Civilinė byla Nr. e2-903-1120/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3258-392/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       UAB „Čelta“ 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka apklausiant kredito sutartį sudariusią S. V. UAB „Čelta“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog sužinojo, kad teismai ginčą išsprendė ne tik nesupratę bylos ir neatskleidę jos esmės, bet sąmoningai siekdami nuslėpti banko įvykdytą apgaulę (klaidinimą). UAB „Čelta“ pažymėjo, kad praėjus pusmečiui nuo kreditavimo sužinota, kad bankas teikė kreditą tik 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, kai kredito gavėjas net nežinojo, kad toks yra. Teismas dėl esminių kredito sutarties sąlygų nepasisakė. 

3.       2019 m. gegužės 5 d. UAB „Čelta“ pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį paskolos išieškojimą ir kitus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad UAB „Čelta“ ne pirmą kartą kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad UAB „Čelta“ remiasi tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pakartotinis, pateiktas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, todėl jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti, išspręsti ginčą iš esmės, išsamiai įvertinus visas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dalyvaujant buvusiems banko darbuotojams bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Teismai absoliučiai nesuprato bylos, neatskleidė bylos esmės. Rinkos vertės dydžio 3 mln. Lt realumas niekuo nepagrįstas. Esminės sąlygos (kreditavimo tikslas ir įstatyminė sutarčių sudarymo norma) neįvykdytos, o teismai dėl to nepasisakę kredito sutartį paliko galioti. Teismas absoliučiai nenagrinėjo bylos, nesiaiškino aplinkybių, nors buvo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisingai išspręsti šalių ginčą galima tik apklausus kredito ekspertę S. V.

6.2.                      Sužinota nauja esminė aplinkybė, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimo panaudojimas grįstas 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos kredito sutarties dėl preliminarios vertinimo ataskaitos įrašu, kai preliminari vertinimo ataskaita nuo 2008 m. sausio 31 d. nebegaliojo. Taigi, 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos panaudojimas (be UAB „Čelta“ žinios) buvo niekuo nepagrįstas. Preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos klausimas sukurtas dirbtinai, nes nesuprantama kaip turto vertinimo ataskaitą galima įvardyti preliminaria. Tuo siekiama pateisinti banko įvykdytą apgaulę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

8.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Dėl UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad teismas nenagrinėjo bylos, nesiaiškino aplinkybių, nepagrįstai nedarė žodinio posėdžio ir nepagrįstai nepakvietė į jį kredito ekspertės, apeliacinis teismas pažymi, kad visa tai negalėjo būti atlikta, nes 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas tik UAB „Čelta“ prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas.

10.       CPK 370 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Taigi, prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas iš esmės tik tada, jeigu teismas nutaria priimti prašymą atnaujinti procesą. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Čelta“ prašymą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentai, susiję su nenagrinėta byla ir neištirtomis aplinkybėmis (šios nutarties 6.1 punktas), atmetami kaip nepagrįsti. Atitinkamai, tais pačiais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas ir atskirajame skunde suformuluotas prašymas išspręsti bylą iš esmės, nagrinėjant ją žodinio proceso tvarka. Prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo UAB „Čelta“ iš esmės sieja su tuo, kad žodinio proceso metu turėtų dalyvauti buvę banko darbuotojai, tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad šioje byloje atskirojo skundo argumentų pagrindu spręstina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą atsisakė priimti. Apeliaciniame procese sprendžiant šį klausimą liudytojų parodymai nėra aktualūs, nes tai galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų priimtas ir jo nagrinėjimo metu būtų nuspręsta atnaujinti procesą, t. y. pakartotinai nagrinėjant bylą iš esmės.

11.       CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (4 punktas), teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (5 punktas)). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Čeltos“ prašymas yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni prašymai, kurie buvo netenkinti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018) arba, kuriuos buvo atsisakyta priimti (dalis nutarčių yra neįsiteisėjusios). Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo tai, kad UAB „Čelta“ 2019 m. balandžio 30 d. pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu.

13.       Pažymėtina, kad apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo yra nustatyti CPK 374 straipsnyje, numatančiame, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Aiškindamas šią kodekso nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šia nuostata, be kita ko, yra siekiama užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais asmuo grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei asmuo grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra pakartotinai teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

14.       Nagrinėjamu atveju UAB „Čelta“ prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad sužinota iš esmės nauja esminė aplinkybė, jog 2008 m. sausio 31 d. vertinimo panaudojimas grįstas 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos kredito sutarties dėl preliminarios vertinimo ataskaitos įrašu, kai preliminari vertinimo ataskaita nuo 2008 m. sausio 31 d. nebegaliojo. Iš pateikto prašymo turinio galima daryti išvadą, kad UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

15.       Kaip minėta, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju UAB „Čelta“ kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos faktines aplinkybes nurodė aplinkybes iš esmės tapačias anksčiau nurodytoms faktinėmis aplinkybėms (faktinės aplinkybės, susijusios su 2008 m. sausio 31 d. vertinimo panaudojimu), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.

16.       Dėl UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentų, kad teismai nepasisakė dėl to, jog esminės sąlygos (kreditavimo tikslas ir įstatyminė sutarčių sudarymo norma) nebuvo įvykdytos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys. Nors toms pačioms faktinėms aplinkybėms atskirajame skunde suteikta šiek tiek kitokia (papildomai motyvuota) teisinė prasmė, pažymint, kad nurodomos aplinkybės anksčiau bylą nagrinėjusių teismų tam tikrais aspektais nebuvo vertinamos, tačiau tuo nepaneigiama teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą ne tik tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet ir tuo pačiu faktiniu pagrindu (dėl tų pačių anksčiau proceso atnaujinimo klausimą jau nagrinėjusių teismų įvertintų aplinkybių).

17.       Dėl UAB „Čelta“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. UAB „Čelta“ nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. pateikto prašymo pagrindu užvesta civilinė byla. UAB „Čelta“ prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir yra reali teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl spręsti dėl UAB „Čelta“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo.

18.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

19.       UAB „Čelta“ prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pridėjo mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad R. S. 2019 m. gegužės 5 d. sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Iš mokėjimo nurodymo taip pat matyti, kad pradinis mokėtojas yra A. K. Č. (civilinė byla Nr. eA2-3258-392/2019). CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Čelta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo priimtas ir nagrinėtas, 2019 m. gegužės 5 d. sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis grąžinamas pradiniam jo mokėtojui – A. K. Č. Pagal CPK 87 straipsnio 3 dalį, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėja                                                      Agnė Tikniūtė