Civilinė byla Nr. 2A-1462-436/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01538-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.6. 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geosoma“ dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir 2010 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo teisėta ir galiojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjos A. Ž. 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo buvo atsisakyta ieškovui parduoti žemės sklypus; 2) pripažinti, kad 9,48 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo (pažymėto 1992 m. vasario 6 d. žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž6-724 patvirtinto, 2010 m. parengto Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, pažymėto bloke Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (suteikto A. P. pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio 1991 m. gruodžio 17 d. Valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 144), pirkimo – padavimo sutartis tarp A. P. ir Kaišiadorių (rajono) valdybos, kurios teises ir pareigas valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, sudaryta 2010 m. gruodžio 31 d., yra teisėta ir galiojanti.

2.       Ieškovas nurodė, kad Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečio ūkiui steigti“ jam buvo skirtas 9,48 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, žemę reikėjo išsipirkti. Ieškovo teigimu, jis tai padarė 1998 m. gruodžio 31 d., sumokėjęs 1 627 Lt ir 320 Lt investiciniais čekiais, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis pateikus apmokėjimo duomenis sudaryta nebuvo. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities 2010-05-08 įsakymo Nr. 02-04-3045 pakeitimo ir T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintas Kaišiadorių rajono T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, kuriame nurodyta, kad ieškovui, suprojektuoti 19 valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų bendro 97,80 ha ploto. Kaišiadorių skyrius 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.45)-1646 ieškovą informavo, kad per 6 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos turi pateikti parduodamų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tuo pagrindu ieškovas kreipėsi į UAB „Geosoma“, su kuria 2013 m. birželio 14 d. sudarė kadastrinių darbų sutartį Nr. 13/24 dėl sklypų kadastrinių matavimo atlikimo, tačiau kadastrinių matavimų nebuvo įmanoma atlikti dėl skyriaus veiksmų (matininkams nebuvo išduoti reikalingi dokumentai, kurių pagrindu galima būtų nustatyti žemės sklypų ribų posūkių taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje). 2014 m. rugsėjo 15 d. Kaišiadorių skyriaus vedėja A. Ž. priėmė įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941, kuriuo atsisakė ieškovui parduoti sklypus. Ieškovas teikė prašymą pratęsti terminą kadastro duomenų byloms pateikti, tačiau šis prašymas net nebuvo svarstomas. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad 9,48 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1992 m. vasario 6 d., todėl šiam žemės sklypui jam nereikėjo atlikti naujų matavimų.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintų Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendintino darbų apmokėjimo taisyklių 2 punktą, asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai, taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai. Papildomai nutarimo 2.5 punktas numato, kad įgyvendinimo darbai asmens lėšomis turi būti apmokėti per 6 mėn. nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Per nustatytą 6 mėnesių terminą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nepateikus žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. 2010 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir ieškovas pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis, kuriomis ieškovas įsipareigojo sumokėti už projektavimo darbus 1 247,16 Lt, o ne už pačius žemės sklypus, tačiau šiai dienai nėra jų sumokėjęs pilnai. Kaišiadorių skyrius 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.45.)-1646 informavo ieškovą, kad jis per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. 6SD-(14.6.104.)-2549 „Dėl kadastro duomenų bylų pateikimo“ pakartotinai jį informavo, tačiau ir iki nurodytos datos kadastro duomenų bylos Kaišiadorių skyriui nebuvo pateiktos. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei UAB „Geosoma“, su kuria A. P. buvo sudaręs 2013 m. birželio 14 d. kadastrinių darbų rangos sutartį Nr. 13/24, per nustatytą terminą nepateikė žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų, Kaišiadorių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovui žemės sklypų neparduoti. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio ūkio įstatymą pardavimo (Kaišiadorių r.)“ A. P. buvo leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja pateikė ieškovui mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta, kad prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas turi sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt. Tačiau iš ieškovo asmeninės sąskaitos, valstybės vienkartinėmis išmokomis nurodyta suma nebuvo nurašyta į žemės reformos fondo nurodytą sąskaitą, suma buvo nurašyta nuo kitiems asmenims priklausančių sąskaitų, to pasekmė – nebuvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Geosoma“ atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad su ieškovu sudarytos sutarties dėl kadastrinių matavimų nevykdė, kadangi ieškovas nesumokėjo avansinės įmokos už sutartų darbų atlikimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimą teismas grindė šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Dėl įsakymo teisėtumo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovas, siekdamas įsigyti žemės sklypus, turėjo imtis realių priemonių dėl šių sklypų kadastrinių duomenų bylų parengimo. Bylos duomenys patvirtina, jog 2005 m. vasario 17 d. ieškovas pateikė prašymą dėl 9,48 ha žemės įsigijimo ir 2005 m. birželio 30 d. – dėl 100 ha, kur nurodė, kad už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokės savo lėšomis. Tačiau atsakovui 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD –(14.6.45)-1646 informavus, jog jis per 6 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas, ieškovas tik 2013 m. birželio 14 d. su UAB „Geosoma“ sudarė kadastrinių darbų rangos sutartį, o žemės sklypų kadastro duomenų bylos atsakovui nepateikė ir po pakartotinio pranešimo 2013 m. spalio 15 d. Bylos duomenys patvirtina, kad kadastro darbai nebuvo atlikti dėl paties ieškovo veiksmų – ieškovas nesumokėjo bendrovei sutartos kainos.

1.2.                      Dėl reikalingumo 9,48 ha žemės sklypui kadastrinius matavimus atlikti naujai. Teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad valstiečio ūkiui suteikto žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami naujai.

1.3.                      Dėl sutarties galiojimo. Tam, kad ieškovas įgytų nuosavybės teisę į 9,48 žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jam suteiktą valstiečių ūkiui steigti, ieškovas privalėjo atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, t. y. išpirkti žemę išmokėdamas per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio ūkio įstatymą pardavimo (Kaišiadorių r.)“ A. P. leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi šiuo įsakymu, Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja A. P. pateikė mokėjimo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad A. P. perkamos žemės kaina yra 18 429 Lt ir, kad prieš pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį, jis turi sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 1 d. įstatymo dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo 2 punktą tik asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali būti atsiskaitoma perkant žemės sklypus iki 80 ha, kuriais buvo leista naudotis asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymą. Šiuo atveju iš ieškovo asmeninės sąskaitos valstybės vienkartinėmis išmokomis nurodyta suma nebuvo nurašyta į žemės reformos fondo nurodytą sąskaitą, o trečiųjų asmenų sumokėtos lėšos negali būti laikomos tinkamu sutarties įvykdymu minėto įstatymo prasme. Ieškovas įrodymų apie tai, kad valstybės vienkartines išmokas iš pil. M. P. ir M. M. P. investicinių sąskaitų nupirko, nepateikė.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo:

1.1.                      Vyriausybės nutarimo Nr. 967, kuriuo buvo patvirtinta Atsiskaitymo su valstybe už perkamą kaimo vietovėje žemę, mišką ir vandens telkinius apskaičiavimo, išmokėjimo ir apskaitos tvarka (galiojusi iki 1999-05-01), 12 punkte buvo nurodyta, jog Miesto (rajono) valdybai nustatyta tvarka leidus pirkti naudojamą arba suprojektuotą žemės sklypą, parengiamas mokėjimo pranešimas ir žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis. Mokėjimo pranešimas ir sutartis įteikiami arba išsiunčiami pirkėjui. Ginčo situacijoje 1998 m. Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Č. buvo parengtas mokėjimo pranešimas, tačiau neparengta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, nors mokėjimo pranešimas ir pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti parengiamos vienu metu. Ieškovas įvykdė pareigą sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis 737,16 Lt, 1998 m. gruodžio 31 d. – panaudodamas trečiųjų asmenų investicinėse sąskaitose esančias lėšas, tačiau su juo Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta.

1.2.                      1998 m. gruodžio 31 d. ieškovui iš M. P. ir M. M. P. įsigijus investicinius čekius, šie buvo panaudoti 9,48 ha žemės sklypo įsigijimui. Jeigu liktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsakovas nepagrįstai praturėtų, nes jis, kaip Kaišiadorių (rajono) valdybos teisių ir pareigų valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmėjas, neperduotų ieškovo nuosavybėn žemės sklypo bei negalėtų grąžinti investicinių čekių, kurie nebedalyvauja civilinėje apyvartoje. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, nes ieškovas netektų žemės sklypo, už kurį sumokėjo investiciniais čekiais, bei manė, kad atsiskaitymo procedūra atlikta tinkamai.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kauno apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010 nagrinėdamas analogišką bylą pasisakė, jog įvertinus šalių veiksmus sandoriui sudaryti sprendžiama, kad ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieškovas įtrauktas į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sąrašą. Nagrinėjamoje byloje šia pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data laikytina 2010 m. gruodžio 31 d., kuomet Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius įsakymu Nr. Ž6-724 patvirtino 2010 m. Projektą ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašą. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog atsakovas neginčija Valstybinės žemės nuosavybės akto, kuriuo ieškovui buvo suteiktas 9,48 ha žemės sklypas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos ieškovo motyvus visiškai neatsižvelgė.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1.                      Apeliaciniame skunde nenurodoma, dėl ko turėtų būti panaikinta skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su apelianto pirmuoju reikalavimu, t. y. panaikinti 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-941 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus“. Todėl darytina išvada, kad apeliantas sutinka su teismo motyvais ir teisiniais argumentais dėl įsakymo teisėtumo.

2.2.                      Apeliaciniame skunde remiamasi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010, tačiau nurodytos bylos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui, todėl precedentas šiuo atveju netaikytinas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010 buvo nagrinėjamas atvejis, kuomet už žemės sklypą pilietė buvo asmeniškai pilnai sumokėjusi, tuo tarpu šioje byloje tokių duomenų nėra. 

2.3.                      Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir konstatavo, kad iš A. P. asmeninės sąskaitos valstybės vienkartinėmis išmokomis nurodyta suma nebuvo nurašyta į žemės reformos fondo nurodytą sąskaitą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių investicinių čekių pirkimą iš M. P. ir M. M. P.. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat neturi jokių duomenų apie galimai įvykusį investicinių čekių perleidimą.

2.4.                      Šiuo metu ieškovui žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, apskritai negali bti parduota, kadangi jam yra atkurtos nuosavybės teisės į iš viso 11,69 ha. Atkūrus didesnį žemės sklypą nei turėtas valstiečio ūkiui skirtas žemės sklypas, pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. 

9.       Iš apeliacinio skundo dalyko matyti, kad apeliantas (ieškovas) nesutinka su visu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu (prašo panaikinti visą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti), tačiau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję tik su antruoju ieškovo reikalavimu – pripažinti sudaryta, teisėta ir galiojančia 9,48 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – padavimo sutartį tarp A. P. ir Kaišiadorių (rajono) valdybos, kurios teises ir pareigas valstybinės žemės tvarkymo srityje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Apeliantas šioje dalyje su teismo sprendimu nesutinka dėl netinkamo faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės veiksmais žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo procese, vertinimo, taip pat faktinių aplinkybių, susijusių su apmokėjimo už ketinamą pirkti žemės sklypą, vertinimu (CPK 178 straipsnis) bei nukrypimu nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, CPK 4 straipsnis). Toliau teismas pasisakys tik dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl atsakovės veiksmų, susijusių su sutarties dėl 9,48 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sudarymo, vertinimo

10.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1991 m. lapkričio 27 d. Kaišiadorių rajono valdybos potvarkiu Nr. 258-v „Dėl skyrimo valstiečių ūkiui steigti” ieškovui A. P. buvo paskirtas 9.48 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

11.       Žemės suteikimą valstiečio ūkiui steigti tuo metu reglamentavo 1989 m. liepos 4 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio“, galiojęs iki 1999 m. gegužės 19 d., bei Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 161 „Dėl priemonių Valstiečio ūkiui įstatymo nuostatoms įgyvendinti“. Pagal šiuo teisės aktus į žemės fondą buvo paimama žemė iš valstybinio rezervo, valstybinių miškų fondo, tarybinių ūkių, kolūkių ir kitų įmonių bei organizacijų. Iš šio žemės fondo pageidaujantiems ūkininkauti asmenims žemė buvo suteikiama nemokamai. Disponavimo teisė tokia žeme buvo apribota, nes ji negalėjo būti perkama, parduodama, išnuomojama ir įkeičiama. 1991 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Žemės reformos įstatymui, piliečiai, pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavę žemės, ją turėjo išpirkti iš valstybės (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). 

12.       Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės suteiktos pagal Valstiečio ūkio įstatymą pardavimo (Kaišiadorių r.)“ A. P. leista nusipirkti 9,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi šiuo įsakymu, Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja A. P. pateikė mokėjimo pranešimą įvardijant perkamos žemės kainą (18 429 Lt) bei nurodant, kad prieš pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį, jis turi sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt.

13.       Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1995 m. birželio 1 d. įstatymo dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo 2 punktą tik asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis galėjo būti atsiskaitoma perkant žemės sklypus, ne didesnius kaip 80 ha, kuriais buvo leista naudotis asmenims pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Ieškovas pateikė duomenis, kad 1998 m. gruodžio 31 d. už 9,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis iš pil. M. P. ir M. M. P. investicinių sąskaitų (2 t. b. l. 116-117). Duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad trečiųjų asmenų turėtas lėšas valstybės vienkartinėmis išmokomis, jis nusipirko, nepateikė, todėl laikytina, kad aplinkybės apie tinkamai atliktą mokėjimą už žemės sklypą, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

14.       Nustačius, kad prieš pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas neįvykdė savo pareigos sumokėti iš savo asmeninės sąskaitos valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis 737,16 Lt, prielaidų pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį neliko. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo vertinti kaip reikšmingą apeliaciniame skunde nurodomą faktinę aplinkybę apie tai, ar kartu su nurodymu sumokėti reikiamą sumą už ketinamą pirkti sklypą jam buvo pateikta paruošta pati pirkimo – pardavimo sutartis, ar nebuvo.

15.       Iš byloje esančių duomenų apie tolimesnius ieškovo veiksmus galima spręsti, kad jis sutiko su tuo, jog pagal pirmiau pradėtą procedūrą įgyti nuosavybės teisę į 9,48 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galimybių nėra. Tai patvirtina ieškovo 2005 m. vasario 17 d. pateiktas prašymas dėl 9,48 ha žemės įsigijimo, kuriame ieškovas nurodo, kad už žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypų suprojektavimo bei projekto įgyvendinimo darbus apmokės savo lėšomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Ž6-724 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2010-04-08 įsakymo Nr. 02-04-3046 pakeitimo ir T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono T. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir Piliečių, kuriems suprojektuoti parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sąrašas, kuriame nurodyta, kad A. P., be kitų žemės sklypų yra suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) - 9,48 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 59-72). Kaišiadorių skyriaus 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 6SD –(14.6.45)-1646 ieškovas buvo informuotas, kad per 6 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos turi pateikti sklypų kadastro duomenų bylas bei įspėtas, jog per nustatytą terminą nepateikus žemės sklypų kadastro duomenų bylų, suprojektuoti sklypai nebus parduoti (1 t., b. l. 59-60). Šie reikalavimai ketinant pirkti valstybinę žemę yra įtvirtinti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje pakeitimo 22, 23 punktuose.

16.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčo žemės sklypui reikėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus nuo 1994 metų pradėjus veikti naujai valstybinei geodezinių koordinačių sistemai, su kuo manytina sutiko ir ieškovas, 2013 m. birželio 14 d. sudaręs su UAB „Geosoma“ kadastrinių darbų rangos sutartį Nr. 13/24, dėl sklypų kadastrinių matavimų atlikimo (2 t., b. l. 19-20). Kaip patvirtino UAB ,,Geosoma”, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti ieškovui nesumokėjus už ketinamaus atlikti darbus sutartos įmokos, taigi – ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Todėl akivaizdu, kad nustačius aptartas aplinkybes pirmosios instamcijos teismas turėjo pagrindą spręsti apie tai, kad nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti ieškovo reikalavimą pripažįstant ieškovo ir atsakovo 9,48 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį sudaryta, teisėta ir galiojančia.

17.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra reiškiamas reikalavimas grąžinti M. P. ir M. M. P. už ketinamą įsigyti žemę sumokėtų investicinių čekių vertę, todėl apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo nepabaigus žemės pirkimo – pardavimo procedūrų, kaip išeinantis už bylos nagrinėjimo ribų, negali būti sprendžiamas ir kolegija dėl šio argumento plačiau nepasisako.

Dėl nukrypimo nuo teisminės praktikos

18.       Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškomis aplinkybėmis priimtoje nutartyje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010.

19.       Apeliantas teigia, kad nurodytoje byloje teismas pasisakė, jog įvertinus šalių veiksmus sandoriui sudaryti sprendžiama, kad ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus įsakymą, kuriuo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieškovas įtrauktas į asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sąrašą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-498-254/2010 nebuvo ginčo dėl sumokėjimo tinkamumo. Byloje buvo nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius pateikė ieškovei mokėjimo pranešimą, pagal kurį ieškovė sumokėjo reikiamas sumas nurašydama jas iš savo nebalansinės sąskaitos. Žemėtvarkos skyriui buvo pavesta per tris mėnesius parengti žemės nuosavybės įteisinimo dokumentus, kurie parengti nebuvo. Nagrinėjamu gi atveju nustatytos priešingos faktinės aplinkybės – ieškovas neįvykdė mokėjimo pranešimo tinkamai sumokėti reikiamą sumą ir žemėtvarkos skyrius neatliko tolimesnių veiksmų dėl paties ieškovo neveikimo.

20.       Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

21.       Remdamasi šios nutarties 19 ir 20 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodyta byla savo aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą, todėl vadovautis joje suformuluotomis taisyklėmis nėra pagrindo (Teismų įstatymo 33 straipsni 4 dalis).

22.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovės veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23.       Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Algimantas Kukalis

        Nerijus Meilutis

        Arūnas Rudzinskas