| Baudžiamoji byla Nr. 1-2493-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10032-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.1.; 1.1.7.2.3. (S) |
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,
sekretoriaujant Linai Sadovskai,
dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,
kaltinamajam T. R.,
nukentėjusiajai R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas šešis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laivės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
T. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: T. R. 2019 m. kovo 10 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žmoną R. R. tyčia tampė už plaukų, rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių. R. R. nugriuvus ant grindų, kojomis spyrė jai du kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas R. R. fizinį skausmą ir padarydamas jai kairio žasto patinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis T. R. teisiamojo posėdžio metu
savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad pripažįsta, jog kaltinime nurodytą dieną sudavė nukentėjusiajai, tačiau nesutinka, kad tokiais savo veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Visai tai vyko namuose, kuriuos jie tuo metu nuomojo. Tą dieną jie vartojo alkoholį ir tarp jo bei nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Vartojant alkoholį tokie konfliktai tarp jų vykdavo dažnai. Žmona su padėklu praskėlė jam kaktą. Jis ją nustūmė, spyrė koja į sėdimąją dalį. Žmonai delnu nestipriai sudavė gal 2 - 3 kartus. Kumščiu nesmūgiavo, už plaukų netampė, į veidą nesmūgiavo. Su žmona abu kvailiodami pasignaibydavo, pasistumdydavo, suduodavo ir stipresnius smūgius, nei šiuo konkrečiu atveju. Tai - ne pirmas toks atvejis, ne pirmą kartą kviečiama policija. Sužalojimų nematė. Po šio įvykio žmona išėjo. Ką žmona pasakojo policijos pareigūnams, jam nežinoma, pokalbio jis negirdėjo. Policijos pareigūnų jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jie kartu gyveno iki šio įvykio, po to išsiskyrė. Nepripažįsta, kad nuo suduotų smūgių žmona patyrė fizinį skausmą. Ant žmonos buvo užkritusi sekcija, po to atsirado sužalojimų. Žasto sužalojimai, jo manymu, atsirado dėl šio įvykio, o ne nuo jo suduotų smūgių. Nesutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, kadangi dabartinis jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis ir dėl teismo skirtos bausmės išvykti jis negali, kas trukdo jam dirbti. Kaltinamasis atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus. N. R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną ji buvo grįžusi iš užsienio. T. su draugu A. gėrė alkoholį. Ji atsisėdo prie jų, atsidarė alaus, visi sėdėjo, kalbėjosi. V. A. išvažiavo. T. pradėjo pavyduliauti, kad ji buvo užsienyje. Ji padėklu trenkė jam per galvą dėl to, kad jis ją pastūmė. Tiksliai nepamena, bet T. lyg ir spyrė jai į sėdimąją dalį. Ji apsiverkė, pradėjo keiktis, užsidarė vonioje. Vėliau ji atsigulė ant lovos, T. trenkė jai į šoną, jie pradėjo bartis. Atsakinėdama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji parodė, kad viskas prasidėjo svetainėje, kai T. jai spyrė, po to koridoriuje trenkė jai per galvą, o vėliau miegamajame T. jai sudavė per veidą, pataikė į kaklą. T. buvo uždaręs duris, kad ji neišeitų iš namų. Paskambinus patėviui, T. atidarė duris ir ji pabėgo. Patėvis paklausė, kas atsitiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė durų kodą, kad jie galėtų įeiti. Ji pati buvo nuvesta į greitosios pagalbos automobilį, kadangi nuo nervų buvo pradėjusi dusti. Greitosios pagalbos medikai ją nuvežė į ligoninę, davė raminamųjų. T. R. išsivežė pareigūnai. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo. T. jos nesmaugė; buvo paėmęs už plaukų, bet netempė, laikė, skausmo nuo to ji nejautė. Plaukų gal kiek ir išpešė, bet jai plaukai ir taip slenka. Sutrenkimo vieta buvo paraudusi, buvo mėlynė ant riešo, ant kojos, bet tiksliai negali pasakyti, ar tai nuo T. suduotų smūgių. Jai greitai atsiranda mėlynės. Tai ne pirmas toks konfliktas, konfliktus ji dažnai išprovokuodavo pati. Pagarsinus BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis (b. l. 10), nukentėjusioji parodė, kad smūgis į veido sritį buvo suduotas iš šono, pusiau per veidą, pusiau per kaklą. Jai truputį skaudėjo. Ji pati buvo išgėrusi, nieko nepagalvojusi iškvietė policijos pareigūnus, visada kviesdavo policiją. Visi konfliktai būdavo dėl to, kad vartodavo alkoholį, blaivūs neprisimindavo, kas buvo blogai. Su T. nebebendrauja. Pagarsinus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą (b. l. 1-4), nukentėjusioji parodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo po dviejų valandų, ji buvo pikta, norėjo T. atkeršyti. Teismo posėdyje aiškindama įvykio aplinkybes ji sako tiesą. Nukentėjusioji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teismo posėdyje specialistas J. M. P. parodė, kad 2018 m. kovo 28 d. jam buvo pateiktas dokumentų išrašas. Nurodytos aplinkybės, kad girtas R. sumušė R.: sudavė ranka, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Pagal medicininių dokumentų išrašą jis konstatavo, kad R. R. 2018 m. kovo 10 d. nustatytas kairio žasto patinimas, kuris galėjo būti trauminės kilmės, padarytas kietu, buku daiktu, vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Negali garantuoti, kad patinimas - tikrai trauminės kilmės, tačiau taip gali būti. Subjektyvūs nusiskundimai - tai paties paciento išsakyti nusiskundimai, objektyvūs duomenys - kai matomos kraujosruvos. Jeigu pažeisti audiniai, atsiradusi kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda, patinimas, asmeniui gali skaudėti. Jeigu buvo fizinis kontaktas, skausmo paneigti negalima. R. nustatyti sužalojimai, padaryti kietu, buku daiktu. Koja, pėda taip pat yra kietas, bukas daiktas. Patinimas priklauso nuo to, kas patinimą sukėlė. Jeigu padaryta kraujosruva giliai audiniuose, toks patinimas gali tęstis dienomis, kol rezorbuosis, o jeigu tik audinių limfinės sistemos sutrikdymas, toks patinimas gali išnykti per keletą valandų. Spyris gali sukelti patinimą, bet ne kraujosruvą. Pavartojęs alkoholio asmuo skausmą jaučia mažiau. Specialistas atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas I. K. parodė, kad atvežė R. vaiką ir būdamas prie namo jai paskambino, telefono niekas nekėlė, todėl paskambino į durų domofoną, tačiau taip pat niekas neatsiliepė. Palaukus gal 10 - 30 min. išbėgo verkianti R. Paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad susipyko su T. R. labai verkė, ją buvo apėmusi isterija, ji liepė skambinti policijai ir greitosios pagalbos medikams. Matė įbrėžimą R. ant skruosto, tačiau jam nėra žinoma, kada buvo padaryti šie įbrėžimai. M. R. minėjo, kad ją mušė T., tačiau, kur T. jai sudavė, jis neklausė. Galbūt buvo suduota į veidą, kadangi ant veido matėsi įbrėžimai. D. R. nieko jam nepasakojo. Jis matė, kaip atvykę policijos pareigūnai išsivedė T.
BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 10 d., 18.23 val., gautas I. K. pranešimas apie tai, kad moterį sumušė neblaivus buvęs sutuoktinis. Įvykio vietoje neblaivi R. R. (nustatytas 1,06 prom. girtumas) paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis T. R., su kuriuo vyksta skyrybų procesas, pradėjo konfliktuoti, konflikto metu ją mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Ant moters kūno matėsi nubrozdinimas bei kraujosruvos. Kairė ausis buvo pamėlusi, už kairės ausies matėsi kraujosruvos. Moteris skundėsi kojų, nugaros bei ausies skausmais. Buto durys buvo užrakintos, matėsi, jog bute dega šviesa. Moteris buvo susijaudinusi, su savimi turėjo tik mobiliojo ryšio telefoną, buvo be striukės. Duris atidarė T. R., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vartojęs smurtą. Ant vyro kaklo matėsi įbrėžimai (b. l. 10).
2019 m. kovo 10 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. R. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 10 d., apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini) , neblaivus sutuoktinis prieš ją smurtavo. R. R. parodė, kad sutuoktinis T. R., paėmęs už plaukų, bandė ištempti ją iš buto, mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Sudavė daug smūgių, įvardinti konkretaus smūgių skaičiaus negali. Iki šiol skauda visą kūną, iš burnos bėgo kraujas, nes buvo praskelta vidinė kairio žando pusė. Paaiškino, kad santykiai yra įtempti, sutuoktinis išgėręs tampa agresyvus, ne sykį yra vartojęs smurtą jos atžvilgiu. Tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), fiksuota, jog aplinka bute tvarkinga. Pareiškėja buvo susijaudinusi, reiškė baimę, prašė neleisti sutuoktiniui artintis prie jos (b. l. 1-2).
2019 m. kovo 10 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotas R. R. paaiškinimas apie tai, kad 18 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , tarp jos ir sutuoktinio T. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. R. ją mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. R. R. negalėjo tiksliau apibūdinti suduotų smūgių. Nurodė, kad dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai, t. y. užfiksuota, kad yra įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva. Taip pat pažymėtos asmens kūno vietos, kur matomi sužalojimai: kairės pusės smakras, kairės pusės galvos galinė dalis ir kairės pusės nugara ties mentimi (b. l. 6-7).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. kovo 10 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime LA 2019-33360/1040-V-2019-42533 nurodyta, kad R. R. skundžiasi krūtinės ląstos, žasto skausmu. Nustatytas skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje lateraliai. Žastas patinęs, judesiai laisvi, nežymus skausmingumas palpuojant. Pažymėta, kad pacientę sumušė vyras (b. l. 19).
2019 m. kovo 28 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos gydytojas J. M. P., apžiūrėjęs R. R. medicininius dokumentus: medicinos dokumentų išrašą LA 2019-33360/1040-V-2019-42533, nustatė, kad R. R. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 2019 m. kovo 10 d. nustatytas kairio žasto patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole, apžiūrint vaizdo įrašą Nr. 2, užfiksuota GMP automobilyje medikė kalbanti su moterimi (R. R.), kuri pasakoja, jog ją mušė vyras. Moteris nurodo, kad buvo mušama į įvairias kūno vietas. Moteris medikei skundėsi viso kūno skausmu. Užfiksuota, jog matomas nubrozdinimas ant moters nugaros, paraudusi kairė ausis (b. l. 32).
Dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis T. R. savo šeimos nariui – sutuoktinei R. R. - smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis T. R. savo kaltės, dėl to, jog 2019 m. kovo 10 d., namuose kilusio konflikto metu sudavė savo sutuoktinei R. R., neneigė, tačiau, kaltinamojo teigimu, tokie jo smūgiai negalėjo sukelti nukentėjusiajai tokio sužalojimo, koks nustatytas, ji negalėjo jausti fizinio skausmo. Tokia kaltinamojo išsakyta pozicija vertinama kaip gynybinė, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusioji, iš karto po įvykio, aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad jos sutuoktinis T. R. kilusio konflikto metu mušė ją rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad nukentėjusioji, sėdėdama greitosios pagalbos automobilyje, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad konflikto metu jos sutuoktinis mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Iš esmės analogiškos aplinkybės dėl suduotų smūgių ir fizinio skausmo sukėlimo užfiksuotos ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokole, t. y., nurodyta, jog, R. R. teigimu, T. R., paėmęs už plaukų, bandė ištempti ją iš buto, mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Tyrimo metu, duodama paaiškinimus, tikslaus smūgių skaičiaus R. R. neįvardijo, tačiau teigė dėl suduotų smūgių jutusi fizinį skausmą. Tai, kad vyras naudojo prieš R. R. fizinį smurtą ir mušė į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, R. R. nurodė ir greitosios pagalbos medikei, kuri iš karto po įvykio apžiūrėjo moterį greitosios pagalbos automobilyje. Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog ant R. nugaros matomas nubrozdinimas, paraudusi kairė ausis. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti iš esmės identiški ant moters kūno matomi sužalojimai, t. y., pažymėta, kad matomi nubrozdinimai bei kraujosruvos; pamėlusi kairė ausis, už kairės ausies matomos kraujosruvos. R. R. padaryti sužalojimai užfiksuoti ir 2019 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje: nurodyta, kad yra sužalojimas ant smakro, galvos srityje, nugaroje. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme apklaustas liudytojas I. K. paaiškino, jog R. R. iš karto po konflikto atbėgusi į jo mašiną guodėsi, kad ją sumušė jos vyras T. R.. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji buvo labai susinervinus, verkė. Ir nors liudytojas nematė paties konflikto, negalėjo tiksliai įvardinti visų aplinkybių, tačiau, jo teigimu, ant nukentėjusiosios skruosto buvo matomas įbrėžimas. 2019 m. kovo 10 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas LA 2019-33360/1040-V-2019-42533 patvirtina, kad R. R. kreipėsi į medikus dėl krūtinės ląstos, žasto skausmų; pažymėtas sužalojimų pobūdis: sumušimas. Po apžiūros pacientei nustatytas skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje lateraliai; žastas patinęs, judesiai laisvi, nežymus skausmingumas palpuojant. Tyrimo metu specialistas, apžiūrėjęs ir įvertinęs R. R. medicinos dokumentų išrašą, LA 2019-33360/1040-V-2019-42533, konstatavo, kad R. R. nustatytas kairio žasto patinimas, kuris gali būti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Duodamas paaiškinimus teisme savo išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto specialistas J. M. P. patvirtino. Be to, specialistas teisme pažymėjo, kad esant fiziniam kontaktui, skausmo paneigti negalima. Visi šie aptarti įrodymai paneigia T. R. teisme išsakytą poziciją, kad dėl jo suduotų smūgių R. R. negalėjo patirti stipraus fizinio skausmo. Nors apklausiama teisme nukentėjusioji bandė švelninti situaciją teigdama, jog konfliktus ji dažnai išprovokuodavo pati ir po šio įvykio buvo ant T. R. supykusi, tačiau teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji teigė, jog po T. R. suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Teisme nukentėjusioji visų įvykio detalių tiksliai prisiminti negalėjo, kas visiškai suprantama, kadangi nuo įvykio yra praėję daugiau nei pusė metų, tačiau teisme ji teigė, kad buvo suduoti smūgiai per šoną, per veidą, per galvą, pataikyta į kaklą. Nukentėjusioji iš esmės nepaneigė ir aplinkybės, jog kaltinamasis T. R. jai tampė už plaukų ir nors, nukentėjusiosios teigimu, ji fizinio skausmo dėl to nejuto, o plaukai jai ir taip slenka, tokie paaiškinimai vertintini kaip siekis palengvinti kaltinamojo padėtį. Nors, kaip teisme nurodė specialistas, dėl girtumo skausmas gali būti juntamas mažiau, tačiau neįtikinami nukentėjusiosios teiginiai, jog pešant plaukus ji galėjo apskritai nejusti jokio fizinio skausmo.
Kaltinamojo keliama versija, jog byloje esanti specialisto išvada nepatvirtina nukentėjusiajai R. R. padaryto sužalojimo ir šis sužalojimas galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis, vertintina kaip gynybinė, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu, kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad tiksli smūgių lokacija nustatyta nebuvo, iš bylos duomenų konstatuotina, jog buvo smūgiuota į įvairias kūno vietas, nepaneigta aplinkybė, jog suduodant smūgius nukentėjusiajai buvo sužalotas ir žastas.
Teigti, jog T. R., būdamas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo bei kad nuo jo suduotų smūgių R. R. negalėjo patirti jokio fizinio skausmo, nėra pagrindo. Suduodamas smūgius, kaltinamasis negalėjo tikėtis, jog tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajai atitinkamų sužalojimų ir ji dėl tokių jo veiksmų nepatirs fizinio skausmo. Šiuo atveju T. R. veikė neapibrėžta tyčia – kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyviąją pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.
Už fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Vertinant tai, kad T. R. yra sudaręs santuoką su R. R. ir veikos padarymo metu jie nebuvo nutraukę santuokos, kaltinamasis T. R. bei nukentėjusioji R. R. laikytini šeimos nariais. T. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę T. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad T. R. teistas, įskaitant už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo sutuoktinę, baustas administracine tvarka, Sodros duomenimis, niekur nedirba, nėra duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. R. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, ir mano, kad T. R. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui bei skirtini įpareigojimai: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 4 (keturis) mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vertinant tai, kad nusikalstamą veiką T. R. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, teismo vertinimu, tikslinga T. R. uždrausti turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
T. R. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 722straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skirtą laisvės apribojimo bausmės terminą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas T. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 10 d., 19.00 val., iki 2019 m. kovo 12 d., 14.45 val., (b. l. 49, 70) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kiti klausimai
T. R. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium (b. l. 61-63) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – naikintinos.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 45,90 Eur atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą (b. l. 21-24). Kaltinamasis T. R. atlygino byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (b. l. 28-29).
Proceso išlaidų nėra.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Į. T. R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:
- nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;
- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Uždrausti T. R. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu turėti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančių medžiagas, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skirtos laisvės apribojimo bausmės terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. R. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 10 d., 19.00 val. iki 2019 m. kovo 12 d., 14.45 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. R.
ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti. I. T. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
I. T. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Šelmienė