rinkliavos kiekvieną pusmetį. 2017 m. vasario 9 d. mokėjimo pranešime paskaičiuota 9,45 Eur už pirmąjį ketvirtį, nurodant, jog reikia sumokėti 103,83 Eur iki 2017 m. kovo 31 d. Todėl manė, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog susidariusi ne skola, o permoka.
20. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsiliepime pažymi, kad pagal norminius teisės aktus atsakovas neturi būti laikomas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju. Mano, jog atsakovo situacija atitinka Nuostatų 12 punkte nurodytas aplinkybes, nes atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimas ištisus metus yra neįmanomas ir tai yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendime. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad pats pareiškėjas nevykdo norminiuose aktuose įtvirtintų savo prievolių. Atsakovas nėra gavęs mokėjimo pranešimų, nes jie buvo siųsti neregistruota siunta. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti sumos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 103,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. priteisimo.
23. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymo dalį dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. nutraukė, konstatavęs nagrinėjamos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-4827-643/2015 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą. Likusią prašymo dalį teismas atmetė, nustatęs, jog yra susidariusi ne skola, o permoka.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. atmetė remdamasis nepagrįstu argumentu, kad yra susidariusi vietinės rinkliavos permoka. Iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų aiškiai matyti, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. buvo susidaręs 159,90 Eur įsiskolinimas, kuris, priėmus atsakovui palankų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4827-643/2015, surašant 2015 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pranešimą, buvo atimtas iš mokėtinos sumos, apie tai nurodant grafoje „korekcijos“. Iš mokėjimo pranešimų ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. matyti, kad yra susidaręs 103,83 Eur įsiskolinimas, dėl kurio priteisimo pareiškėjas ir kreipėsi į teismą. Šiuo laikotarpiu nėra susidariusi jokia vietinės rinkliavos permoka, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų sumokėjęs vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį ar jos dalį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, remdamasis vien tuo, kad yra susidariusi permoka už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.
25. Nagrinėjamoje byloje vertintina, ar yra pagrindas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo A. J. už gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).
27. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4827-643/2015 pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą dėl to paties nekilnojamojo turto objekto už laikotarpį iki 2014 m. birželio 30 d. atmestas kaip nepagrįstas, nustačius, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra toli nuo pagrindinio kelio, jis yra neasfaltuotas, todėl jį pasiekti ne vasaros metu yra neįmanoma. Teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad atsakovo situacija atitinka Nuostatų 12 punkte nurodytas aplinkybes, pagal kurias jis turėtų būti išbraukiamas iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tai būtų vertinęs. Teismas aptariamu atveju vertino, kad byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundui pagrįsti.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad administracinėje byloje Nr. I-4827-643/2015 nustatyta, jog atsakovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas yra toli nuo pagrindinio kelio, todėl patekimas prie nekilnojamojo turto yra apsunkintas, viena vertus, pažymi, kad minėtos aplinkybės atspindi situaciją administracinės bylos Nr. I-4827-643/2015 nagrinėjimo metu ir savaime nepagrindžia, jog ir šioje byloje aktualiu laikotarpiu yra išlikusi tokia pati situacija, kita vertus, akcentuoja, jog pareiškėjas, gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4827-643/2015, nagrinėjamoje byloje nei paduodamas prašymą teismui, nei apeliaciniame skunde niekaip nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad situacija dėl patekimo prie ginčo nekilnojamojo turto yra pasikeitusi.
29. Taigi, nors pagal bendrą taisyklę atsakovas turėtų pateikti duomenis, jog jis negali būti laikomas atliekų turėtoju, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad iki 2014 m. birželio 30 d. atsakovo situacija atitiko Nuostatų 12 punkte nurodytas aplinkybes, pagal kurias jis turėtų būti išbraukiamas iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, ir pareiškėjui nepateikus jokių duomenų dėl pasikeitusios situacijos, o atsakovui teigiant, jog ji nėra pasikeitusi, atsižvelgdama į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovas pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjo prašymo dalis dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. negali būti tenkinama, todėl ši prašymo dalis atmestina. Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, pakeičiant tik sprendime išdėstytus motyvus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Virginija Volskienė