VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovei S. J. ir jos atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,

atsakovės atstovei O. P.,

trečiajam asmeniui N. E. S. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei tretiesiems asmenims N. E. S. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2020 m. vasario 26 d. įvykusio konkurso Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigoms eiti rezultatą – konkurso Komisijos sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti N. E. S., įformintą 2020 m. vasario 26 konkurso komisijos posėdžio protokolu Nr. P-8-5.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Komisijos sprendimas dėl konkurso rezultatų, t. y. trečiojo asmens pripažinimas jo nugalėtoju, yra neteisėtas dėl to, kad priimant šį sprendimą buvo iš esmės pažeistos jo priėmimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017-03-16 įsakymu Nr. V-180 patvirtinto „Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo“ 13, 15, 16, 31, 32, 33 ir 34 punktuose.12. Mano, jog, konkurso tikslas nebuvo pasiektas, nes konkursas įvyko pažeidžiant objektyvumo, skaidrumo ir nešališkumo principus, kas pasireiškė, be kita ko, ir nustatytų procedūrų nesilaikymu. Paaiškino, jog jai susipažinus su komisijos 2020 m. vasario 26 d. posėdžio protokolu Nr. P-8-5, sužinojo, kad trečiasis asmuo buvo pripažintas konkurso nugalėtoju ne balsuojant, kaip tai nustatyta Aprašo 32 punkte, bet „kaip surinkęs daugiausiai balų“. Mano, tai yra besąlygiškas pagrindas pripažinti konkurso rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais. Atkreipė dėmesį, jog vien aukštesnio balų skaičiaus, nei Aprašo 31 punkte nustatyta 4 balų riba, surinkimas dar nereiškia, kad juos surinkęs pretendentas automatiškai tampa konkurso laimėtoju, o reiškia, jog surinkęs 4 ir daugiau balų, pretendentas tik gali dalyvauti kitame konkurso etape. Mano akivaizdu, jog jei surinkus 4,63 bendrą konkursinio balo vidurkį, o trečiajam asmeniui – 4,66, jie abu įgijo teisę dalyvauti kitame konkurso etape, kuriame komisijos nariai, išreikšdami savo galutinę valią, privalėjo atvirai balsuoti už vieną iš pretendentų, kurį laikė tinkamesniu kandidatu konkurso pareigoms užimti. Komisijai nebalsavus, negalėjo būti priimtas ir pats komisijos sprendimas, nes pretendentų kompetencijų vertinimo balai negali būti prilyginti komisijos nario balsui. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 26 d. komisijos posėdžio protokole Nr. P-8-5 esanti komisijos narių balsavimo lentelė nėra patvirtina, taip pat protokole nėra pažymėta, kuo remiantis ir kokiu būdu konkurso eigoje buvo nutarta jo nugalėtoju automatiškai pripažinti daugiausiai balų surinkusį trečiąjį asmenį, Konkurso nugalėtojo išrinkimo tvarkos pakeitimo klausimu net nebuvo balsuota, o 2019 m. gruodžio 4 d. vykusiame pirmame komisijos posėdyje buvo nutarta, kad iš 4 ir daugiau balų surinkusių pretendentų, nugalėtojas bus renkamas atviru komisijos narių balsavimu, kas taip pat patvirtina, jog atviras balsavimas buvo privaloma komisijos narių valios išraiškos formą pasirenkant, jų nuomone, tinkamiausią kandidatą direktoriaus pareigoms užimti. Komisijos nariams nebalsavus, komisijos posėdžio protokolu įformintas sprendimas buvo priimtas neteisėtai ir dėl to panaikintinas. Mano, jog balsavimo nebuvimas negali būti laikomas formaliu konkurso procedūros pažeidimu, nes jis iš esmės paveikė konkurso baigtį, t. y. lėmė galutinį jo rezultatą – trečiojo asmens pripažinimą konkurso nugalėtoju. Ieškovės nuomone, pretendentų vertinimas pagal 7 (septynis) įvairių kompetencijų punktus atskirai ir pagal galutinį balą realiai neleidžia padaryti objektyvios išvados, kuris iš pretendentų yra tinkamiausias vadovauti valstybinei mokslinio tyrimo įstaigai. Tik balsavimo būdu, žinodamas kompetencijų vertinimo balus bei atsižvelgdamas į savo paties vertinimą, komisijos narys gali priimti maksimaliai objektyvų sprendimą, kuris iš pretendentų yra tinkamiausias vadovauti, suteikiant prioritetą vadovui būtinoms kompetencijoms ir pasiekimams, darantiems vieną pretendentą pranašesniu už kitą, neatsižvelgiant vien tik į pretendentų surinktų balų kiekį. Kartu pažymėjo, kad balsavimo renkant konkurso nugalėtoją būtinumą lemia ne tik griežta konkurso procedūros laikymosi prievolė, bet ir esminę reikšmę turinti faktinė aplinkybė – konkurso dalyvių surinktų balų vidurkis skiriasi tik 0,03 balais, t. y. iš esmės pretendentų vertinimas balais yra beveik vienodas. Beveik vienodai pretendentų kompetencijos buvo vertinamos ir pagal konkrečias vertinimo lentelėje nurodytas kompetencijų rūšis, todėl komisijos nario valią ir tos valios išraišką – balsavimą, kuris iš pretendentų tinkamesnis vadovauti, galėjo lemti tos kompetencijos, kurios pirmiausiai būtinos mokslinio tyrimo įstaigos vadovui. Pavyzdžiui, net trimis balais geriau už trečiąjį asmenį yra įvertinta jos (ieškovės) lyderystės kompetencija, vienu balu geriau – analizės ir pagrindimo bendroji kompetencija. Be abejo, gebėjimo bendradarbiauti su kitomis mokslo ir studijų institucijomis, verslo organizacijomis, socialiniais, užsienio ir kitais suinteresuotais partneriais kompetencija yra reikalinga vadovui (trečiasis asmuo šios kompetencijos vertinime gavo trimis balais aukštesnį įvertinimą negu ieškovė), tačiau ji nėra svarbesnė nei gebėjimo lyderiauti bei analizės ir pagrindimo kompetencijos. Todėl mano, kad, jei komisijos nariai būtų balsavę, balsavimo rezultatai tikėtina būtų buvę ne trečiojo asmens naudai. Taip pat mano, kad balsavimo metu taip pat būtų buvę galima atsižvelgti ir į kitus kriterijus, leidžiančius vertinti ją kaip tinkamesnę kandidatę vadovauti specializuotai mokslinio tyrimo įstaigai. Abu pretendentai surinko vienodą balų skaičių (po dvidešimt penkis) mokslinių darbų, pasiekimų kompetencijoje, bet tik balsuodami komisijos nariai galėjo įvertinti tai, kad jos (ieškovės) moksliniuose tyrimuose dominuoja onkologijos krypties darbai, o trečiojo asmens – chirurgijos krypties.  Ieškovės nuomone, tai, kad komisijos nariai nebalsuodami nusprendė pripažinti Konkurso laimėtoju trečiąjį asmenį, pažeidė ne tik imperatyviai reglamentuotą konkurso procedūrą, bet ir konkurso skaidrumo, viešumo bei nešališkumo principus, kadangi nė vienas komisijos narys, viešai ir atvirai balsuodamas, neišreiškė savo valios, kurį iš pretendentų mano esant tinkamiausiu vadovauti konkurso įstaigai. Be sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimo ieškovė taip pat nurodė, jog buvo pažeisti skaidrumo, nešališkumo ir objektyvumo principai vertinant pretendentų kompetencijas. Nurodė, jog pretendento profesinės kompetencijos vertinimui esminę reikšmę turi jo moksliniai darbai, pasiekimai (Konkurso lentelės 3.1 punktas), o ši informacija mokslo vertinimuose paprastai objektyvizuojama naudojant Web of Science (Clarative Analyticals) autorių citavimo suvestines (h indeksą, citavimų kiekį). Remiantis anksčiau paminėta suvestine, jos - ieškovės h indeksas yra 16, o trečiojo asmens – 9, ieškovės citavimų kiekis – 640, o trečiojo asmens – 299, ieškovės darbuose dominuoja onkologijos krypties darbai, trečiojo asmens – chirurgijos krypties. Gali būti, jog ne visi komisijos nariai žino, kad mokslinių darbų lygio vertinimas yra objektyvizuojamas naudojant anksčiau paminėtą vertinimo metodiką, tačiau šia metodika yra naudojamasi Lietuvos mokslo tarybos, kurios pirmininku buvo komisijos pirmininkas V. R., pateikiamuose vertinimuose. Taigi, ta aplinkybė, kad komisijos pirmininkas tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens mokslinius darbus ir pasiekimus įvertino iš esmės vienodai, nors žinojo ir turėjo žinoti, jog objektyvizavus vertinimą panaudojant anksčiau minėtą metodiką ieškovės mokslinių darbų ir pasiekimų kompetencijos pripažintinos aukštesnėmis nei trečiojo asmens, mano įrodo jo pateikto vertinimo neobjektyvumą ir šališkumą. Atkreipė dėmesį, jog konkurso metu taip pat buvo vertinama dalyvių patirtis dalyvaujant tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – ir MTEP) projektuose. Ji šioje srityje buvo įvertinta 23 (dvidešimt trimis) balais, o trečiasis asmuo – dvidešimt penkiais. Ieškovė mano, kad ir šis vertinimas yra akivaizdžiai šališkas. Pažymėjo, jog nors jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su trečiojo asmens pateiktais duomenimis, patvirtinančiais jo patirtį dalyvaujant tarptautinio lygio MTEP projektuose, tačiau remdamasi jai žinomais ir viešai prieinamais duomenimis, ji turi pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo arba pateikė klaidingus duomenis apie dalyvavimą MTEP projektuose, arba komisijos nariai šią konkurso dalyvių profesinę kompetenciją įvertino šališkai, t. y. žinodami apie pateikiamų duomenų klaidingumą, vertindami pretendentų kompetenciją į tai sąmoningai neatsižvelgė. Pastebėjo, jog patvirtindama savo patirtį dalyvaujant tarptautinio lygio MTEP projektuose, konkursui pateikė duomenis, kad ji dalyvavo vienuolikoje tarptautinių MTEP projektų – dviejuose Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (toliau – ir ESSF) lėšomis finansuotuose ir devyniuose Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir LMT) finansuotuose projektuose. Tuo tarpu iš viešai prieinamų šaltinių galima spręsti, kad trečiasis asmuo vykdė tris MTEP projektus, kurių vienas buvo finansuojamas ESSF lėšomis, tačiau dėl konflikto tarp projekto vadovo ir partnerių, praėjus metams po projekto pabaigos, jis buvo įvykdytas trečiųjų asmenų (CPVA). Kitos mokslininkų grupės vykdytas projektas „Cirkuliuojančių miRNR, susijusių su vėžio progresavimu, nustatymas gydymo veiksmingumo vertinimui ir ligos eigos prognozės“, kurio finansavimo sutartį NR. MIP-104/2015 trečiasis asmuo pasirašė 2015 metais, nebuvo įvykdytas, t. y. nebuvo pasiekta planuota produkcija net skyrus papildomą laikotarpį, todėl LMT pirmininko V. R. projektas pripažintas neįgyvendintu, o Lietuvos Mokslo tarybos Mokslo fondo direktorės 2019 m. vasario 6 d. raštu NR. 4S-115 trečiajam asmeniui buvo pritaikyti apribojimai teikti paraiškas kaip projekto vadovui pagal visas Tarybos remiamas veiklos kryptis iki 2022 m. vasario 5 d. Mano tai svarbu vertinant trečiojo asmens gebėjimą lyderiauti ir apskritai jo tinkamumą vadovauti. Komisijos pirmininkas V. R. negalėjo nežinoti apie tai, kad trečiasis asmuo vadovavo projektui, vykdytam pagal sutartį Nr. MIP-104/2015, nes būdamas LMT pirmininku, jis priėmė įsakymą Nr. V. 60, kuriuo buvo pripažinta, kad projektas, kuriam vadovavo trečiasis asmuo buvo neįgyvendintas. Taigi, Komisijos pirmininkas, asmeniškai žinodamas, kad trečiasis asmuo, būdamas projekto vadovu, nėra įgyvendinęs tarptautinio lygio MTEP projekto ir dėl to jam yra taikomi apribojimai iki 2020 m. vasario 5 d. teikti paraiškas kaip projekto vadovui, ir nepaisant to įvertindamas trečiojo asmens patirtį dalyvaujant tarptautinio lygio MTEP projektuose aukščiausiu vertinimo balu „5“, buvo neobjektyvus ir šališkas. Vėlgi akivaizdu, jog konkreti ieškovės mokslinė veikla ir pasiekimai leidžia ją vertinti kaip tinkamesnę kandidatę dirbti NVI direktore, o šį pranašumą Komisijos nariai galėjo įvertinti (į jį atsižvelgti) tik balsuodami. Atkreipė dėmesį, jog Aprašo 13 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja aplinkybės, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, komisijos narys privalo nusišalinti. Mano, kad ši teisės norma, iš vienos pusės, nustato kiekvieno Komisijos nario pareigą nusišalinti nuo dalyvavimo vertinant Konkurso pretendentus, jeigu gali kilti abejonių dėl jo nešališkumo, o iš kitos – konkurse dalyvaujančio pretendento teisę į objektyvų ir nešališką komisijos darbą jį vertinant, nes Apraše nėra numatyta nei galimybė reikšti nušalinimą komisijai ir/ar jos nariui, nei pareikšto nušalinimo išsprendimo procedūra. Nurodė, jog Iš PubMed duomenų bazės paieškos rezultatų, pateikiamų https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=Smailyte+G+AND+Samalavicius matyti, kad Ministro 2019-11-25 įsakymu Nr. P1-299 Konkurso komisijos nare paskirta Mokslo tarybos pirmininkė G. S. ir trečiasis asmuo 2012-2018 metais buvo bent šešių bendrų mokslinių publikacijų bendraautoriai. Mano, aplinkybė, jog komisijos narė G. S. ir pretendentas eiti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas trečiasis asmuo N. E. S. galimai yra vykdę bendrus mokslo projektus ir yra mokslinių publikacijų bendraautoriai, neabejotinai sukuria viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, todėl sužinojusi, kad konkurse dalyvauja trečiasis asmuo, vengdama interesų konflikto ir vykdydama Aprašo 13 punkte nustatytą komisijos nario pareigą, privalėjo nusišalinti nuo dalyvavimo komisijoje. Ieškovės nuomone, aplinkybė, jog ji nenusišalino, atsižvelgiant į jos pateiktą pretendentų kompetencijų vertinimą, sukelia abejones šios komisijos narės nešališkumu. Kad komisijos narė G. S. buvo šališka vertinant pretendentų kompetencijas, mano įrodo jos atliktas pretendentų bendrųjų kompetencijų, vadybinės ir lyderystės bei profesinės kompetencijos vertinimas. Trečiojo asmens kompetencijas pagal 7 vertinimo punktus ji vienintelė iš visų komisijos narių įvertino išimtinai aukščiausiu galimu balu – 5 (penketu), iš viso 35 balais, o ieškovės – tik 31 bendru balu. Vienintelės šios Komisijos narės pateiktas pretendentų vertinimas žymiai skyrėsi nuo kitų komisijos narių vertinimo, pavyzdžiui, net keturiais balais nuo komisijos pirmininko V. R. pateikto ieškovės kompetencijų vertinimo, kurias jis įvertino taip pat bendru 31 balu, tačiau trečiojo asmens kompetencijas jis įvertino 33 balais, t. y. vertinimo skirtumas tarp dviejų pretendentų buvo tik 2 (du) balai. Taigi, komisijos narės G. S. pateikti konkrečių pretendentų kompetencijų vertinimai neginčytinai patvirtina realiai buvus privačių ir viešųjų interesų konflikto situaciją, kuri susidarė G. S. būnant komisijos nare ir vertinant konkurse trečiąjį asmenį, su kuriuo ji bendradarbiavo rengiant mokslines publikacijas, o galbūt galimai turėjo ar turi kitų bendrų interesų. Be minėtų pažeidimų, konkurso rezultatų teisėtumui ieškovės nuomone galėjo turėti įtakos ir informacijos apie konkursą skelbimo procedūros pažeidimai. Nurodė, jog pranešimas apie konkursą turi būti skelbiamas ir EURAXESS (Europos Komisijos ir dalyvaujančių Europos Sąjungos bendroje mokslinių tyrimų erdvėje tinklas) „Jobs“ interneto svetainėje, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Mano, jog informacijos apie konkursą skelbimo procedūros pažeidimai susiaurino geriausių pretendentų atrankos ratą ir vertintini kaip viešojo konkurso procedūros, skaidrumo ir nešališkumo principų pažeidimas, nes dėl neteisėto informacijos apie vykstantį konkursą ribojimo galimai buvo atimta ir/ar apribota teisė jame dalyvauti kitose šalyse dirbantiems asmenims, atitinkantiems Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigoms keliamus kompetencijos reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė ir jos atstovas ieškinyje išdėstytą poziciją palaikė.

Ieškovė papildomai paaiškino, jog nuo 2016 metų dirba Nacionaliniame vėžio institute, nuo 2020 metų laikinai eina instituto direktorės pareigas. Paaiškino, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. institutas gavo prašymą deleguoti vieną asmenį į konkurso komisiją, G. S., būdama Mokslo tarybos pirmininke, delegavo pati save. Pažymėjo, jog per 8 metus šis asmuo ir trečiasis asmuo turėjo 6 bendras publikacijas, todėl mokslinė etika reikalavo jei nenusišalinti, tai bent pranešti apie šias aplinkybes konkurso metu. Atkreipė dėmesį, jog ši komisijos narė vienintelė tokiu ženkliu skirtumu įvertino trečiąjį asmenį.

Ieškovės atstovas papildomai atkreipė dėmesį, jog trečiasis asmuo yra doktoranto D. vadovas, kuris iškėlė G. S. kandidatūrą į Mokslo tarybos pirmininkes ir ją palaikė. Taip pat pažymėjo, jog trečiajam asmeniui buvo suteiktas ilgesnis pokalbio laikas, nei numatyta protokole, suplanuotas laikas viršytas 5 minutėms, kas taip pat byloja apie skaidrumo pažeidimus.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog visi komisijos nariai ir sekretorius pasižadėjo sąžiningai ir atsakingai vykdyti komisijos nario pareigas; būti objektyviais ir nešališkais, priimti geriausius įstaigai sprendimus ir būti nesaistomais jokių kitų įsipareigojimų į komisiją delegavusiam ir paskyrusiam subjektui ar kitiems asmenims; neatskleisti įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurse dalyvaujančių pretendentų asmens duomenų paslapties ir viešo konkurso organizavimo ir vykdymo konfidencialios informacijos. 2020 m. vasario 17 d. vykusio antrojo komisijos posėdžio metu, kai buvo svarstoma, ar pretendentai S. J. ir N. E. S. atitinka Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigybei nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nei vienas komisijos narys neinformavo dėl savo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. 2020 m. vasario 17 d. vykusio Komisijos posėdžio metų komisijos nariai nagrinėjo pretendentų pateiktus dokumentus, tarp jų ir trumpą mokslinės veiklos aprašymą, ir mokslinių darbų sąrašą. N. E. S. mokslinių darbų sąraše tarp kitų bendraautorių minima G. S. (2012 m. – viena iš 4 bendraautorių, 2016 m. – viena iš 4 bendraautorių, 2016 m. – viena iš 10 bendraautorių, 2018 m. – viena iš 13 bendraautorių). N. E. S. nuo 2005 m. iki 2017 m. dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (dabar Nacionalinis vėžio institutas) Onkochirurgijos centro vadovu (gydytoju chirurgu (onkologu), 2013–2015 metais – direktoriumi. Nuo 2017 m. iki dabar dirba Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovu ir nuo 2018 m. iki dabar – Robotinės chirurgijos programos vadovu. G. S. dirba Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyriausiąja mokslo darbuotoja-vedėja. 2019 metais išrinkta Nacionalinio vėžio instituto mokslo tarybos pirmininke. Dėl informacijos apie konkursą paskelbimą paaiškino, jog skelbimai buvo paskelbti Ministerijos, Instituto ir Lietuvos mokslų tarybos svetainėse ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir tai įrodo, kad buvo organizuojamas tarptautinis konkursas. Komisijos sekretorė 2019 m. gruodžio 17 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoją mokslui ir plėtrai, laikinai einančią direktoriaus pareigas, S. J. prašydama vadovaujantis Aprašo 16 punktu patalpinti 2020 m. sausio 2 d. instituto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse konkurso instituto direktoriaus pareigoms eiti skelbimus lietuvių ir anglų kalbomis. Išsiųsdama minimą prašymą patalpinti konkurso skelbimus (vadovaujantis Aprašo 16 punktu) buvo tikimasi, kad Institutas paskelbs informaciją ir EURAXESS, nes tik registruotas „EURAXESS“ narys gali nemokamai skelbti informaciją apie laisvas darbo vietas į EURAXESS (Europos Komisijos ir dalyvaujančių Europos Sąjungos bendroje mokslinių tyrimų erdvėje tinklas), o mokslo ir studijų institucijos paprastai naudojasi EURAXESS (Lietuvos mokslų tarybos interneto svetainėje) ir yra registruoti vartotojai (nariai). Dėl tinkamiausio pretendento išrinkimo paaiškino, jog abiejų konkurse dalyvavusių pretendentų kompetencija (gebėjimai, žinios ir įgūdžiai) visų komisijos narių buvo įvertinta „labai gerai“ ir „puikiai“. Tai liudija komisijos narių skiriami balai – žemiausias įvertinimas 4 balai iš penkių galimų. Komisijos nariai savarankiškai vertindami pretendentų kompetencijas balais, tuo pačiu balsavo už, jų manymu, geriausiai pasirengusį pretendentą. Du komisijos nariai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas) atvirai pasisakė už pretendentę S. J., skirdami jai maksimalius 5 balus, o už N. E. S. balsavo ir maksimalius 5 balus skyrė tik vienas komisijos narys (Nacionalinio vėžio instituto mokslo tarybos atstovas). Ministerijos du atstovai pretendentų atskiras kompetencijas vertino 4 arba 5 balais ir šių balų vidurkiai nulėmė jų balsus už N. E. S.. Apraše nėra nustatyti kriterijai, principai ar pan., kuriais vadovaujantis turi būti vykdomas balsavimas. Komisijai nesuteikti įgaliojimai nustatyti balsavimo principus. Balsavimo principų neapibrėžtumas gali nukreipti komisijos narių dėmesį į asmeninę simpatiją pretendentui arba suinteresuotumą. Todėl priešingai, nei teigiama ieškinyje, balsavimas, kuris neapibrėžtas jokiais principais, kriterijais ar pan., kaip tik gali sukelti abejonių dėl komisijos narių vertinimo skaidrumo ir nešališkumo. Komisijos posėdžio metu komisijos nariai atvirai pateikė savo nuomonę apie kiekvieną iš pretendentų, tačiau 2020 m. vasario 26 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. P8-5 ši procedūra neužfiksuota.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, jog konkurso metu nebuvo pareikšta atskiros nuomonės, visi komisijos nariai pasirašė protokolą, kas byloja apie tai, jog visi balsavo už konkursą laimėjusį asmenį – N. E. S..

Trečiasis asmuo N. E. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jo manymu Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešasis konkursas atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo organizuojamas ir vykdomas nešališkai ir objektyviai, o sprendimas dėl konkurso rezultatų, t. y. jo pripažinimas jo nugalėtoju, yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl prašė ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Mano, jog tai, kad pasirinktas balsavimo būdas ir forma bei nugalėtojo išrinkimas atitiko komisijos narių tikrąją valią patvirtina tai, kad nei vienas iš komisijos narių nereiškė prieštaravimų ar atskirosios nuomonės, visi be išimties pasirašė komisijos posėdžio protokolą. Tai, jog komisijos narių balsavimas - aptarimas nėra detalizuotas komisijos protokole nepatvirtina, jog Aprašo 32 punkte nurodyti reikalavimai nebuvo įgyvendinti. Šioms aplinkybėms pagrįsti, tikslinga į posėdį kviesti liudyti komisijos narius ir komisijos posėdžio sekretorę. Dėl konkurso dalyvių pasiekimų įvertinimo pažymėjo, jog nors ieškovė, savo ieškinyje kalbėdama apie mokslinę produkciją, užsimena tik apie savo ir trečiojo asmens „h“ indeksą ir citavimų skaičių, tačiau siekdama savų tikslų nepamini, jog vertinant mokslinę produkciją ir mokslinius straipsnius, labai svarbus yra mokslinių straipsnių skaičius. Būtent pagal publikacijų skaičių, įtrauktų į Web of Science (Clarative Analyticals) sąrašą Lietuvoje kasmet vertinama ir Nacionalinio vėžio instituto, ir kitų mokslo institutų veikla. Šiuo požiūriu jo mokslinė produkcija aiškiai viršija ieškovės mokslinę produkciją daugiau nei 2 kartus: jo (trečiojo asmens) tokių straipsnių yra 85 (nurodyta trečiojo asmens pateiktame gyvenimo aprašyme), o ieškovės tik 40 (nurodyta ieškovės pateiktame mokslinės veiklos aprašyme). Jo mokslinių darbų ir pasiekimų sąrašą papildo iš viso 216 mokslinių straipsnių (kartu su jau paminėtais tarptautinės svarbos - 85). Kaip matyti iš jo gyvenimo aprašymo, kitiems moksliniam darbams ir pasiekimams priskirtina: dalyvavo 98 tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, skaitė 177 moksliniu pranešimus ir jų pagrindu spausdintos 139 tezės įvairiuose moksliniuose leidiniuose, organizavo 41 tarptautines mokslines konferencijas Lietuvoje ir 7 užsienyje (Londone, Jungtinėje Karalystėje). Be to, jis skaitė net 41 kviestinę paskaitą užsienio tarptautiniuose renginiuose – tai yra išskirtinė paskaitos forma, kurią kviečiami skaityti tik tarptautinį pripažinimą ir prestižą savo srityje turintys tarptautinės reikšmės mokslininkai. Ieškovė tokios mokslinės patirties nėra nurodžiusi bendrai. Mano, kad ieškovė neobjektyviai atžymi, kad jos moksliniuose darbuose dominuoja onkologijos srities darbai, tuo tarpu jo – chirurgijos krypties. Ji pati savo pateiktuose dokumentuose nurodo, jog iš 40 publikacijų, įtrauktų į Web of Science (Clarative Analyticals) sąrašą, tik 20 priskirtini onkologijos kategorijai. Iš 85 jo (trečiojo asmens) publikacijų, įtrauktų į Web of Science (Clarative Analyticals) sąrašą - 52 priskirtini onkologijos kategorijai (tame tarpe ir onkologinių ligų chirurgijai): tai yra tiek skaičiumi, tiek santykiu su visu šio tipo mokslinių darbų skaičiumi jo darbai skirti onkologijai dominuoja apskritai, jau nekalbant apie palyginimą su gerokai kuklesniais ieškovės darbais. Dėl patirties dalyvaujant tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros („MTEP“) projektuose, nurodė, jog ieškovė savo ieškinyje tikslingai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama, jog jis, būdamas pagrindiniu projekto, finansuojamo ESSF lėšomis, vadovu, dėl konflikto tarp projekto vadovo ir partnerių, jo neįgyvendino, o šis projektas, praėjus metams po projekto pabaigos, buvo įvykdytas trečiųjų asmenų - Centrinės projektų valdymo agentūros („CPVA“). Ieškovės minimas projektas - laikotarpiu 2016 m. kovo 2 d. – 2017 m. kovo 31 d. vykdytas ypatingo masto ES Dvynių programos projektas, kurio partneriais buvo Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Slovėnijos mokslininkai, pavadinimu „Improvement of quality of the National Cancer Screening Programmes implementation” (CRO SCREENING) (HR 14 IB SO 01). Minėtas projektas yra sėkmingai įgyvendintas iki pat projekto pabaigos. Projekto administratorius ir įgyvendintojas – CPVA šį projektą vertina kaip pavyzdinį tokio tipo vykdytą projektą. Mano, kad ieškovė sąmoningai nutyli ir projekto „Cirkuliuojančių miRNR, susijusių su vėžio progresavimu, nustatymas gydymo veiksmingumo vertinimui ir ligos eigos prognozės“, kurio finansavimo sutartį NR. MIP-104/2015 jis pasirašė 2015 m. birželio 30 d., vykdymo aplinkybes. Minimas projektas buvo vykdomas Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijoje, kuri buvo ir yra tiesiogiai pavaldi Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojai mokslui ir plėtrai, t. y. pačiai ieškovei. Jai ši laboratorija pavaldi nuo 2016 metų. Kadangi jis nebedirbo Nacionaliniame vėžio institute nuo 2017m. spalio 2 dienos, natūralu, kad projekto galutinis įgyvendinimas iš naujos jo (trečiojo asmens) darbovietės - Klaipėdos universitetinės ligoninės, buvo apsunkintas. Dėl šių aplinkybių ir analogiškų jo ir ieškovės pastangų nespėta išspausdinti antrojo straipsnio iš vykdomos temos, todėl planuota produkcija pasiekta tik iš dalies. Akivaizdu, jog projekto įgyvendinimo trūkumai yra ne tik dėl jo (trečiojo asmens), bet ir už laboratorijos, kurioje įgyvendintas projektas, darbą atsakingos ieškovės darbo rezultatai. Pažymėjo, jog nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys ieškovės teiginiai dėl jo vykdytų MTEP projektų kiekio. Į konkursą pateiktame gyvenimo aprašyme yra nurodęs, kad jo sukaupta patirtis tarptautiniuose ir nacionaliniuose biomedicininiuose tyrimuose - daugiau nei 10 tyrimų ir projektinėse veiklose - daugiau nei 10 projektų. Dėl komisijos narės G. S. nešališkumo ir objektyvumo vertinant pretendentus nurodė, kad paskutinis straipsnis, kurio jo bendraautorė yra komisijos narė G. S. buvo išspausdintas prieš dvejus metus - 2018 metais. Šiuo atveju mano būtina pažymėti dar tris aspektus: i) jis ne visais atvejais buvo pagrindiniu straipsnio autoriumi (pagrindiniu autoriumi buvo tik 2 straipsniuose iš 6); ii) laiko tarpas nuo paskutinio bendraautorinio straipsnio de facto yra gerokai ilgesnis nei dveji metai, kadangi straipsniai iki jų išspausdinimo parašomi anksčiau; iii) straipsnio rengimo procese betarpišką kontaktą su straipsnio bendraautoriais palaiko tik pagrindinis straipsnio autorius, organizuodamas duomenų rinkimą ir straipsnio rašymą, tuo tarpu kiti straipsnio bendraautoriai yra atsakingi tik už savo įnašo į mokslinį straipsnį fragmentą ir neretai net nekontaktuoja tarpusavyje. Be to, straipsnių tematika nėra tęstinio pobūdžio, jie užbaigti. Vien po šio paskutinio straipsnio, įtraukto į Web of Science (Clarative Analyticals) sąrašą su šia bendraautore, jis su įvairiais kitais bendraautoriais iki konkurso išspausdino dar 35 straipsnius, esančius Web of Science (Clarative Analyticals) sąraše, o iš viso per savo mokslinę karjerą yra išspausdinęs 216 mokslinių straipsnių. Ieškovės nurodytas dalyvavimas rašant 6 straipsnius (tik 2 iš jų jis yra pagrindinis autorius) su komisijos nare per 6-erius metus nėra reikšmingas visuminiame jo mokslinės veiklos kontekste. Jokioje konkurso vykdymo stadijoje komisijos narės nesiejo darbiniai, bendraautorystės, kitokio pavaldumo, jie nesiejami giminystės ar kitokiais artimais asmeniniais santykiais. Vien tas faktas, kad praeityje komisijos narę ir jį siejo bendraautorystė moksliniuose straipsniuose ar komisijos narės individualus vertinimas, nepatvirtina komisijos narės šališkumo ar interesų konflikto. Taip pat nurodė, jog neturi duomenų apie konkurso paskelbimą, tačiau yra įsitikinęs, kad minėta procedūra nepažeidė ieškovės subjektyvios teisės dalyvauti konkurse.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu trečiasis asmuo ir jo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, tačiau atsisakė prašymo dėl liudytojų apklausos.

Trečiojo asmens atstovas papildomai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju buvo rengiamas konkursas dėl vadovavimo, ne mokslinės veiklos vykdymo, todėl visų pirma turėjo būti vertinami vadovavimo sugebėjimai. Atkreipė dėmesį, jog komisija nusprendė dėl atviro balsavimo, tačiau nedetalizavo dėl balsavimo būdo: ar ranka, ar koja, sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Tai, jog antras etapas įvyko, patvirtina abiejų konkurse dalyvavusių asmenų paaiškinimai, jog rezultatų jiems teko laukti apie valandą, o kaip buvo balsuojama nėra reikšminga, nes sprendimas priimtas bendrai ir patvirtintas visų komisijos narių parašais.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį atkreipė dėmesį, kad ginčo konkursas įvyko iki buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 434 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 629 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ pakeitimo. Naujoje redakcijoje nurodyta, kad be Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, savininko teisės suteikiamos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Nutarimu pavedama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti Nacionalinio vėžio instituto savininko teises ir pareigas (išskyrus tuos atvejus, kai tai priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai). Nutarimu taip pat buvo pakeisti Instituto įstatai, numatant, kad abi ministerijos įgyvendina Instituto savininko teises ir pareigas. Ministerijos nuomone, ministerija neturi teisės vertinti ar konkursas instituto direktoriaus pareigoms užimti įvyko teisėtai ir skaidriai bei ar trečiasis asmuo pripažintas konkurso laimėtoju teisėtai, nes ginčo nagrinėjimas grindžiamas teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis konkurso vykdymo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu, o pasikeitęs teisinis reguliavimas nėra pagrindas keisti proceso šalis atgaline data. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2020 m. vasario 26 d. įvykusio konkurso Nacionalinio vėžio instituto (toliau taip pat – Institutas) direktoriaus pareigoms užimti rezultatų. Nustatytos šios bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės.

Ginčo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 629 patvirtintų Nacionalinio vėžio instituto įstatų redakcija (toliau – Įstatai) nustatė, kad Instituto savininkė yra Lietuvos Respublika. Instituto savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija <...>; Instituto direktorių viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai skiria į pareigas ir atleidžia iš jų švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais įstatais (Įstatų 4, 23 punktai).

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, vadovaudamasis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-2463 „Dėl Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (anksčiau ir toliau – Aprašas) nuostatomis, 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu „Dėl nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisijos sudarymo“ sudarė Instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisiją: komisijos pirmininkas – V. R., Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras, komisijos nariai: L. J., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė; E. J., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto vadovė; G. S., Nacionalinio vėžio instituto mokslo tarybos pirmininkė, Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja – vedėja; A. Ž., Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius; komisijos sekretorė – R. J., Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Personalo skyriaus vyriausioji specialistė; ir pavedė komisijai ir komisijos sekretorei atlikti Apraše nustatytas funkcijas. 

2019 m. gruodžio 4 d. įvyko išrinktos komisijos posėdis, kurio metu komisijos pirmininkas ir kiti nariai bei sekretorė pasirašė konfidencialumo ir nešališkumo pasižadėjimus, buvo parengti pasiūlymai dėl kvalifikacinių reikalavimų Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigybei bei dokumentų, kuriuos konkursui turi pateikti pretendentai, sąrašas; trečiu klausimu buvo sprendžiama dėl komisijos balsavimo konkurso metu būdo nustatymo ir nutarta, kad iš pretendentų, surinkusių 4 ir daugiau balų, konkurso nugalėtojas toliau bus išrenkamas atviru komisijos narių balsavimu.

2019 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. P1-314 buvo patvirtinti Nacionalinio vėžio instituto direktoriumi pretenduojančiam tapti asmeniui keliami kvalifikaciniai reikalavimai.

2020 m. vasario 17 d. įvyko antras komisijos posėdis, kurio metu nustatyta, jog prašymus dalyvauti konkurse pateikė du pretendentai: S. J. (ieškovė) ir N. E. S. (trečiasis asmuo), nuspręsta, kad abu pretendentai atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus dalyvauti konkurse; taip pat nutarta, kad rinkimai vyks 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje; numatoma pokalbio su pretendentu trukmė iki 45 min; pokalbiui su komisijos nariais pretendentai bus kviečiami po vieną jų pavardžių pagal abėcėlę tvarka: nuo 15.00 val. iki 15.45 val. pokalbis su pretendente S. J., nuo 15.45 min. val. . iki 16.30 val. – su pretendentu N. E. S..

2020 m. vasario 26 d. įvyko konkurso komisijos posėdis, kurio metu 2020 m. vasario 26 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. P-8-5 nuspręsta konkurso nugalėtoju paskelbti trečiąjį asmenį – N. E. S..

Ieškovė nesutinka su įvykusio konkurso rezultatais ir juos ginčija 3 pagrindais: dėl balsavimo procedūrų pažeidimo; komisijos narių šališkumo ir paskelbimo apie konkursą reikalavimų pažeidimo. Teismas visais ieškovės palaikomais pagrindais pasisakys atskirai.

Dėl balsavimo procedūrų pažeidimo

Konkurso vykdymo ir konkurso nugalėtojo išrinkimo tvarka yra numatyta Aprašo V skyriuje, kuriame inter alia nurodyta:

„Komisijos posėdžio metu komisijos nariai išklauso pretendento prisistatymą apie jo mokslinę veiklą ir jo parengtą instituto veiklos planą. Komisijos nariai kiekvienam pretendentui pateikia klausimų. Pagrindiniai klausimai visiems pretendentams yra vienodi, tikslinamieji gali skirtis. Komisijos nariai prireikus turi teisę užduoti papildomus klausimus. Komisijos nariai įvertina pretendento kompetenciją balais pagal 1-5 balų skalę, užpildydami Kompetencijų vertinimo lentelę (priedas). Pereinamasis balas, leidžiantis pretendentui toliau dalyvauti konkurse, yra 4 balai.

Pretendentai, surinkę 4 ir daugiau balų, toliau renkami atviru arba slaptu komisijos narių balsavimu. Komisija pirmame posėdyje sutaria, kaip bus balsuojama ir tai įforminama posėdžio protokole. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau kaip pusę posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų. Balsams pasiskirstant po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas.

Esant daugiau nei vienam pretendentui, organizuojama tiek balsavimo turų, kiek prireikia išrinkti direktorių, po kiekvieno turo iš pretendentų sąrašo pašalinant mažiausiai balsų surinkusį (surinkusius) pretendentą (pretendentus).

Komisijos sprendimas dėl konkurso rezultatų įforminamas komisijos posėdžio protokolu, kuriame patvirtinami balsavimo ir konkurso rezultatai, pridedami komisijos narių vertinimai ir skaitmeninis garso įrašas perkeltas į kompiuterinę laikmeną. Posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, visi komisijos nariai ir komisijos sekretorius“.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skaitmeniniame garso įraše yra užfiksuoti pokalbiai su konkurso dalyviais, kitų konkurso etapų garso įrašas nebuvo atliekamas. Iš 2020 m. vasario 26 d. komisijos protokolo ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu konkurso metu pirma įvyko pokalbis su S. J., vėliau su N. E. S., nė vienas iš pretendentų nebuvo pertrauktas, abu kandidatai atsakė į tuos pačius pagrindinius komisijos klausimus. Po pakalbių su konkurso dalyviais komisijos nariai užpildė kompetencijų įvertinimo lenteles, iš kurių duomenų (įvertinimo vidurkio) nustatyta, jog S. J. bendras balas – 4,63, N. E. S. - 4,66. Kadangi abu dalyviai surinko daugiau nei 4 balus, pagal minėtą teisinį reglamentavimą bei komisijos narių 2020 m. vasario 17 d. priimtą sprendimą nugalėtojas turėjo būti renkamas iš abiejų konkurso dalyvių atviro balsavimo būdu.

Kaip jau minėta balsavimo etapas nebuvo fiksuotas garso ar vaizdo priemonėmis, komisijos protokole balsavimo lentelė neužpildyta, nurodyta, jog išrinktu laikomas pretendentas N. E. S., surinkęs daugiausia 4,66 balų, t. y. komisijos nariai nugalėtoją iš esmės išrinko vienu – pirmu etapu.

Teismas atmeta atsakovės ir trečiojo asmens argumentus apie tai, jog balsavimas įvyko bendru sutarimu, nes tokių įrodymų byloje nėra. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – 2020 m. vasario 26 d. protokolo aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog antro etapo veiksmai – balsavimas nebuvo atliktas, balsavimo lentelė tuščia, konkurso nugalėtojas nustatytas po pirmo etapo veiksmų atlikimo – pokalbio ir lentelių užpildymo.

Dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas atviras balsavimas byloje nenustatyta ir šalys tokių aplinkybių neatskleidė, nes galimai jos joms nėra žinomos, tačiau šalys taip pat neprašė, o trečiasis asmuo atsisakė prašymo apklausti bylos nagrinėjimo metu liudytojais komisijos narius ir išsiaiškinti dėl kokių priežasčių nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos. Ginčui išnagrinėti nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ar antro etapo eliminavimas buvo reikšmingas konkurso nugalėtojui nustatyti t. y. ar jo nebuvimas reikšmingai įtakojo ieškovės teises laimėti konkursą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos (dėl viešo konkurso eiti įstaigos vadovo pareigas) bylose, taip pat yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog konkurso dalyvių bendras vidurkis skiriasi tik 0,03 balo, užpildydami lenteles du komisijos nariai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas) S. J. visose lentelės pozicijose skyrė po 5 balus (maksimaliai), N. E. S. visose pozicijose maksimalius 5 balus skyrė vienas komisijos narys (Nacionalinio vėžio instituto mokslo tarybos atstovas); likę du komisijos nariai - Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos du atstovai pretendentų atskiras kompetencijas vertino 4 arba 5 balais. Esant tokiai situacijai, kuomet pirmame etape po pokalbio su pretendentais du komisijos nariai pildydami lenteles 100 procentų pasisakė už ieškovę S. J., o už N. E. S. visus 5 balus skyrė tik vienas komisijos narys, antro etapo balsavimas, kuomet kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą, buvo esminis konkurso nugalėtojui nustatyti. Įvertinus užpildytų lentelių duomenis apie tai, jog pretendentų įvertinimo skirtumas yra itin nežymus – 0,03 balo, o po pokalbio su dalyviais jokie papildomi veiksmai pretendentams įvertinti nebuvo atliekami, t. y. nebuvo papildomo susitikimo su komisijos nariais, jokių papildomų klausimų ar paaiškinimų, antro etapo atviras balsavimas turėtų parodyti kaip gi balsavo du komisijos nariai, kurie tam tikrose srityse geriau įvertino vieną, kitose – kitą pretendentą. Kadangi tokių duomenų neįmanoma nustatyti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju antro konkurso etapo – atviro balsavimo nebuvimu buvo esmingai pažeista konkurso vykdymo tvarka, dėl ko neįmanoma nustatyti (identifikuoti) už ką balsavo komisijos nariai, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl konkurso rezultatų panaikinimo, nes konkurso tvarkos pažeidimai iš esmės įtakojo jog galimybes jį laimėti.

Dėl skaidrumo principo (ne)pažeidimo nagrinėjamoje byloje

Skaidrumo principo pažeidimą ieškovė grindžia dviejų komisijos narių galimu šališkumu, kuris pasireiškia komisijos narės G. S. ir trečiojo asmens N. Evaldo bendrautoryste 8 mokslinių straipsnių bei komisijos pirmininko veiksmais, kuomet pastarasis N. E. S. profesinę kompetenciją įvertino 5 balais, nepaisant fakto jog pats pirmininkas, būdamas Lietuvos mokslo Tarybos pirmininku yra priėmęs įsakymą kuriuo vieną iš N. E. S. projektų pripažino neįvykdytu, taip pat neįvertinęs aplinkybių apie abiejų pretendentų netolygų mokslinių darbų citavimo koeficientą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai nevertina komisijos narių įvertinimo. Sprendžiant klausimą dėl asmens nepriėmimo į tam tikras pareigas, teismas veikia ne kaip apeliacinė komisija, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka. Konkurso teisėtumą teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti konkrečiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013, 2009 m. vasario 12 nutartis administracinėje byloje A-39-209/2009). Atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Komisijos narių atliekamas vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Dėl to teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Remiantis suformuota teismų praktika teismas nevertina komisijos narių atlikto įvertinimo, todėl teismas nevertina komisijos pirmininko veiksmų skiriant tam tikrus balus N. E. S. už jo profesinės kompetencijos vertinimą. Pažymėtina, jog tam teismas neturi specialių žinių ir kompetencijos, kurią turi komisijos nariai. Taip pat teismas neturi duomenų kokią reikšmę turi ieškovės nurodytos aplinkybės apie vieno iš projektų nesėkmę įvertinti asmenį kaip tinkamą eiti Instituto direktoriaus pareigas ir kaip jas vertino atitinkamas komisijos narys.

Pagal Aprašo 13 punktą jeigu paaiškėja aplinkybės, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačiųjų interesų, komisijos narys privalo nusišalinti. Nagrinėjamu atveju be atlikto profesinių sugebėjimų vertinimo, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų jai abejonių dėl komisijos pirmininko nešališkumo, todėl konstatuotina, jog nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. R. dalyvavimas komisijoje pažeistų konkurso skaidrumą.

Vertinant komisijos narės G. S. dalyvavimą komisijos veikloje, būtina įvertina ar toks dalyvavimas galėjo sukelti jos ir konkurse dalyvavusių asmenų interesų konfliktą dėl mokslinių straipsnių bendrautorystės.

Pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2straipsnį interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais; privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, jog trečiojo asmens N. E. S. mokslinių darbų sąraše tarp kitų bendraautorių minima G. S. (2012 m. – viena iš 4 bendraautorių, 2016 m. – viena iš 4 bendraautorių, 2016 m. – viena iš 10 bendraautorių, 2018 m. – viena iš 13 bendraautorių). Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės apie mokslinių straipsnių bendrautorystę, įvertinus tai, jog trečiasis asmuo yra parašęs šimtus mokslinių straipsnių, ir tik keturis kartu su kitais bendrautoriais, tarp kurių yra ir G. S., negali būti savaime vertinamos kaip lemiančios asmens šališkumą. Tuo labiau, jog įvertinus nedidelį Lietuvos gyventojų skaičių, vienos srities mokslininkai vienokiu ar kitokiu būdu bendradarbiauja ir tai savaime negali būti vertinama kaip šališkumą ir suinteresuotumą minėto asmens sėkmė ar nesėkme.

Kartu pažymėtina, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė ir atkreipė šalių dėmesį, jog G. S. dalyvavimas Nacionalinio vėžio instituto vadovo konkurse skaidrumo požiūriu kelia abejonių dėl to, jog pastaroji yra minėto Instituto darbuotoja ir Instituto valdymo organo – instituto mokslo tarybos pirmininkė. Šiuo atveju Instituto darbuotoja, pavaldi dabartinei laikinai einančiai Instituto direktorei (ieškovei) pati save (kaip Instituto mokslo tarybos pirmininkė) delegavo į komisiją ir 2020 m. vasario 12 komisijos posėdyje paaiškėjus, jog konkurse dalyvaus jos darbdavė, nuo konkurso nugalėtojo rinkimo nenusišalino. Šiuo atveju tokio asmens dalyvavimas renkant Instituto vadovą galėtų būti vertinamas kaip konkurso skaidrumo pažeidimas, tačiau, kadangi byloje nenustatyta, kad minėta komisijos narė būtų suinteresuota ieškovės nesėkme konkurse ir pati ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo, ieškinys dalyje dėl įvykusio konkurso skaidrumo pažeidimo dėl dviejų komisijos narių –V. R. ir G. S. šališkumo atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl duomenų apie konkursą netinkamo paskelbimo

Pagal Aprašo 16 punktą pranešimas apie konkursą skelbiamas lietuvių ir anglų kalbomis Švietimo ir mokslo ministerijos ir valstybės institucijos ar įstaigos, įgyvendinančios instituto savininko teises ir pareigas, Lietuvos mokslo tarybos, instituto ir EURAXESS (Europos Komisijos ir dalyvaujančių Europos Sąjungos bendroje mokslinių tyrimų erdvėje tinklas) „Jobs“ interneto svetainėse.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog skelbimas apie ginčo konkursą nebuvo paskelbtas EURAXESS tinkle, tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad tokio Apraše numatyto veiksmo neatlikimas neigiamai įtakotų ieškovės galimybes dalyvauti ir laimėti konkursą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kurio teisės nurodomu pažeidimu nebuvo pažeistos.

Dėl bylos baigties

Remiantis nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu ieškinys dėl konkurso rezultatų panaikinimo tenkintas dėl konstatuotų esminių konkurso vykdymo tvarkos pažeidimų – antro etapo veiksmų – atviro balsavimo neatlikimo.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš atsakovės valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti 2020 m. vasario 26 d. įvykusio Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso rezultatus.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kodas 188603091, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Kristina Lysionok