Civilinė byla Nr. e2A-1180-653/2017

Proceso Nr. 2-52-3-02518-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.;

3.3.1.19.7.; 3.3.1.19.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovams V. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. A. ieškiniu atsakovams V. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM prašė pripažinti negaliojančia 2002-07-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7032 dalyje dėl 0,2500 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1109,5 kv. m. ploto dalies pardavimo V. D. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog ieškovei ir atsakovui V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų įgijo 2014-12-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą, notarinio registro Nr. 3216, pagrindu. Pastatai yra 0,25 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis 0,2500 ha namų valdos žemės sklypas susideda iš dviejų žemės sklypų: Sklypo Nr. 1 - 119 kv. m. ploto, kuriame yra kiemo rūsys, ir Sklypo Nr. 2 – 2381 kv. m. ploto, kuriame išsidėsto gyvenamasis namas ir likę ūkiniai pastatai. Atsakovui V. D. nuosavybės teisėmis priklauso 2381/2500 žemės sklypo dalis, kurią jis įgijo 2002-07-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-7032 pagrindu. Pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo 2002-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-7032 sudarymo metu gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, ginčo žemės sklype, bendros dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklausė J. D. (ieškovės ir atsakovo V. D. motinai) ir atsakovui V. D.. Atsakovas V. D. ir J. D. 2002-05-06 pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui parduoti lygiomis dalimis namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Vilniaus apskrities viršininkas 2002-06-04 priėmė sprendimą (įsakymą) Nr. 2087-41 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo J. D. ir V. D.“ kuriuo 2 punktu nusprendė parduoti J. D. ir V. D. lygiomis dalimis 2500 kv.m. (sklypas Nr. 1 – 119 kv.m., sklypas Nr. 2 – 2381 kv.m.) namų valdos žemės sklypą, įskaitant 1750 valstybės vienkartinių išmokų sumokėtu už 2500 kv. m. žemės sklypą pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-06 potvarkį Nr. 1054. 2002-07-18 buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr.1-7032, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, veikianti pagal Vilniaus apskrities viršininko įgaliojimą, bendros dalinės nuosavybės teisėmis pardavė J. D. 119/2500 dalis ir V. D. 2381/2500 dalis 2500 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). J. D. ir V. D. nebuvo sudarę rašytinės susitarimo dėl namų valdos žemės sklypo dalių nustatymo, prašydami parduoti namų valdos žemės sklypo, prašyme nurodė, kad sklypą prašo parduoti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą 2500 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypas, turėjo būti parduotas gyvenamojo namo bendraturčiams lygiomis dalimis, t.y. po 1250 kv. m. kaip ir nusprendė Vilniaus apskrities viršininkas 2002-06-04 priimdamas įsakymą Nr. 2087-41 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo J. D. ir V. D.“. Šis sprendimas nebuvo nuginčytas. Pagal Ginčijamą sutartį gi atsakovui buvo parduota 2381 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo dalis, t. y. daugiau, nei jam priklausytų parduoti. J. D. iki mirties naudojosi visu 2500 kv. m. ploto žemės sklypu, už kurį ji buvo sumokėjusi dar 1992-08-10, todėl net nesuvokė, kad jai parduota tik 119 kv. m. Tai, kad J. D. manė, jog ji gali disponuoti visu 0,25 ha žemės sklypu, patvirtina ir jos surašytas testamentas, kuriuo ji visą 0,25 ha žemės sklypą palieka lygiomis dalimis savo vaikams, o šiame žemės sklype jai priklausančią ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ji paliko ieškovei. Ieškovė mano, kad jos brolis V. D., veikė nesąžiningai motinos atžvilgiu, pasinaudodamas jos senyvu amžiumi (sandorio sudarymo motinai buvo 88 metai), tuo, kad ji nerašė ir neskaitė lietuviškai, bei pasitikėjo sūnumi. Ieškovė sužinojo apie tai, kad J. D. namų valdos žemės sklype parduota tik 119 kv. m., priėmus palikimą po motinos J. D. mirties 2014-05-23, ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė bandė geruoju išspręsti su atsakovu V. D., kuris beje nemokėjo už namų valdos žemės sklypą, kilusį ginčą. Atsakovas žadėjo perduoti dalį namų valdos žemės sklypo prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių 2381 kv. m. ploto žemės sklype Nr. 2 ieškovei, tačiau galiausiai atsisakė.
3. Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2002 metais, kada buvo sudaryta Valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas V. D. susitarė su mama J. D., kad Žemės sklypas iš valstybės būtų įsigyjamas būtent tokiomis proporcijomis, kaip ir nurodyta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovas V. D. kartu su mama J. D. bendru sutarimu pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Žemės sklypo planą, parengtą 2002-05-02 S. L. individualios įmonės, kuriuo atsakovas V. D. ir jo mama J. D. raštu, kaip ir numatė teisės aktų nuostatos, susitarė, kad atsakovas V. D. naudosis ir įsigys sklypo dalį, Žemės sklypo plane pažymėtą simboliu P1 (2381 kv.m.), o mama J. D. naudosis ir įsigys sklypo dalį, Žemės sklypo plane pažymėtą simboliu P2 (119 kv.m.). Susitarimas buvo sudarytas ir buvo pateiktas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dėl to visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas V. D. įsigijo 2381 kv.m. Žemės sklypo, o atsakovo mama J. D. – 119 kv.m. Žemės sklypo planas, kuriuo buvo susitarta dėl naudojamų ir parduodamų Žemės sklypo dalių, 2002-05-14 buvo patikrintas ir patvirtintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, o sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2002-06-26. Ginčo atveju rašytinis susitarimas tarp atsakovo V. D. ir jo mamos J. D. buvo, todėl ieškovės ieškinio argumentai, kad Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės ieškinys atmestinas ne tik dėl to, jog yra nepagrįstas, bet ir todėl, kad yra pareikštas praleidus ieškinio senatį. Atsakovas V. D. su mama J. D. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė daugiau nei prieš 14 metų, t.y. 2002-07-18. Ieškovė G. A. dalį Žemės sklypo, t.y. 119/5000 Žemės sklypo, bei dalį Žemės sklype stovinčių statinių, kurie priklausė ieškovės ir atsakovo mamai, paveldėjo 2014-12-08. Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teisiniame santykyje su atsakovu V. D., pasikeitė bendraturtis, t.y. vietoje mamos J. D. bendraturte tapo ieškovė G. A.. Ieškovė pagal bendrąjį principą negalėjo paveldėti daugiau teisių nei turėjo palikėja. Taigi ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi įstatyme įtvirtintą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
4. Ieškovė G. A. dublike nurodė, kad be žemės sklypo plano Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 2002-05-06 (t.y. po žemės sklypo plano parengimo) V. D. ir J. D. prašymas parduoti namų valdos žemės sklypą lygiomis dalimis. Taigi būtent šis prašymas paneigia atsakovo teiginį, kad su mama buvo sutaręs dėl namų valdos žemės sklypo nelygių dalių nustatymo. Be to, namų valdos žemės sklypo plano eksplikacijoje nėra nurodyta, kad 119 kv. m. žemės sklypas, pažymėtas P1, indeksu atitenka J. D., o 2381 kv. m. atitenka V. D.. Eksplikacijos duomenys tik aprašo, jog bendras 2500 kv.m. namų valdos žemės sklypas susideda iš dviejų žemės sklypų P1 - 119 kv.m. ir P2 -2381 kv. m. Abi pavardės eksplikacijoje apjungtos ženklu „}“, kas patvirtina jog eksplikacijoje nurodyta, kad sklypai P1 ir P2 priklauso J. D. ir V. D., jokių dalių bendrame namų valdos žemės sklype nėra nustatyta. Kaip matyti iš J. D. ir V. D. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo bylos, kurioje yra ginčijama sutartis, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, atstovaudama sudarant sandorį Vilniaus apskrities viršininką, viršijo savo įgaliojimus parduodant namų valdos žemės sklypą nelygiomis dalimis nesant rašytinio bendraturčių susitarimo, esant prašymui parduoti žemės sklypą lygiomis dalimis ir apskrities viršininko sprendimui parduoti žemės sklypą lygiomis dalimis. Nagrinėjamo ginčo atveju kalbama ne apie prievolę ar jos įvykdymą, todėl termino eigos pradžiai nustatyti taikytina CK 1.127 str. 1 dalis ir LAT išaiškinimai. Nors atsakovas teigia, kad mama puikiai suprato sandorio prasmę ir tai, kad ji įsigyja ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį, nes ir V. D. ir J. D. būtent ir siekė tokių būdu įsigyti žemės sklypą, tai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovė sužinojo apie tai, kad J. D. namų valdos žemės sklype parduota tik 119 kv. m., priėmus palikimą po motinos mirties 2014-05-23, ir 2014-12-08 gavus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Būtent 2014-12-08 laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia.
5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM triplike nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo V. D. teiginiais, kad 2002-07-18 Sutarties sudarymo metu jis su mama J. D. būtent buvo susitarę ir tokiomis dalimis įsigijo namų valdos žemės sklypo dalis: V. D. - 2381 kv. m., J. D. - 119 kv. m. V. D. teiginiai atmestini, nes 1992-04-09 J. D. prašė parduoti jai 0,25 ha namų valdos žemės sklypą, 2002-05-06 V. D. ir J. D. prašė parduoti lygiomis dalimis namų valdos žemės sklypą. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemė sklypo plano eksplikacijoje yra nurodytas tik bendras namų valdos žemes sklypo plotas: P1 119 kv. m. + P2 2381 kv. m. sudaro 2500 kv. m. Šis namų valdos žemes sklypo planas nevertintinas kaip ieškovės mamos ir atsakovo susitarimas dėl privatizuojamo namų valdos žemės sklypo dalių nustatymo. Namų valdos žemės sklypo privatizavimo byloje nėra rašytinio bendrasavininkų susitarimo dėl namų valdos žemės sklypo dalių nustatymo. J. D. ir V. D. nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl namų valdos žemės sklypo dalių nustatymo, tačiau tik 2002-05-06 prašyme buvo nurodę, kad namų valdos žemės sklypą prašo parduoti lygiomis dalimis. Namų valdos žemės sklypas 2500 kv. m. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) turėjo būti parduotas bendrasavininkams lygiomis dalimis po 1250 kv. m. Tačiau, V. D. buvo parduota 2381 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo dalis, o J. D. tik 119 kv. m. Namų valdos privatizavimo byloje yra 1992 m. rugpjūčio mėn. originalus taupomasis pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. J-6929, kas patvirtina, jog tik J. D. sumokėjo 1750 rublių už šį žemės sklypą. Mano, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2014-12-08, kai gavo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Ši data ir laikytina ieškinio senaties termino pradžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. daliniu sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovei G. A. pareikšti ieškinį atsakovui V. D. ir Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pripažinimo negaliojančia 2002-07-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7032 dalyje dėl 0,2500 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo V. D. ir J. D..
7. Teismas nustatė, jog ieškovei G. A. ir atsakovui V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodyti pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame tuo pačiu adresu ir kurio po 119/5000 dalys priklauso ieškovei G. A. ir atsakovui V. D. 2014-12-08 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 3216 pagrindu. Likusi 2381/2500 dalis šio žemės sklypo 2002‑07‑18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-7032 pagrindu priklauso atsakovui V. D.. Valstybinės žemės sklypo 2002-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-7032 sudarymo metu gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, ginčo žemės sklype, bendros dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklausė J. D. (ieškovės ir atsakovo V. D. motinai) ir atsakovui V. D..
8. Atsakovas V. D. ir J. D. 2002-05-06 pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui parduoti lygiomis dalimis namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Vilniaus apskrities viršininkas 2002-06-04 įsakymu Nr. 2087-41 „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo J. D. ir V. D.“ nusprendė parduoti J. D. ir V. D. lygiomis dalimis 2500 kv.m. (sklypas Nr. 1 – 119 kv.m., sklypas Nr. 2 – 2381 kv.m.) namų valdos žemės sklypą, įskaitant 1750 valstybės vienkartinių išmokų sumokėtu už 2500 kv. m. žemės sklypą pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992‑08‑06 potvarkį Nr. 1054. 2002-07-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-7032 Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. G., pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis J. D. 119/2500 dalis ir V. D. 2381/2500 dalis 2500 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
9. 2007-09-04  J. D. surašė testamentą, kuriame nurodtyta, kad ji jai nuosavybės teise priklausiusius du žemės sklypus, atitinkamai 3,9 ha ir 0,25 ha sklypus lygiomis dalimis palieka sūnui ir dukrai, o ½ dalį pastato ir statinių tik dukrai, nes kita dalis priklausė sūnui. Testamentas išverstas į lenkų kalbą. Šio testamento turinys rodo, kad J. D. nesuprato, kad 2002-07-18 ji įsigijo ne ½ dalį 0,25 ha sklypo, o 119/2500 dalį. Pagal 2002-06-04 įsakymą ji suprato, kad namų valdos sklypas jai parduodamas valstybės lygiomis dalimis su sūnumi, t.y. po ½ dalį. Dar 2002-05-06 prašyme aiškiai nurodyta J. D. valia įsigyti sklypą po ½ dalį.
10. Dokumentus dėl sklypo įsigijimo 1992 metais tvarkė tik pati J. D. (prašymai ir įvertinimai pasirašyti tik jos pačios).Sumokėjo už šį sklypą 1992-08-06 pati J. D., ką patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo pranešimas ir 1992-08-10 pinigų nurašymą patvirtinantis pranešimas Nr.I-6929. Ribų paženklinimas 2002 metais atliktas J. D. su sūnumi.
11. Pagal žemės sklypo planą sklypą sudaro ne vienas vientisas žemės plotas, o du, t.y. plane pažymėtas P1-119 kv.m. ploto ir P2-2381 kv.m. ploto. Taip yra todėl, kad rūsys, kuriuo J. D. naudojosi, yra kitoje kelio pusėje. Tokiu būdu, surašant žemės pirkimo-pardavimo sutartį 2002-07-18, joje neliko J. D. valios išraiškos-įgyti valstybinę žemę su sūnumi po ½ dalį, o sandoris realiai buvo toks, kad jai atiteko 119 kv.m. žemės virš rūsio, kuris nėra jos gyvenamoji vieta, o sūnui tenka visa kitas vientisas žemės sklypas, kur jis net negyvena, nes sandorio sudarymo dieną jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
12. Esant tokiai faktinei situacijai teismas konstatavo, kad minėtas sandoris nebuvo J. D. valios išraiška ir apie jo turinį tokia forma, kokia buvo sudarytas sandoris dėl žemės kiekio ji nesuprato iki testamento surašymo ir po to, kai ji nekeitė savo valios dėl turto palikimo vaikams iki mirties.
13. Tik po J. D. mirties jos turtą priėmusi ieškovė, kaip jos turtinių ir neturtinių teisių perėmėja pagal testamentą, gali apginti mirusio asmens pažeistas teises teisminiu keliu.
14. Pagal tai kas yra nustatyta byloje ir kokia faktinė situacija susiklostė santykiuose tarp ginčo šalių ir mirusios jų motinos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. D. teisė buvo pažeista 2002-07-18 dienos sandoriu dėl valstybinės žemės pirkimo, kai ji vietoje norimo ½ dalies žemės ploto įgijo tik 119 kv.m. plotą. Apie šio sandorio realų turinį ji nesuprato ir jo reikšmės nežinojo iki savo pačios testamento surašymo 2007 metais, ką rodo testamento turinys, ir taip pat apie minėtą sandorio reikšmę dėl vėlesnio žemės paveldėjimo sąlygų pasikeitimo ji nesužinojo iki mirties, nes jos valia nebuvo pakeista ar kitu būdu išreikšta, kad ji atsisako ½ dalies 0,25 ha žemės sklypo savo sūnaus naudai. Todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir jis yra atnaujintinas ieškovei G. A., kaip jos motinos turtinių ir neturtinių teisų perėmėjai, kad pareikšti ieškinį atsakovui V. D. ir NŽT dėl 2002-07-18 žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti skundžiamą dalinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 3149-723/2016 ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ginčo atveju egzistuoja absoliutus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-11-22 dalinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir dalinį sprendimą priėmė nedalyvaujant atsakovui V. D. ir/ar jo atstovui ir jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismas visus procesinius dokumentus siuntė ne atsakovo atstovui advokatui A. U., bet pačiam atsakovui V. D. ieškovės nurodytu klaidingu adresu. 2016-11-09 vykusio teismo posėdžio metu teismui nebuvo žinoma, ar atsakovui V. D. siunčiami procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, kurie buvo siunčiami klaidingu adresu, buvo įteikti.
17. Atsakovo atstovui advokatui A. U. prieiga prie elektroninės bylos kortelės buvo suteikta tik 2016-11-09, 16:22 val., t.y. jau išnagrinėjus bylą, kurios teismo posėdis vyko tos pačios dienos ryte, t.y. 2016-11-09, 09:28 val.
18. Atsakovas prarado galimybę teikti teismui paaiškinimus ir įrodymus ne tik teismo posėdyje, tačiau ir pasirengiant bylos nagrinėjimui, t.y. atsakovas nebuvo informuotas apie pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu ir neturėjo galimybės teismui pateikti tripliką.
19. Vilniaus rajono apylinkės teismas atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą dėl kitokio reikalavimo nei ieškovė G. A. kreipėsi į teismą – iš skundžiamo dalinio sprendimo nėra aišku, dėl kokios dalies Žemės sklypo pardavimo ieškovei G. A. yra atnaujinamas ieškinio senaties terminas.
20. Ieškinio senaties terminas ieškovei G. A. atnaujintas nepagrįstai ir nesant tam jokio pagrindo. G. A. nebuvo ginčijamo sandorio šalimi, o nuosavybės teisę įgijo paveldėdama, todėl ieškovė iš viso neturėjo reikalavimo teisės teisme pareikšti reikalavimą pripažinti dali Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia. Ginčo atveju asmuo, kurio teisės galėjo būti pažeistos sudarant Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo ne ieškovė G. A., o J. D., kuriai dar gyvai esant suėjo ieškinio senaties terminas.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo neteisingo gyvenamojo adreso nurodymas ieškinyje nėra svarbi aplinkybė, nes atsakovo atstovas advokatas A. U. turėjo prieigą prie elektroninės bylos, todėl buvo tinkamai informuotas apie 2016 m. lapkričio 9 d. šios civilinės bylos posėdžio laiką ir vietą.
22. Ieškovei ieškinio senaties terminas atnaujintas dėl tokio reikalavimo, kokį ji pareiškė.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės atstovė atsakovo V. D. adresą įrašė tą, kuris buvo nurodytas V. D. ir J. D. 2002-05-06 prašyme dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo, o ieškovė nesiekė suklaidinti teismo.
24. Atsiliepimas į ieškinį šioje byloje buvo pateiktas per teismų elektroninių paslaugų portalą, taigi atsakovo V. D. advokatas turėjo prieiga prie nagrinėjamos elektroninės bylos kortelės ir buvo tinkamai informuotas apie vykusį posėdį.
25. Ieškovė, kaip gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų 1/2 dalies J. D. paveldėtoja, turi tas pačias teises, kurias turėtų J. D., jei nebūtu mirusi, t.y. turėtų teisę ginčyti namų valdos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovams reikalaujant taikyti senatį, turėtų teisę prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą.
26. Apeliantas nėra pateikęs teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis J. D. buvo aiški ir kad jie buvo susitarę, jog sandoris būtų sudarytas tomis dalimis, kurios nurodytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Tai, kad ji neginčijo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nereiškia, jog ji suvokė šios sutarties sąlygas dėl to, kad jai parduotas tik žemės sklypas prie kiemo rūsio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinis skundas tenkintinas.
28. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
29. Pagal CPK 261 straipsnį daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą vienas iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šioje byloje ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2002-07-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7032 dalyje dėl 0,2500 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1109,5 kv. m. ploto dalies pardavimo V. D.. Skundžiamu daliniu sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismas išsprendė procesinį ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, o ne ieškovės pareikštą reikalavimą (ar dalį reikalavimo), todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas dalinis sprendimas yra negaliojantis pagal minėtą CPK 329 str. 2 d. 7 p.
30. Be kita ko, vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra ir toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Šiuo pagrindu apeliantas remiasi apeliaciniame skunde, nurodydamas, jog apie 2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdį nebuvo pranešta nei atsakovui V. D. (jam teismo dokumentai galimai buvo siųsti netinkamu adresu), nei V. D. atstovui (jam prieiga prie elektroninės bylos kortelės suteikta jau po minėto posėdžio). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui V. D. adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas šaukimas į 2016-11-09 09:00 val. numatytą teismo posėdį (el. b. t. 1, l. 148), tačiau duomenų, jog pastarasis šaukimas būtų įteiktas, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovo V. D. atstovui kokiu nors būdu būtų išsiųstas šaukimas į minėtą teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad V. D. atstovas per Lietuvos teismų informacinę sistemą 2016-09-30 pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, savaime nereiškia, jog advokatas turėjo prieigą prie nagrinėjamos elektroninės bylos. Priešingai, iš 2016-11-11 Prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo bei iš prie apeliacinio skundo pridėtų EPP Gautų dokumentų išrašo matyti, jog prisijungimą prie nagrinėjamos bylos advokatas gavo 2016-11-09 16:22 val., t.y. jau po tos dienos posėdžio. Šių įrodymų nepaneigė ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju egzistuoja ir CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu daliniu sprendimu visiškai neišsprendė ieškovės pareikšto reikalavimo ar jo dalies, dalinį sprendimą priėmė tinkamai nepranešęs atsakovui ir/ar jo atstovui apie vyksiantį teismo posėdį ir tuo pažeidė proceso teisės normas, dėl ko skundžiamas dalinis sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija             

nutarė:

Apelianto V. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                                                       Dainius Rinkevičius

Eglė Surgailienė

                                                                      Jelena Šiškina