Civilinė byla Nr. 2S-1352-520/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.3.,122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ prašymas dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagal ieškovo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos ieškinį atsakovui DUAB „Baltijos garantas“, peržiūrėjimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (toliau Draudimo priežiūros komisija) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ visuotinį akcininkų susirinkimą pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B.. Nurodė, kad jis (ieškovas), įvertinęs aplinkybes, susijusias su atsakovo valdybos nariu J. B., nustatė, jog šis valdybos narys neatitinka Draudimo įstatymo 20 str. 4 d. įtvirtino imperatyvaus reikalavimo, todėl 2008-09-09 priėmė nutarimą „Dėl DUAB „Baltijos garantas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įpareigojimo“, kuriuo įpareigojo atsakovo visuotinį akcininkų susirinkimą iki 2009-01-01 J. B. pakeisti. Šis nutarimas nebuvo apskųstas, atsakovas 2008-12-29 raštu prašė pratęsti terminą iki 2009-03-01 dėl to, kad J. B. asmeniškai vedė derybas su strateginiu investuotoju, taip pat nebuvo asmens, galinčio J. B. pakeisti, todėl atšaukus J. B. įgaliojimus bendrovės organas negalėtų priimti sprendimų dėl bendrovės veiklos. Kadangi atsakovas nutarime nurodyto įpareigojimo neįvykdė, draudimo įmonės valdybos nariu negali būti asmuo, kurio reputacija nėra nepriekaištinga, todėl buvo pažeistas viešasis interesas, o ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių ieškovo Draudimo priežiūros komisijos ieškinį tenkino, t. y. įpareigojo atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ visuotinį akcininkų susirinkimą per 40 dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B., išaiškino atsakovui, kad per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo už akių, jam bus skirta 1000 Lt bauda. Sprendimas už akių priimtas dėl to, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 20 str. 4 d., Akcinių bendrovių įstatymo 33 str. 3, 9 d., padarė išvadą, jog pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą.
Atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas neįvertinus visų bylos duomenų, formaliai įvertinus ieškovo motyvus ir prielaidas bei yra neteisingas. Jis (atsakovas) nesiekė vilkinti bylos, piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl įmonėje nuo 2009-01-20 susiklosčiusios sudėtingos situacijos, t. y. dėl to, kad ieškovas 2009-01-20 nutarimu sustabdė jo draudimo veiklos licenciją ir dėl to buvo atleista didžioji dalis darbuotojų, teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti įmonės administracijai. Teismas netinkamai įvertino jo 2008-12-29 prašymą pratęsti terminą ir jame nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovas 2008-12-23 buvo išdavęs strateginiam investuotojui leidimą įsigyti jo akcijas, derybas su investuotoju vedė J. B., ieškovui buvo pateikti visi duomenys, susiję su strateginiu investuotoju, todėl šie dokumentai nebuvo pakartotinai pateikti su 2008-12-29 prašymu. Teismas, vertindamas jo prašymą ieškovui ir ieškovo atsisakymą tenkinti jo 2008-12-29 prašymą, neįvertino galimos reikšmės ir pasekmių viešajam interesui. Teismas visiškai nevertino ieškovo 2008-09-09 nutarimo turinio, neatsižvelgė į tai, jog apskųsti šį ieškovo nutarimą buvo jo teisė, bet ne pareiga, tačiau tai, jog jis nutarimo neskundė, nereiškia, kad teismas neturėjo pareigos įvertinti šį įrodymą. Ieškovo 2008-09-09 nutarime nurodytos priežastys, dėl kurių J. B. pripažintas nebesantis nepriekaištingos reputacijos, yra tik ieškovo savivalė dėl labai subjektyvių priežasčių, nutarime nurodytos priežastys nėra reikšmingos, kad asmuo būtų pripažintas netekusiu reputacijos. Ieškovas neįrodinėjo Draudimo įstatymo 11 str. 4 d. nurodytų aplinkybių. Teismas nevertino ieškovo nutarimo turinio, to, jog yra išnykęs pagrindas taikyti Draudimo įstatymo 11 str. 1 d., todėl neteisėtų dokumentų pagrindu bei remdamasis išnykusiomis aplinkybėmis priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas neskundė ieškovo Draudimo priežiūros komisijos 2008-09-09 nutarimo, šis nutarimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Taip pat teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui 2009-02-25 buvo įteiktas tinkamai, t. y. atsakovo darbuotojai – bendrovės personalo vadybininkei I. A., atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui ar prašymui pateikti, nes sprendimas už akių buvo priimtas tik 2009-04-01. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, įrodymų, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarime nurodytus išaiškinimus, priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, pažeidžiantis jo teises ir vertintinas kaip sankcija jam už tai, kad jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes iš sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas nevertino įrodymų turinio. Teismas netinkamai įvertino jo nurodytas faktines aplinkybes, kad tuo metu, kai jam buvo atsiųstas ieškinys, bendrovėje buvo sudėtinga situacija, 2009-01-20 ieškovo nutarimu atsakovui buvo laikinai sustabdyta draudimo veiklos licencija, vyko įmonės struktūriniai pasikeitimai, buvo ženkliai sumažintas darbuotojų skaičius, dėl to teismo siųsti dokumentai nebuvo pateikti įmonės administracijai, vadovui, kad šis laiku priimtų sprendimą dėl atsiliepimo pateikimo. Teismas priėmė sprendimą už akių formaliai, neįvertinęs bylos duomenų, todėl sprendimas yra neteisingas. Jis nesiekė vilkinti proceso, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teismas netinkamai įvertino jo 2008-12-29 prašymą ieškovui, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo žinoma apie tai, kad vyksta derybos su strateginiu investuotoju, kad ieškovui buvo pateikti visi reikalingi duomenys ir informacija, susijusi su šiomis aplinkybėmis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 2008-12-29 prašymas nėra pagrįstas įrodymais. Taip pat teismas neįvertino ieškovo 2008-09-09 nutarimo turinio, neatsižvelgė į tai, jog apskųsti šį ieškovo nutarimą buvo jo teisė, bet ne pareiga, tačiau tai, jog jis nutarimo neskundė, nereiškia, kad teismas neturėjo pareigos įvertinti šį įrodymą. Ieškovo 2008-09-09 nutarime nurodytos priežastys, dėl kurių J. B. pripažintas nebesantis nepriekaištingos reputacijos, yra tik ieškovo savivalė dėl labai subjektyvių priežasčių. Teismo sprendimo už akių priėmimo metu buvo atsiradusios ATPK 36 str. numatytos pasekmės Ieškovas neįrodinėjo Draudimo įstatymo 11 str. 4 d. nurodytų aplinkybių. Teismas nevertino ieškovo nutarimo turinio, to, jog yra išnykęs pagrindas taikyti Draudimo įstatymo 11 str. 1 d., todėl neteisėtų dokumentų pagrindu bei remdamasis išnykusiomis aplinkybėmis priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą. Teismas neanalizavo jo pareiškime dėl sprendimo už akių atnaujinimo nurodytų aplinkybių, o vertino tik tai, kad jis neskundė ieškovo priimto nutarimo.
Ieškovas Draudimo priežiūros komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl kurių atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepripažino svarbiomis. Apelianto argumentai, kad apie ieškinį atsakovas sužinojo tik gavęs sprendimą už akių, vertintini kritiškai, nes jis informavo atsakovą, kad kreipėsi į teismą. Atsakovas neneigia, jog teismo siųsti dokumentai jam buvo įteikti, o jo nurodytos priežastys nepripažintinos objektyviomis ir yra itin subjektyvios, liudijančios atsakovo nesugebėjimą tinkamai organizuoti savo veiklą. Dėl to atsakovui tenka pareiga prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo 2008-12-29 prašymo pratęsti 2008-09-09 nutarime nurodytą terminą pakeisti valdybos narį J. B. yra teisiškai nepagrįsti, kadangi imperatyvi Draudimo įstatymo 20 str. 4 d. nuostata jam (ieškovui) tokių įgaliojimų nesuteikia. Kadangi atsakovas iki šiol nėra įvykdęs 2008-09-09 nutarimo, darytina išvada, kad atsakovas siekė ir tebesiekia kuo ilgiau vilkinti imperatyvaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitinkančio valdybos nario pakeitimą. Atsakovas nepagrįstai atskiruoju skundu bando ginčyti jo 2008-09-09 nutarimą, kadangi teisę apskųsti minėtą nutarimą jis galėjo Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka, todėl šie argumentai taip pat atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Nors atsakovas teigia, kad teismo sprendimo už akių priėmimo metu buvo atsiradusios ATPK 36 str. numatytos pasekmės, tačiau ši teisės norma galėtų būti reikšminga nebent tuo atveju, jei pats teismas spręstų klausimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Teismas 2009-04-29 nutartimi atnaujino atsakovui praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nors atsakovas pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių. Be to, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengė ne atsakovo darbuotojas, o advokatas. Atsakovas visus jam siųstus dokumentus gavo be jokių kliūčių, todėl priežastys, dėl kurių atsakovas praleido terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra subjektyvios ir teismas neturėjo atnaujinti termino atsakovui pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas reikštų proceso užvilkinimą ir atsakovo piktnaudžiavimą procesu.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti tenkinamas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių ir tenkindamas ieškovo Draudimo priežiūros komisijos ieškinio reikalavimą, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, nors tai draudžia imperatyvios civilinio proceso kodekso normos (CPK 266 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2009-04-01 priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, jog atsakovas DUAB „Baltijos garantas“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovo Draudimo priežiūros komisijos ieškinį civilinėje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o ieškovas ieškinyje buvo pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ visuotinį akcininkų susirinkimą pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B.. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių įpareigojo atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ visuotinį akcininkų susirinkimą per 40 dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B..
CPK 287 str. nustato, jog neatvykusi į teismo posėdį šalis (nepateikusi atsiliepimo į ieškinį) sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Pagal CPK 288 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarimu pripažino, kad CPK 288 str. 4 d. ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Konstitucinio Teismo nutarime buvo nurodoma, kad sprendimui už akių priimti CPK yra nustatytos griežtos sąlygos, kad toks sprendimas gali būti priimamas tik tada, kai yra visos numatytos sąlygos, t. y. tam tikrų CPK numatytų sąlygų visuma. Taip pat buvo pabrėžta, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir netenkindamas šio pareiškimo, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarime nurodytus išaiškinimus, nepaisė CPK imperatyvių nuostatų, draudžiančių spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ir dėl J. B. teisių ir pareigų, tačiau jis į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, nors tai privalėjo padaryti pats teismas iki buvo priimtas sprendimas už akių. Pažymėtina, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas nepagrįstai yra nustatęs, jog J. B. nėra nepriekaištingos reputacijos, nurodomi argumentai apie J. B.. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškime nurodytas aplinkybes taip pat nedalyvaujant (nesuteikiant teisės būti išklausytam) J. B..
Pagal bylos duomenis DUAB „Baltijos garantas“ valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovas ir 3 asmenų valdyba. J. B. yra valdybos narys. Ieškovas Draudimo priežiūros komisija 2008-09-09 nutarimu Nr. N-143 nutarė įpareigoti atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ visuotinį akcininkų susirinkimą iki 2009-01-01 pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B. ir pateikti Draudimo priežiūros komisijai tai patvirtinančius įrodymus. Šiame nutarime nustatyta, kad Draudimo priežiūros komisija 2008-05-26 atlikusi DUAB „Baltijos garantas“ tikslinį patikrinimą, nustatė, jog DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narys (jos pirmininkas) J. B. naudodamasis užimamomis pareigomis, daro įtaką priimant DUAB „Baltijos garantas“ sprendimus, kurie neatitinka šios draudimo įmonės interesų. Taip pat valdybos narys (jos pirmininkas) J. B. nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Dėl to Draudimo priežiūros komisija padarė išvadą, kad J. B. reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga. Šiame nutarime nurodyta, kad 2007-11-23 Draudimo priežiūros komisija DUAB „Baltijos garantas“ valdybos nariui (jos pirmininkui) J. B. skyrė 3000 Lt baudą už ATPK 1728 str. Reikalavimų pažeidimą (b. l. 5-6). Kadangi atsakovas neįvykdė ieškovo įpareigojimo iki 2009-01-01 pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B., ieškovas 2009-02-06 kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir prašė įpareigoti atsakovo DUAB „Baltijos garantas“ visuotinį akcininkų susirinkimą pakeisti DUAB „Baltijos garantas“ valdybos narį J. B.. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad J. B. neatitinka Draudimo įstatymo 20 str. 4 d. numatyto reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos ir ieškinio reikalavime nurodė apie tai, kad J. B. turi būti pakeistas, tačiau ieškinyje nenurodė, jog J. B. yra byloje dalyvaujantis asmuo (trečiasis asmuo). Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė, iškėlė civilinę bylą, išsiuntė atsakovui ieškinį ir pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame nurodė, kad atsakovas turi per 15 dienų nuo ieškinio gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, nesiėmė priemonių, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtrauktas trečiasis asmuo J. B., kuriam būtų suteikta teisė teikti atsiliepimą į ieškinį, argumentus, atsikirtimus į ieškinį (CPK 47, 225 str. 1 d.).
Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje „nusprendimas“ suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).
Nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo pagrindu J. B. bus atšauktas iš valdybos narių, jis yra susijęs materialiniais teisiniais santykiais su atsakovu taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jo teisių apimčiai, sprendimas blogina jo teisinę padėtį. Dėl to, nagrinėjant ieškovo ieškinį šioje byloje, J. B. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turėjo būti įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 37 str. 1 d., 47 str.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo ieškinį, sprendė dėl J. B. teisių ir pareigų, neįtraukdamas jo į bylą. Sprendimas už akių, nepaisant vienos šalies pasyvumo, negali būti priimtas, jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių formalus bylos nagrinėjimas priimant sprendimą už akių nėra galimas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2009-04-01 negalėjo priimti sprendimo už akių neįtraukęs į bylos nagrinėjimą J. B., nesuteikdamas jam galimybės pateikti atsiliepimą į ieškinį ir neišnagrinėdamas šio asmens atsikirtimų į ieškinį. Kadangi nebuvo sąlygų tam, jog būtų priimtas sprendimas už akių, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės: sprendimas už akių panaikintinas, atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės ir perduotina byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.
Kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai Danutė Kutrienė
Algirdas Auruškevičius