Civilinė byla Nr. e2A-135-640/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31035-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 2.4.2.9.1.; 3.1.3.3.; 3.1.3.4.1.; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovų V. P. ir Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir Ž. P. ieškinį atsakovams A. R. ir K. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims D. B., A. B., J. G. ir G. G., dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir teisės pateikti dokumentus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. P. ir Ž. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai K. R. ir A. R. nepagrįstai nedavė sutikimo, kad ant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinės sienos būtų leista įrengti buto Nr. 3 savininkams (ieškovams) priklausančią kondicionavimo įrangą pagal ieškovų balsavimui pateiktą siūlymą; 2) pripažinti ieškovams teisę be atsakovų K. R. ir A. R. sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paprastajam remontui: įrengiant ieškovams priklausančią kondicionavimo įrangą ant pietinės daugiabučio namo sienos pagal 2021 m. balandžio 28 d. balsavimo raštu biuletenyje pateiktą kondicionieriaus kabinimo vietą; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai bei tretieji asmenys D. B. ir A. B. bei J. G. ir G. G. (ankstesni savininkai – A. K. ir S. G. K.) yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir jame pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai. 2021 m. balandžio 28 d. namo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verkių būstas“ ieškovų iniciatyva organizavo daugiabučio namo butų savininkų balsavimą raštu, butų savininkams buvo išsiųsti biuleteniai, kuriuose nurodytas balsavimui pateiktas klausimas „Pritarimas, kad ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pietinės sienos būtų leista įrengti buto Nr. 3 savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą.“. Balsavimas įvyko, balsavo visų keturių butų savininkai. Sprendžiamam klausimui pritarė ieškovai (buto Nr. 3 savininkai) ir buto Nr. 2 atstovė A. B. Buto Nr. 1 savininkai atsakovai (balsavimo biuletenis užpildytas atsakovės K. R.) nedavė sutikimo, kad ant gyvenamojo namo pietinės sienos būtų įrengta ieškovams priklausanti kondicionavimo įranga. Ieškovų teigimu, atsakovų nesutikimas, išskirtinai pažeidžiantis ieškovų teises, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes: 1) atsakovai buvo tinkamai informuoti apie numatomą balsavimą ir gavo išsamią informaciją apie numatomus vykdyti statybos darbus; 2) atsakovai nepagrįstai reikalavo iki numatomo balsavimo pateikti statybos darbų projektą, nors jis kondicionierių kabinimui ant daugiabučio namo sienos nėra būtinas; 3) numatomi statybos darbai nepažeidė jokių atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai nurodė, kad kondicionierių kabinimas ant daugiabučio namo sienos priskirtinas pastato išvaizdą keičiantiems statybos darbams, kuriems atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o pastarojo gavimui reikia parengti paprastojo remonto aprašą, kuriame nurodomi elementarūs duomenys, t. y. ant statinio sienos tvirtinamos įrangos brėžinys (vizualizacija). Numatomo kabinti kondicionieriaus vizualizaciją su detaliu medžiagų ir darbų aprašymu ieškovė V. P. pateikė daugiabučio namo administratoriui, ji buvo išsiųsta atsakovams. Atsakovai, neduodami sutikimo ieškovų siūlomam sprendimui, nenurodė jokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų ar suvaržymų. Sutikimo nedavimas, nenurodant jokių priežasčių, negali būti laikomas pateisinamu elgesiu. Atsakovams nedavus sutikimo, ieškovai negali įgyvendinti savo teisės į daugiabučio namo paprastąjį remontą, todėl yra priversti teises ginti teisme. Atsakovų atsisakymas duoti ieškovams sutikimą dėl kondicionieriaus kabinimo ant pietinės pastato sienos pripažintinas nepagrįstu, o ieškovams turi būti leista įrengti kondicionierių be atsakovų pritarimo.
3. Atsakovai A. R. ir K. R. bei tretieji asmenys G. G. ir J. G. (perėmę trečiųjų asmenų A. K. ir S. G. K. teises) atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimą grindė argumentais, kad atsakovai K. R. ir A. R. nebalsavo prieš sprendimo priėmimą, tik susilaikė nuo balsavimo (nesutikimą įrengti kondicionierių išreiškė buvę buto Nr. 4 savininkai S. G. K. ir A. K.), susilaikymas nėra nepritarimas ieškovų teisės į statybą įgyvendinimui ir jo būdui, ieškovų teisės į statybą nebuvo pažeistos atsakovų veiksmais, todėl ieškovai patikslintu ieškiniu nurodė netinkamus atsakovus. Be to, bendraturčiams nebuvo suteikta visa reikiama informacija sprendimui dėl balsavimo priimti. Atsiliepimas taip pat buvo grindžiamas tuo, kad ieškovams nebereikia atsakovų pritarimo ar teismo sprendimo leisti įrengti kondicionierių ant pietinės namo sienos be atsakovų pritarimo, nes toks pritarimas, pasikeitus buto Nr. 4 savininkams, yra duotas namo bendraturčių kvalifikuota balsų dauguma naujai surengto balsavimo metu priimtu sprendimu. Atsakovai ir tretieji asmenys pažymėjo, kad ieškovai pažeidžia pareigą derinti savo interesus su kitais bendraturčiais, siekia patenkinti tik savo interesus, nepaisydami kitų bendraturčių nuomonės, kas iš esmės neatitinka bendro turto valdymo principų.
4. Tretiesiems asmenims D. B. ir A. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą jie atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei K. R. iš ieškovų V. P. ir Ž. P. lygiomis dalimis 4500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 2250 Eur. Priteisė valstybei iš ieškovų V. P. ir Ž. P. lygiomis dalimis 134,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 67,20 Eur.
6. Teismo vertinimu, negalimas toks aiškinimas, kokiu remiasi ieškovai, kad bendraturtis, pareikšdamas ieškinį teisme dėl bendrosios nuosavybės objekto valdymo ar naudojimo teisės įgyvendinimo be bendraturčių sutikimo, turi teisę pasirinkti atsakovu bet kurį iš bendraturčių, atsisakiusių duoti sutikimą, jeigu jo balso (balsų) pakanka balsų daugumai surinkti, motyvuojant tuo, kad bendro turto valdymo ir naudojimosi klausimai sprendžiami balsų dauguma. Toks aiškinimas iškreipia bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčių susitarimu esmę, išsamiai atskleistą teismų praktikoje ir aptartą šiame sprendime. Taip aiškinant tektų pripažinti, jog, pvz., teismui atmetus ieškinį vieno iš bendraturčių, ieškovo pasirinkto atsakovu, atžvilgiu, ieškovas galėtų analogišką ieškinį pareikšti kitam iš bendraturčių ir taip reikšti ieškinius tol, kol surinks reikiamą balsų skaičių. Akivaizdu, kad toks aiškinimas neatitiktų bendraturčių interesų apsaugos ir derinimo tikslo. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo išskirti vieno ar kelių bendraturčių sutikimo nedavimą kaip turėjusį didesnę įtaką galimam ieškovo teisių pažeidimui nei kito ar kitų bendraturčių. Ginčui persikėlus į teismą, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu. Teismo sprendimu negali būti, pvz., patenkinamas ieškinys vieno iš bendraturčių atžvilgiu, nesiaiškinant, ar ieškovo siekiamas teisės įgyvendinimo būdas nepažeis kito iš bendraturčių, taip pat atsisakiusio duoti sutikimą, tačiau neįtraukto atsakovu, teisių. Tokiu atveju kiltų grėsmė, priimant teismo sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pažeisti visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą ir bendraturčio, galimai pagrįstai atsisakiusio duoti sutikimą, bet neįtraukto atsakovu, teises. Toks teismo sprendimas nebūtų teisėtas ir pagrįstas, juo nebūtų įgyvendintas teisingumas, o nusprendimas dėl kito asmens teisių sudarytų absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
7. Konstatavo, kad tokiais kaip nagrinėjamos bylos atvejais, kai balsuojant nesurinkta pakankamai bendraturčių balsų, kad būtų pritarta ieškovo siūlomam jo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdui, ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl teisės įgyvendinti savo teises pripažinimo be bendraturčių sutikimo, atsakovais turi būti patraukti visi sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai. Ieškovas nėra laisvas pasirinkti, kam pareikšti ieškinį, jis saistomas bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių normų ir įpareigojimo (be kita ko, taikomo ir teismui) siekti visų bendraturčių interesų derinimo. Nustačius, kad ieškinys turi būti reiškiamas visiems bendraturčiams, kurie atsisakė duoti sutikimą, konstatuotinas privalomasis procesinis bendrininkavimas, kuris reiškia, kad atsakovus sieja bendros teisės ir pareigos, kylančios iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, todėl jiems pareikštų reikalavimų atskirai nagrinėti negalima.
8. Nagrinėjamoje byloje teismas ne kartą siūlė ieškovams įtraukti kaip atsakovus ir buto Nr. 4 savininkus (atitinkamai patikslinant ieškinio reikalavimą), kurie 2021 m. balandžio 28 d. organizuoto balsavimo metu taip pat atsisakė duoti sutikimą dėl kondicionierių įrengimo, – A. K. ir S. G. K., vėliau jų procesines teisės perėmusius naujuosius buto Nr. 4 savininkus J. G. ir G. G., dalyvavusius byloje trečiaisiais asmenimis, tačiau ieškovai kategoriškai atsisakė, argumentuodami tuo, kad jiems nereikia visų bendraturčių sutikimo, pakanka balsų daugumos, todėl jie turi teisę pasirinkti atsakovus. Be to, ieškovai savo pasirinkimą atsakovais patraukti buto Nr. 1 savininkus iš dalies motyvavo ir tuo, kad, jų teigimu, šio buto savininkai neturėjo jokio pagrindo nesutikti su kondicionierių kabinimu ant namo pietinės sienos (kuri kartu yra ir buto Nr. 4 siena), nes jų butas yra priešingoje namo pusėje, tuo tarpu A. K. ir S. G. K. (jų teises perėmė naujieji savininkai J. G. ir G. G.), būdami buto Nr. 4 savininkai, galbūt ir galėjo turėti pagrindą neduoti sutikimo. Tokia ieškovų pozicija papildomai patvirtina šiame sprendime išdėstytus argumentus dėl negalimumo nagrinėti tokią bylą kaip ši, atsakovais neįtraukus visų bendraturčių, nedavusių sutikimo, nes tokioje byloje sprendžiama dėl visų jų teisių ir pareigų.
9. Pažymėjo, kad netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Nustačius privalomąjį procesinį bendrininkavimą atsakovų pusėje, konstatuotina, kad atsakovai K. R. ir A. R. negali būti savarankiški atsakovai pagal pareikštą reikalavimą, t. y. jie vieni, neįtraukus atsakovais kitų atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių, yra netinkama ginčo šalis, todėl negali savarankiškai atsakyti pagal ieškinį. Ieškovams atsisakius įtraukti į procesą visus bendraatsakovius, kurių atžvilgiu reikalavimai negali būti reiškiami ir nagrinėjami atskirai, ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamiems atsakovams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovai V. P. ir Ž. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo iš atsakovų K. R. ir A. R. priteisti solidariai ieškovų V. P. ir Ž. P. naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
11.1. Pažymėjo, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų advokato padėjėja Lina Liogė teismui pateikė fizinių asmenų K. R. ir A. R., o taip pat J. G. ir G. G. atstovavimo sutartis. 2021 m. gruodžio 13 d. advokato padėjėja L. Liogė atsakovų K. R. ir A. R. bei trečiųjų asmenų A. K. bei S. G. K. vardu pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Kartu su šiuo atsiliepimu, teismui buvo pateikta advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ ir A. K. bei S. G. K. atstovavimo sutarties kopija. Iš šio atstovavimo dokumento turinio, fiziniai asmenys S. K. ir A. K. teisės juos atstovauti advokato padėjėjai Linai Liogei nebuvo suteikę, o kito atstovavimo dokumento advokato padėjėja teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad atsiliepimo pateikimo dieną (2021 m. gruodžio 13 d.), A. K. ir S. G. K. procesinės (trečiųjų asmenų) sąsajos su šia byla buvo tik formalios, nes butas Nr. 4, kuriame anksčiau gyveno A. K. ir S. K. atsiliepimo pateikimo dieną jiems nebepriklausė, todėl bylos baigtis nebeturėjo įtakos, jų, kaip daugiabučio namo bendraturčių teisėms ir pareigoms. Atsižvelgdamas į tai, kad advokato padėjėja Lina Liogė teismui nepateikė LR CPK 56 str., 57 str. 1 d. nustatytų dokumentų, dėl atstovavimo A. K. ir S. G. K. interesams, teismas neturėjo teisės vertinti šių asmenų vardu teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų, samprotavimų visais bylos klausimais, o taip pat turėjo neleisti advokato padėjėjai Linai Liogei šiuos asmenis atstovauti teismo posėdžiuose. Advokato padėjėja Lina Liogė byloje nepateikė advokato leidimo šalis atstovauti šioje byloje. Dėl to padaryti CPK 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimai, dėl kurių atstovavimo negalima laikyti tinkamu, o teismo sprendimo teisėtu.
11.2. Nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. ieškovai teismui pateikė aktualų VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuriame nurodyta, kad ankstesniems bendraturčiams A. K. ir S. G. K. priklausęs Butas Nr. 4 su žemės sklypo dalimi 2021 m. gruodžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-11806 pagrindu buvo parduotas J. G. ir G. G. Atitinkamai šiam juridiniam faktui, ieškovai teismui pateikė prašymą netinkamą šalį pakeisti tinkamą ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti naujus Buto Nr. 4 savininkus J. G. ir G. G. Teismas šį prašymą tenkino 2022 m. vasario 22 d. nutartimi. Pasikeitus šalims, ir į bylą trečiaisiais asmenimis įstojus J. G. ir G. G., teismas nepradėjo šios bylos nagrinėjimo iš pradžių, nors naujai į procesą įstoję asmenys neprašė, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Tai akivaizdu iš 2022 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašo. Teismas, ignoravęs CPK 45 str. 4 p. reikalavimus ir nepradėjęs bylos nagrinėti iš pradžių, iškreipė visą civilinį procesą. Nesuteikdamas teisės naujiems tretiesiems asmenims pareikšti atsiliepimo/nuomonės dėl pareikšto ieškinio (su juo sutikti, ar nesutikti) teismas nepagrįstai tretiesiems asmenims J. G. ir G. G. primetė buvusių Buto Nr. 4 savininkų S. ir A. K. valią, sprendė, kad atsakovais turėjo būti ir J. G. bei G. G. ir priėmė visai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
11.3. 2022 m. birželio 30 d. ieškovai V. P. ir Ž. P. pateikė teismui prašymą su nuoroda į CK 4.85 str. 6 d. reglamentavimą, kuriame nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus <..> po šių sprendimų priėmimo. Ieškovai teismui siūlė išsireikalauti iš trečiųjų asmenų J. G. ir G. G. turto įsigijimo sutartį, kurioje galėjo būti aptartos buvusių ir naujų buto Nr. 4 savininkų teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, ir turto naudojimo sąlygos. Teismas neatsižvelgė į šį prašymą, šių įrodymų neišsireikalavo. Teismas nevertino, ar ginčo sprendimas buvo įregistruotas ir išviešintas CK 4.85 str. 6 d. nustatyta tvarka (pvz. VĮ „Registrų centras“ registruotoje Buto Nr. 4 pirkimo sutartyje), todėl neturėjo teisinio pagrindo vertinti naujų Buto Nr. 4 savininkų (trečiųjų asmenų) J. G. ir G. G. teisių ir pareigų, kylančių iš buvusių savininkų S. K. ir A. K. 2021 m. gegužės 17 d. priimto sprendimo. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad naujiems bendraturčiams perėjo teisės ir pareigos dėl privalomo bendrininkavimo CPK 43 str. pagrindu.
11.4. Teismas netinkamai įvertino CPK 43 str. 1 d. nuostatas dėl privalomo bendrininkavimo. Nurodė, kad naujieji Buto Nr. 4 savininkai J. G. ir G. G. neprieštaravo ieškovų įrangos montavimui ant pietinės daugiabučio namo sienos, todėl nebuvo jokio pagrindo naujus bendraturčius J. G. ir G. G. traukti į bylą atsakovais. Kadangi teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl 2021 m. gegužės 17 d. bendraturčių priimto sprendimo, o naujieji Buto Nr. 4 savininkai (tretieji asmenys) J. G. ir G. G. nedalyvavo šio sprendimo priėmime, pagal įstatymą privalomo procesinio bendrininkavimo prievolės jiems nepriklausė.
11.5. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad naujiems Buto Nr. 4 įgijėjams (tretiesiems asmenims) J. G. ir A. G. perėjo buvusių (duomenys neskelbtini) buto savininkų S. K. ir A. K. prievolės kylančios iš bendraturčių susitarimo, įforminto CK 4.81 str. tvarka. Buto Nr. 4 savininkų A. K. ir S. G. K. procesinio bendrininkavimo prievolės nutrūko 2021 m. gruodžio 9 d., pardavus butą daugiabutyje name, o naujiesiems savininkams J. G. ir G. G. buvusių buto Nr. 4 savininkų prievolės neperėjo, A. K. ir S. G. K. 2021 m. gegužės 17 d. priimto bendraturčių susitarimo neįregistravus viešajame registre CK 4.81 str. 2 d. nustatyta tvarka. Be to, J. G. ir G. G. pozicija šiais klausimais visai kita, jie neprieštaravo kondicionierių įrengimui, taigi juos įtraukti atsakovais nebuvo jokio pagrindo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju patikslintas ieškinys turėjo būti pareikštas visiems bendraturčiams, kurie atsisakė duoti sutikimą (vėliau teisių perėmėjams – naujiems bendraturčiams), nepagrįstai konstatavo privalomu procesinį bendrininkavimą, reiškiantį, kad atsakovus sieja bendros teisės ir pareigos, kylančios iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės.
11.6. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovams K. R. ir A. R. pareikštų reikalavimų atskirai nagrinėti negalima. Atsakovai K. R. ir A. R. dalyvavo ginčo balsavime ir nepagrįstai nedavė sutikimo ieškovų prašymui. Dalyvavimas balsavime ir sutikimo nedavimas yra tas pats, kaip ir nesutikimas – abiem atvejais reiškia pritarimo ieškovų pasiūlytam sprendimui nebuvimą, todėl sukuria tokias pat teisines pasekmes ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimui.
11.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovais turi būti patraukti visi sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai. Nurodė, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo reglamentavimas savaime suponuoja išvadą, kad priimant sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo paprastojo remonto turi būti užtikrinami bendraturčių daugumos (51 proc.) o ne visų (100 proc.) bendraturčių interesai.
11.8. Pažymėjo, kad pateikus ieškinį teisme, atsakovė K. R. pati pradėjo inicijuoti tokio paties sprendimo priėmimą. 2022 m. birželio 30 d. ieškovai V. P. ir Ž. P. teismui pateikė daugiabučio namo administratoriaus UAB „Verkių būstas“ patvirtintas dviejų elektroninių laiškų, 2022 m. vasario 7 d. jam atsiųstų atsakovės K. R. kopijas, kuriais atsakovė K. R. ragino daugiabučio namo valdytoją surengti naują patalpų savininkų balsavimą raštu dėl ieškovų įrangos montavimo ant pietinės daugiabučio namo sienos pagal tą pačią (ieškovų 2021 balandžio mėn. rengtą) įrangos montavimo vizualizaciją. Atsakovės K. R. 2022 m. vasario 7 d. raginimų, išsiųstų namo valdytojui, turinys toks: „Pritarti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pietinės sienos būtų leista įrengti (duomenys neskelbtini) buto savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą užtikrinant LR teisės aktų reikalavimams. Pridedama kondicionieriaus kabinimo ant daugiabučio namo sienos vizualizacija“. Šie atsakovės K. R. konkliudentiniai veiksmai parodo jos iniciatyvą ir siekį sudaryti naują bendraturčių susitarimą dėl ieškovams (Buto Nr. 3 savininkams) priklausančios įrangos montavimo ant pietinės daugiabučio namo sienos, o taip pat šį naują susitarimą įforminti CK 4.81 str. nustatyta tvarka. Teismas šiuos atsakovės K. R. veiksmus turėjo vertinti kaip jos aiškiai išsakytą norą pritarti bendraturčių susitarimui dėl pietinės daugiabučio namo sienos naudojimo ir siekį sudaryti naują bendraturčių susitarimą. Kadangi šiuos veiksmus atsakovė atliko jau po ieškinio (ir atsiliepimo) pateikimo, teismas juos turėjo vertinti kaip atsakovės K. R. sutikimą su pareikštu ieškiniu ir spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
11.9. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovų naudai priteisė 4500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokia suma nepagrįstai didelė ir neatitinka atsakovų atstovės atliktų darbų byloje. Pažymėjo, kad atsakovai byloje nepateikė jokio atsiliepimo į patikslintą ieškinį, todėl 2022 m. birželio 20 d. sąskaitoje nurodyta suma už atsiliepimo parengimą į patikslintą ieškinį visiškai nepagrįsta. 2022 m. liepos 15 d. sąskaitoje nurodyta mokėtina suma - 2 105,40 Eur, nors už paslaugas palikta 30 Eur suma be PVM. Šiuo atveju neaišku, kiek pagal šią sąskaitą turi būti sumokėta, nes neaiški suma ir ji be PVM. 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitoje nurodoma 1 669,80 Eur su PVM suma už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, ir netgi 710 Eur be PVM už naujų įrodymų rinkimą ir analizę. Ši suma nepagrįsta, nes naujų įrodymų apimtis nedidelė, be to, tie įrodymai kartojasi, todėl analizei tiek laiko nereikėjo skirti. 2022-02-28 sąskaitoje nurodyta 2 274,80 su PVM suma, iš jų už paslaugas šioje byloje – 40 Eur be PVM. Neaišku, kiek reikėtų priteisti teismui. 2022 m. rugsėjo 16 d. sąskaitoje nurodyta 435,60 Eur su PVM suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. 2022 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitoje nurodyta 1 815 Eur su PVM susipažinimas su ieškovų priedais, pasirengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje. Tokia suma nepagrįsta, nes ieškovų pateiktų priedų apimtis nedidelė, o teismo posėdis truko apie 3 – 4 val. Nors byloje nurodyta, kad atsakovus atstovauja advokatė K. Sabaliauskienė ir advokato padėjėja Lina Liogė, šioje byloje visas teisines paslaugas (prašymus rengė, atstovavo teismo posėdžiuose) teikė tik advokato padėjėja, todėl už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovų atstovė vieną kartą teisė atsiliepimą į ieškinį. Kiti jos pateikti prašymai buvo dėl posėdžio atidėjimo, 2022-06-28 pateiktas prašymas dėl papildomų paaiškinimų. Taigi apskaičiuojant išlaidas dėl visų kitų teiktų prašymų ir paaiškinimų, turi būti taikomas 0,4 koeficientas. Į tai teismas neatsižvelgė priteisdamas bylinėjimosi išlaidas. Be to, pažymėjo, kad atsakovai, inicijuodami balsavimą dėl kondicionierių kabinimo ant daugiabučio namo tokiomis pačiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, konkliudentiniais veiksmais dar 2022 m. vasario mėn. patys pripažino ieškinio reikalavimus ir su ieškiniu iš esmės sutiko. Dėl to atsakovai be jokio pagrindo patys didino bylinėjimosi išlaidas, nors jų buvo galima išvengti.
11.10. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas priteisė valstybei iš ieškovų V. P. ir Ž. P. lygiomis dalimis 134,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad ši suma nedetalizuota, kokiu būdu procesiniai dokumentai įteikti ir dėl ko patirtos tokios išlaidos. Pažymėjo, kad atsakovai ir tretieji asmenys byloje turėjo atstoves, dokumentai teikiami per EPP informacinę sistemą, todėl neaišku, kaip galėjo būti patirtos netgi 134,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
12. Atsakovai A. R. ir K. R. bei tretieji asmenys J. G. ir G. G. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti solidariai iš ieškovų atsakovų ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
13.1. Nurodė, jog teismas sprendimu teisingai konstatavo, kad apeliantai nurodė netinkamą atsakovą šioje byloje. Ši aplinkybė buvo ne kartą pabrėžta tiek atsakovų atsiliepime į pareikštą ieškinį, tiek akcentuota teismo posėdžiuose. Teismas posėdžio metu klausė, ar ieškovai nenori pakeisti atsakovų ir patikslinti ieškinį. Apeliantai tvirtino teismui, kad jie gali atsakovais pasirinkti bet kurį iš nedavusių sutikimo bendraturčių, taip gaunant reikiamą bendraturčių balsų daugumos skaičių sprendimui dėl kondicionieriaus įrengimo ant išorinės namo sienos įrengimo priėmimui. Todėl tikslinant ieškinį nematė teisinio pagrindo ir poreikio pakeisti byloje atsakovus tinkamais atsakovais, nors teisinės pasekmes teismas išsamiai paaiškino ieškovams teismo posėdžio metu.
13.2. Teismas padarė teisingą išvadą, konstatuodamas, kad nagrinėjamos bylos kontekste buvo privaloma įtraukti visus bendraturčius į bylą, kai balsuojant nesurinkta pakankamai bendraturčių balsų, kad būtų pritarta ieškovo siūlomam jo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdui. Ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl teisės įgyvendinti savo teises pripažinimo be bendraturčių sutikimo, atsakovais turėjo būti patraukti visi sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai.
13.3. Sprendžiant klausimą dėl bendraturčio atsisakymo pritarti siūlomam sprendimui dėl paprastojo remonto darbų atlikimo bendraturčiui – šiuo atveju, atsakovams – dar iki balsavimo biuletenių užpildymo apeliantai privalėjo pateikti atsakovams ir kitiems bendraturčiams informaciją apie konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį – tai nurodoma paprastojo remonto darbų apraše (projekte), kurio reikalavo ieškovai dar 2021-04-19 el. laišku. Tačiau apeliantai tokio projekto nepateikė, kitaip neinformavo apie ketinamus atlikti konkrečius darbus bei jų atlikimo laikotarpį bei atlikimo priežastis, nors 2021 m. balandžio 19 d. el. laišku atsakovai prašė apeliantų pateikti darbų projektą bei pateikti kitą reikšmingą sprendimui priimti informaciją. Apeliantai iki šiol nepateikė paprastojo remonto projekto atsakovams. Tik apeliantams pateikus ieškinį, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo 2021 m. gegužės 17 d. balsavimo raštu protokolu priimtų sprendimų, atsakovai sužinojo, kad apeliantai turėjo informaciją apie ketinamus atlikti darbus, jų apimtį ir trukmę, tačiau dėl nesuprantamų atsakovams priežasčių jų neteikė net kai bendraturčiai 2021 m. balandžio 19 d. el. laišku paprašė ieškovų leisti susipažinti su statybos įgyvendinimo būdu, kuris įprastai aprašomas paprastojo remonto darbų projekte (apraše). Apeliantai šią informaciją buvo pateikę tik pastato administratoriui, kuris neperdavė jos bendraturčiams nei su balsavimu raštu biuleteniu, nei vėliau. Ši aplinkybė apeliantams buvo žinoma, nes jie buvo pridėti prie visų susirašinėjimų tiek su bendraturčiais, tiek su pastato administratoriui. Atsakovams negavus prašytos reikšmingos informacijos sprendimo priėmimui, balsavimo raštu biuleteniu išreiškė savo valią „susilaikyti“ nuo balsavimo svarstomu klausimu. Atsakovų el. laiške išreikštas prašymas pateikti papildomą informaciją nėra ir negali būti laikomas nesutikimu ar nepritarimu siūlomam sprendimo projektui. Teisės aktai nedraudžia domėtis ar reikalauti iš bendraturčio papildomų dokumentų pateikimo jų siūlomais svartyti klausimais.
13.4. Pažymėjo, kad nesutikimą įrengti ieškovams priklausantį kondicionierių ant pietinės namo sienos išreiškė buto Nr. 4 buvę savininkai A. K. ir S. K., todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovai nepagrįstai nedavė sutikimo ieškovų teisės į kondicionieriaus statybą įgyvendinimui. Būtent šie byloje nebedalyvaujantys asmenys A. K. ir S. K. išdėstė nesutikimo motyvus, kuriais patikslintame ieškinyje ieškovai nepagrįstai rėmėsi (ir vis dar grindžia apeliacinį skundą) neva kaip atsakovų išdėstytais nesutikimo motyvais (nors tokių nesutikimo motyvų atsakovai iš viso neišreiškė balsavimo raštu biuleteniu ar atskiru raštu, nes tokios pareigos atsakovams nenumato teisės aktai, kai balsuojama susilaikant). Faktą, kad atsakovų išreikšta valia nelaikoma nepritarimu ar nesutikimu patvirtina ir 2021 m. gegužės 17 d. balsavimo raštu komisijos suskaičiuoti balsų rezultatai. Gavus visus keturis namo bendraturčių balsavimo raštu biuletenius, komisija pasirašė Protokolą, kuriame nurodė, jog svarstomu klausimu balsavo iš viso 4 butų savininkai. Balsavimo raštu skaičiavimo komisija konstatavo, kad atsakovų išreikšti balsai nebuvo priskirti prie balsų rezultatų „prieš“ sprendimo projekto priėmimą (nurodyta, kad nepritarė tik butas Nr. 4). Nesant atsakovų nesutikimo, negali būti tenkinamas ir patikslinto ieškinio reikalavimas - pripažinti, kad atsakovai K. R. ir A. R. nepagrįstai nedavė sutikimo, jog ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pietinės sienos būtų leista įrengti buto Nr. 3 savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą pagal ieškovų balsavimui pateiktą siūlymą.
13.5. Pirmos instancijos teismui nebuvo ir apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo tenkinti apeliantų reikalavimą leisti įrengti ieškovams kondicionierių ant pietinės namo sienos be atsakovų pritarimo, nes: 1) ieškovams pakanka kvalifikuotos balsų daugumos, o ne visų bendraturčių pritarimo tokiai teisei įgyvendinti; 2) ieškovai šiai dienai yra gavę bendraturčių balsų daugumos sutikimą įrengti kondicionierių ant pietinės namo sienos. Todėl ieškovų reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo įrengti kondicionierių ant pietinės namo sienos buvo nepagrįstas ir netenkintinas. Pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 19 d. pakartotinio balsavimo raštu protokolu buvo priimtas bendraturčių sprendimas pritarti ieškovų kondicionieriaus įrengimui ant namo pietinės sienos. Toks namo bendraturčių sprendimas buvo priimtas pasikeitus buto Nr. 4 savininkams ir paaiškėjus, kokie statybos darbai ir kaip bei per kokį terminą ieškovai juos planavo atlikti. 2022 m. balandžio 19 d. pakartotinio balsavimo raštu protokolu kvalifikuota bendraturčių balsų dauguma pritarta ieškovų kondicionieriaus įrengimui ties namo pietine siena, nors ir patys ieškovai (buto Nr. 3 savininkai) – jų teisių į statybą užtikrinimo klausimu vėl nebalsavo. Kadangi ieškovai patys nebalsavo už šio sprendimo priėmimą, tai suponuoja išvadą, kad ieškovams sutikimas įrengti kondicionierių ant namo pietinės sienos iš viso nebereikalingas (nebeketina jo ten įrengti), bei tai, kad 2021 m. gegužės 17 d. Protokole nurodytas sprendimas nepritarti leisti ieškovams įrengti kondicionierius ant pietinės namo sienos iš viso nepažeidė ieškovų teisių, nes patys ieškovai nesistengė užsitikrinti pritarimo savo teisės į statybą įgyvendinimui; bei kad ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams nepagrįstai ar nesąžiningai, t. y. tik sukuriant pretekstą įgyvendinti ieškovų el. laiškuose nurodytus grasinimus paduoti atsakovus į teismą, kuriame teks dėstyti nesutikimo motyvus. 2022 m. balandžio 19 d. Balsavimo raštu protokolą ir išdavus sutikimą ieškovams įrengti kondicionierius ant jų pageidautos pietinės namo sienos (nors patys ieškovai ir nebalsavo „už“ sprendimo priėmimą) išnyko teisinis pagrindas tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą.
13.6. Pažymėjo, kad namo bendraturčiai išdavė ieškovams dar vieną – alternatyvų - sutikimą įrengti ieškovų kondicionierius ne tik ant pietinės namo sienos, bet ir kitose namo vietose.
13.7. Nurodė, kad advokato padėjėja pateikė visus reikiamus dokumentus, įskaitant ir advokato sutikimą leisti atstovauti klientus šioje byloje. Atsakovai ir tretieji asmenys A. K. ir S. K. yra sudarę atstovavimo sutartis su juridiniu asmeniu profesine bendrija „CEE Attorneys“. Advokatė K. Sabaliauskienė šių į bylą pateiktų atstovavimo sutarčių pagrindu pavedė advokato padėjėjai Linai Liogei atstovauti advokatų kontoros klientus šioje byloje ir tam davė bendrą sutikimą, kuris pateiktas buvo į bylą. Aplinkybė dėl sutikimo atstovauti A. K. ir S. K. sprendimo galiojimui neturi įtakos, nes sprendimas priimtas tik atsakovų atžvilgiu. Sprendimas neturi įtakos A. K. ir S. K. interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad advokatų kontoros klientai taip pat yra ir tretieji asmenys G. G. ir J. G., kurie atstovavimo sutartimi pavedė tiek advokatei Kristinai Sabaliauskienei, tiek advokato padėjėjai Linai Liogei atstovauti klientus. Taigi, advokatės Kristinos Sabaliauskienės sutikimas leisti advokato padėjėjai Linai Liogei atstovauti ir šiuos advokatų kontoros klientus šioje byloje taip pat galioja. Advokatė Kristina Sabaliauskienė patvirtino savo išreikštą sutikimą advokato padėjėjai Linai Liogei leisti atstovauti trečiuosius asmenis G. G. ir J. G. bei patvirtina aplinkybę, kad advokato padėjėjai Linai Liogei buvo suteikta teisė pirmos instancijos teisme atstovauti ne tik atsakovus, bet ir A. ir S. K. Atsakovų atstovė Lina Liogė teisėtai ir pagrįstai atstovavo tiek atsakovus, tiek iš bylos pašalintus A. K. ir S. K., tiek trečiuosius asmenis G. G. ir J. G. Todėl nėra pagrindo konstatuoti civilinio proceso kodekso normų pažeidimo ir juo labiau to pagrindu panaikinti sprendimą.
13.8. Apeliantai nepagrįstai aiškina, kad pakeitus byloje šalis iš A. K. ir S. K. į G. G. ir J. G., turėjo būti pradėtas procesas iš naujo. Nagrinėjamu atveju toje stadijoje, kada buvo pakeistos šalys jokie posėdžiai dar nebuvo įvykę, o ir teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė patikslinti ieškinį, į kurį buvo pateiktas patikslintas atsiliepimas su aiškia naujai į bylą įstojusių asmenų pozicija. Galiausiai, naujai į bylą įstojusius asmenis atstovavo atstovė, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė naujai į bylą įstojusių asmenų poziciją, tad bylos iš naujo nagrinėti nebuvo pagrindo, juolab, kad iki bylos dalyvių pasikeitimo nebuvo surengtas nė vienas teismo parengiamasis posėdis.
13.9. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad sprendimas naikintinas dėl to, jog teismas nevertino, ar ginčo sprendimas buvo įregistruotas ir išviešintas CK 4.85 str. 6 d. nustatyta tvarka, todėl neturėjo teisinio pagrindo vertinti naujų Buto Nr. 4 savininkų (trečiųjų asmenų) J. G. ir G. G. teisių ir pareigų, kylančių iš buvusių savininkų S. K. ir A. K. 2021 m. gegužės 17 d. priimto sprendimo. Visų pirma, apeliantai nereiškė savarankiškų reikalavimų tretiesiems asmenims G. G. ir J. G., todėl tarp trečiųjų asmenų sudaryti sandoriai neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui ir sprendimo teisėtumui ar jo galiojimui. Teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo, šio teismo sprendimo apeliantai neskundė. Antra, daugiabučio namo savininkų priimti sprendimai balsuojant raštu, nėra juridinis faktas, viešinamas ir registruojamas Nekilnojamo turto registre. Bendraturčių sprendimai nėra tapatūs juridiniams faktams, registruojamiems Nekilnojamo turto registre. Trečia, pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai <...> galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Taigi, byloje yra visiškai aišku, kokiu pagrindu (CK 4.85 str. 6 d., 4.48 str.) ir kokia apimtimi nauji buto savininkai G. G. ir J. G. perėmė teises ir pareigas iš A. K. ir S. K. Teismas išnagrinėjo ieškovų G. ir J. G. procesinių teisių perėmimo teisinį pagrindą, apimtį ir pagrįstumą. Šios nutarties apeliantai neskundė. Šioje byloje ieškovai G. ir J. G. perėmė teises ir pareigas kaip nauji Žemės sklypo ir buto Nr. 4 savininkai, vadovaujantis CK 4.85 str. 6 d., CK 4.48 str. ir CPK 48 str. Pažymėjo, kad apeliantai nereiškė savarankiškų reikalavimų J. ir G. G. ar buvusiems buto Nr. 4 savininkams dėl materialinių teisių ar pareigų vykdymo. Todėl visiškai neaktualios 2021 m. gruodžio 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-11806 sąlygos ieškinio reikalavimui patenkinti ar atmesti.
13.10. Nesutiko su apeliantų išdėstytais apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo. Visų pirma, teisinės paslaugos atsakovams buvo teikiamos juridinio asmens profesinės bendrijos „CEE Attorneys“, kuris išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas pagal su atsakovais sutartą valandinį įkainį. Byloje nėra pateikta nė vienos advokato padėjėjos, kaip paslaugų teikėjos, PVM sąskaitos – faktūros, todėl apeliantų nurodytos rekomendacijos dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo šiuo atveju netaikomos. Antra, paslaugas atsakovams teikė profesinė bendrija „CEE Attorneys“ per abi savo atstoves, t. y. tiek advokatę, tiek advokato padėjėją. Advokatė Kristina Sabaliauskienė, kaip profesinės bendrijos atstovė, prisidėdavo prie procesinių dokumentų rengimo ir jos suteiktos paslaugos taip pat buvo įtraukiamos į profesinės bendrijos teikiamas paslaugas, už kurias išrašydavo bendrą sąskaitą atsakovams pagal sutartą valandinį įkainį. Vien aplinkybė, kad advokatė nedalyvavo teismo posėdžiuose nesudaro pagrindo teigti, kad ji neprisidėjo prie procesinių dokumentų rengimo. Taigi, teismas skundžiamu sprendimu teisingai įvertino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteisė tokį bylinėjimosi išlaidų dydį, kokį atsakovai sutarė su juridiniu asmeniu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir teisės pateikti dokumentus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Ieškovai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad trečiųjų asmenų J. G. ir G. G. procesinė pozicija ginčo klausimu yra prieštaringa (teismo posėdžiuose išsakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta J. ir G. G. procesinės pozicijos skiriasi). Pažymėjo, kad iki sprendimo priėmimo tretieji asmenys J. ir G. G. teismui nebuvo pateikę jokio procesinio dokumento. Priešingai sprendimo argumentams, 2022 m. liepos 20 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovė Lina Liogė dėstė visai kitokią trečiųjų asmenų J. G. ir G. G. procesinę poziciją ginčo klausimu. Esant prieštaringai J. ir G. G. procesinei pozicijai ginčo klausimu, apeliacinis teismas turėtų nagrinėti ginčą žodinio proceso tvarka, siekiant išsiaiškinti tikrąją J. ir G. valią dėl kilusio ginčo. Teismas turėtų įpareigoti trečiuosius asmenis J. ir G. G. atvykti į teismo posėdį ir juos apklausti CPK 192 str. nustatyta tvarka.
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, jog teisingam bylos išnagrinėjimui reikalinga apklausti trečiuosius asmenis J. G. ir G. G., kadangi pirmosios instancijos teisme tretieji asmenys nepateikė jokio procesinio dokumento, kuriame būtų išdėstyta jų pozicija, taip pat nurodė, kad teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovė dėstė visai kitokią trečiųjų asmenų procesinę poziciją ginčo klausimu. Teismo vertinimu, šis ieškovų prašymas yra nepagrįstas. Pirma, pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose tretiesiems asmenims atstovavo advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ advokato padėjėja (byloje pateikta 2022 m. sausio 26 d. atstovavimo sutartis Nr. 22_29A). Ieškovų teiginiai, jog teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovė dėstė kitokią trečiųjų asmenų poziciją yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarantys pagrindo tenkinti ieškovų prašymo. Be to, priešingai nei teigia ieškovai, byloje yra pateiktas procesinis dokumentas (2022 m. gegužės 24 d. rašytiniai paaiškinimai), kuriame taip pat pateikta atsakovų ir naujai į bylą įstojusių asmenų pozicija nagrinėjamu klausimu. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose trečiuosius asmenis atstovavo atstovė, bei tai, kad visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose yra pateikta naujai įtrauktų trečiųjų asmenų pozicija, netenkina apeliantų prašymo dėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad vien ieškovų noras bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesudaro pakankamo pagrindo tokį prašymą tenkinti.
19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija mano, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai: atsakovams K. R. ir A. R. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, tretiesiems asmenims D. B. ir A. B. – butas Nr. 2, ieškovams V. P. ir Ž. P. – butas Nr. 3, tretiesiems asmenims G. G. ir J. G. – butas Nr. 4 (iki 2021 m. gruodžio 9 d. šio buto savininkai buvo trečiaisiais asmenimis byloje dalyvavę S. G. K. ir A. K., kurių procesines teises byloje perėmė G. G. ir J. G.). Daugiabučiame name iš viso yra keturi butai.
21. Byloje pateiktame 2021 m. kovo 4 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 26 taip pat nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, kaip bendrosios pastato konstrukcijos, yra bendro naudojimo objektai.
22. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku, adresuotu daugiabučio namo bendraturčiams ir namo administratorės UAB „Verkių būstas“ atstovui, ieškovė V. P. informavo, kad balandžio 26 – gegužės 2 d. bus vykdomas balsavimas dėl 3 butui priklausančių kondicionierių kabinimo ant pietinės daugiabučio namo sienos, nurodydama, kad šiuo metu rengiami dokumentai paprastojo remonto aprašui gauti ir kad parengus medžiagą biuleteniai bus visiems gyventojams išsiųsti elektroniniu paštu, originalai registruotu paštu. 2021 m. balandžio 16 d. elektroniniu laišku ieškovė V. P. administratorės UAB „Verkių būstas“ atstovui išsiuntė informaciją su kondicionieriaus aprašymu, numatomų statytos darbų data, pateikė vizualizaciją. Administratorės UAB „Verkių būstas“ atstovas 2021 m. balandžio 28 d. elektroniniu laišku namo butų savininkams persiuntė balsavimo raštu biuletenį ir kondicionierių kabinimo vizualizaciją. Iš užpildytų balsavimo biuletenių matyti, kad ieškovė V. P. (butas Nr. 3) ir trečiasis asmuo A. B. (butas Nr. 2) sprendžiamam klausimui pritarė. K. R. (butas Nr. 1) grafos „pritariu“ arba „nepritariu“ neužpildė, biuletenyje įrašė siūlomą sprendimą: pritarimas įrengti buto Nr. 3 buto savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą skleidžiančią ne didesnį nei higienos normose nurodytą triukšmo lygį, ant daugiabučio namo sienos ties buto Nr. 3 sienų/stogo konstrukcijomis, o biuletenio apačioje nurodė argumentus, kad ieškovai nepateikė informacijos apie kondicionierius, nepagrindė siekio juos kabinti ant fasado sienos ties butu Nr. 4, o ne ties jiems priklausančiu butu, todėl siekiant interesų pusiausvyros siūlomas alternatyvus sprendimas įrengti kondicionierius ties ieškovų butu Nr. 3. A. K. (butas Nr. 4) sprendžiamam klausimui nepritarė, nurodė analogišką kaip ir atsakovė K. R. siūlomą sprendimo variantą, taip pat išdėstė nepritarimo argumentus, kurių esmė – nesutikimas, kad kondicionierius būtų kabinamas ant buto Nr. 4, priklausančio A. ir S. K., sienos, be to ši siena pietinė, taigi pati mažiausiai tinkama, neaiškūs kondicionieriaus matmenys ir galingumas, taip pat dar nesibaigė teisminiai ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. 2021 m. gegužės 17 d. Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. K-52 nurodyta, kad sprendžiamas klausimas – pritarimas, kad ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pietinės sienos būtų leista įrengti buto Nr. 3 savininkams priklausančią kondicionavimo įrangą; balsavimas įvyko, gauti 4 biuleteniai, iš jų galiojantys 3, negaliojantis 1, balsavimo rezultatai – nepritarti sprendžiamam klausimui; pritarė butų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkai, nepritarė buto Nr. 4 savininkai. Ieškovų teigimu, atsakovai 2021 m. balandžio 28 d. organizuoto balsavimo metu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovų kondicionieriui kabinti ant pietinės daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, kondicionieriaus kabinimas atsakovų teisių nepažeidžia, todėl ieškovams turi būti pripažinta teisė įsirengti kondicionierių be atsakovų sutikimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovais turėjo būti patraukti visi sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai. Pažymėjo, kad atsakovus sieja bendros teisės ir pareigos, kylančios iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, todėl jiems pareikštų reikalavimų atskirai nagrinėti negalima. Nurodė, kad atsakovai K. R. ir A. R. negali būti savarankiški atsakovai pagal pareikštą reikalavimą, t. y. jie vieni, neįtraukus atsakovais kitų atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių, yra netinkama ginčo šalis, todėl negali savarankiškai atsakyti pagal ieškinį. Teismas, ieškovams atsisakius įtraukti į procesą visus bendraatsakovius, kurių atžvilgiu reikalavimai negali būti reiškiami ir nagrinėjami atskirai, ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamiems atsakovams (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
24. Apeliantai (ieškovai) V. P. ir Ž. P. nesutikdami su skundžiamame sprendime nurodytais motyvais apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovais turi būti patraukti visi sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.
25. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Nuoseklioje teismų praktikoje aiškinama, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).
26. Įstatymų leidėjas nustatė, kad tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, bet kuris bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir / ar naudojimo teisių įgyvendinimo sprendžiama CK 4.85 straipsnio 4 ar 7 dalių nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar jiems balsuojant raštu, sprendimo nepriėmimas reiškia bendraturčių nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir / ar naudojimo. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi bendraturtis, gindamas savo galimai pažeistą teisę įgyvendinti bendrosios nuosavybės teises, turi teisę kreiptis į teismą CK 4.75 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, siekdamas teisės pripažinimo be kitų bendraturčių sutikimo.
27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria, ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Nurodyti išaiškinimai taikytini ir tuo atveju, kai teisme pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti, kad bendraturčio sutikimas neduotas be pagrindo, ieškinį grįsdamas tuo, jog balsuojant nebuvo surinkta pakankamai butų ir kitų patalpų savininkų balsų, kai teisei įgyvendinti pakanka bendraturčių balsų daugumos. Tokiu atveju teisme nagrinėjamo ginčo esmę taip pat sudaro kitų bendraturčių sutikimo nedavimo priežastys, pagrindai ir aplinkybės. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiui, įgyvendinant teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais savo interesams patenkinti, kartu yra įgyvendinama ir kitų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl siekiančio pasinaudoti savo teise bendraturčio interesai turi būti derinami su kitų bendraturčių interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą.
28. Atsižvelgiant į nurodytas bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju į bylą atsakovais turėjo būti įtraukti visi bendraturčiai, kurie atsisakė duoti sutikimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo dalyką sudarantis bendraturčio teisės įgyvendinimo be kitų bendraturčių sutikimo pripažinimas yra neatskiriamai susijęs su visų bendraturčių teisėmis, todėl toks reikalavimas turi būti nukreiptas visiems tiems bendraturčiams, kurie atsisakė duoti sutikimą, ir negali būti reiškiamas tik vienam ar keliems iš atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių, pasirenkant jų atsakovais tik tiek, kad susidarytų reikiamas balsų skaičius (balsų dauguma). Ieškinio dėl teisės įgyvendinimo be bendraturčių sutikimo pareiškimas teisme nereiškia balsavimo procedūros perkėlimo į teismą. Toks reikalavimas, pareikštas teisme, teisiškai kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl teisių pripažinimo pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą, todėl jis turi būti reiškiamas visiems bendraturčiams, atsisakiusiems duoti sutikimą ieškovo teisei įgyvendinti, o teismas vertina atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, taigi byloje sprendžiama dėl visų atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir pareigų, susijusių su bendra nuosavybe. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai K. R. ir A. R. negali būti savarankiški atsakovai pagal pareikštą reikalavimą, t. y. jie vieni, neįtraukus atsakovais kitų atsisakiusių duoti sutikimą bendraturčių, yra netinkama ginčo šalis, todėl negali savarankiškai atsakyti pagal ieškinį.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovams įtraukti kaip atsakovus ir buto Nr. 4 savininkus A. K. ir S. G. K., kurie 2021 m. balandžio 28 d. organizuoto balsavimo metu atsisakė duoti sutikimą dėl kondicionierių įrengimo, o vėliau jų procesines teisės perėmusius naujuosius buto Nr. 4 savininkus J. G. ir G. G., tačiau ieškovai atsisakė atsakovais patraukti buto Nr. 4 savininkus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatytas privalomasis procesinis bendrininkavimas atsakovų pusėje, o ieškovai atsisakė įtraukti į procesą visus bendraatsakovius, kurių atžvilgiu reikalavimai negali būti reiškiami ir nagrinėjami atskirai, ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamiems atsakovams.
30. Apeliantai skunde nurodo, jog nebuvo jokio pagrindo naujus bendraturčius J. ir G. G. traukti į bylą atsakovais, kadangi teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl 2021 m. gegužės 17 d. bendraturčių priimto sprendimo, o naujieji buto Nr. 4 savininkai J. ir G. G. nedalyvavo šio sprendimo priėmime, pagal įstatymą privalomo procesinio bendrininkavimo prievolės jiems nepriklausė. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad naujiems buto Nr. 4 įgijėjams J. ir A. G. perėjo buvusių (duomenys neskelbtini) buto savininkų S. ir A. K. prievolės kylančios iš bendraturčių susitarimo, įforminto CK 4.81 str. tvarka. Buto Nr. 4 savininkų A. K. ir S. G. K. procesinio bendrininkavimo prievolės nutrūko 2021 m. gruodžio 9 d., pardavus butą daugiabutyje name, o naujiesiems savininkams J. ir G. G. buvusių buto Nr. 4 savininkų prievolės neperėjo, A. K. ir S. G. K. 2021 m. gegužės 17 d. priimto bendraturčių susitarimo neįregistravus viešajame registre CK 4.81 str. 2 d. nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.
31. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, namo savininkų priimti sprendimai balsuojant raštu, nėra juridinis faktas, viešinamas ir registruojamas Nekilnojamo turto registre, todėl laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad 2021 m. gegužės 17 d. priimto bendraturčių susitarimo neįregistravus viešajame registre CK 4.81 str. 2 d. nustatyta tvarka naujiesiems savininkams J. ir G. G. buvusių buto Nr. 4 savininkų prievolės neperėjo. Pažymėtina, jog pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantai, nauji buto savininkai G. ir J. G. įgiję nuosavybės teisę į butą kartu perėmė teises ir pareigas iš ankstesnių buto Nr. 4 savininkų A. ir S. K. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat išnagrinėjo ir įvertino G. ir J. G. procesinių teisių perėmimo iš ankstesnių buto Nr. 4 savininkų A. ir S. K. teisinį pagrindą, apimtį ir pagrįstumą, t. y. 2022 m. vasario 22 d. nutartimi nustatęs, kad buto Nr. 4 savininkai A. K. ir S. K. pasikeitė, vietoje jų į bylą įtraukė naujuosius šio buto savininkus J. G. ir G. G. Šios nutarties apeliantai neskundė. Taigi šioje byloje G. ir J. G. perėmė teises ir pareigas kaip nauji buto Nr. 4 savininkai (CK 4.85 str. 6 d., CK 4.48 str., CPK 48 str.). Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini apeliantų argumentai, kad narinėjamoje byloje nebuvo pagrindo naujus bendraturčius J. ir G. G. įtraukti į bylą atsakovais. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esant nustatytam privalomam procesiniam bendrininkavimui atsakovų pusėje ir ieškovams atsisakius į bylą įtraukti kaip atsakovus buto Nr. 4 savininkų A. ir S. K. procesines teisės perėmusius naujuosius buto savininkus J. G. ir G. G., pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamiems atsakovams.
32. Apeliantai taip pat nurodo, kad pasikeitus šalims, ir į bylą trečiaisiais asmenimis įstojus J. G. ir G. G., teismas nepradėjo šios bylos nagrinėjimo iš pradžių, nors naujai į procesą įstoję asmenys neprašė, kad byla būtų nagrinėjama toliau. Apeliantų vertinimu, tokiu būdu teismas ignoravo CPK 45 str. 4 p. reikalavimus ir nepradėjęs bylos nagrinėti iš pradžių, iškreipė visą civilinį procesą. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų argumentais nesutinka ir juos atmeta. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo bylos proceso nustatyta, kad šalys pasikeitė teismui priėmus 2022 m. vasario 22 d. nutartį, ta pačia nutartimi teismas atšaukė 2022 m. vasario 23 d. turėjusį vykti parengiamąjį teismo posėdį ir naują parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2022 m. balandžio 1 d. 13 val. Taigi nagrinėjamoje byloje šalys buvo pakeistos tokioje bylos stadijoje, kai jokie posėdžiai dar nebuvo įvykę, o naujai į bylą įstojusius asmenis sekančiuose teismo posėdžiuose atstovavo atstovė, kuri išdėstė naujai į bylą įstojusių asmenų poziciją. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad bylos iš naujo nagrinėti nebuvo pagrindo, juolab, kad iki bylos dalyvių pasikeitimo nebuvo surengtas nė vienas teismo parengiamasis posėdis.
33. Apeliantai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų advokato padėjėja Lina Liogė teismui pateikė fizinių asmenų K. R. ir A. R., o taip pat J. G. ir G. G. atstovavimo sutartis, tačiau iš atstovavimo dokumentų turinio, fiziniai asmenys teisės juos atstovauti advokato padėjėjai Linai Liogei nebuvo suteikę. Advokato padėjėja Lina Liogė byloje nepateikė advokato leidimo šalis atstovauti šioje byloje, dėl to padaryti CPK 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimai, dėl kurių atstovavimo negalima laikyti tinkamu, o teismo sprendimo teisėtu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti visi atstovavimo dokumentai, t. y. tarp advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ ir atsakovų bei trečiųjų asmenų (tiek S. ir A. K., tiek J. ir G. G.) sudarytos atstovavimo sutartys. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 24 d. atstovavimo sutartimi Nr. 18_47A atsakovus K. R. ir A. R. bei trečiuosius asmenis A. K. ir S. K. buvo pavesta atstovauti Advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ advokatėms Ingai Kostogriz-Vaitkienei, D. S., Kristinai Sabaliauskienei ir Liucijai Jankoitei. Atstovavimo sutartyje numatyta, kad nurodyti advokatai gali bet kuriuo sutarties galiojimo laikotarpiu pavesti atstovauti klientus kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas advokatės Kristinos Sabaliauskienės sutikimas jai pavestus klientus pavesti atstovauti šioje byloje advokato padėjėjai Linai Liogei. Tuo tarpu J. G. ir G. G. atstovavimo sutartyje (2022 m. sausio 26 d. atstovavimo sutartyje Nr. 22_29A) naujai įtrauktus trečiuosius asmenis šioje byloje pavesta atstovauti kontoros advokatėms Ingai Kostogriz-Vaitkienei, Liucijai Jankoitei ir Kristinai Sabaliauskienei, taip pat advokato padėjėjams Ievai Zablackaitei, A. J., Linai Liogei. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovų atstovė Lina Liogė teisėtai ir pagrįstai atstovavo tiek atsakovus, tiek iš bylos pašalintus A. ir S. K., tiek trečiuosius asmenis G.ir J. G., todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK normų pažeidimo ir remiantis apeliantų argumentais panaikinti skundžiamą sprendimą.
34. Galiausiai apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš ieškovų priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, kad atsakovų naudai priteista 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinka atsakovų atstovės atliktų darbų byloje. Pažymėjo, kad atsakovai byloje nepateikė jokio atsiliepimo į patikslintą ieškinį, todėl 2022 m. birželio 20 d. sąskaitoje nurodyta suma už atsiliepimo parengimą į patikslintą ieškinį visiškai nepagrįsta. 2022 m. liepos 15 d. sąskaitoje nurodyta mokėtina suma - 2 105,40 Eur, nors už paslaugas palikta 30 Eur suma be PVM. Šiuo atveju neaišku, kiek pagal šią sąskaitą turi būti sumokėta, nes neaiški suma ir ji be PVM. 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitoje nurodoma 1 669,80 Eur su PVM suma už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, ir netgi 710 Eur be PVM už naujų įrodymų rinkimą ir analizę. Ši suma nepagrįsta, nes naujų įrodymų apimtis nedidelė, be to, tie įrodymai kartojasi, todėl analizei tiek laiko nereikėjo skirti. 2022-02-28 sąskaitoje nurodyta 2 274,80 su PVM suma, iš jų už paslaugas šioje byloje – 40 Eur be PVM. Neaišku, kiek reikėtų priteisti teismui. 2022 m. rugsėjo 16 d. sąskaitoje nurodyta 435,60 Eur su PVM suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. 2022 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitoje nurodyta 1 815 Eur su PVM susipažinimas su ieškovų priedais, pasirengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje. Tokia suma nepagrįsta, nes ieškovų pateiktų priedų apimtis nedidelė, o teismo posėdis truko apie 3 – 4 val. Nors byloje nurodyta, kad atsakovus atstovauja advokatė K. Sabaliauskienė ir advokato padėjėja Lina Liogė, šioje byloje visas teisines paslaugas (prašymus rengė, atstovavo teismo posėdžiuose) teikė tik advokato padėjėja, todėl už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovų atstovė vieną kartą teisė atsiliepimą į ieškinį. Kiti jos pateikti prašymai buvo dėl posėdžio atidėjimo, 2022-06-28 pateiktas prašymas dėl papildomų paaiškinimų. Taigi apskaičiuojant išlaidas dėl visų kitų teiktų prašymų ir paaiškinimų, turi būti taikomas 0,4 koeficientas. Į tai teismas neatsižvelgė priteisdamas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nesutiko su sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisė 134,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Nurodė, kad ši suma nedetalizuota, atsakovai ir tretieji asmenys byloje turėjo atstoves, dokumentai buvo teikiami per EPP informacinę sistemą, todėl neaišku, kaip galėjo būti patirtos netgi 134,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei K. R. pagrįstai priteisė 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo mažinti. Pirmiausia, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantų nurodytos rekomendacijos dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (80 proc., kadangi apeliantų teigimu teisines paslaugas teikė teisėjo padėjėja) priteisimo šiuo atveju neaktualios. Pažymėtina, kad teisines paslaugas atsakovams teikė profesinė bendrija „CEE Attorneys“ per abi savo atstoves, t. y. tiek advokatę, tiek advokato padėjėją. Vien tai, kad posėdžiuose atsakovus atstovavo advokato padėjėja, o advokatė teismo posėdžiuose nedalyvavo nesudaro pagrindo teigti, kad ji neprisidėjo prie procesinių dokumentų rengimo. Taigi, sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų šiais ieškovų nurodytais motyvais nėra pagrindo mažinti. Taip pat priešingai nei nurodo apeliantai, atsakovai 2022 m. gegužės 25 d. pateikė atsiliepimą (atsikirtimus) į ieškovų patikslintą ieškinį, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog 2022 m. birželio 20 d. sąskaitoje faktūroje buvo nepagrįstai įtrauktos išlaidos už atsiliepimo parengimą į patikslintą ieškinį. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios buvo pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, t. y. teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovų pateiktų įrodymų apimtis nedidelė, įrodymai kartojosi, todėl analizei daug laiko nereikėjo skirti ir pan. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties (byloje pareikštu ieškiniu iš esmės buvo keliamas vienas pagrindinis klausimas), joje nekilo poreikio spręsti naujus, teismų praktikoje neanalizuotus teisės klausimus, taigi teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu byla nebuvo sudėtinga, taip pat įvertino byloje parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, ir atsakovų prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą (7 421 Eur) laikė nepagrįstai didele ir ją sumažino iki 4 500 Eur. Be to, pažymėtina, kad teismo iš ieškovų priteista bylinėjimosi (teisinių) išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad iš ieškovų atsakovei priteista bylinėjimosi (teisinių) išlaidų suma yra neteisingo dydžio.
36. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovų valstybės naudai priteisė 134,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš viso bylos nagrinėjimo metu teismas bylos šalims išsiuntė 29 vnt. procesinių dokumentų, kurių bendros siuntimo išlaidos sudaro 134,40 Eur. Nors apeliantai teigia, kad atsakovai ir tretieji asmenys byloje turėjo atstoves, dokumentai buvo teikiami per EPP informacinę sistemą, tačiau pažymėtina, kad dalis procesinių dokumentų (pavyzdžiui, pradinis ieškovų ieškinys) šalims buvo siųstas paštu jų gyvenamosios vietos adresu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų D. B. ir A. B. byloje neatstovavo joks teisininkas, todėl šioms bylos šalims teismas siuntė procesinius dokumentus paštu, o ne per atstovą.
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).
40. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovai pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur teisinių išlaidų. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikus nepakeistą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovams. Kadangi iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad atstovavimo išlaidas apmokėjo atsakovė K. R. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovų lygiomis dalimis (po 605 Eur iš kiekvieno) priteistinas atsakovei K. R.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė