Adm. byla Nr. ATP-47-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01310-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukta, nesant A. V. veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėčių,
n u s t a t ė :
A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011-05-04, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę, nesuvaldė automobilio nepasirinkęs saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, apgadino transporto priemonę ir tvorą, be to, A. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 ir 234 p. reikalavimus.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-11-05 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant A. V. veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau - Komisariatas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-05 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Komisariato teigimu, A. V. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų J. Š., A. S., A. G. ir M. G. parodymais, kurie yra objektyvūs, nuoseklūs ir remiantis jais galima neginčytinai patvirtinti, kad įvykio metu automobilį vairavo A. V.. Be to, Vilniaus rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje 2011-05-04, 20.11 val., yra užregistruotas pranešimas apie eismo įvykį, apie kurį telefonu pranešė J. Š.. Ji pranešė policijai, kad matė, kaip automobiliu „Audi 80“ važiavo vaikinai, iš kurių vienas vairuotojas, ir jie pėsčiomis pasišalino iš įvykio vietos. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi R. S. ir I. S. parodymais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių kitų liudytojų parodymų matyti, jog būtent jie padėjo A. V. nuslėpti padarytus teisės pažeidimus ir išvengti atsakomybės. R. S. važiavo automobilyje kartu su A. V., o I. S. atvežė į eismo įvykio vietą M. V., kuri prisiėmė atsakomybę dėl sūnaus veiksmų. Kiti A. V. naudai liudiję asmenys - A. K. ir J. Š. - yra jo draugai ir taip pat suinteresuoti administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi.
Komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas formaliai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės nepateikdamas tokio procesinio sprendimo priėmimo motyvų, neanalizuodamas įrodymų turinio ir jais nustatytų aplinkybių.
Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta A. S. parodė, kad ji kartu su J. Š., M. G. ir A. G. parašė 2011-05-05 pareiškimą dėl įvykio prie koplyčios, esančios (duomenys neskelbtini) k. 2011-05-04, prieš 20 val., ji kartu su kaimyne J. Š. ir savo dukra ėjo į parduotuvę. Vos išėjus, išgirdo didelį triukšmą iš centro pusės. Pamatė dideliu greičiu važiuojantį tamsiai pilkos spalvos automobilį „Audi 80“, prie vairo buvo A. V., šalia sėdėjo R. S., ant galinės sėdynės sėdėjo dar keli vaikinai. Ji matė pravažiuojantį automobilį kelių metrų atstumu. Iš karto po triukšmo praėjus kelioms sekundėms, pralėkė minėta transporto priemonė, kuri netrukus pasuko į kairę ir nuvažiavo garažų link. Automobilis „Audi 80“ sustojo prie garažų, nuo jų apie 20 metrų. Jos paėjo truputį, netrukus išbėgo iš automobilio jaunuolis, sėdėjęs ant galinės sėdynės, pribėgo prie jų ir pasakė, kad A. V. pasiūlė pavežti jį, A. V. padarė viską. Po to, A. S. kartu su J. Š. ir savo dukra nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir priėjo prie automobilio, prie kurio stovėjo A. V., R. S. ir dar du vaikinai. Tada pastebėjo, jog buvo apgadinti automobilio kairės pusės stiklai, sparnai, taip pat padanga. Nuėjus į kalnelį, jos pamatė, kad buvo apgadinta koplyčios medinė tvora. Matėsi, kad ten buvo įvažiuota. Grįžus atgal prie automobilio, buvo bendraujama su vaikinais. A. V. buvo šoko būsenoje, jis stovėjo nuleidęs galvą. R. S. prašė nekviesti policijos. J. Š. paskambino policijai. Pradėjo rinktis žmonės. Jos nuėjo į A. S. namą. Pamatė, kad prie automobilio „Audi 80“ atvažiavo M. V., kurią atvežė I. S. sidabrinės spalvos automobiliu „VW Golf“. Tuo metu buvo vaikinai. M. V. priėjo prie sūnaus ir nualpo. Paskui ją įsodino į automobilį „VW Golf“ (b.l. 61-62).
Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. Š. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir liudytoja A. S. (b.l. 63-64).
Ataskaitoje apie eismo įvykį užfiksuota, kad 2011-05-04, 20.11 val., buvo gautas pranešimas, jog pilkos spalvos automobilis „Audi 80“, (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į bažnyčios tvorą, stipriai ją apgadino ir bandė važiuoti toliau, tačiau sustojo, du važiavę vaikinai, vienas iš jų vairuotojas, pėsčiomis pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 4).
Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. G. parodė, kad parašė pareiškimą policijai dėl 2011-05-04 įvykio prie koplyčios Sodų g. Ji kartu su vyru M. G. važiavo iš Vilniaus apie 19.45-19.50 val., kai dukra E. G. paskambino ir pranešė, jog A. V. padarė avariją. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. apie 20 val. Privažiavus, pastebėjo daug žmonių, apgadintą tvorą. Prie jų atvažiavo M. V., kurią atvežė I. S.. Privažiavo prie koplyčios ir išlipo ten. M. V. pasakė kažką negražaus sūnaus atžvilgiu. A. G. nesuprato iš M. V., kad ši vairavo automobilį. Suprato, kad M. V. ieško sūnaus. Po to, M. V. ir I. S. nuvažiavo (b.l. 65).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. G. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir liudytoja A. G. (b.l. 66).
Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį „Audi 80“, (duomenys neskelbtini) vairavo A. V.. Tą patvirtino liudytojos A. S. ir J. Š., betarpiškai mačiusios minėtos transporto priemonės vairuotoją. Automobilis „Audi 80“ pravažiavo šalia minėtų liudytojų kelių metrų atstumu, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena netoli jų, todėl nėra pagrindo abejoti jų nurodyta vairuotojo tapatybe. Nors A. S. ir J. Š. nematė paties eismo įvykio, tačiau jos parodė, kad po išgirsto triukšmo netrukus, praėjus kelioms sekundėms, pravažiavo automobilis „Audi 80“. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad asmuo, padaręs eismo įvykį ir pravažiavęs pro liudytojas A. S. ir J. Š., buvo tas pats. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių A. S. ir J. Š. būtų suinteresuotos duoti melagingus parodymus, nepagrįstai apkalbėti A. V., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka jų rašytinius paaiškinimus ir rašte Vilniaus rajono policijos komisariatui nurodytas aplinkybes (b.l. 3, 12, 17). Jos buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b.l. 57). Todėl minėtų liudytojų parodymai laikytini patikimais.
A. V. paaiškino, kad jis eismo įvykio metu nevairavo automobilio „Audi 80“, o tuo metu buvo kartu su P. Z. prie upės, kur žvejojo (b.l. 60-61). Tą patį nurodė ir P. Z. (b.l. 79-80). Tačiau tokia jų versija paneigta liudytojų A. S. ir J. Š. patikimais ir objektyviais parodymais. Be to, A. V. ir P. Z. nurodytos aplinkybės nėra visiškai nuoseklios. Jie rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad 2011-05-04, apie 13-14 val., jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. prie upės žvejoti, o grįžo kitą dieną, apie 10-11val. (b.l. 24-25). Kita vertus, A. V. ir P. Z. teismo posėdžio metu jau nurodė, kad nuvyko prie upės žvejoti 2011-05-04, apie 10 val. P. Z. papildomai parodė, kad jie grįžo kitą dieną po pietų.
Teismo posėdyje liudytoja apklausta M. V. parodė, kad 2011-05-04 ji susipyko su vyru, kuris sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Ji neatsimena, kaip sėdo prie automobilio „Audi 80“ vairo, privažiavo (duomenys neskelbtini) k., greitis buvo nemažas, įsirėžė į tvorą. Po to, ji nuriedėjo žemyn iki garažų, įsuko į posūkį ir sustojo. Pasak M. V., ji pastambino I. S. pranešti apie eismo įvykį būdama automobilyje (b.l. 66). Kita vertus, atsakydama į advokato klausimą, ji paaiškino, jog skambino I. S. būdama prie koplyčios (b.l. 67). Be to, M. V. parodė, kad ji pėsčia nuėjo prie tvoros, o I. S. automobiliu „VW Golf“ privažiavo prie tvoros, tačiau tai prieštarauja liudytojų A. G. ir M. G. parodymams, kad I. S. atvežė M. V. automobiliu „VW Golf“ prie koplyčios. Liudytojų A. G. ir M. G. yra nuoseklūs, objektyvūs ir jais nėra pagrindo abejoti. Be to, liudytoja I. S. teismo posėdyje parodė, kad jai paskambino M. V., kuri pasakė, jog įvažiavo į koplyčios tvorą. Ji nuvažiavo 250-300 metrų nuo koplyčios tvoros, užvažiavo į kairę, ten stovėjo automobilis, o prie jo - M. V.. I. S. pasakė M. V. nuvažiuoti į įvykio vietą (b.l. 80). I. S. rašytiniuose parodymuose užfiksuota, jog ji nuvažiavo prie koplyčios, prie kurios buvo M. V., ši įsėdo į automobilį „VW Golf“ ir jos kartu nuvažiavo prie automobilio „Audi 80“ (b.l. 23). Taigi, šiuo atveju tarpusavyje prieštarauja liudytojų M. V. ir I. S. parodymai dėl vietos, kur I. S. rado M. V., taip pat I. S. nenuosekliai aiškino šią aplinkybę proceso metu.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su draugais A. K., J. S. ir J. Š. stovėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) k. Jie matė, kaip pravažiavo pilkos spalvos automobilis „Audi 80“. Pravažiavus automobiliui, jie išgirdo stabdžių garsą. Automobilis nuvažiavo tolyn. Jie nuėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo M. V.. Automobilis stovėjo prie garažų. Jie bandė patraukti automobilį nuo kelio, po to pribėgo kiti gyventojai. Jie negalėjo patraukti transporto priemonės, kadangi buvo sulūžęs ratas. Pasak R. S., jis nematė A. V. (b.l. 81). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad išgirdus smūgius, jis kartu su R. S. nuėjo į apačią ir pamatė, jog transporto priemonėje sėdi M. V., kuri pasakė, kad jai viskas tvarkoj ir yra sveika. Tada atėjo J. Š. ir J. S. (b.l. 82). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. Š. taip pat parodė, kad R. S. ir A. K. nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko nuvažiavusiam automobiliui, po kiek laiko priėjo jis (J. Š.) ir J. S. (b.l. 82). Liudytoja M. V. parodė, kad ji išlipo iš transporto priemonės, tada priėjo R. S., A. K., J. Š. ir J. S. (b.l. 66). Taigi, liudytojo R. S. parodymai prieštarauja A. K. ir J. Š. parodymams dėl to, kiek iš jų, išgirdę triukšmą, iš karto nuėjo prie automobilio. Liudytoja M. V. nepatvirtino liudytojo A. K. ir J. Š. parodymų dėl šios aplinkybės. Be to, priešingai nei teigia R. S., A. K. neminėjo, jog jie bandė patraukti sustojusį automobilį iš vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad priėję prie automobilio „Audi 80“, jie pamatė prie transporto priemonės stovinčią M. V. (b.l. 22), kas prieštarauja jo ir A. K. teismo posėdyje duotiems parodymams, jog tuo metu ji sėdėjo automobilyje.
Atsižvelgiant į minėtus liudytojų M. V., R. S., I. S., A. K. ir J. Š. parodymus, nėra pagrindo jais remtis, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, be to, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems patikimiems įrodymams, todėl jais nėra pagrindo vadovautis nustatant šiai administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi, nenustatyta, kad eismo įvykį sukėlė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos M. V.. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad liudytojų P. Z. ir M. V. parodymai yra galimai melagingi, kadangi jie, būdami įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus, akivaizdžiai prieštaraujančius administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, P. Z. ir M. V. atžvilgiu yra iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1872 str., padarymo.
Anksčiau aptarti liudytojų A. S., J. Š., A. G. ir M. G. parodymai, eismo įvykio schema (b.l. 6), tarnybinis pranešimas (b.l. 9), kiti rašytiniai įrodymai (b.l. 3-4) vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilis „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Tvoros ir transporto priemonės apgadinimo pobūdis, A. V. veiksmai po eismo įvykio patvirtina, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Todėl darytina išvada, kad A. V. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda) (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, nedirba, mokosi), nuobaudos tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus administracines nuobaudas, didesnes nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose įtvirtintas nuobaudų vidurkis. Pabrėžtina, kad įsiteisėjus nutarimui, spręstinas M. V. 2011-05-04 surašyto administracinio nurodymo panaikinimo klausimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 5 p.,
n u t a r ė :
tenkinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: A. V. nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirti 160 (šimto šešiasdešimties) litų baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – 3 600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirti A. V. galutinę nuobaudą – 3 600 (trijų tūkstančių šešių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.
Išaiškinti A. V., kad jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie priimtą nutarimą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1872 str. už tai, kad ji, Vilniaus rajono apylinkės teisme, esančiame Kalvarijų g. 28, Vilniuje, 2011 m. rugsėjo mėn. 13 d. teismo posėdžio metu, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1872 str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2011-05-04 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus raj, kurio metu buvo apgadinta tvora ir automobilis, metu automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, M. V., o ne jos sūnus A. V..
Iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą P. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1872 str. už tai, kad jis, Vilniaus rajono apylinkės teisme, esančiame Kalvarijų g. 28, Vilniuje, 2011 m. spalio mėn. 11 d. teismo posėdžio metu, būdamas pasirašytinai įspėtas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1872 str. dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2011-05-04 eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus raj., metu A. V. su juo žvejojo prie Neries (duomenys neskelbtini) kaime, ir eismo įvykio vietoje A. V. nebuvo.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjas Artūras Pažarskis