Pranešėja
Vilija Valantienė Civilinė
byla Nr. 2A-404-440/2013
Teisėja
Stefanija Sakalauskienė Teisminio proceso
Nr. 2-47-3-02553-2011-5
Procesinio
sprendimo kategorija 30.9.1; 34.3; 34.5;
44.2.4.1; 71; 99.9;121.21
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 21
d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,
kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus,
Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
N. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės
teismo 2013 m. sausio 31d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui Š.
J., tretiesiems asmenims E. J., T.
J., Telšių rajono 3-iajam notaro biurui dėl turto pripažinimo bendrąja
daline nuosavybe, jo padalijimo, laidojimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų
priteisimo, praleisto senaties termino ir atsakovo Š. J. priešieškinį
ieškovei N. L., tretiesiems asmenims E.
J., T. J., Telšių rajono 3-jam notaro biurui dėl
savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovė
N. L. kreipėsi su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu į
Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama pratęsti praleistą trijų mėnesių
ieškinio senaties terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus M.
J., mirusio 2011-08-19, teisių ir pareigų perėmėjui Š. J.,
kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pripažinti nuosavybės teises į 50
procentų UAB „MJ TIPERS“ akcijų paketo, perduodant šį turtą nuosavybės teise
valdyti atsakovui Š. J., o ieškovei N. L., priteisiant iš atsakovo 25000 Lt piniginę
kompensaciją. Priteisti iš atsakovo 6100 Lt laidojimo išlaidų, penkis procentus
metinių palūkanų nuo priteistos 31100 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas
pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad su M. J. 2005-12-10
išvyko kartu gyventi į Airiją. Ten kartu dirbo, gyveno bendrą šeimyninį
gyvenimą. Po metų nusprendė grįžti į Lietuvą, toliau dirbo, gyveno kartu, vedė
bendrą ūkį, įkūrė įmonę. Tiek Airijoje tiek Lietuvoje pajamos buvo naudojamos
bendrai. Pradėdami gyventi kartu turėjo kiekvienas savo santaupų, M. J. apie 10000 eurų, o ji apie 12000 eurų savo pajamų.
Transporto priemones pirko Airijoje iš jų abiejų lėšų. Buvo pirktos asmeniškai
M. J. vardu, o grįžus į Lietuvą buvo perpirktos įmonės UAB
„MJ TIPERS“ vardu. Už transporto priemones sumokėjo po 34000 Lt su viršum. Ji
kartu su M. J. gyveno jo bute (duomenys neskelbtini), iki
jo mirties 2011-08-19. Ji ir M. J. sutarė, kad įmonę
registruoja M. J. vardu, nors lėšos jos įkūrimui buvo
naudojamos bendros. Į įmonės sąskaitą įnešė jų bendras lėšas. Visus įmonės
verslo klausimus aptardavo su M. J.. Visos pajamos buvo
naudojamos šeimyniniam gyvenimui. Ji tuo metu dirbo, gautas pajamas naudojo
bendrai, prisidėdavo prie mokesčių už komunalinius patarnavimus. Teko sumokėti
M. J. paskirtą baudą, yra įnešusi lėšas jo vaikų
išlaikymui. Po M. J. mirties buvo nuėjusi pas notarą ir
jai buvo pasakyta, kad ji neturinti jokių teisių į palikimą. Vėliau sirgo ir
dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis dėl kreditorinių reikalavimų į
teisių ir pareigų perėmėją Š. J.. Su priešieškiniu
ieškovė nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bute buvo likę konkretūs
daiktai, kai kurie indai buvo sudužę, pas M. J. ji matė
vieną auksinę grandinėlę, žiedą, tačiau kur jie dingo nežino, nes jis grįžęs
iš užsienio daiktų nebeturėjo. Televizorių buvę nusipirkę 2005-2006 metais,
čiužinį 2007-2008 metais iš bendrų pinigų. Kompiuterį nusipirko 2009 metais,
ir ji jį pasiėmė. Mokesčiai, skolos susidarė jiems gyvenant kartu. Po M. J. mirties ji iškart išsikėlė iš buto. M.
J. laidotuvėmis rūpinosi ji, laidotuvėms išleido 6100,00 Lt, skolinosi
pinigus iš savo darbovietės, kažkiek pinigų gavo laidojimo išlaidoms iš
valstybės.
Atsakovas
su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pateikė
teismui priešieškinį dėl savininko teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo,
kuriuo vadovaujantis LR CK 4.93 straipsniu, 6.249 straipsniu prašė tenkinti ir
priteisti iš ieškovės 19801,00 Lt ir visas atsakovo
su bylos vedimu patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsakovas nurodė,
kad ieškovė jo apie tėvo laidotuves neinformavo. Apie jas jis sužinojo iš
giminaičių, laidotuvėse nedalyvavo nes pavėlavo sugrįžti. Jis norėjo tartis dėl
laidojimo išlaidų, bet ieškovė pasisiūlė palaidoti jo tėvą savo lėšomis.
Praėjus kuriam laikui po laidotuvių ji pradėjusi kalbėti dėl laidojimo išlaidų
kompensacijos. Tuo metu dar nebuvo atidavusi buto raktų, o kai jis pasiėmęs
buto raktus, nuvyko į butą pamatė, kad išvežti bute buvę tėvui priklausę
daiktai, palikta tik sugedusi ir nebeveikianti įranga. Jis su tėvu iki jo
mirties bendravo ir mano, kad tėvas su ieškove nevedė bendro ūkio. Tėvas
visada turėdavo pinigų, buvo taupus. Tėvas dirbo Airijoje, kalbėjo, kad įkurs
savo įmonę. Pinigus, kuriuos tėvas sumokėjo už dvi mašinas, viso 70 000 Lt jis
pats užsidirbo, mašinas parsivarė pats. Įsteigęs įmonę tėvas visas įmokas
mokėjo pats. Tėvas buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Kitos aplinkybės dėl bendrovės
įsteigimo atsakovui nežinomos. Įmonės veikla sustabdyta. Nesutiko su ieškovės
prašymu pratęsti LR CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą kreditoriniam
reikalavimui dėl laidojimo išlaidų atlyginimo pareikšti. Ieškovė šia savo teise
nepasinaudojo. Kadangi po tėvo mirties N. L. išnešė dalį
jo tėvui priklausiusių daiktų, kuriuos jis turėjo paveldėti, todėl jis nesutiko
jai kompensuoti tėvo laidojimo išlaidų. Ieškovė išsinešė televizorių, auksinę
grandinėlę, auksinį žiedą, vestuvinį tėvo žiedą, daiktus, kuriuos buvo dovanoję
jo tėvai. Be to liko nesumokėti mokesčiai. Nurodė, kad jis faktiškai neprašo
pinigų iš N. L., bet nori, kad būtų sugrąžinti jo tėvo
daiktai, kuriuos ji išsinešė.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių
rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino
iš dalies. Pratęsė ieškovei praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą
pareikšti kreditorinius reikalavimus M. J., mirusio
2011-08-19 teisių ir pareigų perėmėjui Š. J., kaip praleistą
dėl svarbių priežasčių. Priteisė ieškovei N. L. iš atsakovo
Š. J. 4679,88 Lt M. J. laidojimo
išlaidų ir 382,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 793,00
Lt žyminio mokesčio, 138,30 Lt procesinių išlaidų į valstybės biudžetą bei 680
Lt bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas,
įvertinęs byloje esančius įrodymus, likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip
nepagrįstą ir neįrodytą. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų kokiu
konkrečiu turtu ji prisidėjo prie bendro ūkio su M. J. vedimo,
prie automobilių įsigijimo ar UAB „MJ TIPERS“ steigimo. Byloje nėra įrodymų,
kad ieškovė turėjo savo asmeninį turtą, kurį panaudojo kurdama ar gerindama M. J. priklausantį turtą, yra priešingi įrodymai, kad ji
turėjo mažas pajamas, dažnai sirgo. Ieškovė savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys
neskelbtini), t.y. ne kartu su M. J.. Teismas konstatavo,
kad tarp ieškovės N. L. ir atsakovo M. J.
nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, kadangi
byloje nėra jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp ieškovės ir atsakovo.
Jeigu sutarties rašytinės formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa
negaliojanti ( LR CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 3 dalis ). Teismas konstatavo,
kad ieškovės reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe –
nuosavybės pripažinimo į 50 procentų mirusiojo M. J. turtą
nepagrįstas ir neįrodytas.
Teismas
konstatavo, kad ieškovė turėjo 5719,88 Lt M. J. laidojimo
išlaidų, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas įvertino tai, kad
ieškovei iš valstybės buvo skirta vienkartinė 1040,00 Lt pašalpa M. J. laidotuvėms, todėl ieškinį sumažino atsižvelgiant į
išmokos dydį.
Teismas
konstatavo, kad ieškovė po M. J. mirties susirgo, gydėsi
ilgą laiką, tai patvirtina byloje pateikti dokumentai, be to praleistas
terminas nėra ilgas, todėl pratęsė 3 mėnesių ieškinio senaties terminą
pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusiojo M. J. teisių
perėmėjui Š. J., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ( LR
CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Teismas
nepriteisė 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, atsižvelgiant į
tai, kad ieškovė N. L. neinformavo įpėdinio laiku apie jo
tėvo mirtį ir taip jam užkirto galimybę dalyvauti tėvo laidotuvėse, nesuteikė
jam galimybės pačiam pasiruošti tėvo laidotuvėmis.
Atsakovo
priešieškinį dėl 19 801,00 Lt atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas
nurodęs, kad ieškovė po tėvo M. J. mirties pasisavino
tėvui priklausantį turtą, nepateikė įrodymų. Teismas nurodė, kad atsakovas
neprašė išreikalauti jo mirusiam tėvui priklausančių daiktų iš neteisėto
valdymo, išvardinti daiktai nebuvo įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, neįtraukti
į palikėjo turto aprašą bei byloje nepateikta jokių įrodymų apie šių daiktų
vertę.
III. Apeliacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė)
prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio ir patikslinto
ieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į 50 proc. UAB „MJ TIPERS“
akcijų paketą, perduodant šį turtą nuosavybės teise valdyti Š.
J., o ieškovei priteisiant iš atsakovo 25000 Lt piniginę kompensaciją ir
priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio
priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės
naudai, ir šiuos reikalavimus tenkinti. Tenkinus apeliacinį skundą, iš naujo
paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek
apeliacinės instancijos teisme. Kitas teismo sprendimo dalis apeliantė prašo
palikti nepakeistas.
Apeliaciniame
skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas dalyje nėra
motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, nes netinkamai taikytos ginčo santykį
reglamentuojančios teisės normos bei įvertinti rašytiniai įrodymai ir liudytojų
parodymai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodoma, kad
susitarimas dėl bendrosios veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę galėjo
būti nustatomas visais netiesioginiais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų
parodymais, kurie patvirtino ieškovės ir mirusiojo tarpusavio santykių pobūdį,
todėl rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos pripažinimo nėra būtina. Apeliantė
tvirtina, kad dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, jog jos
įnašas būtų buvęs mažesnis arba didesnis neturi vien dėl tos priežasties, kad
ji su M. J. gyveno kartu ir iš esmės gautos lėšos buvo
bendros, skirtos bendrų poreikių tenkinimui. Nurodoma, kad jeigu išlaidų dydžio
tarp jungtinės nuosavybės dalyvių nustatyti nėra galimybės, tuomet teismai
pripažįsta, kad partnerių įnašai lygūs.
Pažymi,
kad LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies redakcija yra imperatyvi, todėl teismas
neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo procesinių palūkanų
priteisimo. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu
bei prašo priimti naujus įrodymus.
Atsiliepdamas
į apeliacinį skundą atsakovas Š. J. prašo ieškovės N. L. apeliacinį skundą atmesti, o 2013 m. sausio 31 d.
Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime
nurodoma, kad teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir
pagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą,
kad turtas, įgytas M. J. vardu, dalinai priklausė ir
apeliantei. Pažymima, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų
piniginiu įnašu prisidėjusi prie UAB „MJ TIPERS“ steigimo. Atkreipiamas
dėmesys, kad teismas teisingai nepriteisė ieškovės prašytų metinių palūkanų,
nes būtent dėl apeliantės kaltės atsakovas negalėjo dalyvauti tėvo laidotuvėse.
Pažymi, kad ieškovės nesąžiningumą įrodo tai, kad ieškiniu prašė priteisti tas
laidojimo išlaidas, kurių faktiškai nepatyrė.
Trečiųjų
asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR
CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik
apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant
apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis
(LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Ieškovės apeliacinio
skundo dalyką sudaro:
1) klausimas dėl
kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) bendro gyvenimo metu įgyto
turto teisinio statuso, t. y. turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo
padalinimo;
2) klausimas dėl
metinių palūkanų priteisimo;
3) dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis)
nepasisako dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurios nėra
skundžiamos apeliaciniu skundu.
Dėl teisinių
santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.
Nagrinėjamu
atveju apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais argumentais keliamas
ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) bendro gyvenimo
metu įgyto turto teisinio statuso, t. y. turto pripažinimo bendrąja daline
nuosavybe ir jo padalinimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokių asmenų
(sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos,
reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius
santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI
dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo,
reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Nuosekli
susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nesusituokusių asmenų
gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis
lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu
pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją
dalinę nuosavybę. Tokiu atveju sugyventinių turtinės teisės ginamos remiantis
jungtinę veiklą reguliuojančiomis nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad vien tik
bendras asmenų gyvenimas savaime nereiškia jų siekio sukurti ir bendrus
turtinius santykius. Kilus ginčui dėl kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo
bendrąja nuosavybe, turi būti nustatoma, ar egzistavo susitarimas įgyti šį
turtą bendrai ir ar abu sugyventiniai prisidėjo prie susitarimo įgyvendinimo.
Svarbu ir tai, ar susitarimas sukurti bendrąją nuosavybę apima visą ar tik dalį
įgyto turto.
Pirmosios
instancijos teismas padarė išvadą, kad 2007 m. kovo 30 d. įsteigta UAB „MJ
TIPERS“ asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajam M. J.,
kadangi ieškovė nepateikė įrodymų kokiu turtu ji yra prisidėjusi prie palikėjo
turto atsiradimo ar jo pagerinimo. Taip pat teismas konstatavo, kad tarp
ieškovės ir M. J. nebuvo susiklostę jungtinės veiklos
(partnerystės) santykiai, kadangi byloje nėra jungtinės veiklos (partnerystės)
sutarties tarp ieškovės N. L. ir M. J..
Remiantis LR CK 6.969 straipsnio 3 dalimi jungtinės veiklos (partnerystės)
sutartis turi būti rašytinė, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma,
sutartis tampa negaliojanti.
Su šiomis
pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Vadovaujantis
kasacinio teismo formuojama praktika, laikytina, kad jungtinės veiklos
(partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas
(LR CK 6.969 straipsnio 4 dalis)
gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties
negaliojančios, nes tik LR CK 1.93 straipsnio 1 dalies
atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio
formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinė jungtinės veiklos
sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti
patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių
paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Kaip jau minėta,
nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto
kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas
pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės)
sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m.
kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011;).
Tačiau aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai
santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos
dalyvių įgytas turtas iš anksto bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir
kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę
susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas
nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu. Atsižvelgiant į tai, kaip ir
kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta
sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių
santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo
susitarta. Akcentuotina, kad įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą
turi asmuo, kuris ginčija kito asmens, įregistravusio nuosavybę savo vardu,
nuosavybės dalį.
Remiantis
išdėstytu bei byloje esančių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas
nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad tarp ieškovės N. L. ir M. J. nebuvo susiklostę
jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. Pirmos instancijos teismas ištyręs
ir įvertinęs įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad ieškovė su M.
J. tik bendravo, draugavo. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, teisėjų
kolegijos nuomone, įrodo, jog ieškovę N. L. ir M. J. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nors ieškovė
ir nepateikė jokios rašytinės jos ir M. J. jungtinės
veiklos sutarties, tačiau ieškovė bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos su M. J. įrodinėjo paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais
įrodymais bei liudytojų parodymais. Laikytina,
kad byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos, laidojimo išlaidų sumokėjimas,
liudytojų parodymai, Telšių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti
ikiteisminį tyrimą, ir kt. įrodo, kad ieškovė ir M. J. gyveno
kartu, palaikė asmeninius santykius, rūpinosi buitimi ir kita, kad ieškovę N. L. ir M. J. siejo jungtinės veiklos
santykiai.
Pažymėtina, kad
nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar ieškovė ir M. J. buvo
sudarę jungtinės veiklos sutartį būtent ginčo įmonei įkurti. Tai, kad šalys pakankamai
ilgą laiką kartu gyveno ir palaikė šeimyninius santykius bei vien tik bendras
asmenų gyvenimas savaime nereiškia jų siekio įkurti bendrą įmonę, ir nepatvirtina
jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto būtent dėl įmonės įkūrimo, rūpinimosi
bendrai įmonės veikla ir kita. Kaip jau buvo minėta, būtina nustatyti, į ką
buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl
viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės
teise buvo susitarta. Bylos duomenimis UAB „MJ TIPERS“ M. J. įsteigė
2007 m. kovo 30 d., viešame registre, jis vienintelis įvardintas kaip šios
įmonės savininkas. Remiantis Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 6
straipsnio 2 dalimi, kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės
akcijų ir tapti jos akcininku. Teisėjų kolegija vadovaudamasi protingumo ir
sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad jeigu bent dalis įstatinio kapitalo
būtų įnešta iš ieškovės lėšų, tai bendrovės akcininkais būtų buvę įregistruoti
abu – tiek ieškovė N. L., tiek M. J..
Pabrėžtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes laikytis įstatymų reikalavimų ir
sąžiningai įforminti susitarimą dėl jungtinės veiklos siekiant įsteigti įmonę,
jei toks buvo sudarytas.
Remiantis LR CPK 12
straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi
principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip
savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi
aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12
straipsnis, 178
straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja
privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga.
Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję
faktiniai duomenys, gauti įstatymo
nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja,
kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir
kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų
nėra (LR CPK 177
straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje
esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su
ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Remiantis LR CPK 185 straipsniu teismas
įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu,
išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais,
o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas
išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi
būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją
vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.
Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo
vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR
CPK 3
straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją
reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių
faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia
nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas,
patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos
įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo
arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje
pripažįstama, kad išvadą apie faktų
buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės
dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti
esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Teisėjų kolegija
mano, kad nors ieškovę ir M. J. siejo jungtinės veiklos
teisiniai santykiai, tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos
teismas, ieškovė neįrodė, kad UAB „MJ TIPERS“ buvo įsteigta ir iš jos asmeninių
lėšų. Kaip jau minėta, vien ta aplinkybė, jog tuo metu ieškovė ir M. J. kartu vedė bendrą ūkį, neleidžia preziumuoti įmonės
įsteigimo bendrojon dalinėn nuosavybėn fakto. Teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo išvadai, kad tokio
fakto buvimą ieškovė įrodė. Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reiškė
reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei dėl bendrosios
dalinės nuosavybės padalijimo, prašydama jai pripažinti nuosavybės teises tik į
50 procentų UAB „ MJ TIPERS“ akcijų paketą perduodant turtą valdyti Š. J., o jai priteisiant 25 000,00 Lt kompensaciją ir dėl
kito galimai įgyto turto ar siekio sukurti bendrus turtinius santykius, nepasisakė.
Teisėjų kolegija
taip pat pažymi, kad nors pirmos instancijos teismas ir neteisingai kvalifikavo
ieškovę ir M. J. siejusius teisinius santykius, tačiau
išvadas dėl tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo padarė teisingas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmos
instancijos teismo išvada, kad apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė
įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą aplinkybę, kad ji savo asmeninėmis lėšomis
prisidėjo prie UAB „MJ TIPERS“ įkūrimo.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad ieškovei neįrodžius prisidėjimo savo lėšomis prie nuosavybės
sukūrimo – uždarosios akcinės bendrovės „MJ TIPERS“ įsteigimo, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino šią įmonę mirusio M.
J. nuosavybe ir jos nedalino, todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina
nepakeista.
Dėl metinių
palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas
neturėjo teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo procesinių palūkanų mokėjimo.
Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų
nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pareiga mokėti šias procesinėmis
vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų,
skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,
paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų
atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti
prievolės šias mokėti. Be to, laikoma, kad skolininkas iki visiško prievolės
įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti
prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios
laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai).
Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti
sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas
skaičiuoti.
Pažymėtina, kad
aplinkybės, jog ieškovė neinformavo įpėdinio laiku apie jo tėvo mirtį ir taip
jam užkirto galimybę dalyvauti tėvo laidotuvėse bei nesuteikė galimybės pačiam
pasirūpinti laidotuvėmis, negali būti laikomos pagrindu netaikyti imperatyvios
įstatymo nuostatos dėl įstatymų nustatyto dydžio palūkanų priteisimo. Apeliacinės
instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad
ieškovei negali būti priteista 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo, neteisingai išaiškino bei pritaikė LR CK
6.37 ir 6.210
straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos
praktikos ir dėl to padarė neteisingą išvadą. Teismas, priteisdamas ieškovei 4679,88 Lt sumą, turėjo
tenkinti ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kitoks
aiškinimas prieštarautų LR CK
6.37 ir 6.210
straipsnių nuostatoms.
Atsižvelgdama į
tai, kas išdėstyta, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir ieškovei priteistinos iš atsakovo 5
procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.
Dėl naujų
įrodymų pateikimo.
LR CPK 314
straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus
įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus
atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar
kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė nurodė, kad ji nutarties
dėl jos skyrimo M. J. kuratore, duomenų apie M. J. gautas pajamas pateikti anksčiau negalėjo nes dėl
sveikatos būklės negalėjo atsiminti apie įrodymo egzistavimą. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo
būti pateikti pirmos instancijos teismui, todėl atsisako juos vertinti.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo.
Teisėju kolegija
nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai
paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė
teismui pateikė tris reikalavimus – du turtinius (31 100,00 Lt) ir vieną
neturtinį (dėl praleisto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą pratęsimo).
Už turtinius reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 933 Lt žyminį mokestį, už
neturtinį – 100,00 Lt žymini mokestį (LR CPK 80 straipsnis). Teismas tenkino
tik dalį turtinio ieškinio reikalavimų – 4679,88 Lt, kas atitinka 15 proc.
ieškinio sumos, todėl iš apeliantės priteistina 793,00 Lt žyminio mokesčio į
valstybės biudžetą (85 proc. nuo 933,00 Lt sumos). Pažymėtina, kad LR CPK 443
straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių asmenų
bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Remiantis tuo, kad ieškovės patikslintame
ieškinyje pareikštas neturtinis reikalavimas dėl praleisto termino pareikšti
kreditorinį reikalavimą pratęsimo, priskirtinas prie ypatingos teisenos bylų
kategorijos (LR CPK V dalies XXXVIII skyrius), ieškovės už šį reikalavimą
sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantė
pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 600,00 Lt advokato
pagalbos išlaidų bei sumokėjo 750,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. (
2 t. b.l. 109-112). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas
maža apimtimi, teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 150 Lt ieškovės
turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. ( LR CPK 93 straipsnis, 98
straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu,
atmetus ieškovės skundą dalyje dėl turtinio ieškinio reikalavimų tenkinimo,
ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos. ( LR CPK 93 straipsnis).
Dėl kitų
apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie
neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo
ir pagrįstumo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1
dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Telšių rajono apylinkės teismo
2013 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Telšių rajono
apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas
ieškovės N. L. prašymas priteisti iš atsakovo Š. J. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje
priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei N. L. iš atsakovo Š. J. 5 procentų
metines palūkanas nuo priteistos sumos 4679,88 Lt nuo bylos iškėlimo teisme
2011-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią Telšių
rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei N. L. iš atsakovo Š. J. 150 Lt (vieną
šimtą penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės
instancijos teisme
Kolegijos
pirmininkė Vilija
Valantienė
Teisėjai
Vytautas
Kursevičius
Egidijus Mockevičius