Civilinė byla Nr. e2-303-196/2017 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00511-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-869-773/2016 pagal ieškovų D. K., R. K., B. J., K. Š., D. Š., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., A. Z., J. L., D. L., N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasva“, A. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialui, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Crumina“, uždaroji akcinė bendrovė „Klasana“, daugiabučio namo savininkų bendrija Savanorių pr. 284A, notarės R. I. ir J. V., B. B., A. Z., G. V., dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis pripažinimo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams A. Z., J. L. ir D. L., V. L. ir I. L., N. M. ir D. M., K. S. ir G. S., A. R. ir D. R., N. L., V. K. C., R. P. ir G. P., L. L. ir J. L., Ž. L., K. L. ir G. L., Ž. P., E. M. ir V. J. M., M. Ž., G. Š. ir R. Š., L. Č. ir I. Č., P. J., E. K. ir E. S. dėl pripažinimo nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis ir atlyginimo priteisimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; pripažino ieškovams: 1) R. K. ir D. K. nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) B. J. nuosavybės teises į 184/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) K. Š. ir D. Š. nuosavybės teises į 168/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) A. Z. nuosavybės teises į 172/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) J. L. ir D. L. nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) V. L. ir I. L. nuosavybės teises į 723/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) N. M. ir D. M. nuosavybės teises į 212/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) K. S. ir G. S. nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) A. R. ir D. R. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) V. K.-C. nuosavybės teises į 206/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) N. L. nuosavybės teises į 179/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) R. P. ir G. P. nuosavybės teises į 163/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) L. L. ir J. L. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14) Ž. L., K. L. ir G. L., nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15) Ž. P. nuosavybės teises į 178/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16) E. M. ir V. J. M. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17) M. Ž. nuosavybės teises į 158/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 18) G. Š. ir R. Š. nuosavybės teises į 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19) L. Č. ir I. Č. nuosavybės teises į 176/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 20) P. J. nuosavybės teises į 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21) E. K. nuosavybės teises į 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 22) E. S. nuosavybės teises į 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis: 1) Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RTP-K200612-1897 dalis, kuriomis buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 4514/10 000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 2009 m. sausio 21 d. indosamento (2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. 021200700011447 6 priedas) dalis dėl Danske Bank A/S perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažino 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo, negaliojančia; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui A. K. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 682 Eur žyminio mokesčio ir teismui pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
4. Teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu atsakovas A. K. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ginčija visa apimtimi, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Teismas padarė išvadą, kad už apeliacinį skundą iš viso mokėtinas 2 199 Eur žyminis mokestis, kuris buvo sumokėtas už ieškinį ir priešieškinį (682 Eur + 1 517 Eur). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. K. už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo tik 1 517 Eur žyminio mokesčio, nustatė terminą trūkumams šalinti – sumokėti likusią 682 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) A. K. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nors formaliai atsakovas skundžia tiek sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, tiek jo dalį, kuria atmestas priešieškinis, tačiau apeliacinio skundo reikalavimai yra tiek glaudžiai susiję, kad turi būti mokamas tik vienas žyminis mokestis nuo turto vertės.
2. Iš esmės atsakovas nesutinka su ieškiniu tik dėl to, kad nuosavybė ieškovams pripažintina neatlygintinai. Jis priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų žemės sklypo kainą, pripažįstant jiems nuosavybės teises. Dėl to reikalavimas yra turtinis ir už jį buvo apmokėta pagal prašomo priteisti turto vertę. Ieškovai prašė priteisti jiems dalį žemės sklypo. Atsakovas iš esmės su tuo sutiko, tačiau jis už tą žemės sklypo dalį reikalauja atlyginti turto kainą. Taigi iš esmės priešieškiniu įskaitomas ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tik papildomai prašoma priteisti turto kainą. Todėl priešieškinio suma apėmė ir ieškinio reikalavimus, dėl ko iš atsakovo neturi būti reikalaujama papildomai primokėti žyminį mokestį.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) numato, kad jeigu priešieškinį sudaro keli reikalavimai, žyminis mokestis mokamas pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Tačiau svarbu nustatyti, ar tie reikalavimai yra savarankiški, ar nėra išvestiniai ir neatskiriamai susiję su pagrindiniu reikalavimu. Atsakovo priešieškinio reikalavimai pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į žemės sklypus, priteisiant jam sklypo kainą, yra aiškiai susiję, kadangi priešieškiniu įskaitomas visas ieškinio reikalavimas. Taigi atsakovas neturėtų mokėti žyminio mokesčio už tai, kad ieškovams priteista nuosavybė neatlygintinai, nes atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimą priteisti iš ieškovų sklypo kainą.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai D. K., R. K., B. J., K. Š. , D. Š., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., A. Z., J. L., D. L., N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S. ir trečiasis asmuo DNSB Savanorių pr. 284A prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimas yra pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypo dalis. Šis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, nes ieškovai nesiekia įgyti naujo turto, o prašo pripažinti, kad jie turtą jau yra įgiję nuosavybės teise. Tokią išvadą priėmė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012, nagrinėjęs kitų to paties daugiabučio namo patalpų ir butų savininkų ieškinį dėl nuosavybės teisų į žemės sklypo dalis pripažinimo.
2. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą neturtinio pobūdžio reikalavimai apmokami 41 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Už šį ieškinio reikalavimą (22 reikalavimai) ieškovai sumokėjo 682 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo po 31 Eur (nes procesinis dokumentas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis). Kiti ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje, yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu ieškinio reikalavimu, dėl jo jie nelaikytini savarankiškais reikalavimais, už kuriuos turėtų būti mokamas atskiras žyminis mokestis.
3. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovų žemės sklypo kainą, t.y. pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, sumokėjo 1517 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo priešieškinio sumos (86 713,20 Eur). CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žyminis mokestis yra mokamas už kiekvieną ieškinio reikalavimą bei kiekvieną priešieškinio reikalavimą, kas ir buvo padaryta. Už ieškinio reikalavimą buvo sumokėta 682 Eur žyminis mokestis, už priešieškinio reikalavimą – 1517 Eur žyminis mokestis. Teikdamas apeliacinį skundą dėl atmesto priešieškinio bei patenkinto ieškinio, atsakovas reiškia du reikalavimus: 1) ieškinį atmesti ir 2) priešieškinį tenkinti. Vadinasi, žyminis mokestis turi būti mokamas toks pat, kaip už ieškinio ir priešieškinio padavimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovui A. K. nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. primokėti 682 Eur žyminio mokesčio dalį.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

9. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
10. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, o turtiniuose ginčuose šis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Be to, CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.
11. Pirmosios instancijos teismas kliūtimi priimti apeliacinį skundą pripažino žyminio mokesčio dalies nesumokėjimą, nes atsakovas, apeliaciniu skundu skųsdamas visą sprendimą, žyminiu mokesčiu apmokėjo tik apeliacinio skundo dalį, kuria skundžiamu sprendimu buvo atmestas priešieškinis, tačiau už sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, žyminio mokesčio nesumokėjo. Apeliantas teigia, kad nors jis formaliai skundžia tiek sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, tiek jo dalį, kuria atmestas priešieškinis, tačiau apeliacinio skundo reikalavimai yra tiek glaudžiai susiję, kad turi būti mokamas tik žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija nesutinka.
12. Sprendžiant žyminio mokesčio dydžio už atsakovo A. K. apeliacinį skundą klausimą, nagrinėtina, ar jo apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti priešieškinį ir atmesti ieškinį yra savarankiški ar išvestiniai. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013).
13. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nesiekia įgyti naujo turto, o prašo pripažinti, kad jie turtą jau yra įgiję nuosavybės teise. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovų turtinė padėtis nepagerės bei valdomo turto dydis nepadidės. Todėl kiekvieno ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį pripažinimo laikytinas neturtiniu. Atsakovas priešieškiniu teigia, kad ieškovai nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis neįgijo, todėl teismo prašo priteisti iš ieškovų jam šių dalių vertę. Atsakovas ne tik teigia, jog ieškovai žemės sklypo dalių nuosavybės teise neįgijo, tačiau ir teigia, kad jie ieškiniu siekia įgyti nuosavybės teises, o jis šiam siekiui neprieštarauja. Kadangi priešieškiniu atsakovas siekia, jog teismas pripažintų, kad ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisių į žemės sklypų dalis, kad teismo sprendimu ieškovams būtų priteistos nuosavybės teises į minėtas žemės sklypų dalis bei kad atsakovui iš ieškovų būtų priteista šių žemės sklypų dalių kaina, tai laikytina, kad atsakovas siekia, jog ieškinys būtų atmestas (teismas pripažintų, kad ieškovai nėra įgiję nuosavybės teisių į žemės sklypų dalis – neturtinis reikalavimas) bei kad būtų tenkintas priešieškinis (teismo sprendimu ieškovams būtų priteistos nuosavybės teises į minėtas žemės sklypų dalis bei priteista atsakovui šių žemės sklypų dalių kaina – turtinis reikalavimas). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas,  apeliaciniu skundu atsakovas skundžia visą sprendimą, tiek dalį, kuria buvo tenkintas ieškinys, tiek dalį, kuria atmestas priešieškinis.
14. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai primokėti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2017 m. kovo 13 d. (įskaitytinai) 682 Eur žyminio mokesčio daliai primokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Ieškovai ir trečiasis asmuo į bylą pateikė prašymą priteisti trečiojo asmens naudai iš atsakovų BUAB „Kasva“ ir A. K. turėtas 210,27 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Atsakovas A. K. į nagrinėjamą bylą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu.
17. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-777-186/2016; kt.), be to, pastebėtina, kad atsakovas A. K. prašo priteisti išlaidas už apeliacinio, o ne atskirojo, skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme yra priimtas BUAB „Kasva“ apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo, į tai, kad šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui A. K. nustatytas terminas apeliacinio skundo dėl minėto sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat į tai, kad yra priimtas atsakovo A. K. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. papildomo sprendimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad byla bus nagrinėjama iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to bylinėjimosi išlaidos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. K. naują terminą iki 2017 m. kovo 13 d. (įskaitytinai) primokėti 682 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėjas                                                                                                                                  Konstantinas Gurinas