Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-492-383/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-00354-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarties R. J. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d. 10 val. 39 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kaip nustatytas 0,46 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už šio administracinio nusižengimo padarymą jai paskirta 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.
2. Nesutikdama su priimtu Institucijos nutarimu, R. J. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Šio teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir R. J. skundas netenkintas.
3. Apeliaciniu skundu R. J. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutartį, taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį atėmimo terminą skirti žymiai trumpesnį, nei numatytas sankcijoje. Netenkinus šio prašymo, apeliantė prašo paskirtą poveikio priemonę sušvelninti, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir/arba trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.
3.1. Apeliantė teigia, kad tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į didelę dalį jos prašyme pateiktų argumentų, bylos aplinkybes vertino paviršutiniškai, neatsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką. Toliau skunde apeliantė nurodo administracinių nusižengimų bylas, kuriose buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
3.2. Skunde pažymi, kad neįtarė, kad yra neblaivi ir tai patvirtina nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris tik 0,043 promilės viršija leistiną normą. Jei būtų jautusi, kad yra neblaivi ar dėl to būtų kilęs įtarimas, nebūtų sėdusi už automobilio vairo. Į šią aplinkybę nei Institucija, nei teismas nesigilino. Iš vakaro buvo vartojusi vyno, tačiau jautėsi gerai, jokio alkoholio poveikio nejautė. Vyno išgėrė vakare, žinodama, kad važiuos tik ryte ir pagrįstai tikėdamasi, kad praėjus tokiam laiko tarpui ir išgėrus tokį kiekį vyno, tikrai bus blaiva. Mano, kad toks neblaivumo laipsnis nustatytas dėl to, kad išgėrusi vyno iki paryčių mokėsi, nes ruošėsi egzaminui. Ryte nieko nevalgė. Tam įtakos galėjo turėti ir smulkus kūno sudėjimas bei organizmo medžiagų apykaita, kuri po šio įvykio mano, kad yra lėta. Supranta, kad pasielgė neleistinai, tačiau taip pasielgė ne tyčia, o atsitiktinai, neįvertinusi savo fiziologinės organizmo būklės.
3.3. Skunde akcentuoja, kad išklausė 4 valandų kursus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai. Jei būtų jautusi, kad yra neblaivi, būtų nevažiavusi pro policijos postą, kurį matė iš tolo ir, jį pamačiusi, būtų galėjusi važiuoti kitu keliu, tačiau to nedarė. Nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, nes tai pirmas padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, kadangi pavyzdingai laikosi Kelių eismo taisyklių, nėra padariusi jokių kitų administracinių nusižengimų, nėra teista, charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Šis įvykis sugriovė gyvenimą, nes netekus teisės vairuoti transporto priemones, greičiausiai neteks darbo ir vienintelio savo pragyvenimo šaltinio. Dirba VšĮ „M. F. C.“ direktore ir jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes atstovaudama darbovietę, turi vykti į susitikimus, renginius ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje.
3.4. Apeliantės vertinimu, netekusi darbo, neteks vienintelio savo pragyvenimo šaltinio ir negalės prisidėti prie šeimos išlaikymo. 2012 m. kovo 30 d. su vyru D. J. sudarė pirmąją ir iki šios dienos trunkančią santuoką. Su vyru augina dvi mažametes dukras. Vyresnioji dukra D. J. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą ir (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jaunesnioji dukra G. J. lanko (duomenys neskelbtini). Dukras į mokymo ir ugdymo įstaigas vežiodavo apeliantė. Nors jos vyras ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jis dirba Norvegijoje ir namuose būna labai retai, nes jam priklauso tik 25 darbo dienų atostogos per metus. Apeliantė dar turi rūpintis savo mama V. Ž., kuri gyvena kartu ir yra ligota, ją dažnai tenka vežti pas gydytojus ir atlikti procedūras. Apeliantė studijuoja Kauno technologijos universitete ir tenka studijų reikalais vykti į Kauną. Paskirtą baudą sumokėjo.
4. Atsiliepimu į R. J. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkas prašo skundo netenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei jos terminu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. savo apeliacinį skundą tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantė skunde nenurodė. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, nenustatyta.
8. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti R. J. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti R. J. paliekant Institucijos nutarimu paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).
10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą pažeidėjui numatyta bauda nuo 800 iki 1 100 eurų. Remiantis to paties straipsnio 6 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucijos 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu R. J. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. paskirta minimali bauda ir švelnesnis administracinio poveikio priemonės variantas, numatytas sankcijoje, t. y. minimalus administracinio poveikio priemonės taikymo terminas ir minimalus terminas, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis dėlto, apeliantės R. J. vertinimu, paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra per griežta, vertinant skunde nurodytų aplinkybių kontekste.
11. Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas darbiniais tikslais, kadangi ji dirba VšĮ „M. F. C.“ direktore ir jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, kadangi tenka vykti į susitikimus visoje Lietuvoje, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, praras darbą. Sutiktina, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti R. J. galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kartu akcentuojama, kad ir iki nusižengimo padarymo R. J. žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip tenkinant tiek jos pačios, tiek ir šeimos poreikius (nuvežti vaikus į mokymosi įstaigas), tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų R. J. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Nors skunde ji teigia, kad prieš vairuodama automobilį jautėsi gerai, vyną vartojo tik vakare ir jei būtų jautusi, kad yra neblaiva, nebūtų vairavusi transporto priemonės, tačiau šios aplinkybės nepateisina priešingo teisei apeliantės elgesio. Akcentuojama, kad apeliantė, būdama atsakinga, pareiginga ir ilgametį vairavimo stažą turinti vairuotoja, turėjo įvertinti tikimybę, kad pavartojus alkoholio vakare, vairuojant ryte, jos neblaivumo laipsnis gali viršyti įstatymo leistiną normą, priklausomai nuo pavartoto alkoholio stiprumo ir kiekio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, atsakingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos R. J. teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta apeliantei galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė gailisi dėl padaryto nusižengimo, nėra padariusi kitų administracinių nusižengimų, praeityje nėra teista, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Byloje yra pateikta VšĮ ,,M. F. C.“ charakteristika, kurioje R. J. apibūdinama kaip pasižyminti geru strateginiu mąstymu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, kolektyvo darbo organizavimu, kruopšti ir pareiginga (b. l. 18). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad apeliantės veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos pačios, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Visiškai nesutiktina su nepagrįstu skundo argumentu, kad R. J. nėra padariusi kitų administracinių nusižengimų, kadangi byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad R. J. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka, nepaisant inkriminuojamo nusižengimo, bausta dar 4 kartus, šio nusižengimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas liudija, kad apeliantė yra sisteminga pažeidėja ir jos priešingas teisei elgesys vis kartojasi (b. l. 7-10). Ši aplinkybė R. J. charakterizuoja itin neigiamai ir rodo, kad ji linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtų privalomų elgesio taisyklių, teisės aktų reikalavimų, o anksčiau paskirtos nuobaudos, akivaizdu, jog nepasiekė ANK 22 straipsnyje nurodomų nuobaudoms keliamų tikslų.
13. Pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl dar labiau švelninti apeliantės teisinę padėtį, nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ar paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti R. J. skundą ir keisti ją nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Vitunskas