Administracinė byla Nr. A-933-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01307-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., Tryškių seniūnijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas B. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“ (toliau – ir Sprendimas) perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–5). 
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. birželio 29 d. užsakovas Tryškių parapija, atstovaujama klebono B. J. (pareiškėjo), sudarė Tryškių miestelio kapinių vandentiekio įrengimo darbų atlikimo sutartį su rangovu V. M., kuris įsipareigojo vandentiekio įrengimo darbus pradėti 2007 m. liepos 1 d. ir baigti 2007 m. rugsėjo 30 d., o užsakovas Tryškių parapija įsipareigojo apmokėti rangovui už atliktus vandentiekio įrengimo darbus, kai bus atlikti ir priimti darbai. Sąmatoje numatyti darbai buvo atlikti laiku ir pareiškėjas rangovui V. M. iš asmeninių lėšų sumokėjo 24 500 litų. 2007 spalio 18 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Telšių rajono merą A. P., mero pavaduotoją D. K., Telšių rajono savivaldybės tarybos narį Z. M., Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narį V. B. bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu vandentiekio Tryškių miestelio kapinėse įvedimui skirtų lėšų pervedimo, tačiau pareiškėjui nebuvo atsakyta. 2011 m. sausio 19 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių bei Tryškių seniūnijos seniūną su prašymu grąžinti Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu skirtas lėšas, bet vėl atsakymo negavo. 2015 m. liepos 27 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į laikinai einantį Telšių rajono savivaldybės mero pareigas ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu-perspėjimu grąžinti Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-293 skirtas lėšas, gavo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. R8-02-J-2035 „Dėl skolos grąžinimo“, kuriame atsisakyta skirti lėšas už vandentiekio įrengimą. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-87-289/2016 panaikino skundžiamą aktą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti prašymą-perspėjimą. Pakartotinai išnagrinėjęs prašymą-perspėjimą, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“ atmetė prašymą sumokėti 7 102 Eur už atliktus darbus kaip nepagrįstą. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, iš jo turinio galima suprasti tik tai, kad pareiškėjo prašymas buvo atmestas todėl, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis su Tryškių seniūnija ir dėl to yra atsakingas pareiškėjas. Tačiau vanduo Tryškių kapinėse įvestas, juo naudojasi visi kapines tvarkantys asmenys, už vandenį moka Tryškių seniūnija. Nemotyvuotas, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujantis, teisės normomis nepagrįstas Sprendimas naikintinas ir skundas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam subjektui. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Tryškių miestelio kapinėse vandentiekio sistema už jo lėšas įrengta jau prieš 9 metus. Vandentiekio įrengimo darbus pradėjo po žodinio susitarimo su tuometiniu Seimo nariu V. B. bei turėdamas raštišką susitarimą su rangovu V. M.. V. B., kaip Seimo narys, garantavo pareiškėjui, kad bus atlyginta už kapinėse įrengtą vandentiekį – tai apmokės Telšių rajono savivaldybė ar Tryškių seniūnija. Jokio projekto, leidimo įrengti vandentiekį kapinėse pareiškėjas neturėjo. Vandenį pajungė nuo netoliese esančio kito vandentiekio. Leidimo prisijungti nuo to vandentiekio pareiškėjas taip pat neturėjo, bet savivaldybė jo ir neprašė. Prašė skundą tenkinti, priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo sumokėtus pinigus už vandentiekio įrengimą bei priteisti po 1 000 Eur už 9 metus nuo 2007 m., kai buvo įrengtas vandentiekis, už tai, kad atsakovas vandentiekiu naudojosi.
3. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. gavo B. J. ir V. M. 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą, kuriame buvo nurodyta, jog pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl leidimo organizuoti statybos darbus ir pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo paslaugas“ (įskaitant Tarybos 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-293 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-226 1 ir 2 punktų pakeitimo“ redakciją) sudarytą sąmatą, 2007 m. spalio 1 d. Tryškių kapinėse įvestas vanduo, tačiau už medžiagas ir darbus Telšių rajono savivaldybė nesumokėjo. Prašymu reikalauta, kad 7 102 Eur būtų kuo skubiau sumokėti. Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. R8-02-J-2035 „Dėl skolos grąžinimo“ informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo skirti lėšų už vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-87-289/2016 panaikino skundžiamą sprendimą ir įpareigojo Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą-pretenziją. Telšių rajono savivaldybės administracija iš naujo prašymą-pretenziją išnagrinėjo bei atsakymą pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“. Šiuo sprendimu prašymas-pretenzija sumokėti 7 102 Eur už atliktus darbus atmestas kaip nepagrįstas, motyvai nurodyti sprendime. Atsakovo nuomone, pareiškėjo Sprendimas netenkina tik dėl to, kad Telšių rajono savivaldybės administracija nepriėmė tokio sprendimo, kokio norėjo pareiškėjas. Atsakovas pabrėžė, kad Telšių rajono savivaldybės taryba papildomai lėšų vandentiekio tinklų įrengimo darbams Tryškių miestelio kapinėse neskyrė. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas neva ne kartą buvo patikintas tuomet Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjusio K. T., kad pinigai bus sumokėti. Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jo nėra teisinio pagrindo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu priteisti patirtą žalą. Nors ir buvo sudaryta lokalinė vandentiekio įvedimo į Tryškių miestelio kapines sąmata, tačiau tai yra tik vidinis atsakovo dokumentas, niekam nesukuriantis teisių ar pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą panaudojant savivaldybės biudžeto pinigus yra reikalingi viešieji pirkimai. Savivaldybė pinigų vandentiekio įvedimui Tryškių miestelio kapinėse neskyrė, tik leido Tryškių seniūnijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus, kurių vertė neviršytų 25 000 litų. Jei Tryškių seniūnija būtų norėjusi, ji būtų privalėjusi organizuoti viešųjų pirkimų konkursą, kurio metu būtų pateikti visi reikalingi dokumentai. 2007 m. rugsėjo 20 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimas niekada nebuvo įgyvendintas, nes Tryškių seniūnija į savivaldybę nesikreipė, ir savivaldybė pinigų vandentiekio įrengimui neskyrė. Pareiškėjas savavališkai sudarė susitarimą su V. M. dėl vandentiekio įvedimo darbų. Jokių leidimų nei seniūnija, nei Telšių rajono savivaldybės administracija tam nedavė. Susitarimas su Seimo nariu V. B. negali būti laikomas tinkamu, nes nei Seimas, nei Seimo nariai savivaldybių biudžeto nevaldo. Pareiškėjo, V. M. ir atsakovo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Nebuvo jokių susitarimų dėl darbų atlikimo, jų apimties ar kainos. Teismo sprendimas panaikinti Sprendimą atsakovui nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas nėra kreipęsis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Ginčo, jog darbai atlikti ir dėl atliktų darbų kainos nėra. Atstovas sutiko, kad visi Tryškių miestelio gyventojai naudojasi vandentiekiu, nors tai ir yra savavališkas statinys, kuris yra atsakovo savivaldybės teritorijoje ir jo įteisinimas turėtų būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienintelis pareiškėjas B. J. bandė kažką daryti, puošė Tryškių bažnyčią, kapinėse įvedė vandentiekio sistemą, kad gyventojams būtų patogu. Atvažiuodavo Seimo narys V. B., kuris sakė, kad yra reikalinga įvesti vandenį kapinėse, sakydavo: „darykit, įrenkit, bus apmokėta“. Kai tvarkė ir įvedinėjo vandentiekį kapinėse, skaitiklio nebuvo, kas jį pajungė, nežino. Pretenzijų dėl pinigų neturi, jam sumokėjo pareiškėjas iš savo lėšų, tačiau pareiškėjui neatlyginta.
6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas H. A. nurodė, kad 2007 metais buvo Tryškių seniūnijos seniūnas. Tryškių miestelio kapinėse trūko vandens šuliniuose, dėl to buvo ir gyventojų nusiskundimų. Tryškių seniūnija planavo įvesti vandentiekį. Pakalbėjus su Telšių rajono savivaldybės administracija, buvo pasakyta, kad reikia sudaryti sąmatą, pateikti prašymą Telšių rajono savivaldybės tarybai ir tuomet klausimas bus sprendžiamas. Sąmata buvo sudaryta paties liudytojo iniciatyva, ją sudarė administracijos specialistas, pridėjo prie prašymo Telšių rajono savivaldybės tarybai. 2007 m. rugpjūčio mėnesį buvo priimtas sprendimas –Telšių rajono savivaldybės administracijai pavesta organizuoti vandentiekio tinklų Tryškių miestelio kapinėse įrengimo darbus. 2007 m. rugsėjo mėnesį sprendimas buvo pakeistas, nurodant, kad Tryškių seniūnijai leista organizuoti darbus ir nurodyta maksimali darbų suma. Tačiau darbai buvo vykdomi jau prieš tai, kai buvo leista seniūnijai organizuoti vandentiekio įrengimo darbus – medžiagos buvo nupirktos už asmenines pareiškėjo lėšas. Pareiškėjas jokio leidimo iš seniūnijos vandentiekio įrengimo darbams nebuvo gavęs, jis darbų ėmėsi savo iniciatyva. Dėl vykdomų darbų seniūnija jokių priekaištų nereiškė, tik liudytojas žodžiu pareiškėjui pareiškė priekaištą, kad taip daryti negalima. Kadangi pareiškėjas pats ėmėsi iniciatyvos, seniūnijai neteko to darbo pradėti ir imtis. Pareiškėjas ėmėsi šio darbo, nes jis aktyvus žmogus, tvarkė bažnyčią, šventorių ir norėjo prisidėti įvedant vandenį Tryškių miestelio kapinėse, nors leidimas organizuoti vandentiekio įvedimo darbus buvo suteiktas seniūnijai. Vandentiekio sistemą prie vandentiekio prijungė Tryškių seniūnija, nors vandentiekio sistema seniūnijai nepriklausė. Galima teigti, kad Tryškių seniūnija kapinių vandentiekio sistemą pajungė savavališkai. Už vandenį atsiskaitydavo su UAB „Telšių vandenys“ pagal skaitiklius, yra bendras bokšto skaitiklis, už sunaudotą vandenį moka gyventojai ir seniūnija. Kai pareiškėjas pradėjo darbus, svarstė lėšų grąžinimo galimybes, galbūt priimti objektą, užpajamuoti, įtraukti į savivaldybės balansą ir už darbus būtų buvę galima sumokėti, bet liudytojas to nespėjo padaryti, nes nebedirbo to darbo.

II.

7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 89–97) nusprendė pareiškėjo B. J. skundą tenkinti; panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“; įpareigoti atsakovą Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo B. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. pasirašytą 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą; įpareigoti atsakovą Telšių rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl naudojimosi daiktu – Tryškių miestelio kapinėse įrengtu vandentiekiu, tvarkos nustatymo; įpareigoti atsakovą Telšių rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl Telšių rajono savivaldybės neveikimo dėl Tryškių miestelio kapinėse įrengto vandentiekio sistemos įteisinimo; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui B. J. 29 Eur bylinėjimosi išlaidų; pareiškėjo prašymą dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.
8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“, kuriuo pareiškėjui B. J. atsisakyta skirti lėšų už vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog prašo teismui pateiktą skundą tenkinti ir panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“ bei perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas įrengiant Tryškių miestelio kapinėse vandentiekio sistemą bei atlyginti kapinėse įrengto vandentiekio sistemos nuomą už 9 metus nuo šios sistemos įrengimo dienos 2007 metais iki 2016 metų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalimi, administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi priimtas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“ ir perduoti nagrinėti klausimą iš naujo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl dėl pareiškėjo teisminių ginčų metu išsakytų kitų reikalavimų, kurie nebuvo priimti teismo žinion, teismas sprendime nepasisakys.
10. Teismas nustatė, kad Tryškių parapija, atstovaujama klebono B. J., 2007 m. birželio 29 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. M. sudarė kapinių vandentiekio įrengimo darbų atlikimo sutartį Nr. 07/02. Pareiškėjas su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Srava“ sutarė, kad būtų išduotos statybinės medžiagos numatytiems vandentiekio įvedimo darbams atlikti, o kai bus gautas finansavimas, bus atsiskaityta. UAB „Srava“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija PRC Nr. 066, perdavė užsakovui statybinių medžiagų už 7 594,15 Lt su sąlyga, kad už jas bus apmokėta, kai Telšių rajono savivaldybė skirs tam lėšų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. atlikus visus numatytus darbus, finansavimas vis dar nebuvo skirtas, todėl pareiškėjui UAB „Srava“ 2007 m. liepos 3 d. išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą, serija PRC Nr. 066, tačiau ir pagal šią sąskaitą paimtos statybinės medžiagos tiekėjui nebuvo apmokėtos. 2007 m. lapkričio 21 d. UAB „Srava“ pagal 2007 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą už išrašytas ir perduotas pareiškėjui statybines medžiagas išrašė naują PVM sąskaitą faktūrą, serija PRC Nr. 700001381 toms pačioms statybinėms medžiagoms, bet darbus atlikusio rangovo V. M. vardu, kuris tą pačią dieną minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo. Tai patvirtina byloje esantis 2007 m. lapkričio 21 d. pinigų priėmimo kvitas, serija BLA Nr. 3927143.
11. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 29 d. sutarties pagrindu Tryškių miestelio kapinių įrengimo darbai buvo pradėti 2007 m. gegužės 15 d., darbų kaina numatyta remiantis 2007 m. kovo 1 d. lokaline sąmata, kurią, kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas H. A., buvo užsakęs padaryti jis, kaip Tryškių seniūnijos seniūnas. Minėta lokalinė sąmata kartu su prašymu buvo perduota Telšių rajono savivaldybei, siekiant gauti leidimą Tryškių miestelio kapinėse įrengti vandentiekio sistemą. Šiuo pagrindu Telšių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T1-226 „Dėl leidimo organizuoti statybos darbus ir pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo paslaugas“, kuriame buvo numatyta leisti Telšių rajono savivaldybės administracijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse. Šis sprendimas 2007 m. rugsėjo 20 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-293 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-226 1 ir 2 punktų pakeitimo“ buvo pakeistas, nurodant leisti Telšių rajono Tryškių seniūnijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse, bei nurodyta, kad darbų vertė negali viršyti 25 000 Lt. Tačiau minėti sprendimai nebuvo pradėti vykdyti, kadangi vandentiekio tinklų įrengimo darbai Tryškių miestelio kapinėse jau buvo pradėti vykdyti pareiškėjo valia ir lėšomis dar iki šių sprendimų priėmimo, kaip nurodė liudytojas teismo posėdžio metu, neturint tam reikalingų leidimų. Pareiškėjo teigimu, vandens tinklų įvedimo darbus jis pradėjo po pokalbių su tuometiniu Seimo nariu V. B., kuris buvo pažadėjęs, jog už atliktus darbus bus apmokėta.
12. Teismas nustatė, kad sudarytos sutarties pagrindu 2007 m. spalio 1 d. raštu pareiškėjas B. J. patvirtino, kad rangovas V. M. atliko visus kapinių vandentiekio įrengimo darbus pagal sudarytą sąmatą, bei šiuos darbus priėmė. Už atliktus darbus rangovui pareiškėjas B. J. 2007 m. spalio 5 d. pagal išlaidų orderį Nr. 10 išmokėjo 9 000 Lt; 2007 m. spalio 7 d. pagal išlaidų orderį Nr. 11 išmokėjo 6 000 Lt; 2007 spalio 7 d. pagal išlaidų orderį Nr. 12 išmokėjo 9 500 Lt.
13. Teismas nustatė, kad atlikus darbus ir pareiškėjui už juos sumokėjus trečiajam asmeniui V. M., pareiškėjas 2007 m. spalio 18 d. kreipėsi su prašymu į Telšių rajono savivaldybės merą, mero pavaduotoją, tarybos narį Z. M., Seimo narį V. B., savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas atlyginti patirtas išlaidas už vandentiekio įvedimą Tryškių miestelio kapinėse, tačiau nei vienas asmuo neatsakė. Pareiškėjas 2011 m. sausio 19 d. pakartotinai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių K. T. bei Tryškių seniūnijos seniūną J. B., prašydamas atlyginti bent 15 000 litų skolą už darbus, atliktus įvedant vandentiekį Tryškių miestelio kapinėse. Atsakymas taip pat nebuvo gautas. 2015 m. liepos 27 d. pareiškėjas ir trečiasis asmuo V. M. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių S. U. su prašymu-perspėjimu, prašydami, kad pinigai (7 102 Eur) už atliktus darbus įvedant vandentiekio sistemą Tryškių miestelio kapinėse būtų kuo greičiau sumokėti. Buvo gautas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2015 m. rugpjūčio 28 d. atsakymas–sprendimas Nr. R8-02-J-2035 „Dėl skolos grąžinimo“, kuriame nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo skirti lėšų už vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse. Minėtas sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-87-289/2016 panaikino skundžiamą aktą ir įpareigojo Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. pasirašytą 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo B. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. skundžiamu 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“ atmetė prašymą sumokėti 7 102 Eur už atliktus darbus kaip nepagrįstą.
14. Teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl jo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad individualiam administraciniam aktui keliami motyvuotumo, pagrįstumo, aplinkybių viseto ištyrimo reikalavimai, pažymėjo, jog priimtas administracinis sprendimas turi įvertinti visas ne tik tarp šalių susiklosčiusias, bet ir kitus asmenis ar viešąjį interesą liečiančias aplinkybes, jis negali būti pagrįstas vienpusišku ar tik formaliu situacijos įvertinimu. Teismas sprendė, kad ginčo atveju svarbu nustatyti ginčo šalių veiksmus ar neveikimą ir kokias pasekmes tai sukėlė.
15. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime yra nurodytos ginčo aplinkybės, išdėstyta motyvacija ir argumentacija, priimtas individualus administracinis aktas formaliai atitinka VAĮ 8 straipsnyje jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik formalius įstatymo keliamus reikalavimus, bet realiai susiklosčiusią situaciją Tryškių miestelio kapinėse įrengus vandens sistemą.
16. Teismas pažymėjo, kad vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Teismas rėmėsi VAĮ 3 straipsnyje nurodytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šiame straipsnyje išvardytais principais. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui jau pradėjus įrenginėti vandentiekį Tryškių miestelio kapinėse, apie tai žinojo tuometinis Tryškių seniūnas H. A.. Tai jis patvirtino teismo posėdžio metu bei nurodė, kad jokių veiksmų dėl pareiškėjo vykdomų darbų nesiėmė, tik žodžiu įspėjo pareiškėją. Jau vykstant kapinių vandentiekio įvedimo darbams Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-226 „Dėl leidimo organizuoti statybos darbus ir pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo paslaugas“, kuriuo leido Telšių rajono savivaldybės administracijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse, bei 2007 m. rugsėjo 20 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-293 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-226 1 ir 2 punktų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas pirmasis sprendimas, nurodant leisti Telšių rajono Tryškių seniūnijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse, bei nurodyta, kad darbų vertė negali viršyti 25 000 litų. Tačiau, kaip paaiškino liudytojas H. A., minėti sprendimai nebuvo pradėti įgyvendinti, kadangi vandentiekio įvedimo kapinėse darbai jau buvo pradėti ir vykdomi pareiškėjo iniciatyva ir lėšomis. Todėl darytina išvada, kad apie vandentiekio įvedimą Tryškių kapinėse Telšių rajono savivaldybė ir jos filialas – Tryškių seniūnija, žinojo nuo darbų pradžios.
17. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ypatingai svarbios aplinkybės, kurios nėra įvertintos skundžiamame Sprendime, yra tai, jog Telšių rajono savivaldybės administracija apie Tryškių miestelio kapinėse įrengtą vandentiekio sistemą žinojo visus 9 metus, tuo vandentiekiu naudojosi ne tik Tryškių miestelio gyventojai, bet ir Telšių rajono savivaldybės filialas – Tryškių seniūnija. Seniūnija, nors ir neturėdama jokio teisinio pagrindo, visus 9 metus UAB „Telšių vandenys“ mokėjo už tiekiamą vandenį. Savivaldybė, žinodama, kad toks vandentiekis įrengtas ir nėra oficialiai įteisintas, nesiėmė jokių veiksmų nei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo teisės aktų nustatyta tvarka, nei dėl šio vandentiekio statybos įteisinimo, nei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad Telšių rajono savivaldybė savo neveikimu pažeidė gero administravimo bei atsakingo valdymo principus.
18. Teismas sprendė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. 2016 m. balandžio 28 d. priimtas sprendimas Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“, nors formaliai ir nepažeidė VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pareiškėjo, atsakovo atstovo, trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus paaiškinimus, neatitinka susiklosčiusių santykių, jame nėra įvertintos esminės ir visapusiškam ginčo išsprendimui svarbios aplinkybės. Dėl šios priežasties pareiškėjo B. J. skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

III.

19. Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą (b. l. 102–106), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra šie:
1. Telšių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-226 „Dėl leidimo organizuoti statybos darbus ir pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimo paslaugas“ (2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-293 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T1-226 1 ir 2 punktų pakeitimo“ redakcija) 1 punktu leido Tryškių seniūnijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių mstl. kapinėse bei nurodė, kad darbų vertė negali viršyti 25,0 tūkst. Lt. Pagal Kapinių vandentiekio įrengimo darbų atlikimo sutartį Nr. 07/02, kurią 2007 m. birželio 29 d. pasirašė V. M. ir Tryškių Švč. Trejybės parapija, atstovaujama klebono B. J., rangovas įsipareigojo atlikti kapinių vandentiekio įrengimo darbus už 35 061 Lt. Minėta sutartis vertintina kaip šalių susitarimas dėl rangos teisinių santykių. Pareiškėjas ir V. M. prašė atsakovo sumokėti 7 102 Eur už pagal minėtą sutartį atliktus darbus, todėl nagrinėjant ginčą turi būti atsižvelgta į bendrąsias rangos teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644–6.671 str.). Šalių susitarimai gali būti sudaromi ne tik raštu, tačiau ir žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenumato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sutartį (CK 1.163 str. 1 d., 1.71 str. 1, 2 d.). Jokio rašytinio susitarimo tarp atsakovo ir pareiškėjo nebuvo, todėl svarbu nustatyti, ar nesant rašytinio susitarimo tarp šalių nesusiklostė faktiniai rangos santykiai galimai žodinio susitarimo pagrindu ar konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas ir atsakovas jokia forma nebuvo susitarę dėl vandentiekio tinklų įrengimo darbų Tryškių mstl. kapinėse apimčių, jokia forma nebuvo suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos, jokia forma atsakovas nebuvo įsipareigojęs priimti iš pareiškėjo atliktus darbus, todėl skundžiamu Sprendimu pagrįstai atmetė prašymą sumokėti 7 102 Eur už atliktus darbus. Sprendime šios aplinkybės nurodytos, todėl atsakovas tinkamai nurodė prašymo netenkinimo priežastis. Atsakovas viešai skelbia būsimus viešuosius pirkimus darbams atlikti, savavališkai būsimi darbai neatliekami, tai neteisėta ir tokius darbus atlikęs tretysis asmuo negalėtų tikėtis apmokėjimo už juos.
2. Teismas galėjo panaikinti Sprendimą, jei byloje būtų duomenų, kad atsakovas su pareiškėju tarėsi dėl darbų apimties, kainos, priėmimo, tačiau į šias aplinkybes nebūtų atsižvelgęs. Atsakovo neįpareigoja trečiųjų asmenų (Seimo narių) pasisakymai dėl galimo apmokėjimo už darbus. Lokalinė sąmata nelaikytina atsakovo siūlymu, suteikiančiu teisę tretiesiems asmenims atlikti sąmatoje nurodytus darbus už nurodytą sumą. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, nes aplinkybės dėl apmokėjimo už atliktus darbus nepagrįstai pripažintos esminėmis. Pareiškėjas negalėjo tikėtis vienašališkai nuspręsti dėl darbų apimties, kainos ir vėliau tikėtis apmokėjimo už atliktus darbus. Administraciniai teismai nenagrinėja civilinių bylų, kuriose kilęs ginčas dėl apmokėjimo už darbus, kai sutartis tarp šalių nesudaryta, tai lėmė netinkamą materialinės teisės normų taikymą. Civilinėse bylose dėl apmokėjimo už darbus bendrosios kompetencijos teismai yra aiškiai nustatę sąlygas, kurioms esant gali būti apmokama už tokius darbus, tačiau teismas sprendime nurodė naujas sąlygas, kurios turėjo būti įvertintos, tačiau jos nelaikytinos reikšmingomis sprendžiant apmokėjimo klausimą už savavališkai atliktus darbus.
3. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą spręsti klausimą dėl naudojimosi daiktu – Tryškių kapinėse įrengtu vandentiekiu, tvarkos nustatymo. Tokią tvarką gali nustatyti tik atitinkamo turto savininkas. Atsakovas nėra šio turto savininkas, todėl negali šio įpareigojimo vykdyti ir teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas.
4. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad būtent Telšių rajono savivaldybė nesiėmė jokiu veiksmu dėl vandentiekio statybos įteisinimo, tačiau sprendimo rezoliucine dalimi įpareigojo atsakovą – Telšių rajono savivaldybės administraciją, o ne Telšių rajono savivaldybę, spręsti klausimą dėl Telšių rajono savivaldybės neveikimo dėl Tryškiu kapinėse įrengto vandentiekio sistemos įteisinimo. Minėta vandentiekio sistema gali būti įteisinta tik juridinio asmens – Telšių rajono savivaldybės, vardu, todėl tik Telšių rajono savivaldybė, jei būtų buvusi bylos proceso šalimi, galėjo būti įpareigota spręsti klausimą dėl įrengtos vandentiekio sistemos įteisinimo. Darant prielaidą, kad atsakovas gali spręsti klausimą dėl įrengtos vandentiekio sistemos įteisinimo Telšių rajono savivaldybės vardu, tokiu atveju Teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą juridinio asmens – Telšių rajono savivaldybės, teisių ir pareigų, o tai yra teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
5. Byloje pareiškėju nepagrįstai laikomas fizinis asmuo B. J., kadangi sutartį dėl vandentiekio įrengimo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. M. sudarė juridinis asmuo – Tryškių Švč. Trejybės parapija.
21. Pareiškėjas B. J. atsiliepimu (b. l. 108) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, atsakovas kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui, nenurodo, kad nagrinėjant skundą buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, dėl kurių būtų pagrindas naikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta (turėjo būti nagrinėta) pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).
24. Byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. R8-02-J-989 „Dėl apmokėjimo už darbus“, kuriuo buvo atsisakyta apmokėti pareiškėjui B. J. 7 102 Eur už atliktus vandentiekio įrengimo darbus Tryškių miestelio kapinėse.
25. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad Tryškių Švč. Trejybės parapija, atstovaujama pareiškėjo – klebono B. J., 2007 m. birželio 29 d. sudarė kapinių vandentiekio įrengimo darbų atlikimo sutartį su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. M., pagal kurią trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atliko Tryškių kapinių vandentiekio įrengimo darbus už 35 061 Lt (b. l. 39), minėti darbai užsakovo buvo priimti 2007 m. spalio 1 d. (b. l. 40), už juos atsiskaitė pareiškėjas B. J. (2007 m. spalio 5, 7 ir 9 d. išlaidų orderiai, b. l. 47–49). Telšių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-226 (t. y. jau po 2007 m. birželio 29 d. sutarties tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarymo) nusprendė leisti Telšių rajono savivaldybės administracijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių mstl. kapinėse ir įsipareigoti 2007 m. IV ketvirtyje, peržiūrint rajono biudžetą, numatyti lėšas Telšių rajono savivaldybės administracijai minėtiems darbams finansuoti (b. l. 35). Telšių rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-293 (b. l. 36) minėtą 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T1-226 pakeitė ir nusprendė leisti Telšių rajono Tryškių seniūnijai organizuoti vandentiekio tinklų įrengimo darbus Tryškių mstl. kapinėse, darbų vertė negali viršyti 25 000 Lt, įsipareigoti 2007 metų IV ketvirtyje, peržiūrit rajono biudžetą, numatyti lėšas Telšių rajono Tryškių seniūnijai minėtiems darbams finansuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimai nebuvo įvykdyti, nei atsakovas, nei Tryškių seniūnija vandentiekio įrengimo darbų Tryškių miestelio kapinėse ginčui aktualiu laikotarpiu neatliko. Pareiškėjui 2011 metais pasikreipus į Telšių rajono savivaldybės administraciją dėl apmokėjimo už vandentiekio įvedimą į Tryškių miestelio kapines, atsakovas 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr. R7-748 (b. l. 58) pareiškėjui paaiškino, kad dėl jo prašymo apmokėti už vandentiekio įvedimą į Tryškių miestelio kapines buvo sudaryta komisija, kuri išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pagal juos negalima apmokėti už minėtus darbus. Pareiškėjui buvo atsisakyta apmokėti ir atsakovo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. R-08-02-J-2035, kuris Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-87-289/2016 buvo panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjo B. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. pasirašytą 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo ir trečiojo asmens prašymą-perspėjimą, skundžiamu Sprendimu jo netenkino, be kita ko, nurodydamas, kad sutartinių santykių su pareiškėju neturėjo, vandentiekio įrengimo sutartis buvo pasirašyta tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens, darbai buvo organizuoti paties pareiškėjo iniciatyva. Taigi, skundžiamas Sprendimas priimtas ne vykdant viešąjį administravimą, o atsakant į pretenziją įvykdyti, pareiškėjo teigimu, prisiimtus įsipareigojimus atlyginti pareiškėjui už jo apmokėtus darbus, vykdant vandentiekio įvedimą į Tryškių miestelio kapines, t. y. dėl šalių turtinių santykių, jis savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia.        
26. ABTĮ (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalis numatė, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia savivaldybių administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012).
27. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS525-435/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013). Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-69/2011). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.AS146-327/2011; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS146-201/2009).
28. Kadangi ginčijamas Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, jo panaikinimas ir įpareigojimas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo B. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. pasirašytą 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl atlyginimo pareiškėjui už jo apmokėtus darbus liktų neišspręstas, toks ginčas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
29. Kadangi nagrinėjamu atveju skundas buvo priimtas nagrinėti, ginčijamas sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik panaikino pareiškėjo ginčijamą Sprendimą bei įpareigojo atsakovą Telšių rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo B. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. pasirašytą 2015 m. liepos 27 d. prašymą-perspėjimą, bet ir įpareigojo atsakovą Telšių rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimus dėl naudojimosi daiktu – Tryškių miestelio kapinėse įrengtu vandentiekiu, tvarkos nustatymo ir dėl Telšių rajono savivaldybės neveikimo dėl Tryškių miestelio kapinėse įrengto vandentiekio sistemos įteisinimo, t. y. sprendė klausimus, dėl kurių jo priimtame skunde jokių reikalavimų pareikšta nebuvo, t. y. peržengė nagrinėto ginčo ribas. Dėl šios skundžiamo sprendimo dalies, pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeisti ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas sprendė klausimus, dėl kurių jo priimtame skundo jokių reikalavimų atsakovui pareikšta nebuvo, yra naikintina kaip nemotyvuota (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).
31. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies: Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį (b. l. 6). Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui B. J. sumokėtą 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius