Baudžiamoji byla Nr. 1S-171-397/2020

                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00656-2017-3

  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.;

 (S)

  2.14.4.

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei ,

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. J., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai ir šeimos nariui R. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. (toliau – V. J.), kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimas pratęsti V. J. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pripažinta, kad V. J., būdamas ribotai pakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (3 veikos), todėl V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2.       Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis pakeista ir V. J. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą – Garliavos psichikos sveikatos centre.

3.       Kauno apylinkės teisme buvo gautas VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriaus teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo V. J.. Minėtas teikimas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi buvo tenkintas ir V. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigos sąlygomis, pratęstas.

4.       Skundu apygardos teismui V. J. gynėjas advokatas V. Mikša prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir V. J. taikomą priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, panaikinti.

4.1.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, jog BPK 405 straipsnio 1 dalis nustato, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus asmens gydymo ambulatoriškai: veikos pavojingumą ir psichikos sutrikimo laipsnį. Tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, teismas spręsdamas V. J. priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimą į šiuos įstatymo reikalavimus neatsižvelgė ir juos pažeidė. Pažymima, jog V. J. yra kaltinamas padaręs nesunkią nusikalstamą veiką ir jo psichinis stovis, kaip matyti iš ekspertizės akto, tiek iki medicininių priemonių skyrimo, tiek ir po jų yra remisijos stovyje. Jam diagnozuota Paranoidinė šizofrenija(F20.0). Gydytojų konsultacinės komisijos išvada patvirtina, kad minėtu laikotarpiu V. J. bendravo su gydančiu gydytoju bei socialine darbuotoja, reguliariai lankėsi pas gydytoją-psichiatrą ir socialinę darbuotoją, konsultacijų metu aptarė iškilusias problemas, stengėsi jas išspręsti, susitikimų metu buvo mandagus, vartoja vaistus, tačiau teismas spręsdamas priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimą į šias aplinkybes neatsižvelgė ir savo nutartį motyvavo tuo, kad jam paliekama ta pati diagnozė.

4.2.                      V. J. gynėjo manymu,  pagal ligos pobūdį V. J. nustatyta diagnozė ir ateityje nepasikeis, todėl teismas turėjo spręsti ar pagerėjo jo būklė ir ar jis nepavojingas. Iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad V. J. elgesys ir bendravimas su kitais asmenimis yra normalus ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Teismas spręsdamas priverčiamųjų medicininių priemonių taikymą taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, dėl kokio teisės pažeidimo buvo paskirtos šios priemonės. V. J. nusikalstama veika pasireiškė tiktai tuo, kad jis pirktai pažiūrėjo į mažametę A. K. ir tiek jai, tiek K. R. pasakė „ko čia vaikai einat“.

4.3.                      Skunde nurodoma, jog V. J. ne tik pasirūpina savimi, bet ir prižiūri namų ūkį, rūpinasi savo neįgalia motina ir neįgalia seserimi. V. J. atstovo manymu, dėl nurodytų aplinkybių V. J. elgesys negali kelti pavojaus aplinkiniams asmenims, todėl taikyti jam priverčiamąją medicininę priemonę-ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nėra būtina.

5.       Teismo posėdyje V. J. ir jo gynėjas advokatas V. Mikša pritarė skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą.

6.       V. J. gynėjo  advokato V. Mikšos skundas atmetamas. 

7.       Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8.       Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė, įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinimui/pakeitimui pateikto skundo motyvų nepakanka.

9.       Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija (F20.0) lieka nepakitusi. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje jis lankosi nuo 1991 m. gegužės 29 d., iš viso yra gydytas 22 kartus psichiatrijos stacionaruose, paskutinį kartą – 2006 m. vasario 12 d. VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos priežiūros skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos 2020 m. sausio 22 d. Medicininės apžiūros išvadoje nurodoma, kad tikslinga V. J. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą – taikymą. Aukštesniojo teismo vertinimu,  skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo V. J., pagrįstai rėmėsi šia išvada, taip pat įvertino minėtos sveikatos priežiūros įstaigos atstovės A. Š. teismo posėdyje duotus paaiškinimus. A. Š. sutiko su Komisijos išvada, taip pat papildomai nurodė, kad V. J. kiekvieną mėnesį lankosi pas gydytojus, jokių nusiskundimų dėl jo neturi, tikslingai vartoja vaistus, tačiau mano, kad šiuo metu dar tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis terminą, kadangi praėjo dar neilgas gydymo laiko tarpas ir dar reikėtų stebėti pacientą.  Atsižvelgiant į šias aplinkybes tiek Komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį V. J. gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje dėl psichikos sveikatos būsenos nestabilumo bei neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pats V. J. pritarė sveikatos priežiūros įstaigos atstovės nuomonei, jog geriau būtų, kad jį stebėtų psichiatrai. Dėl priverstinio gydymo V. J. pratęsimo neprieštaravo ir teismo posėdyje dalyvavęs jo šeimos narys - brolis R. J..  Duomenų, paneigiančių ar sukeliančių abejones dėl minimos Komisijos išvados bei sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimų pagrįstumo, skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

10.       Nors V. J. atstovo skunde nurodoma, kad iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad šiuo metu V. J. elgesys ir bendravimas su kitais asmenimis yra normalus ir nekelia pavojaus aplinkiniams, tačiau vien šių aplinkybių, priverčiamųjų medicinos priemonių, taikomų V. J., panaikinimui nepakanka. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. psichinė būsena ir toliau išlieka svyruojanti, jis dažnai nukrypsta nuo temos, kiek įtarokas, emocijos stokojančios adekvatumo, nuotaika nepastovi, dėmesio koncentracija nepakankama, be to, apsunkinta socialinė adaptacija, savo būklės atžvilgiu pacientas nėra pakankamai kritiškas. Specialistų nuomone yra tikslinga ir toliau V. J. tęsti priverčiamąsias medicinos priemones, kas rodo, kad socialinis jo pavojingumas nėra išnykęs. Būtent šios nurodytos aplinkybės ir sąlygojo apylinkės teismo išvadą, tęsti V. J. ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą.

11.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas pastovus ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl skundžiama 2020 m. vasario 11 d. nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikymą. Naikinti šią teisėtą ir pagrįstą nutartį V. J. gynėjo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

V. J., kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Vladislovo Mikšos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                 Gytis Večerskas