Byla Nr. TS-80-548/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37002-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2, 2.1.10.1 

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 6 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. T. gynėjo advokato S. C. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka L. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 1 d., pabaiga – 2024 m. kovo 30 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo nusikalstama elgesio rizika yra vidutinė ir, nors bausmės, atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarė, kad tai nėra išskirtinės aplinkybės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau, negali, buri vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kad savo tikslų sieks tik teisėtais budais ir priemonėmis. Šią aplinkybę patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibudinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, nuteistasis anksčiau yra teistas, todėl iš ankstesnio patyrimo nepasimokė. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistojo L. T. gynėjas advokatas S. C. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą skatintas, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje baigė AA/AN užsiėmimo ciklą, pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio vartojimo nenustatyta, dirba. Tačiau visas šias aplinkybes nors ir įvertino Lygtinio paleidimo komisija iš pataisos įstaigos, tačiau padarė priešingas išvadas ir taip atėmė nuteistajam teisę būti lygtinai paleistam. Lygtinio paleidimo komisija visapusiškai neįvertino duomenų susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti ir iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Taip pat skunde nurodo, kad posėdyje dėl lygtinio paleidimo dalyvavo tik 4 iš 7 komisijos narių, todėl neaišku dėl kokių priežasčių nedalyvavo kiti komisijos nariai. Be to, atvykus advokatui į pataisos įstaigą buvo leista susipažinti su nuteistojo asmens byla, tačiau kodėl nedalyvavo komisijos posėdyje ir nuteistasis, nėra aišku, nors buvo pateikęs prašymą dėl dalyvavimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, kad nuteistajam turi būti taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie vykdomuosius dokumentus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. T. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimų reikalavimų, vieną kartą skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas nuteistojo L. T. gynėjo advokato S. C. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas. 2022 m. balandžio 20 d. skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, L. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors L. T. bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytos įstaigos tvarkos ir rėžimo reikalavimus, vieną kartą skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką L. T. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. 

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek L. T. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

        Teismas įvertina ir tai, kad L. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, vienos iš jų – sunkaus nusikaltimo, padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat išduotas Europos arešto orderis, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu pripažįsta susiduriantis su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, nurodo sunkumus atsispiriant jų spaudimui nusikalsti. Galima teigti, kad gyvenimo stiliaus ir socialinės aplinkos ypatumui nepasižymėjo socialinio atsakingumo ar socialinės struktūros stoka, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis buvo įsitraukęs į rizikingas situacijas bei ryšių palaikymą su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis ir tai tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nuteistasis teistas tris kartus, jo nusikalstamas elgesys siejasi su stereotipinio mąstymo aspektais, problemų identifikacijos ir sprendimo būdų sunkumais, pasekmių nenumatymu, savikritiškumo stoka. Neidentifikuoja savo veiksmų ir pasekmių ryšio. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, L. T. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnesių 9 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Taip pat nuteistojo L. T. gynėjas advokatas S. C. skunde kelia klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos sudėties ir priimto nutarimo teisėtumo klausimo. Skunde nurodoma, kad Komisija, kuri sprendė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, buvo sudaryta iš keturių Komisijos narių, o ne iš septynių narių, todėl neaišku dėl kokių priežasčių nedalyvavo kiti komisijos nariai. 

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).

 Pagal Nuostatų 12 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus (prašymus) dėl kandidatų į komisijos narius, įsakymu sudaro septynių narių komisiją, – skiria komisijos pirmininką ir komisijos pirmininko pavaduotoją. Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-183 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas 1 punktas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija sudaryta iš septynių narių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-95 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo V-183 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje“ pakeitimo“ pakeistas 1.1 papunktis, kuriuo A. L. yra paskiriamas Komisijos pirmininku. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje pirmininkas A. L.. Taigi, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog vertinant Nuostatų 21 punktą, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-651-348/2021). Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis komisijai buvo pateikęs prašymą dėl dalyvavimo komisijos posėdyje, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių nuteistasis nedalyvavo. Kaip matyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokole yra padarytas įrašas, jog nuteistasis pateikė prašymą dalyvauti komisijos posėdyje, tačiau nuteistasis neatvyko.

Taigi, atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo L. T. gynėjo advokato S. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo L. T. gynėjo advokato S. C. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis