Civilinė byla Nr.2-525-812/ 2013

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08725-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3;77.6; 116.1;

(S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 9 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovei N. B., jos atstovei  advokatei D. G.,

atsakovui A. G., jo atstovams advokatui S. B., advokato padėjėjai E. S., Z. G.,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms M. M., D. A.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui A. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei N. B. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, įtrauktai į bylą išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir,

n u s t a t ė :

Ieškovė N. B. prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra K. G., g. (duomenys neskelbtini) , tvarką:

- N. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamete dukra K. G. pastarosios laisvu nuo mokslo, lankomų užsiėmimų bei nepoilsio laiku telefonu, elektroniniu paštu, interneto telefonijos tinklu bei kompiuterine programa „Skype“, įpareigojant A. G. pranešti N. B. dukters K. G. naudojamą telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir kitus duomenis;

- pradedant skaičiuoti nuo 2013 metų, iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. mokinių rudens, žiemos (Kalėdų), pavasario (Velykų), vasaros atostogų metu, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir pristatant į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną;

- iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. nepriklausomai nuo dukters buvimo vietos su teise pasiimti dukrą iš jos buvimo vietos ir pristatant į tėvų sutartą vietą.

Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko, o su priešieškiniu nesutinka, nurodė, kad yra nepilnametės K. G., g. (duomenys neskelbtini) , motina. K. G. tėvas – atsakovas A. G., senelė – Z. G.. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, tačiau iki vaiko gimimo ir po to kartu gyveno. Susiklosčius sunkiai finansinei situacijai šeimoje ieškovė 2004 m. liepą išvyko dirbti į Vokietiją. Dukters pasiimti su savimi ieškovė negalėjo, todėl ji liko gyventi su tėvu ir seneliais jų bute. Be K. G. ieškovė turi sūnų M. B., g. (duomenys neskelbtini) . Gyvendama Vokietijoje ieškovė pastoviai domėjosi dukters gyvenimu, vystymusi, sveikata, ugdymu, siuntė pinigines perlaidas ir periodiškai kas 2-3 mėn. sugrįždavo į Lietuvą, kur išbūdavo po 2 - 3 savaites. Tuo metu praktiškai viena ieškovė iš savo Vokietijoje gauto darbo užmokesčio išlaikė ne tik savo nepilnamečius vaikus, bet ir atsakovą A. G..

2005-2006 m. atsakovo tėvai pradėjo trukdyti ieškovei bendrauti su dukra – grįžus ieškovei į Lietuvą, dukrą išsiveždavo į Latviją pas savo giminaičius. 2005-03-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustačius dukters gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisus iš ieškovės išlaikymą, jį teikė. 2008 m. ieškovės bendravimas su dukra nutrūko, nes atsakovas A. G. nieko nesakęs išvažiavo kartu su dukra gyventi į Rusiją, nenurodė dukters buvimo vietos. Tik 2010 m. vasarą ieškovė sužinojo, kad duktė yra Latvijoje pas atsakovo motinos brolį ir ten nuvyko jos aplankyti. K. G. gyvenimo Rusijoje metu ieškovė bandė susisiekti su ja skambindama atsakovo seseriai, tačiau nesėkmingai, ieškovei paskambinus, ryšys būdavo nutraukiamas. 2011 m. vasarą ieškovė bendravo su dukra Panevėžyje, kartu vyko į Jūrmalą Latvijoje, kur ilsėjosi tris dienas. 2012 m. vasarą ieškovė su dukra buvo susitikusi kelis kartus Panevėžyje, tačiau duktė pasikeitė, atsisakė bendrauti, su dukra atsakovas leido bendrauti tik dalyvaujant jam. 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovė atvyko į Panevėžį, lankėsi dukters mokykloje, tačiau susitikti su dukra neteko, nes ją iš mokyklos išsivedė atsakovo motina Z. G.. Atsakovas A. G. be pagrindo draudžia ieškovei susitikti su dukra, su ja bendrauti, nesuteikia informacijos apie dukters telefono numerį, tokiais veiksmais riboja ieškovės teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kartu pažeidžia ir dukters teisę būti auklėjamai savo tėvų ir bendrauti su jais abiem.

Vokietijoje ieškovė gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, kuriame yra visos galimybės apsistoti ir gyventi dukrai K., ieškovė dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį ir pakankamas pajamas dukrai išlaikyti. Vokietijoje taip pat gyvena ieškovės sūnus M. B., kuris taip pat nori bendrauti su savo seserimi K., tačiau dėl atsakovo veiksmų to padaryti negali. Nepagrįsti atsakovo A. G. teiginiai, kad ieškovė grasina išsivežti dukterį iš Lietuvos prieš jos valią. Ieškovė siekia tik įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra ir maksimaliai dalyvauti jos auklėjime. K. G. sveikatos istoriją iš UAB „G.V. B. ir kolegos“ ieškovė paėmė leidus personalui ir tai nėra susiję su ketinimu išsivežti dukrą iš Lietuvos. Ligos istoriją ieškovė paėmė laikinai tam, kad pasikonsultuotų su gydytojais Vokietijoje apie reikalingą dukrai gydymą ir galimas pasekmes ateityje, jei ji nebus gydoma, nes mano, kad atsakovas neskiria reikiamo dėmesio dukters sveikatos priežiūrai.

Atsakovas A. G. prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. G. elektroninėmis telekomunikacijų priemonėmis ir suderinus laiką iš anksto su atsakovu, jam dalyvaujant ir bendrauti tik atsakovo motinos bute - (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį ieškovei N. B., kuriuo prašo laikinai apriboti N. B. valdžią dukros K. G., g. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

Priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas A. G. bei jo atstovė Z. G. nurodė, kad ieškovė turėjo ketinimų išvykti iš Lietuvos, todėl 2004 m. liepos mėnesį išvyko į Vokietiją palikusi atsakovą su mažamete dukra. Iš pradžių ieškovė domėjosi dukra, minimaliai ir nereguliariai siuntė pinigines perlaidas, tačiau po kelių metų domėjimasis dukters gyvenimu sumažėjo. Ieškovė atvykdavo į Lietuvą kartą per metus, savaitei, tuo laiku pasimatydavo su dukra. Ieškovei neteikiant pastovaus išlaikymo vaikui, 2005-05-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas atsakovo ieškinys ir priteistas iš ieškovės išlaikymas dukrai K. G. bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu. Atsakovas teigia, kad priteisto išlaikymo ieškovė neteikia. Atsakovas nekliudo ir neriboja ieškovės teisės bendrauti su vaiku, tačiau K. G. pati nebenori bendrauti su motina. 2008 m. atsakovas ir duktė išvyko gyventi į Rusiją, Maskvos miestą pas seserį dėl dukters lavinimo rusų kalba. Rusijoje atsakovas vedė, tačiau santuoką nutraukė ir su dukra grįžo į Lietuvą. Šiuo metu atsakovas ir duktė gyvena Panevėžyje, motinos Z. G. bute. Ieškovei visada buvo žinoma jo ir dukters buvimo vieta, ieškovė siuntė dukrai siuntinius į Rusiją, kartais skambino telefonu, tačiau duktė pati atsisakydavo su motina bendrauti ir išjungdavo telefoną. Mano, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia tik vieno dalyko – išsivežti dukrą į Vokietiją. Todėl atsakovas neprieštarauja tik dėl ieškovės ir dukters bendravimo įvairiomis ryšio priemonėmis. Ieškovės ketinimus išsivežti dukrą į Vokietiją ir jos negrąžinti patvirtina aplinkybė, kad ieškovė apgaulės būdu paėmė ir negrąžino UAB „G. V. B. ir kolegos“, kurioje duktė yra gydoma, jos sveikatos istorijos. Be to, ieškovė grasino dukrai, bendraudama su ja „Skype" programa, elektroniniu paštu, Z. G. - telefonu sakydama, kad dukrą vis tiek išsiveš, ji to nori ar ne. Dėl ieškovės elgesio duktė nesijaučia saugi, bijo su ieškove kalbėti, nenori su ja matytis ir bendrauti.

Ieškovė dukters neaugina, neauklėja nuo išvykimo į užsienį 2004 m., neteikia priteisto išlaikymo dukrai, ketina dukterį išsivežti gyventi į Vokietiją, todėl siekiant užkirsti kelią dukters teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, yra pagrindas laikinai apriboti ieškovei motinos valdžią.

Teismo posėdžio metu dalyvaujant VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologei išklausyta nepilnametė K. G. atsisakė bendrauti su motina (b.l. 139-143).

Išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad ieškovė turi teisę bendrauti su dukra jos laisvu laiku įvairiomis ryšio priemonėmis, nurodytomis ieškinio reikalavimų pirmame punkte, tiesiogiai bendrauti su dukra ir ją pasiimti kaip tai numatyta ieškinio reikalavimo trečiame punkte, o bendravimo laikas vaiko atostogų metu turi būti dalinamas abiems tėvams. Motinos ir dukters ryšio atstatymui reikėtų  kreiptis į psichologus. Priešieškinio reikalavimas terminuotai apriboti motinos valdžią yra nepagrįstas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymai numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė N. B. ir atsakovas A. G. yra nepilnametės K. G., g. (duomenys neskelbtini) , tėvai (b.l. 8). Iš šalių, atstovės Z. G. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė N. B. nuo 2004 m. liepos mėnesio gyvena atskirai nuo atsakovo ir dukters K. G. Vokietijoje. 2005-04-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. G. (b.l. 9-10), 2005-09-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš N. B. priteistas išlaikymas nepilnametei K. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo 2005-05-10 iki pilnametystės, o jeigu ji mokysis aukštųjų, vidurinių ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki 24 metų amžiaus (b.l. 11).

Iš ieškovės, atsakovo, atstovės Z. G. paaiškinimų, liudytojų A. D., N. K., Č. B., A. B. parodymų, nepilnametės K. G. apklausos teisme matyti, kad ieškovės N. B. bendravimas su nepilnamete dukra K. G. yra retas, nuo 2012 m. - įtemptas, ieškovė retai bendrauja su savo dukra, Lietuvoje apsilanko kartą per metus, būna joje apie savaitę ir tik dalį šio laiko praleidžia su dukra, atsakovui A. G. su dukra K. G. 2008 m. išvykus iš Lietuvos, ieškovė su dukterimi susitiko tik 2010 m. Latvijos Respublikoje pas Z. G. giminaičius. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad jis ieškovei paprašius leisti su dukra vykti į Vokietiją, sutikimo nedavė. Ieškovės santykiai su atsakovu ir Z. G. yra konfliktiški, ieškovė ir atsakovas nesutaria geranoriškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir ieškovės dalyvavimo auklėjant vaiką, todėl skyrium gyvenančios motinos N. B. dalyvavimo auklėjant dukrą K. G. ir bendravimo su ja tvarka nustatytina teismo.

Vertindamas kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų motinos ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas atsižvelgia į visumą bylos aplinkybių apie ieškovės ir vaiko tarpusavio santykius, ieškovės, atsakovo ir senelės Z. G. tarpusavio santykius, elgesį ir pastangas auklėjant vaiką, užtikrinant galimybę vaikui bendrauti su abiem tėvais, ieškovės pastangas ir galimybes maksimaliai bendrauti su vaiku.

Pripažintina nustatyta aplinkybė, kad ieškovės N. B. bendravimo su dukra K. G. teisė, laiku kai ieškovė būdavo Lietuvoje, buvo ribojama. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. D., N. K. parodymais, kurie patvirtino ieškovės teiginius, kad ieškovei atvykus į Lietuvą, ieškovės ir jos dukters bendravimas buvo ribojamas vaiką išvežant iš Lietuvos į Latviją pas giminaičius. Fakto, kad dažnai su anūke lankydavosi Latvijoje pas savo tėvus neneigė ir atsakovo atstovė Z. G.. Iš dalies pagrįsti ir atsakovo bei jo atstovės Z. G. argumentai apie ieškovės nedalyvavimą dukters auklėjime. Įvertinus byloje esančius atsakovo, jo atstovės Z. G., tiek pačios ieškovės paaiškinimus, liudytojų Č. B., A. B., I. N., B. M. parodymus matyti, kad ieškovės bendravimas su dukra ir dalyvavimas jos auklėjime buvo ir yra minimalus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi realias pastangas maksimaliai bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime – praleisti visas savo atostogas su dukra, o ne kelias dienas per metus, rūpintis jos mokymusi, sveikata, lavinimu bendraujant su pedagogais, prisidedant prie lavinimo priemonių parinkimo, įgijimo, domėjimosi pasiektais rezultatais, jų aptarimo. Iš atsakovo, atstovės Z. G. paaiškinimų teisme, pačios nepilnametės K. G. apklausos matyti, kad ieškovės dėmesys vaikui buvo ir yra nepakankamas, dėl ko K. G. jaučia didelę nuoskaudą ir pyktį dėl motinos nebuvimo šalia, nepakankamo dėmesio, netinkamai išrinktų dovanų, rūbų, ieškovės konfliktiško nepagarbaus elgesio vaikui artimiausių žmonių – tėvo, senelės - atžvilgiu, pačios ieškovės neetiško elgesio K. G. atžvilgiu tiek vaikui, tiek Z. G. nurodant, kad ji išsiveš dukrą į Vokietiją, kas vaikui sukėlė didžiulę įtampą ir baimę būti prievarta atskirtam nuo artimos aplinkos. Ieškovės argumentai, kad ji tinkamai rūpinosi savo sūnumi, todėl tinkamai rūpinsis ir dukra, kad jos bendravimas su dukra yra nutrauktas išimtinai dėl kaltų atsakovo ir Z. G. veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Iš ieškovės, atsakovės Z. G. paaiškinimų, liudytoju apklausto M. B. parodymų nustatyta, kad ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją palikusi atsakovui ir jo motinai Z. G. ne tik K. G., bet ir savo mažametį sūnų M. B., kuris net iki 2009 m. gyveno atskirai nuo motinos ir buvo auginamas svetimų žmonių. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei trūko atsakingumo rūpinantis savo vaikais. Pragyvenimo šaltinio ieškojimas kitoje valstybėje nėra ir negali būti pateisinama priežastis nedalyvauti vaiko auklėjime, bendrauti su juo tik kelias dienas per metus. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių dėl ko ji negalėjo įgyti išsilavinimo, gauti darbo Lietuvoje ir turėdama du mažamečius vaikus juos pati auginti ir auklėti.  Ieškovė savo neapdairiu ir neatsakingu elgesiu sukūrė situaciją, lėmusią ryšio su dukra K. G. susilpnėjimą tokiu laipsniu, kad duktė atsisako bet kokiomis priemonėmis ir būdais bendrauti su motina. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologės I. M. išsakytus pastebėjimus vykdant nepilnametės K. G. apklausą, ieškovės teisė bendrauti su nepilnamete dukra K. G. ribotina nenustatant maksimalaus bendravimo, bendravimą ribojant laiko ir vietos atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena ir dirba užsienio valstybėje, jos galimybės matytis ir bendrauti kiekvieną dieną su vaiku yra objektyviai apsunkintos, tačiau pastovus bendravimas su vaiku yra būtinas, nes padėtų palaikyti ryšį ir jį stiprinti, tenkintinas pilnai ieškinio reikalavimas ieškovei nekliudomai bendrauti su K. G. pastarosios laisvu nuo mokslo, lankomų užsiėmimų bei nepoilsio laiku visomis nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu, internetu, elektroniniu paštu, interneto telefonijos tinklais bei kompiuterinėmis programomis, neapsiribojant kompiuterine programa, interneto telefonijos tinklu „Skype“, socialiuose tinkluose, neapsiribojant socialiniu tinklu „Facebook“, o atsakovas A. G. įpareigotinas ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas pranešti ieškovei N. B. nepilnametės dukters K. G. visų naudojamų nuotolinio ryšio priemonių adresus, numerius, visus kitus būtinus ryšiui užmegzti duomenis bei jų pakeitimus ir netrukdyti ieškovei bendrauti su dukra. Ieškovei N. B. iš anksto susitarus su atsakovu A. G., ieškovė turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklausomai nuo dukters buvimo vietos, pasiimti dukrą iš jos buvimo vietos ir pristatyti į tėvų sutartą vietą ir pusę K. G. mokinių rudens, žiemos (Romos katalikų šv. Kalėdų), pavasario (Romos katalikų šv. Velykų), vasaros atostogų laiko Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos iš anksto su A. G. suderintu laiku ir pristatant į jos gyvenamąją vietą.

Įpareigojimas atsakovui pateikti bendravimui su vaiku ryšio priemonėmis reikalingus duomenis nenustatant jokio apibrėžto termino ir šalims tarpusavyje konfliktuojant būtų sunkiai įgyvendinamas ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti šia teise, todėl terminas nustatytinas teismo iniciatyva (CPK 376 str.). Dėl konfliktiškų šalių tarpusavio santykių bei byloje esančių duomenų apie atsakovo siųstus necenzūrinio pobūdžio elektroninius laiškus ieškovei, taip trukdant jai bendrauti su dukra, nustatytinas įpareigojimas atsakovui netrukdyti ieškovei bendrauti su dukra. Taip pat teismo iniciatyva išplėstinas ryšio priemonių, kuriomis galima bendrauti su vaiku, ratas atsižvelgiant į sparčiai kuriamas naujas technologijas, socialinius tinklus, pokalbių, bendravimo internetu svetaines. Bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet vaikas bendrautų tik su motina visą savo atostogų laiką, pripažintinas neatitinkančiu nei vaiko, nei tėvo interesų. K. G. su tokia bendravimo tvarka nesutiko nurodydama, kad ji atostogų metu nori užsiimti ir kitais pomėgiais, aplankyti draugus. Be to, atostogų metu su vaiku turi teisę bendrauti ir tėvas, nesvarbu, kad jis su dukra gyvena. K. G. išsivežimas į užsienį atostogoms turi būti sprendžiamas tėvų tik geranoriškumo pagrindais

ir vaikui sutinkant bei nesukeliant baimės ir kitų neigiamų veiksnių. Teismo sprendimo priėmimo dieną bendravimo tvarkos nustatymas tokiu būdu, kad ieškovė galėtų išsivežti vaiką į Vokietijoje esančią gyvenamąją vietą, pripažintinas neatitinkančiu vaiko interesų. K. G. aiškiai pareiškė savo neigiamą valią dėl kelionės su motina į jos gyvenamąją vietą. K. G. teismo vertinimu pakankamai brandi, kad išreikštų savo nuomonę. Motinos ir dukters bendravimas nuo 2012 m. yra įtemptas, ilgą laiką motinai negyvenant su dukra ir mažai bendraujant ryšys yra susilpnėjęs, dėl įtempto bendravimo, stebimo suaugusiųjų konflikto, teismo proceso pablogėjo nepilnametės K. G. sveikata (b.l. 105, 106), todėl teismas iš dalies atsižvelgia į vaiko nuomonę - nustatydamas motinos bendravimo su vaiku vietą tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė yra K. G. motina, nors ieškovė minimaliai bendravo su dukra, tačiau ji niekada nebuvo nutraukusi ryšio su ja, ieškovė lankė dukterį, 2011 m. ieškovė leido atostogas su dukra (ieškovės paaiškinimai, byloje pateiktos foto nuotraukos, b.l. 126), bendrauti abiem nesisekė iš esmės tik 2012 m. vasarą, todėl teismas daro išvadą, kad bendravimo tvarkos nustatymas suteikiant teisę ieškovei bendrauti su dukra be apribojimų nuotolinio ryšio priemonėmis ir Lietuvos Respublikos teritorijoje suteikiant teisę ieškovei bendrauti su dukra laisvai pasirinktose vietose, neprieštarauja vaiko interesams. Tokia nustatyta bendravimo tvarka nesuteikia teisės ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko tėvo A. G., su kuriuo nustatyta K. G. gyvenamoji vieta, notaro patvirtinto sutikimo ir asmens dokumentų. Todėl daryti išvadą apie egzistuojančią grėsmę dėl galimo prievartinio išvežimo į užsienio valstybę nėra pagrindo. Atsižvelgiant į teismo posėdyje VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologės I. M. išsakytus pastebėjimus vykdant nepilnametės K. G. apklausą dėl motinos ir dukters bendravimo sudėtingumo, susilpnėjusio ryšio, ieškovė bendravimo su vaiku laiką Lietuvoje turėtų išnaudoti taip pat ir lankymuisi pas kompetentingus specialistus ryšio su dukra atstatymui. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, motinos ir vaiko bendravimo būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Priešieškinis atmestinas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos yra vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaiku žalingos įtakos vaikams darymas savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimas vaikais. Pagal EŽTT praktiką tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, reikalaujanti itin svarių ir pakankamų argumentų, paprastai susijusių su rimtos tėvų psichinės, fizinės grėsmės vaikui kėlimu. Tokios priemonės gali būti pateisinamos tik esant pagrindiniam reikalavimui – siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus.

Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė neteikia išlaikymo vaikui. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo siunčiamos pinigų perlaidos į atsakovo sąskaitą banke (b.l. 66-69, 70-83, 123). Atsakovas, teigdamas, kad jis nėra gavęs pinigų, kad pinigų perlaidos dėl ieškovės ar kitų asmenų kaltės nepasiekdavo atsakovo, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo pateikta antstolio A. B. pažyma 2013-01-03 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 32), nepaneigia ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir aplinkybės, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu dėl BK 164 straipsnyje numatytos veikos įvykdymo (b.l. 122) nesant priimto teismo apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje taip pat nėra pagrindas pripažinti ieškovę vengus išlaikyti vaiką. Atsakovo skundas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai pateiktas 2013-02-26, t.y. po to, kai 2012-12-17 buvo iškelta civilinė byla teisme pagal ieškovės ieškinį atsakovui nusprendus byloje teikti priešieškinį dėl motinos valdžios apribojimo. Iš atsakovo atstovės Z. G., nepilnametės K. G. paaiškinimų teisme matyti, kad jos eidavo į banką paimti siunčiamų ieškovės išlaikymui pinigų bei, kad vienu metu galimai buvo sutrikęs išlaikymo teikimas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama civilinėje byloje pripažinti, kad ieškovė nesirūpino vaiku neteikdama jam išlaikymo.

Atsakovo argumentai dėl motinos valdžios apribojimo siekiant tokiu būdu užkirsti kelią ieškovei išsivežti dukterį į Vokietiją, atmestini. Ieškovė nekelia reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Reikšdama reikalavimą ieškovė grindė jį leistinais rašytiniais įrodymais apie savo gyvenamąją aplinką, kurioje laikinai gyventų  K. G. jai atvykus praleisti atostogų (b.l. 14-18). Ieškovės elgesys paimant UAB „G. V. B. ir kolegos“ K. G. sveikatos istorijos kortelę nepatvirtina ieškovės ketinimo išvežti vaiką į Vokietiją nuolatiniam gyvenimui. Šioje gydymo įstaigoje K. G. teikiamos paslaugos, susijusios tik su diagnozuotos šlaunikaulio galvutės ligos gydymu. Dėl ieškovės reikalavimo leisti bendrauti su vaiku neribojant bendravimo vietos teismas pasisakė sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl bendravimo tvarkos. Teismas pripažino, kad ieškovės N. B. dalyvavimas K. G. auklėjime yra minimalus, tačiau nustatyta ir tai, kad tam įtakos turėjo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo motinos Z. G. elgesys. Ieškovė savo teises dėl bendravimo su dukra pažeidimų ėmėsi ginti 2012 m. birželio 19 d. kreipdamasi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (b.l. 12), o 2012-12-12 – į Panevėžio miesto apylinkės teismą (b.l. 2). Byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti ieškovės elgesį kaip vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką arba nesirūpinimą juo. Kitų aplinkybių, patvirtinančių ieškovės piktnaudžiavimą tėvų valdžia, žiaurų elgesį su vaiku, žalingos įtakos vaikui darymą nenustatyta. Nurodytais motyvais priešieškinis atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 142 Lt ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 5), 143 Lt atsakovo už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 43), 2820 Lt ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 45, 64, 124, 125, 160). Ieškinys tenkinamas iš dalies (75 proc.), priešieškinis atmetamas, todėl šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.) – ieškovei priteistina iš atsakovo 106,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2115 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų, atsakovui iš ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalis už priešieškinio, kuris atmetamas, pareiškimą nepriteistina. Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 25,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos CPK 96 str. 6 d. pagrindu.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

• N. B. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra K. G. pastarosios laisvu nuo mokslo, lankomų užsiėmimų bei nepoilsio laiku visomis nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu, internetu, elektroniniu paštu, interneto telefonijos tinklais bei kompiuterinėmis programomis, neapsiribojant kompiuterine programa ir interneto telefonijos tinklu „Skype“, socialiuose tinkluose, neapsiribojant socialiniu tinklu „Facebook“;
• įpareigoti A. G., a.k(duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas pranešti N. B. dukters K. G. visų naudojamų nuotolinio ryšio priemonių adresus, numerius, visus kitus būtinus ryšiui užmegzti duomenis bei jų pakeitimus ir netrukdyti N. B. bendrauti su dukra K. G.;
• N. B. iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę tiesiogiai bendrauti su dukra K. G. Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklausomai nuo dukters buvimo vietos, pasiimti dukrą iš jos buvimo vietos ir pristatyti į tėvų sutartą vietą.
• N. B. iš anksto susitarus su A. G., N. B. turi teisę bendrauti su dukra K. G. pusę K. G. mokinių rudens, žiemos (Romos katalikų šv. Kalėdų), pavasario (Romos katalikų šv. Velykų), vasaros atostogų laiko Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos iš anksto su A. G. suderintu laiku ir pristatant į jos gyvenamąją vietą.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., a.k(duomenys neskelbtini) 106,50 Lt (vieną šimtą šešis litus) sumokėto žyminio mokesčio ir 2115 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiolika litų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovo A. G., a.k(duomenys neskelbtini) 25,50 Lt (dvidešimt penkis litus 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                      Daina Lisaitė