Civilinė byla Nr. e2-2588-1094/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16978-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.14.

 (S)

dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Vytautui Agintui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lasma motors“ atstovui advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lasma motors“ dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama, priteisti iš UAB ,,Lasma motors“ (toliau – ir atsakovė) 2258,75 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidų, 427 Eur nuostolių, 5 procentų procesinių palūkanų skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad ieškovė su atsakove 2023 m. spalio 4 d. sudarė automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsigijo automobilį už 6300 Eur. Sutartyje trūkumų skiltyje buvo nurodyta, kad neatsidaro bagažinė, daugiau jokių trūkumų nenurodyta. Pirkimo metu atsakovė užtikrino, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, nes nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. yra galiojanti techninė apžiūra. Po poros dienų nuo automobilio įsigijimo pasireiškė defektai, kurie nebuvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties trūkumų skiltyje, todėl ieškovė kreipėsi į du autoservisus dėl automobilio patikros, diagnostikos ir remonto sąmatų sudarymo. 2023 m. spalio 6 d. UAB ,,Klasera“ buvo atlikta el. diagnostika, o 2023 m. spalio 9 d. atlikta važiuoklės patikra. Patikrų metu nustatyti šie defektai: tepalų prasisunkimas, stabdžių diskų ovalumas, blogai veikiantys amortizatoriai, stabilizatoriaus traukės, svirtys. Važiuoklės remonto darbų sąmata įkainota 879,34 Eur be PVM. Ši suma laikoma nuostoliais. Nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. praktika civilinėje byloje 3K-3-381/2006, kurioje išaiškinta, kad pagal preliminarias defektų tvarkymo sąmatas yra atlyginamos būsimos išlaidos be PVM. 2023 m. spalio 10 d. buvo kreiptasi į K. J. dėl UAB ,,Klasera“ atliktos diagnostikos įvertinimo, papildomos diagnostikos atlikimo ir variklio remonto darbų sąmatos sudarymo. Buvo nustatyta, kad vakuumo, vandens pompa, įsiurbimo sklendė, tepalo lygio daviklis, žvakių pakaitinimo relė ir oro srauto matuoklis yra sugedę, jų remonto kaina įvertinta 1379 Eur su PVM už detales ir 290 Eur darbai be PVM. Viso defektų šalinimo išlaidos sudaro 2258,75 Eur. Ieškovė papildomai patyrė 427 Eur nuostolių, siekdama išsiaiškinti būsimų automobilio remontų kainas. Ieškovės teigimu, automobilis buvo netinkamas eksploatacijai iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškinyje pateikiama teismų praktika, kurioje pasisakoma dėl naudoto daikto kokybės, kad nepaisant parduodamo naudoto daikto natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, atitinka įprastus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Pardavėjas turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę turi ją atskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Ieškovė pirko automobilį asmeniniam naudojimui, pardavėjas neįvardijo visų automobilio trūkumų, dėl to vėliau paaiškėję automobilio defektai laikytini paslėptais trūkumais, automobilis neatitinka įprastų automobiliams keliamų reikalavimų ir nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

3.       Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo 2007 m. gamybos, t. y. ne naują, o 16 m. senumo automobilį BMW 525 D. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties 1.1. punkte buvo numatyti smulkūs defektai, neatsidaranti automobilio bagažinė. Kiekvienas asmuo įsigijęs dėvėtą 16 m. senumo automobilį, turintį smulkių defektų ir neatsidarančią bagažinę, neišvengiamai patirs išlaidų tokio automobilio priežiūrai, remontui. Atsakovė paaiškino, kad visi ieškovės pateiktose remonto darbų sąmatose ginčo automobilio galimi defektai yra nulemti natūralaus nusidėvėjimo ir nebuvo paslėpti. Atkreipia dėmesį į tai, kad remonto darbų sąmatose defektai nėra įvardijami kaip nuslėpti, tai pat neminima, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovės pateiktos diagnostinės pažymos patvirtina tik faktą, kad automobilį galima remontuoti. Iš UAB ,,Klasera“ 2023 m. spalio 10 d. pažymos matyti, kad automobilis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuvažiavo 792 km, tai rodo, jog jį galima naudoti pagal paskirtį ir jo remontas nėra būtinas jo eksploatacijai. Todėl atsakovė nesutinka, kad pardavė ieškovei iš esmės įprastų reikalavimų keliamų dėvėtam automobiliui neatitinkantį 16 m. senumo automobilį. Iš byloje esančių įrodymų negalima teigti, kad automobilį būtina remontuoti norint jį saugiai ir tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį. Ginčo automobilis turi galiojančią ir byloje neginčijamą techninę apžiūrą. Ieškovė turėjo galimybę neatlygintinai palikti automobilį techninei apžiūrai atsakovės autoservise, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kitą dieną po ginčo automobilio įsigijimo ieškovė atvyko į atsakovės atstovybę Klaipėdoje prašydama taikyti restituciją ir atsiimti automobilį, nes neva jis ieškovei nebepatinka. Tačiau jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės nereiškė.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovė R. J. nurodė, kad 2023 m. spalio 4 d. iš atsakovės atstovybės automobilių pardavimo aikštelės įsigijo automobilį BMW 525 D. Ieškovė su savo gyvenimo draugu, kuris dirba statybų sektoriuje, apžiūrėjo automobilį, vėliau priėjo konsultantas ir jį pasiūlė kaip tinkamą ieškovei. Automobiliu pavažinėjo tik atsakovės aikštelėje apie 150 m kadangi automobilis nebuvo apdraustas, tuo metu nesijautė jokie automobilio defektai. Sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, vienintelis defektas buvo tik neatsidaranti bagažinė. Automobilis 2007 m. gamybos, buvo nuvažiavęs 343 936 km, susitarta dėl 6300 Eur kainos. Ieškovė mokėjimą atliko pavedimu. Dėl kitų automobilio trūkumų pardavimų konsultanto neklausė, pasitikėjo, kad už tokią sumą automobilis bus tvarkingas ir be papildomų trūkumų. Anksčiau automobilis buvo eksploatuotas Lietuvoje. Automobilio metai ir nuvažiuotas kilometražas įtarimų ieškovei nekėlė. Pardavimų konsultantas žodžiu garantavo, kad automobilio techninė būklė yra gera. Ieškovė, įsigijusi automobilį ir juo pavažiavusi apie 15 km, pastebėjo padidėjusį automobilio dūmingumą, nedegančią galinę lempą, amortizatorių prastą veikimą, tepalo trūkumą. Kitą dieną nuvykusi pas atsakovę bandė ginčą spręsti draugiškai, tačiau atsakovė nurodė, kad ieškovės minėtų automobilio defektų netaiso. Tuomet ieškovė kreipėsi į autoservisus dėl automobilio trūkumų nustatymo. Prieš įsigyjant automobilį jo galimų defektų netikrino, nes pasitikėjo atsakove. Nustačius remonto darbus, ieškovė remonto išlaidų neapmokėjo, automobilis stovi aikštelėje nenaudojamas jau pusę metų. Automobiliui įsigyti ieškovė ėmė paskolą, kurios įmokas dabar moka, bet pačiu automobiliu nesinaudoja. Jei prieš įsigyjant automobilį būtų žinojusi apie jo trūkumus, ieškovė nebūtų jo pirkusi. Reikalauja, kad atsakovė atlygintų defektų šalinimo išlaidas. 

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vytautas Agintas nurodė, kad automobilį ieškovė įsigijo iš profesionalaus pardavėjo, kurio konsultantas patvirtino, kad automobilis yra idealios būklės. Pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti jokie defektai, išskyrus neatsidarančią bagažinę, tačiau jau kitą dieną atsirado didelis dūmingumas, neveikė amortizacijos sistema. Atsakovė atsisakė geranoriškai bendradarbiauti, todėl ieškovė stengėsi nustatyti automobilio defektus pasikreipdama į kitus autorizuotus autoservisus. Diagnostikos metu nustatyti trūkumai neleidžia automobilio eksploatuoti pagal paskirtį, kadangi jis yra techniškai netvarkingas. 2006 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, jei asmuo automobilio neremontuoja, tačiau pateikia remonto sąmatas, žala yra priteisiama. Aplinkybė, kad automobilis yra naudotas ir senas, nepanaikina pardavėjo pareigos perduoti daiktą, kuris gerai atitinka sutarties sąlygas, o jei jų nėra, tai įprastus reikalavimus. Pagal įstatymą yra nustatyta garantija. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį daikto neatitikimą nuosavybės teisės perėjimo momentu. Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – pretenzijoje pateiktas prašymas taikyti restituciją, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo ir nesiūlė jokio alternatyvaus ginčo sprendimo būdo. Taikyti restituciją galima tik tuo atveju, jei yra esminis sutarties pažeidimas. Tai reiškia, kai automobilio visiškai negalima eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį – kai yra variklio ar pavarų dėžės gedimas. Atsižvelgus į teismų praktiką buvo pateiktas ieškinys dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Techninė apžiūra atlikta prieš metus neturi teisinės reikšmės. Ieškovė pasinaudojo teise patikrinti automobilį prieš jį įsigyjant.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Edvinas Naraškevičius nesutinka, kad ieškovė prašė atsakovės ištaisyti defektus. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovė atlieka garantinį remontą per pirmas dvi savaites nuo automobilio įsigijimo. Ieškovė rašytinėje pretenzijoje prašė restitucijos, o ne automobilio remonto ar remonto išlaidų atlyginimo. Ieškovė buvo nepatenkinta automobiliu, prašė jį grąžinti dėl to, kad jis jai buvo perbrangus. Su tokia rašytine ieškovės pretenzija atsakovė nesutiko, todėl ieškovei ir neatsakė raštu. Nurodė, kad ginčo teisme nebūtų, jei ieškovė būtų pasikreipusi į atsakovę dėl automobilio remonto. Ieškovė prašo atlyginti automobilio taisymo išlaidas, nors jos nebuvo patirtos, kadangi remonto darbai automobiliui nebuvo atlikti. Įstatymai neįtvirtina pagrindo reikalauti nepatirtų išlaidų atlyginimo. Nėra aišku, kokios apimties remonto darbai iš tiesų būtų atliekami. Taigi ieškinio pagrindas nėra pagrįstas. Pasisakydamas dėl defektų kilmės, atsakovės atstovas teigia, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, jog defektai buvo nuslėpti. Padidėjęs dūmingumas, amortizatorių veikimas, nedeganti lemputė tai išoriškai pastebimi defektai, todėl nesutiktina, kad jie buvo nuslėpti. Taip pat nėra įrodyta, kad esami defektai pripažįstami defektais, o ne laikomi natūraliu automobilio susidėvėjimu. Byloje nėra eksperto išvados, nei ieškovė, nei atsakovė, galų gale ir nei teismas, nėra mechanikai, be to teismas šioje byloje nėra aktyvus, ieškovė neprašė atlikti ekspertizės. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo pažymėta, kad yra smulkūs automobilio defektai. Automobilis yra senas, pravažiavęs didelį kilometražą, taigi akivaizdu, kad jis nebus toks, kaip naujas. Atsikreipia dėmesį į CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kad pirkėjas gali reikalauti iš pardavėjo atlyginti patirtas išlaidas. Tačiau įstatymas įtvirtina pirkėjo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo, o ne būsimų išlaidų atlyginimo. Žalos apibrėžimas CK imperatyviai nustato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos. Ieškinio pagrindas atlyginti žalą nėra pagrįstas ieškinio dalyku, nes prašomos priteisti išlaidos nebuvo faktiškai patirtos. Ieškinyje nepagrįstai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. praktika ir šia 2006 m. birželio 7 d. nutartimi nėra pagrindo vadovautis, nes nagrinėta byla kilusi ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o dėl draudimo išmokos priteisimo. Šiuo atveju šalių nesieja jokie draudimo santykiai. Automobilio einamasis remontas negali būti laikomas defektu. Pažymėjo, kad po ieškovės pretenzijos atsakovė negalėjo diagnozuoti automobilio, nes ieškovė jo nepristatė, todėl atsakovė negalinti sutikti su ieškovės įrodinėjamais defektais. Ieškovė, po automobilio įsigijimo, su juo per šešias dienas nuvažiavo apie 800 km, ši aplinkybė patvirtina, kad jis buvo aktyviai naudojamas pagal paskirtį. Ieškovės elgesys ir pozicija nėra nuosekli, ji nereikalavo iš atsakovės automobilio remonto atlikimo, kurį būtų gavusi nemokamai ir byla nebūtų teisme, taip pat nebūtų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Akcentuoja, kad su pretenzija ieškovė kreipėsi dėl restitucijos taikymo, nurodydama, jog automobilis jai per brangus ir tik pasitarusi su advokatu kreipėsi į teismą dėl automobilio trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, o tai galima vertinti kaip ieškovės nesąžiningumą. Žalos priteisimui pagal sąmatą nėra įstatyminio pagrindo – neužtenka automobilį nuvežti į servisą ir prašyti atlygintų žalą.

Teismas

K o n s t a t u o j a:

       Ieškinys atmestinas

       Byloje nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės

7.       2023 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Lasma motors“ pardavė R. J. pardavė transporto priemonę BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida 343 936 km, transporto priemonės trūkumai: smulkūs defektai; informacija apie įvykius ir trūkumus: prierašas ranka „neatsidaranti bagažinė“. Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja.

8.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė teismui tik pirmą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties lapą, kitų lapų, iš kurių matytųsi pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimai ir (ar) kitos sutarties sąlygos, ieškovė nepateikė. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Šalys fakto, kad jos automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė dėl kitų sąlygų, neginčija ir neįrodinėja (CPK 178 straipsnis, 187 straipsnio 1 dalis), todėl teismas nesinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu.

9.       Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 202-0271895 patvirtina, kad transporto priemonės BMW 525 D techninė apžiūra atlikta 2022 m. rugsėjo 2 d., transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2024 m. rugsėjo 1 d., automobilio rida – 335 651 km, kuro tipas – dyzelinas. Transporto priemonės BMW 525 D pirma registracijos data 2007 m. birželio 27 d., pirmosios registracijos Lietuvoje data 2016 m. liepos 26 d.

10.       2023 m. spalio 9 d. UAB ,,Klasera“ Bosch DC Darbų sąmatos turinys patvirtina, kad buvo atliekama transporto priemonės BMW 525 D patikra, užsakovas – ieškovės gyvenimo draugas V. D.. Patikros metu nustatyta: blogai veikiantys amortizatoriai, stabilizatoriaus traukės, viršutinės galinės lenktosios svirtys, stabdžių kaladėlės ir diskai, stabdžių kaladžių nusidėvėjimo daviklis, nurodytas ratų suvedimas; viso už detales ir darbus – 879,34 Eur be PVM, su PVM 1064 Eur (darbai žymimi N/P, t. y. nuėmimas/pakeitimas). Grafoje „Papildomi darbai ir pastabos“ nurodyta: pakabos patikros metu taip pat nustatytas variklio alyvos nuotėkis iš variklio.

11.       2023 m. spalio 10 d. Darbų sąmatos turinys patvirtina, kad transporto priemonės BMW 525 D patikrą ir diagnostiką atliko K. J. „Vego Klaipėda“, užsakovas – ieškovės gyvenimo draugas V. D.. Buvo nustatyti defektai (gedimai): vakuumo pompos (123 Eur), vandens pompos (95 Eur), įsiurbimo sklendės (286 Eur), tepalo lygio daviklio (239 Eur), žvakių pakaitinimo relės (396 Eur), oro srauto matuoklio (156 Eur), kaitinimo žvakės 6 vnt. (84 Eur), viso 1379 Eur už detales (dėl PVM nenurodyta) ir 290 Eur už detalių keitimą (dėl PVM taip pat nenurodyta).

12.       2023 m. spalio 10 d. UAB „Klasera“ „Bosch“ automobilių serviso pažymoje nurodyta, kad atliekant patikrą transporto priemonės BMW 525 D rida yra 344 728 km.

13.       Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Agintas 2023 m. spalio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją „Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo“, kurioje nurodoma, kad atsakovės parduotas automobilis BMW 525 D neatitinka esminių kokybės reikalavimų, nes jo remontui reikia išleisti mažiausiai 2733 Eur, jog galima būtų jį toliau naudoti pagal paskirtį. Pretenzija prašė atsiimti automobilį, grąžinant ieškovei sumokėtą 6300 Eur sumą už automobilį, nutraukti sutartį; kompensuoti ieškovės patirtas 427 Eur išlaidas, kurias sudaro: 127 Eur diagnostikos ir sąmatos sudarymo išlaidos ir 300 Eur advokato išlaidų už pretenzijos parengimą. Ieškovės atstovas, reikalaudamas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

14.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė į ieškovės atstovo pretenziją neatsakė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad į pretenziją atsakovė neatsakė, nes su ja (su restitucijos taikymu) nesutiko.

15.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl automobilio remonto, nepristatė atsakovei automobilio diagnostikai. Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant ginčą išspręsti taikiai, atsakovė siūlė atvežti jai automobilį diagnostikai, kurią atlikus atsakovė automobilį suremontuotų, tik atsakovė nesutiko atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovė šio pasiūlymo nepriėmė.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

16.       Šalių ginčas kilo iš pirkimo-pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjos teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas.

17.       Šalys fakto, kad ieškovei po sutarties sudarymo buvo perduotas automobilis ir bylos nagrinėjimo metu yra jos dispozicijoje, neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis

18.       Ieškovei, asmeniniais tikslais įsigijus naudotą automobilį ir teigiant, kad parduota naudota transporto priemonė dėl vėliau paaiškėjusių paslėptų trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama ir naudojama pagal paskirtį, atsakovė nurodo, jog ginčo automobilio trūkumai atsirado po jo pardavimo dėl natūralaus techninio nusidėvėjimo.

19.       CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Taigi iš šios nuostatos matyti, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

20.       Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti: pardavėjas neatsako pagal nurodyto straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

21.       Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, kaip minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; ir kt.).

23.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; ir kt.). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; ir kt.).

24.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; ir kt.).

25.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

26.       Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą.

27.       Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; ir kt.).

28.       Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

29.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė iš atsakovės pirko naudotą automobilį (2007 m. gamybos, rida – 343 936 km). Automobilio pirkimo-pardavimo metu ieškovė su savo gyvenimo draugu jį apžiūrėjusi ir išbandžiusi, pravažiavo atsakovės aikštelėje apie 150 m (automobilis neturėjo civilinės atsakomybės draudimo),  ir kadangi tuo metu nesijautė jokie automobilio defektai atsakovei pretenzijų dėl automobilio kokybės nereiškė, pageidavimo pasitikrinti automobilio būklę savo pasirinktame servise taip pat nereiškė. Dėl kitų automobilio trūkumų atsakovės pardavimų konsultanto neklausė, nes manė, kad pakankamai didelės vertės automobilis negali būti blogos kokybės, bus tvarkingas ir be papildomų trūkumų, o atsakovės konsultantas žodžiu garantavo, kad automobilio techninė būklė yra gera. Ieškovei buvo žinoma, kad automobilis 2007 m. gamybos, buvo pravažiavęs 343 936 km, anksčiau buvo eksploatuotas Lietuvoje. Naudoto automobilio metai ir nuvažiuotas kilometražas įtarimų ieškovei nekėlė. Ir tik ieškovei įsigijus automobilį ir juo pravažiavus apie 15 km, pastebėjo padidėjusį automobilio dūmingumą, nedegančią galinę lempą, amortizatorių prastą veikimą, tepalo trūkumą. Ieškovė įrodinėja, kad jai parduotas automobilis su paslėptais defektais, kuriuos žinodama automobilio už tokią kainą ji nebūtų įgijusi, trūkumai yra esminiai, todėl atsakovė privalo atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas. Atsakovė įrodinėja, kad 16 m. naudotas automobilis buvo parduotas su smulkiais defektais (pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punktas) ir su neatsidarančia bagažine, visi ieškovės pateiktose remonto darbų sąmatose automobilio galimi defektai nulemti natūralaus techninio nusidėvėjimo ir nebuvo nuslėpti, be to, minėtose remonto darbų sąmatose defektai nėra įvardijami kaip nuslėpti, taip pat neminima, jog automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, priešingai iš UAB „Klasera“ 2023 m. spalio 10 d. pažymos matyti, kad automobilis po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuvažiavo 792 km, tai rodo, jog jį galima naudoti pagal paskirtį.

30.       Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė turėjo galimybę neatlygintinai palikti automobilį techninei apžiūrai atsakovės autoservise, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Sekančią dieną po automobilio įsigijimo ieškovė atvyko į atsakovės atstovybę Klaipėdoje prašydama taikyti restituciją ir atsiimti automobilį, neva jis ieškovei nebepatinkantis ir per brangus. Šio apsilankymo metu ieškovė jokių pretenzijų dėl automobilio techninės būklės nereiškė. Kaip minėta, pretenzija atsakovei dėl automobilio neatitikimų įprastiems automobilio reikalavimams ir negalėjimo jo tinkamai naudoti pagal paskirtį buvo pateikta 2023 m. spalio 12 d. prašant taikyti restituciją. 

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. spalio 4 d. Ieškovė automobilį apžiūrai pateikė 2023 m. spalio 9, 10 d. Akcentuotina, kad per šį 5-6 d. laikotarpį ieškovė pravažiavo 792 km (automobilio rida pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 343 936 km., automobilio rida patikros metu nurodyta 344 728 km). Vertinant pravažiavimo dydį, spręstina, kad negalima konstatuoti fakto, jog automobilis sugedo iš karto/ staiga po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kaip jau ištirta, automobiliu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, t. y. automobilis užsivedė ir važiavo, automobilio techninė apžiūra galiojo – nustatyti tik nežymūs trūkumai dėl priekinių ir galinių rūko žibintų sureguliavimo, pirkėja, kartu su kitu ją atlydėjusiu asmeniu automobilį apžiūrėjo, išbandė, pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus, dėl kitų automobilio trūkumų pardavimų konsultanto nesiteiravo, pretenzijų nereiškė. 

32.       Atidus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti ne naują transporto priemonę turi dėti pastangas dėl automobilio būklės įvertinimo, pvz., kreiptis į tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus, o ne apsiriboti vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra. Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjos didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pati pirkėja turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jai bus tinkama. Įsigydama daugiau kaip 16 m. naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pvz., nuvažiuotų kilometrų skaičių), ieškovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydama naudotą automobilį, ieškovė turėjo pati įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869-544/2016; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-9-569/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-753-460/2020; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje e2A-219-368/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-357-886/2023; ir kt.).

33.       Byloje nenustatyta, kad automobilio eksploatacija negalima ir (ar) autoserviso darbuotojų padarytos išvados, jog automobilis yra techniškai netvarkingas, ar, kad siekiant išvengti didesnių automobilio sugadinimų rekomenduota automobilio nenaudoti. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad autoserviso specialistai nustatė, jog defektai yra atsiradę iki automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Taigi nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio gedimai yra esminiai, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, net nenurodoma, jog toks automobilis negali būti eksploatuojamas.

34.       Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas. Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodomi neva paslėpti trūkumai, tokie kaip stabdžių kaladėlės, stabdžių diskai, amortizatorius, stabilizatoriaus traukė, priskirtini prie natūralaus techninio nusidėvėjimo ir yra šalinami (keičiamos detalės) pagal gamintojo nurodymus – nuo nuvažiuoto kilometražo. Stabdžių kaladėlės yra viena iš greičiausiai besidėvinčių detalių, naujos stabdžių kaladėlės turėtų atlaikyti apie 15–30 tūkst. km. Stabdžių kaladėlių/ stabdžių diskų nusidėvėjimas atsispindi prietaisų skydelyje užsidegant oranžinei įspėjamajai lemputei. Be to nudėvėtų stabdžių kaladėlių metalinė plokštelė susiliečia su stabdžių disku, o tada stabdymo metu girdimas nemalonus metalo trinties garsas ir gadinami stabdžių diskai. Tokių nusidėvėjimo požymių ieškovė atsakovei nenurodė nei automobilio apžiūros metu prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nei sekančią dieną atvykusi į atsakovės atstovybę Klaipėdoje. Kaip žinia, stabilizatoriaus traukė yra reikšminga pakabos sistemos dalis ir dėl jos pažeidimo gali būti nepratęstas techninės apžiūros dokumentas. Gamykloje sumontuotos traukės gali nesusidėvėti iki 80–90 tūkst. km., o su pakaitinėmis traukėmis dažnai be gedimo galima nuvažiuoti ne daugiau kaip 20–30 tūkst. km. Šiuo atveju minėta, kad automobilio techninė apžiūra galioja iki 2024 m. rugsėjo 1 d., transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, atliekant techninę apžiūrą automobilis buvo tikrinamas ant diagnostikos stendo, o stabilizatoriaus traukių, stabdžių sistemos, amortizatoriaus nusidėvėjimas priklauso nuo nuvažiuoto kilometražo. Pažymėtina, kad prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio apžiūros metu buvus tepalo lygio daviklio ir (ar) kaitinimo žvakių defektams, šie defektai taip pat atsispindėtų prietaisų skydelyje užsidegant oranžinei įspėjamajai lemputei arba juos galima būtų nustatyti iš sunkiai užvedamo (arba visai neužsikuriančio) automobilio variklio.

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad prieš įsigyjant 16 m. naudotą automobilį, jai buvo suteikta informacija apie naujai pakeistas transporto priemonės detales ir (ar) dalis. Ir kaip minėta, ieškovė dėl kitų automobilio trūkumų pardavimo konsultanto neklausė, automobilį apžiūrėjo tiek vizualiai, tiek ir pravažiavusi, pretenzijų dėl jo kokybės neturėjo. Ieškovė, pirkdama automobilį galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) su specialistu ir nusistatyti tikslius automobilio defektus, tačiau to nepadarė, t. y. ieškovė nepasinaudojo CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo teigimu, kad teismas šioje byloje nėra aktyvus, o pati ieškovė neprašė atlikti ekspertizės.

36.       Reikšminga ir tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nors šiame straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga, kiekvienas asmuo, taip pat ir vartotojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą.

37.       Taigi nagrinėjamu atveju pats prekės pobūdis – 16 m. eksploatuotas automobilis su 343 936 km rida pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl ieškovė nesiimdama tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad prieš perkant automobilį jo būklė būtų įvertina kompetentingų asmenų, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir neigiamus padarinius. Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi. Aplinkybė, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo, pasak ieškovės, netinkamas naudoti įveikus 792 km atstumą, automobiliui esant ieškovės žinioje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilis pardavimo metu buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turintis automobilių vairavimo patirties, pagal pateiktus jai duomenis negalėjo nežinoti, kad taip stipriai nudėvėto automobilio kai kurios detalės ir dalys gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti (byloje nėra duomenų, kad automobilio su tokia didele rida detalės ir (ar) dalys prieš parduodant automobilį buvo atnaujintos), o tai negali būti laikoma esminiais kokybės trūkumais, kurių ji galėjo nežinoti ar nesitikėti, taip pat ji negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi, kaip minėta, automobilio eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovė nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jos ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai/defektai jau buvo iki automobilio pardavimo ir (ar) jo perdavimo ieškovei metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, ir kurie buvo nuslėpti apgaunant pirkėją. Dėl to negalima daryti išvados, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų nuosavybės perdavimo metu arba defektai atsirado dėl priežasčių, egzistavusių iki automobilio perdavimo ieškovei momento.

38.       Teismo vertinimu, šiuo atveju automobilio pokytis dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo (343 936 km/ 344 728 km rida) lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Ieškovė, net ir žinodama aiškiai deklaruotą tikrą automobilio ridą automobilį įsigijo, tad įsigydama labai stipriai dėvėtą automobilį negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad būtent jos automobilio po įsigijimo ilgai taisyti nereikės, kaip ir nereikės atlikti kitus įprastus techninio aptarnavimo darbus, ką atlieka kiekvienas protingas ir apdairus asmuo įsigijęs naudotą automobilį. Ieškovė, pirkdama 16 m. senumo automobilį, negali nesuvokti, kad kai kurios detalės gali būti nusidėvėjusios ir reikės jas keisti, o tai negali būti laikoma esminiais kokybės trūkumais, kurių ji galėjo nežinoti ar nesitikėti.

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų nustatymo priemonių sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

40.       Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jos pirktu naudotu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad automobilis pirkimo sandorio sudarymo metu  neatitiko kokybės reikalavimų pagal pateiktus duomenis ir, jog parduota naudota transporto priemonė turėjo paslėptų trūkumų ir už juos atsakinga atsakovė, todėl ieškinys atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).

Dėl kitų argumentų

41.       Ieškovė, prašydama taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtintą jos teisių gynimo būdą, automobilio remonto išlaidas grindžia 2023 m. spalio 9, 10 d. darbų sąmatomis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilio remonto darbai pagal ieškovės pateiktas sąmatas buvo atlikti. Ieškovės atstovo teigimu, šiuo atveju užtenka pateikti duomenis apie defektus (preliminarias defektų tvarkymo sąmatas) ir jie yra atlyginami. Pagrįsti savo tokiai pozicijai ieškovės atstovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2026, pateiktais išaiškinimais.

42.       Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovė prašo atlyginti automobilio remonto išlaidas, nors jos nebuvo patirtos, kadangi automobilio remonto darbai nebuvo atlikti. Įstatymas įtvirtina pirkėjo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo, o ne būsimų išlaidų atlyginimo. Be to ieškinyje nepagrįstai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, kuria negalima vadovautis, nes nagrinėjama byla nėra kilusi iš draudimo teisinių santykių.

43.       Su tokia atsakovės atstovo pozicija teismas neturi pagrindo nesutikti, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, teismui siekiant ginčą išspręsti taikiu būdu ir nurodžius minėtos kasacinio teismo praktikos netinkamumą šiai bylai, neva įžvelgė teismo išankstinę nuomonę.

44.       Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, jog, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

45.       Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2017 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017; ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

46.       Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 3K-3-381/2006 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis) ir nagrinėjama byla skiriasi tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės taikymo klausimais: pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo veiksmų, kylančių pagal Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį aiškinimo ir vertinimo klausimai, byla kilusi iš draudimo teisinių santykių – dėl draudimo išmokos priteisimo, todėl ji nėra precedentinė nagrinėjamai bylai.

47.       Net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų įrodytas, kas šiuo atveju nekonstatuota, transporto priemonės nuslėptų trūkumų faktas, šioje byloje negalima būtų remtis ieškovo atstovo aptarta nutartimi kaip precedentine.

48.       Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog šalies pateiktos automobilio remonto darbų, kuriuos reikėtų atlikti, sąmatos nepatvirtina, jog šie darbai buvo atlikti. Neatlikus realaus automobilio remonto realus prekių ir paslaugų pirkimas (pardavimas) nebus įvykęs. Be to, automobilio remonto sąmata yra preliminari, sudaryta neatlikus faktinio automobilio remonto. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

50.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

51.       Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

52.       Atsakovė patyrė viso 490 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos atsakovei priteistinas 490 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53.       Nagrinėjamu atveju teisme patirta 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi iš ieškovės priteistina 4,32 Eur suma neviršija 8 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“ (j. a. k. 305694859) naudai 490 (keturių šimtų devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Irena Bielskytė