Baudžiamoji byla Nr. 1-14-1148/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45624-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1.; 2.3.6.4.2.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

sekretoriaujant Jolantai Kubaitienei, Vaidai Gumuliauskienei, Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant prokurorams Loretai - Irenai Baguckienei, Stefai Daliai Ramanauskienei, Robertui Kasnauskui,

kaltinamajam M. S. ir jo gynėjui advokatui Romui Kersnauskui, kaltinamajam G. K., 

nukentėjusiesiems V. J., S. K.,

civilinio ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

M. S.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-05-24 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2013-10-10 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams;

3) 2013-12-19 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2013-10-10 ir 2013-05-24 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė 4 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams. 2015-06-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2013-12-19 nuosprendžiu paskirtą bausmę, paleistas 2020-07-27, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai, neatlikęs 1 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės;

4) 2019-02-27 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu paskirta, 16 MGL (602 eurų) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       M. S.

2.       jie, (duomenys neskelbtini), apie 03.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe kartu su G. K., siekdami išvengti sulaikymo už administracinio nusižengimo padarymą, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui V. J. ir vyriausiajai patrulei S. K., vykdantiems tarnybines pareigas, tai yra, M. S. tyčia rankomis suėmė S. K. už abiejų rankų, žastų srityse ir ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į buto duris ir patyrė fizinį skausmą. Po to, M. S. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. J. į veidą ir tuoj po to G. K. pargriovė V. J. ant grindų ir tyčia vieną kartą spyrė gulinčiam V. J. į veidą ir įspyrė į galvą ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, abiejų lūpų kraujosruvas bei nuskėlė vieno viršutinio kandžio vainiką ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.       Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su E. M. nusipirko butelį alkoholio (viskio) ir, kartu su G. K., nuėję pas M. S. į namus, minėto butelio turinį išgėrė, labai girtas nesijautė. Pažymėjo, kad G. K. alkoholio nevartojo. Bendraudami tarpusavyje, klausėsi muzikos. Vėliau išgirdo, kaip kažkas pradėjo belstis į buto duris. Pažymėjo, kad buto durų nenorėjo atidaryti, nes buvo išgėręs ir bijojo, kad bus nubaustas administracine tvarka. Kas beldė į duris nežino ir nematė, nesuprato kas atvyko. Manė, kad belsti galėjo tiek pašaliniai asmenys, tiek policijos pareigūnai. Nors muzika grojo negarsiai, bet jis negirdėjo ką sakė už durų stovėję asmenys. Po to, kai išjungė muziką, girdėjo, kad kažkas sako, jog atidarytų duris. Kaltinamasis teigė, jog galėjo būti, kad už durų buvę asmenys prisistatė policijos pareigūnais, bet jis (M. S.) to tiksliai neprisimena. Nurodė, kad buvę atvejų, kai ateidavo pašaliniai asmenys, pabelsdavo į duris ir juoko forma prisistatydavo policijos pareigūnais, todėl, šiuo atveju, nesitikėjo, kad į duris beldė policijos pareigūnai. Pabrėžė, kad asmenys už durų šaukė, jog atidarytų buto duris. Kaltinamasis tikino, kad garsiai muzikos nesiklausė, muzika neturėjo niekam trukdyti. Pripažino, kad, neatidarydamas durų, pasielgė negerai, nesitikėjo, kad gali atvažiuoti pareigūnai. Patvirtino, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais už durų buvusių asmenų atžvilgiu. Pažymėjo, kad buvo pažiūrėjęs pro durų akutę, prašė besibelsiančių asmenų pažymėjimo, bet pastarieji jo neparodė. Už buto durų, bendrojo naudojimo koridoriuje esanti lempa nuo judesio neįsijungė, buvo prieblanda ir jis (M. S.) nesuprato, kas vyksta už durų. Po to, atsisėdo ant lovos ir tuo metu bute dingo elektra. Pažymėjo, kad G. K. tuo metu sėdėjo kambaryje, jis nereagavo. Tuo tarpu E. M., lyg ir buvo atėjęs prie durų, kažką sakė, šūkavo besibelsiančių asmenų atžvilgiu, tuo metu jis (E. M.) nemiegojo. Jis (E. M.)  užmigo po to, kai bute dingo elektra. Pažymėjo, kad niekas į jį (M. S.), prieš tai, dėl triukšmo nesikreipė. Toliau dėstė, kad po to, kai dingo elektra, įšėjęs į koridorių matė kažką bendro koridoriaus gale už kampo, o asmuo buvęs už buto durų sušuko, „stok šausiu“, ir jis (M. S.) įbėgo atgal į butą. Tuo metu, kai bandė uždaryti buto duris, jo (M. S.) atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas „Taser“, dėl to purtėsi, trenkėsi į sieną ir krito ant žemės, bandė išsiplėšti elektrošoko laidus. Paaiškino, kad nukritus ant žemės, kažkas puolė su juo grumtis. Pažymėjo, kad pareigūnės prie buto nematė, buvo tamsu, nes elektra buvo dingusi ir bute, ir bendro naudojimo koridoriuje. Paaiškino, kad nežino, kas jį pargriovė. Tačiau galėjo būti taip, kad grumėsi ir nugriuvo kartu su pareigūnu. Galėjo būti taip, kad gindamasis kažką pastūmė, sudavė iš delno. Tačiau jokio smurto nenaudojo. Po to, jam (M. S.) buvo papurkšta ašarinių dujų, dėl to nieko nebematė apie 1 val., vėliau įbėgo į kambarį, ten griuvinėjo, bandė nusirengti, atidaryti langus. Mano, kad tuo metu G. K. buvo kambaryje su E. M.. Vėliau kažkas atidarė duris ir šaukė išeiti, visi (trise) išėjo patys, juos surakino ir išvedė. Pažymėjo, kad nukentėjusiosios S. K. nestūmė ir nukentėjusiajam V. J. nesudavė. Papildomai nurodė, kad vartojo tik alkoholio, narkotinių medžiagų nevartoja. Pripažino, kad su (už durų buvusiais) asmenimis daugiausiai bendravo jis (M. S.). Nurodė, kad yra baustas 4 kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, už garsų muzikos leidimą namuose tuo pačiu adresu. Pretenzijas dėl muzikos leidimo reiškė namo pirmininkas. Prisiminė, kad anksčiau yra buvę, kai atvykdavo policijos pareigūnai dėl muzikos, tuomet juos įsileisdavo į butą. Pabrėžė, kad dalį byloje pareikštų ieškinių atlygino, nes jaučiasi kaltas dėl to, kad griūdamas galėjo užgauti žmogų. Pažymėjo, kad tyčios suduoti nebuvo. Mano, kad V. J. kaktą susibraižė koridoriuje į sieną. Nemano, kad kas iš bute buvusių asmenų galėjo naudoti smurtą prieš pareigūnus. Papildomai nurodė, kad E. M. negalėjo matyti konfliktinės situacijos, nes buvo kambaryje. Tą naktį nebuvo nubaustas už administracinį nusižengimą. Policijos komisariate girtumo bei to, ar jis vartojo narkotines medžiagas, niekas nenustatinėjo, mediciniškai apžiūrėtas nebuvo. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei bus priteista atlyginti Tauragės apskrities VPK civilinį ieškinį, ieškinį atlygins. Papildomai nurodė, kad besikeikiančio asmens balsas, kuris girdisi teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtame įraše, labai panašus į E. M.. Pripažino, kad visi trys garsiai šūkavo ir keikėsi, klausinėjo pareigūnų, dėl ko turėtų vykdyti reikalavimą išeiti pakėlus rankas. Nesuprato tiksliai, už ką pareigūnai panaudojo dujas ir elektrošoką. Kai buvo panaudotos dujos ir elektrošokas, tada ir pradėjo stipriai triukšmauti. Triukšmas iki tol visame name negalėjo būti girdimas.

4.       Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visa dieną su žmona, G. S., E. M. ir dar su vienu draugu važinėjo mieste. Grįžę su žmona nuėjo į savo butą, kuris yra tame pačiame name, kaip ir M. S.. E. M. išėjo ir vartojo alkoholį su draugais. Vėliau su žmona atėjo pas M. S. į jam priklausantį butą, ten buvo dar 2 draugai, vėliau jie išėjo. Bute liko jis, jo žmona, M. S. ir E. M.. Vėliau žmona išėjo namo, jis (G. K.) ją palydėjo ir grįžo pas M. S.. Po kurio tai laiko pasigirdo beldimas į buto duris. M. S. nuėjo pasikalbėti. Girdėjo šūkavimą, M. S. atėjo ir pasakė, kad prie durų yra policija arba kiti asmenys iš jų namo. Paskui M. S. vėl nuėjo prie durų, pasakė, kad neatidarys durų, nes policija surašys jam protokolą. Negirdėjo ką kalba asmenys už durų, tik girdėjo M. S. šūkavimus. M. S. sakė, kad policija arba kiti asmenys yra už buto durų, tačiau nebuvo įsitikinęs, kas konkrečiai ten buvo. M. S. prie buto durų buvo priėjęs kelis kartus, tačiau liepė jam (G. K.) prie durų neiti, nes pastarasis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Mano, kad prie durų buvo priėjęs ir E. M.. Po kurio laiko bute dingo šviesa. Tuomet M. S. išėjo iš buto, kad įjungti šviesą. Šviesa bendrajame koridoriuje buvo minimali, todėl nežino ar per akutę buvo galima įžvelgti žmogų. Kai M. S. nuėjo į koridorių, ten pasigirdo šauksmai ir bėgimo garsas, kažkas šaukė, „su „Taser“ šausiu“. Girdėjo grumtynes, M. S. buvo likęs koridoriuje, galbūt, su policijos pareigūnu. Teigė, kad grumtynės vyko tarp dviejų asmenų, jos buvo fizinės, buvo girdėti kritimas, šaukimas. Grumtynių metu, tarpduryje, stovėjo policijos pareigūnė. Grumtynės vyko kažkur tarpduryje už pareigūnės nugaros. Tuomet, tikriausiai pareigūnė, pripurškė dujų ir M. S. įbėgo į kambarį, užtrenkė duris ir atidarė langą. Praėjus kiek laiko pasigirdo balsai, atvyko policijos pareigūnų pastiprinimas, matėsi jų prožektorių šviesos. Teigė, kad prašė prisistatyti atvykusių asmenų, pastarieji atsakė, jog yra policininkai, bet neprisistatė. Tuomet jis (G. K.), pradaręs duris, pasakė, kad išeina gražiuoju. M. S. ar E. M. sėdėjo ant lovos ir šaukė, jis (G. K.) iškėlęs rankas išėjo pro duris, jį paguldė ant žemės. M. S. ir E. M. šaukė, kad jie nieko nemato, nes pilnos akys dujų, jie nieko negalėjo matyti. Prisiminė, kad M. S. buvo be „maikės“, o jis (G. K.) vilkėjo juodą „maikę“ ir kelnes, avėjo šlepetes „Puma“. Mano, kad buvo antras išvestas iš buto, M. S. tikriausiai pirmas. Po to, juos išvežė į areštinę. Teigė, kad nukentėjusieji prisistatė tik po grumtynių, kai paprašė išeiti iš buto. Pažymi, kad daug kartų prašė tų asmenų prisistatyti, tačiau jie neprisistatė. Po grumtynių pareigūnai sakė, kad juos sulaiko už pasipriešinimą. Papildomai nurodė, kad jis neleido garsinti muzikos, buvo pusę televizoriaus garso nustatyta, taip pat buvo praviras langas. Mano, kad negalėjo trukdyti kitiems žmonėms, ir kad triukšmas negalėjo būti girdimas visame name, galėjo girdėtis nebent pirmininkui, nes langas buvo pravertas, o jo butas apačioje. Triukšmas nebuvo toks, kad skleistųsi per visą namą. Po įvykio neblaivumas nebuvo nustatinėjamas. Papildomai nurodė, kad peržiūrėtame įraše girdimas besikeikiančio asmens balsas, panašus į E. M., nes pastarasis buvo labai išgėręs. Su policijos pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka. 

5.       N. V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) naktį, apie 3 val., buvo gautas pranešimas apie triukšmą kaltinime nurodytu adresu. Nuvykus bei užlipus į laiptinę, kadangi laiptinė išsišakoja į atskirus koridorius, iš pradžių nerado buto, iš kurio kilo triukšmas, todėl buvo nuspręsta grįžti prie automobilio ir paskambinti pranešėjui, kad jis konkrečiai nurodytų butą. Jiems nespėjus susisiekti su pranešėju, buvo pranešta, kad triukšmas nurodytame bute vyksta toliau. Susisiekus su pranešėju, jis nurodė konkretų butą, konkrečiame koridoriuje, iš kurio sklido triukšmas. Nuėjus prie nurodyto buto, girdėjosi triukšmaujančių asmenų balsai, grojo muzika. Negali pasakyti kokiu garsumu grojo muzika, tačiau būdami koridoriuje girdėjo ją. Muzika nebuvo klykianti per visą namą, bet koridoriuje ji girdėjosi. Pasibeldė į duris, kai pabeldė, tie asmenys muzikos nepritildė, girdėjosi kaip kažkuris priėjo prie durų ir paklausė „kas?“, prisistačius, kad „policija“, prasidėjo necenzūriniai epitetai. Prisiminė, kad prisistatė gana garsiai. Dar sykį pasibeldus bei nurodžius, kad asmenys atidarytų duris, koliojimaisis, agresija ir grasinimai nesiliovė, buvo grasinama susidoroti su policijos pareigūnais ir jų šeimos nariais. Mano, kad žmonės turėjo suprasti, kad atvyko policija, ne vieną sykį buvo pakartota, jog atvyko policija. Asmenys pareiškė, kad jiems niekas nieko nepadarys, jie turi savo teises. Neprisimena ar bute buvę asmenys prašė kokių įrodymų, kad pareigūnai yra iš policijos. Pažymėjo, kad buvo pasibelsta į duris bei skambinta į skambutį. Kadangi bute asmenys buvo agresyviai nusiteikę, buvo priimtas sprendimas susisiekti su pranešėju, išsiaiškinti ar yra galimybė minėtus asmenis išvilioti iš buto bei nusistatyti kas jie tokie, kad tinkamai būtų užfiksuotas jų pažeidimas. Kadangi pranešėjas yra namo pirmininkas, kuris gyvena aukštu žemiau, po tuo butu, jis turėjo raktus nuo skydinės, todėl minėtame bute, ir tik tame bute, buvo atjungta elektra ir palaukta kol asmenys išeis iš buto. Išėjus minėtiems asmenims iš buto, jie (nukentėjusieji) jų laukė laiptinėje, o bute buvę asmenys ėjo koridoriumi. Nuo laiptinės iki jų buto yra maždaug 10 - 12 metrų ilgio koridorius. Asmenys, eidami iš buto, šūkavo, grasino, teigė, kad žino jog jų kažkas laukia. Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu įėjo į laiptinės koridorių ir pasakė „policija, stokite, ne iš vietos“, tuomet asmenys pradėjo bėgti link buto, bet vienas jų pasiliko už nugaros. Jis (V. J.) pasivijo paskui į butą du bėgančius asmenis, jie bandė užsitrenkti duris, tuomet jis (V. J.) su koja užblokavo duris ir įėjo į butą. Bute, priešais jį buvo du asmenys – G. K. ir E. M.. Tie asmenys šūkavo, draskėsi, agresyviai elgėsi. Iš pradžių buvo bandoma sakyti, kad nusiramintų, buvo duodamos atitinkamos komandos, nurodymai. Kadangi asmenys buvo agresyviai nusiteikę, buvo pasiruošęs elektrošoką „Taser“, esant poreikiui jį panaudoti. Jam (V. J.) sprendžiant konfliktą su minėtais asmenimis, išgirdo, kaip iš už nugaros S. K. sušuko „V., saugokis“. Atsisukęs pamatė, kad S. K. buvo nustumta, įsirėmusi į durų staktą, prie įėjimo į butą.  Link jo (V. J.) pribėgo M. S. ir jam (V. J.) trenkė, pastarasis jam šovė su elektrošoku. Nežino, kiek jam tai suveikė, nes tuo metu dėmesio į jį nekreipė. Veiksmas vyko buto koridoriuje, tuo metu buvo prietema, bute nebuvo įjungtos šviesos. Tuomet pajuto, kaip jį iš už nugaros sugriebia ir parbloškia ant žemės. Kas pargriovė nematė. Kai parbloškė ant žemės, pajuto smūgius į veido sritį. Pagal visas aplinkybes smūgius galėjo suduoti G. K., tai matė S. K., nes ji stovėjo už nugaros. Kai asmenys buvo sulaikyti, rašant tarnybinius pranešimus, pagal kuriuos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. K. nurodė, kad G. K. spyrė jam į galvą. Jis (nukentėjusysis) po pirmo smūgio užsidengė veidą, į viršų nežiūrėjo. Pažymėjo, kad M. S. su kumščiu smogė jam (nukentėjusiajam) į veidą, o G. K. su koja spyrė jam (V. J.) gulinčiam du kartus į veidą. Po smūgių, vėl išgirdo pareigūnės šauksmą, smūgiai liovėsi, tuo metu ji (S. K.) panaudojo ašarines dujas. Tuomet jis (V. J.) atbulomis atsitraukė iki buto durų. Pasitraukęs, pasiruošė ašarines dujas, jas panaudojo ir kaltinamieji su E. M. atsitraukė į savo kambarį, jame užsidarė. Patikslino, kad su pareigūne S. K. liko prie buto įėjimo durų, o minėti asmenys užsidarę kambaryje toliau šūkavo, reiškė savo agresiją. Jiems buvo duotas nurodymas išeiti visiems po vieną iš kambario, kad būtų galima juos sulaikyti ir baigtųsi tas nereikalingas smurtavimas. Minėti asmenys atsisakė tai daryti, todėl buvo iškviestas pastiprinimas. Atvykus pareigūnams, asmenys kambaryje buvo aprimę, jis (V. J.) su stambesniu Pagėgių policijos pareigūnu, kurio pavardės nežino, pastūmus užremtas kambario duris, įėjo į kambarį. Įėjus į kambarį vienas asmuo buvo rastas sėdintis ant žemės. Tuomet po vieną, sugriebus už rankų, ištempė į koridorių, uždėjo antrankius, kaltinamieji jau nebesipriešino. Išvedant G. K., šis pareiškė pretenzijas ir prašė, kad jam būtų paduotos šlepetės, nes jis basas niekur neis. Prisiminė, kad G. K. žmona, pastarojo išvedimo metu, jam atnešė batus. Papildomai nurodė, kad su šiais asmenimis susidūrė pirmą kartą. Kadangi kontaktas buvo artimas, galėjo atskirti asmenis, buvusius įvykyje, matėsi pagal žmogaus kūno struktūrą, išorinius požymius, kad tas asmuo (M. S.) galėjo pasilikti koridoriuje, o jis (V. J.) bute buvo su kitais dviem asmenimis. Asmuo, likęs koridoriuje buvo apsirengęs tamsiai. Papildomai nurodė, kad policijos pareigūnų atvykimas, beldimas, kaltinamųjų išvedimas iš buto, buvo fiksuojami „Body“ kameromis. Tačiau tuo metu, kai bute buvo išjungta elektra, dalies įvykio vaizdo įrašų nėra, nes „Body“ kamera skleidžia specifinį garsą, todėl kameros buvo išjungtos tam, kad bute buvę asmenys negirdėtų nukentėjusiųjų ir išeitų į laiptinę.  Pabrėžė, kad koridorius buvo apšviestas ir buvo aiškiai matyti, kad atvykę ir besibeldžiantys pareigūnai yra su uniformomis.

6.       Nukentėjusioji S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 3.40 val., gavo iš budėtojo pranešimą dėl triukšmo (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, iš pradžių girdėjosi triukšmas, bet užėjus į laiptinę ir apėjus visus aukštus, nieko neišgirdo, nes namas yra bendrabučio tipo, atskirais koridoriais, kurie uždaryti. Neradę buto, kuriame triukšmaujama, nutarė grįžti atgal prie automobilio, kad susitiktų su pranešėju ir pastarasis nurodytų tikslų butą. Susitikus su pranešėju, pastarasis nurodė tikslų aukštą ir butą. Užlipus į tą aukštą ir atidarius bendras koridoriaus patalpas, kur yra butai, iš karto girdėjosi leidžiamos muzikos triukšmas, vyko žmonių pokalbis. Priėjus prie buto, V. J. pasibeldė ir aiškiai prisistatė, kad atvyko policija. Asmenys, buvę bute, priėjo prie durų ir pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Negali įvardinti kiek žmonių kalbėjo už durų, ten buvo keli asmenys, jų atskirti negalėjo. Bute buvę asmenys suprato, kad yra atvykusi policija, bet buto durų neatidarė. Tuomet jie (S. K. ir V. J.) išsakė reikalavimą, kad asmenys atidarytų duris. Bute esantys asmenys šio reikalavimo nevykdė. Tuomet, kai jiems neatidarė durų, jie nuėjo pas namo pirmininką ir paprašė, kad pastarasis atjungtų bute elektrą. Atjungus elektrą, jie (S. K. ir V. J.) buvo prie buto, kur vėliau įvyko konfliktas, o bute esantys asmenys juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet, kai buto durų jiems vėl neatidarė, jie (S. K. ir V. J.) nusprendė išeiti, kad bute esantys asmenys jų nematytų. Bute buvę asmenys, po kiek laiko atidarė buto duris ir pasakė, kad žino, kas jie (S. K. ir V. J.) tokie yra ir vėl uždarė duris. Jie (S. K. ir V. J.) nutarė nueiti surašyti tarnybinį pranešimą dėl šio įvykio. Tuo metu, asmenys atidarė buto duris ir išėjo prie koridoriaus durų. V. J. pradėjo prie jų bėgti. M. S. pasiliko už koridoriaus durų, o G. K. ir E. M. nubėgo link buto ir ruošėsi užsidaryti duris. V. J. nubėgo paskui juos, įžengė į butą, o bute buvę asmenys pradėjo šaukti. V. J. buvo pasiruošęs elektrošoką „Taser“, asmenys nesipriešino, tik mosikavo rankomis ir sakė, kad jie (S. K. ir V. J.) neturi teisės įeiti. Ji (S. K.) liko stovėti prie buto durų. Tuo metu atbėgo M. S., ji (S. K.) pastarajam pasakė, kad šis neitų. Tuomet jis (M. S.) pasiėmęs ją (S. K.) už dviejų rankų, pastūmė į duris. Tuo metu ji (S. K.)nieko nepajuto. Ji (S. K.) spėjo pašaukti V. J., o tuo metu M. S. V. J. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. V. J. panaudojo elektrošoką „Taser“, po ko M. S. vėl bandė pulti. Ji įbėgo į vidų, stumdama E. M. ir M. S. į buto kambarį. Tuo metu V. J. buvo pargriautas ir G. K. du kartus jam (V. J.) sudavė su koja į galvą. Jai (S. K.) sušukus „V.“, G. K. nustojo veikti. Buvo panaudotos ašarinės dujos, dėl to, asmenys buvę bute, užsidarė buto kambaryje ir grasino. Jie (S. K. ir V. J.) pareikalavo, kad asmenys buvę bute, išeitų po vieną, bet pastarieji nesutiko. Jie (S. K. ir V. J.) laukė atvykstančių kolegų, o jiems atvykus G. K. pasakė, kad pasiduoda ir buvo sulaikytas. M. S. nepasidavė, nėjo, todėl jį išnešė. Prieš sulaikant G. K., jis (G. K.) pasakė, kad neis basom kojomis, todėl ji (S. K.) jam pastūmė šlepetes ir pasakė, kad jas apsiautų. Visi asmenys buvo sulaikyti ir nuvesti į mašiną. Papildomai nurodė, kad kai vyko konfliktas, buvo pakankamai šviesu, nors pačiame bute, buvo išjungta elektra, tačiau koridorius, kur vyko konfliktas buvo apšviestas, buvo galima atskirti asmenis. Pažymėjo, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Papildomai nurodė, kad tik kitą dieną pamatė atsiradusias mėlynes ir negali įvardinti ar jos atsirado nuo to įvykio ar ne, daugiau sužalojimų nebuvo, buvo tik kraujosruvos. Apie kraujosruvas pasakė tyrėjai D. V., pastaroji apžiūrėjo, bet apžiūros nefiksavo.

7.       Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra namo, kuriame įvyko konfliktas, pirmininkas. Jį iš miego pažadino didelis triukšmas, garsi muzika, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Asmeniškai su asmenimis, kurie kėlė triukšmą nėjo pasikalbėti, nes kai ten anksčiau triukšmaudavo, jis rašydavo žinutes, kad pritildytų muziką, į žinutes nebuvo reaguojama. Nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai sklido triukšmas. Kaimynai apie sklindantį triukšmą jam (G. A.) pasako, bet patys policijos nekviečia. Dėl šio įvykio viskas buvo taip pat - visi girdėjo triukšmą, bet policijos nekvietė. Paaiškino, kad M. S. gyvena virš jo (G. A.) buto. G. A. girdėjo, kaip policijos pareigūnai beldė į duris, tačiau durų jiems niekas neatidarė. Kai pareigūnai beldė, tuo metu jis (G. A.) buvo savo bute. Vėliau pareigūnai jo (G. A.) paprašė, kad jis išjungtų bute šviesą. Po to, kai M. S. bute buvo atjungta elektra, buto durys atsidarė, girdėjosi konfliktas, bildėjimas ir šauksmai. Girdėjo, kad kaltinamieji sakė, jog panaudotas „Taseris“ ir ašarinės dujos. Su policijos pareigūnais kartu buvo ne ilgai, po to kai atjungė M. S. bute elektrą, grįžo į savo butą. Papildomai nurodė, kad atvykusiems pareigūnams nurodė buto numerį, jų iki buto nelydėjo. Girdėjo grumtynių garsą, ką pareigūnai sakė kaltinamiesiems negirdėjo.

8.       Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iš budėtojo pranešimą, jog įvyko pasipriešinimas kolegų atžvilgiu. Į pasipriešinimą pareigūnams vyko pirmą kartą. Atvyko maždaug per pusę valandos. Atvykęs matė, kad koridoriuje buvo sužalotas pareigūnas. Nukentėjusieji nurodė, kad bute yra užsidarę trys asmenys, kurie pasipriešino jiems. Ant kolegos V. J. matėsi nubrozdinimai. Nurodė, kad neprisimena ar ką sutiko lipdamas laiptais, ar buvo šviesu, tikino, kad naudojo prožektorių. Kelis kartus asmenims bute pakartojo, kad vykdytų teisėtus pareigūnų reikalavimus ir išeitų iš buto. Pradarė buto duris, įėjo į kambarį. Visi trys asmenys buvo kambaryje. Po vieną asmenį išsivedė į koridorių. Išvedant asmenis iš buto, jokių aktyvių veiksmų nebuvo, buvo ištarta kažkokių keiksmažodžių, nepasitenkinimo. Išvedus į koridorių, asmenims uždėjo antrankius. Asmenys, buvę bute, buvo neadekvatūs. Pačio smurto fakto nematė. Jam kolegos pasakė, kad jie atvyko į pranešimą dėl triukšmo ir jiems atvykus įvyko susigrūmimas. Papildomai nurodė, kad neprisimena ar buvo įvardyti asmenys, su kuriais pareigūnai susigrūmė.

9.       Liudytoja D. V., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrė bylą dėl pasipriešinimo pareigūnams. Tyrimo metu atliko nukentėjusiųjų, liudytojų apklausas, akistatas, įtariamųjų apklausas. Apklausė nukentėjusiąją S. K., kurios apklausa vyko 2020 m. lapkričio mėn. Pažymėjo, kad apklausa vyko ilgai, nes stengėsi tiksliai surašyti visas įvykio aplinkybes. Per apklausą nukentėjusioji S. K. jai parodė kairę ranką, ji (D. V.) iš arti nežiūrėjo, tačiau matė mėlynes ant žasto. Kadangi matėsi sužalojimas, ji suprato, kad sužalojimas susijęs su įvykiu. S. K. pasakojo, kad ją, įeidamas į butą, pastūmė M. S. ir ji trenkėsi į durų staktą. Nurodė S. K., kad užfiksuotų sužalojimus pas šeimos gydytoją, nes bylos eigoje reikia turėti dokumentaciją. 2021 m. vasario mėn. papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. K. jai (D. V.) sakė, kad nenuėjo pas gydytoją. Papildomai nurodė, kad apklausos metu pirmą kartą matė nukentėjusiąją S. K., su ja nebendrauja. 

10.       Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo pas M. S. kartu su G. K. ir dar keliais draugais. Prieš tai pas M. S. gėrė alkoholį, neprisimena ar triukšmavo. Išgertuvių metu šiek tiek leido muziką, muzikos garso negali apibūdinti, bet niekas nesiskundė dėl muzikos garso, konfliktinių situacijų nebuvo. Vėliau užmigo ir bandymų patekti į butą negirdėjo. Prabudo dėl garsių pokalbių, bute buvo tamsu, kalbėjo žmonės. Girdėjo M. S. ir G. K. kalbas. Nežino su kuo M. S. ir G. K. kalbėjo, mano, kad kalbėjo su pareigūnais, tačiau neprisimena ką jie kalbėjo. Kai pabudo ir išgirdo kalbas, tų kitų bute buvusių draugų jau nebuvo, buvo likę M. S. ir G. K.. Pabudęs nieko nematė, nes buvo pripurkšta dujų. Jis (E. M.) į koridorių nebuvo išėjęs, jį, galbūt, ištempė iš buto pareigūnai. Nežino, kur tuo metu buvo M. S. ir G. K.. Nežino, kodėl jam (E. M.) buvo purkšta dujų, jam nieko paaiškinta nebuvo. Pareigūnai išvedė iš buto ir nieko nesakė, atsipeikėjo areštinėje. Teigė, kad policijos pareigūnai neprisistatė, sakė tik, kad policija. Negali pasakyti, kiek pareigūnų buvo. Nurodo, kad vykusio konflikto negalėjo matyti ir iki šios dienos nežino kas vyko. Pabėgti ar išeiti iš buto G. K. ir M. S. nebuvo galimybės. Nematė ar M. S. ir G. K. išėjo, ar jie buvo išvesti. Po visko, jam (E. M.) nustatė girtumą. Papildomai nurodė, kad su M. S. prie buto durų nieko nedarė. Kaltinamųjų atžvilgiu naudoto smurto nematė. Kai jis (E. M.) buvo pristatytas į policijos komisariatą, tuo metu, baustas ir nusikaltęs nebuvo. Tik jau būnant Olandijoje, jis (E. M.) gavo baudą už šioje byloje tiriamo įvykio metu teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą. Su minėta paskirta bauda sutiko, nenorėjo aiškintis, nes buvo užsienyje, dirbo, neturėjo laiko grįžti. Nežino kokių policijos reikalavimų nevykdė.

11.       Civilinio ieškovo Tauragės apskrities VPK atstovė J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti, nes  įvykio metu buvo sužalotas Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnas. Prašo žalą priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Nurodė, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareigūnas buvo sužalotas tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo išvada yra elektroninis dokumentas, duomenų kortelė, ten yra nurodyta įvykio data. Patirti sužalojimai yra susiję su padidinta pavojaus rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareigūnui padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas ir pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas, pareigūnui išmokėta 1281,09 Eur kompensacija. Įstatymai nenumato įstaigos pareigos, mokant kompensaciją, skaičiuoti pareigūnams patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Įstaiga yra įpareigota įstatymo nustatyta tvarka išmokėti tam tikro dydžio nustatytą kompensaciją. Pagal įstatymo nuostatas vėliau privaloma išieškoti tą kompensaciją iš kalto asmens. Civilinio ieškinio reikalavimas yra atskiras reikalavimas ir nėra susijęs su „Sodros“ išmokėta išmoka, nes jų mokama kompensacija yra pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas. Sveikatos sutrikdymo atvejais apraše yra nurodyta, kokio dydžio mokamos kompensacijos. Kompensacijos dydis priklauso nuo to koks sužalojimas padarytas ir tuomet apskaičiuojamas kompensacijos dydis pagal vidutinį darbo užmokestį. Papildomai nurodė, kad kaltinamiesiems tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo įteikta susipažinti, nes tai nėra numatyta įstatyme. Tarnybinio patikrinimo išvadą gali apskųsti pareigūnas, kieno atžvilgiu buvo atlikti veiksmai. Pažymėjo, kad kompensacija yra mokama tik tada, kai pareigūnai pasiima nedarbingumą, kol pareigūnas nepasiima nedarbingumo, tarnybinis patikrinimas nėra atliekamas. Jei asmuo atskirai pateikia ieškinį dėl žalos atlyginimo, jie į tai neatsižvelgia, kadangi yra įstatymo įpareigoti jam (nukentėjusiajam pareigūnui) sumokėti kompensaciją.

12.       (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1985/2020(03) nurodyta, jog V. J. nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, abiejų lūpų kraujosruvos, nuskeltas vieno viršutinio kandžio vainikas -  padaryti mažiausiai dviem poveikiais - kumščiu į burną (lūpų kraujosruvos ir kandžio nuskėlimas), sumušus ar griūnant (kaktos odos nubrozdinimas) - imant kiekvieną sužalojimą atskirai ir visus kartu, yra  nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 69).

13.       Liudytojas G. A. pateikė  savo mobiliojo ryšio telefone užfiksuotus SMS pranešimus, kuriais susirašinėjo su M. S., kurie apžiūrėti  ir iš kurių matyti, jog G. A. M. S. (duomenys neskelbtini), 14.24 val., (duomenys neskelbtini), 19 val., (duomenys neskelbtini), 01.20 val., (duomenys neskelbtini), 16.33 val. išsiųstuose pranešimuose priekaištauja dėl per garsiai leidžiamos muzikos (1 t., b. l. 150-156).

14.       Vaizdo ir garso įrašai, daryti  V. J. bei S. K. kūno kameromis  B0F1EC609792 ir BOF1EC6171B0, apžiūrėti, atliktos jų stenogramos (aprašymai) (1 t., b. l. 157-167). Teisiamojo posėdžio metu, vaizdo ir garso įraše (toliau - ir Įrašas), darytame (duomenys neskelbtini), 03.37. 23 val. užfiksuota, kaip pareigūnai ilgai beldžia į duris, keletą kartų reikalauja jas atidaryti, V. J. prisistato, kad atvyko policija; asmenys, buvę bute, durų neatidaro, įžeidinėja V. J. necenzūriniais žodžiais. Įrašuose, darytuose (duomenys neskelbtini), 03.37.26 val., 03.42.25 val. užfiksuota, kaip asmuo, buvęs už durų, įžeidinėja V. J. necenzūriniais žodžiais ir grasina fiziniu susidorojimu. Įrašuose, darytuose (duomenys neskelbtini), 04.06.19 val. ir 04.07.48 val., užfiksuota, kaip  pareigūnai stovi prie atidarytų buto durų, V. J. vėl prisistato žodžiais „policija“, reikalauja išeiti po vieną, gulti ant žemės, o asmuo, buvęs bute, necenzūriniais žodžiais atsisako reikalavimui paklusti, reikalauja parodyti pažymėjimą, tuo tarpu kitas asmuo, buvęs bute, sako, kad policijos pareigūnai jiems nieko negali padaryti, nurodo, kad ir pats sumuštų pareigūnus. Įrašuose, darytuose (duomenys neskelbtini), 04.11.19 val.,  04.13.17 val., 04.16.18 val., 04.18.16 val., užfiksuota, kaip pareigūnai stovi prie atidarytų buto durų, reikalauja išeiti iš kambario po vieną, asmenys, buvę bute,  keikia ir įžeidinėja pareigūnus, atsisako išeiti iš kambario, piktinasi, jog buvo panaudotas elektrošokas ir ašarinės dujos. Įraše, darytame (duomenys neskelbtini),  04.21.17 val. užfiksuoti atvykę medikai, o įraše, darytame (duomenys neskelbtini), 04.23.15 val. užfiksuotas atvykęs pareigūnų pastiprinimas, išvedami bute buvę asmenys.

15.       (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos J. P. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, jog  Tauragės  apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjui V. J. ir to paties skyriaus  vyr. patrulei S. K., vykdantiems darbines funkcijas, (duomenys neskelbtini), apie 03:07 val.,  (duomenys neskelbtini),  bute, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino M. S., E. M. ir G. K. ir dėl pastarųjų veiksmų  policijos pareigūnai V. J. ir S. K. nukentėjo, V. J. dėl patirtų galvos srities sužalojimų išvyko į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. Dėl šio fakto pradėtas  ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45624-20 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje (1 t., b. l. 1).

16.       (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. 85-PR2-8634) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono Reagavimo skyriaus  tyrėjo V. J. tarnybiniame pranešime „Dėl pasipriešinimo ROIK 0120000640377“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 03.07 val. pagal pranešimą dėl M. S. keliamo triukšmo, atvykus į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), prieš M. S., jam (V. J.) sudavusiam smūgius į  veidą, buvo panaudotas  elektros impulsinis prietaisas „Tazer“ Nr. X13006D49, užtaiso Nr. C4107196H, o G. K. jam (V. J.) įspyrus du kartus į veidą, vyr. patrulė S. K. panaudojo ašarines dujas. Buto kambaryje užsibarikadavusiems asmenims toliau nevykdant nurodymų išeiti iš kambario, buvo iškviestas policijos pareigūnų papildomas ekipažas ir jam (ekipažui) atvykus, sulaikant bute buvusius asmenis, buvo panaudos spec. priemonės - antrankiai (1 t., b. l. 174-176).

17.       Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato vyr. patrulio J. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime „Dėl pagalbos pareigūnams“ (registracijos Nr. 85-PR28633) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), apie 04.05 val. gavus pranešimą, kad  Šilutės m. policijos pareigūnams reikalinga pagalba, nuvykus  adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje buvo užsidarę 3 asmenys, kurie tik po antrojo pareikalavimo atidaryti duris, jas atidarė ir buvo sulaikyti, panaudojant spec. priemones - antrankius (1 t., b. l. 177).

18.       Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas V. J. ir Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė S. K. yra statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems, be kita ko, numatyta  funkcija, gavus pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 178-183),  o pagal pateiktą grafiką matyti, kad jie įvykio metu atliko jiems pavestas pareigas (1 t., b. l. 185, 188).

19.       (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 10-12) ir jo priede - fotolentelėje (1 t., b. l. 13-17) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje.

20.        BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, (duomenys neskelbtini), 03.05 val., gautas fizinio asmens (pranešėjo) pranešimas, kad M. S. su draugais, nakties metu, savo bute, garsiai leidžia muziką, triukšmauja, neleidžia ilsėtis (1 t., b. l. 18).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

21.       Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiame straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).

22.       Policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas nustato Policijos įstatymas. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

23.       Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 3.05 val., Bendrojo pagalbos centro buvo fiksuotas pranešimas apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėto buto gyventojas M. S., prisikvietęs draugų į butą, triukšmauja, rėkauja, garsiai leidžia muziką, trukdo ilsėtis (1 t., b. l. 18). Minėto pranešimo pagrindu, policijos pareigūnai (nukentėjusieji) V. J. ir S. K. nuvyko nurodytu adresu. Tiek nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tiek jų tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiųjų apklausos protokolais, byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie (visi) laikytini įrodymais, nustatyta, kad atvykę nurodytu adresu, nukentėjusieji apeina visą namo laiptinę ir nusileidę į apačią, grįžta prie tarnybinio automobilio. Nukentėjusiųjų teigimu, atvykę ir apėję namo laiptinę, jie negirdėjo triukšmo. Pasak nukentėjusiųjų, triukšmo jie negirdėjo dėl to, kad (bendrabučio tipo) namo laiptinė turi atskirus aukšto koridorius, atribotus nuo laiptinės durimis. Pranešėjui patikslinus vietą, iš kurios sklido triukšmas, policijos pareigūnai (nukentėjusieji) pakyla į nurodytą aukštą, atidarę koridoriaus duris nueina prie konkretaus buto, kaip vėliau tampa aišku – kaltinamojo M. S. gyvenamosios vietos, t.y. tos įvykio vietos, kuri buvo nurodyta pranešėjo pirminiame pranešime. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnams įsitikinus, kad garsas sklinda būtent iš minėto buto, policijos pareigūnas (nukentėjusysis V. J.) pradeda belsti į duris, skambina durų skambučiu, bet į minėtus veiksmus nereaguojama, durys neatidaromos. Vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad, siekdamas, jog būtų išgirstas policijos pareigūnų atvykimas (jiems atliekant minėtus veiksmus), V. J. pradeda belsti garsiau ir aiškiai, kelis kartus, pakartoja „policija, darom duris“. Nukentėjusiųjų teigimu, išgirdus pakankamai garsiai grojančią muziką ir asmenų garsius pokalbius, turint omenyje, kad tai vyksta nakties metu, jie (nukentėjusieji) nutarė išsiaiškinti gauto iš policijos komisariato pranešimo apie daromą administracinį nusižengimą aplinkybes. Tačiau ir po papildomų nukentėjusiojo V. J. veiksmų buto durys neatidaromos, pasigirsta bute buvusių asmenų šūkavimai.

24.       Kaltinamieji laikėsi pozicijos, kad nesuprato, kas beldėsi į duris. Kaltinamųjų teigimu, belstis galėjo tiek policijos pareigūnai, tiek pašaliniai asmenys, apsimetę policijos pareigūnais. K. M. S. teigimu, jis prašė atvykusių asmenų prisistatyti, parodyti tarnybinius pažymėjimus, bet to padaryta nebuvo, todėl, nebūdamas tikras dėl atvykusių asmenų tapatybės, durų neatidarė. Teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip neatitinkančius tikrovės ir traktuoja juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

25.       Pirmiausia, kaip parodė patys kaltinamieji, kaltinamasis M. S. suvokė, kad asmenys, kurie beldžiasi į duris ir prisistato policija, iš tikrųjų gali būti policijos pareigūnais, o jis (M. S.) durų neatidarė, nes bijojo būti nubaustas administracine tvarka. Vaizdinė medžiaga patvirtina, kad atvykus ir beldžiantis į buto duris, koridoriuje yra šviesu ir aiškiai matyti, kad nukentėjusieji buvo apsivilkę policijos pareigūnų uniformą. Taigi, nors kaltinamasis M. S. pro durų akutę nematė policijos pareigūnų tarnybinių pažymėjimų, jis aiškiai galėjo ir turėjo matyti, kad durų prašo atidaryti atitinkamai policijos apranga uniformuoti asmenys. Jei ir po to kaltinamiesiems kilo abejonių, kad policijos pareigūnų uniformą galėjo vilkėti ne policijos pareigūnai, jie (kaltinamieji) galėjo paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir išsiaiškinti (ar siekti tai padaryti) ar gali būti taip, kad pas juos atvyko ir beldžiasi su reikalavimais atidaryti buto duris – policijos pareigūnai. Tokių veiksmų kaltinamieji neatliko. Teismo vertinimu, kaltinamieji aiškiai suprato, kad atvyko ir duris prašo atidaryti būtent policijos pareigūnai. Kaip parodė byloje pateikti vaizdo ir garso įrašai, fiksuoti pareigūnų asmeninėmis kūno kameromis, bei minėtų įrašų aprašymai, bute buvę asmenys į policijos pareigūnų (nukentėjusiųjų) reikalavimus atidaryti duris reaguoja agresyviais šūkavimais, vartodami necenzūrinius žodžius: „<...esi tipo valstybės įgaliotinis, tu, netgi, negali durų atidaryti...>...<...už 400 šimtus važinėji pas žmones į namus gyvenimus gadint...>...<aš tave sudaužysiu, gaidy...>...<...pagausiu tavo vaikus, subadysiu prie ligoninės...>...<....kokios tavo pareigos? Atvažiuot ir prisipist už 500 Eur?...>. Akivaizdu, kad taip besielgdami, bute buvę asmenys (kaltinamieji ir E. M.) aiškiai supranta, kad pas juos atvyko ir duris prašo atidaryti būtent policijos pareigūnai. Toks minėtų asmenų elgesys patvirtina kaltinamojo M. S. nurodytą aplinkybę apie tai, kad jis suprato, jog už durų laukė policijos pareigūnai, būtent todėl jis neatidarė durų, kaip pats nurodė – bijojo būti nubaustas administracine tvarka.

26.       Taigi, akivaizdu, kad kaltinamiesiems supratus, jog į duris beldžia policijos pareigūnai, jie, net ir (jei tikėti kaltinamųjų versija) jei nieko blogo nedarė, galėjo ir turėjo atidaryti buto duris su tikslu išsiaiškinti policijos pareigūnų atvykimo motyvus ir priežastis, juolab, kad tai padaryti reikalavo policijos pareigūnai. Tačiau kaltinamieji minėtų veiksmų neatliko, pasirinkę poziciją, kad policijos pareigūnų reikalavimai atidaryti duris nebuvo teisėti.

27.       Pažymėtina, kad tai ne pirmas kartas, kuomet kaltinamajam M. S. yra kviečiami policijos pareigūnai dėl kaltinamojo keliamo triukšmo, garsiai klausantis muzikos, tokiu būdu pažeidžiant viešąją tvarką. Iš minėto kaltinamojo charakterizuojančios medžiagos matyti, kad: Tauragės AVPK Šilutės PK 2017-01-19 administraciniu nurodymu, konstatavus M. S. atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį (Viešosios rimties trikdymą), M. S. buvo nurodyta sumokėti 10 Eur baudą; Tauragės AVPK Šilutės PK 2018-08-27 administraciniu nurodymu, konstatavus M. S. atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį (Viešosios rimties trikdymą), M. S. buvo nurodyta sumokėti 10 Eur baudą; Tauragės AVPK Šilutės PK 2018-08-29 nutarimu, konstatavus M. S. atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį (pakartotiną viešosios rimties trikdymą), M. S. buvo paskirta 90 Eur bauda; Tauragės AVPK Šilutės PK 2019-08-16 nutarimu, konstatavus M. S. atsakomybę pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį (pakartotiną viešosios rimties trikdymą), M. S. buvo paskirta 80 Eur bauda. Visi minėti kaltinamojo M. S. administraciniai nusižengimai buvo padaryti tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Visas jam paskirtas baudas M. S. yra sumokėjęs, su policijos pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais sutikęs, jų neskundęs.

28.       Akivaizdu, kad, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia kaltinamasis M. S., jis (M. S.) negalėjo tikėtis, kad į duris beldžia ir policijos pareigūnais prisistatę asmenys yra ne policijos pareigūnai, o pašaliniai asmenys. Juolab, kad kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis M. S., po to, kai pastarasis išgirdo beldimą į duris, grįžęs nuo buto durų pasakė jam (G. K.), kad prie durų yra policija, bet jis (M. S.) neatidarys durų, nes policija surašys protokolą.

29.       Esant aptartiems ir ištirtiems įrodymams, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą neabejotinai išvadai, kad kaltinamieji, nevykdydami nukentėjusiųjų, kaip policijos pareigūnų, reikalavimų atidaryti duris, tokiais savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą (viešosios tvarkos trikdymą) ir atvykę į vietą – siekė nustatyti galimo nusižengimo aplinkybes, prisistatė ir pateikė reikalavimus atidaryti buto duris su tikslu nustatyti galimo nusižengimo aplinkybes, bet kaltinamieji, nors suprato, kad atvyko policijos pareigūnai, suvokė, kad jų atžvilgiu gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė – buto durų neatidarė.

30.       Konstatavus, kad kaltinamieji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, darytina išvada, kad policijos pareigūnams buvo pagrindas, remiantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, įstatymų nustatyta tvarka kaltinamuosius sulaikyti jų tapatybei nustatyti, administracinio nusižengimo protokolams už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą surašyti. Atmestinas kaltinamojo M. S. gynėjo argumentas, jog minėtus protokolus už atitinkamus administracinius nusižengimus buvo galima surašyti kitą dieną ir nebandant patekti į buto vidų. Teismo vertinimu, pastarųjų veiksmų policijos pareigūnams neatlikus (policijos pareigūnams supratus, kad bute yra keli asmenys), administracinio nusižengimo už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą išaiškinimas (visų nusižengimus padariusių asmenų tapatybių nustatymas, lengvinančių ir sunkinančių (pvz., girtumo ir pan.) aplinkybių konstatavimas ir t.t.) taptų neįmanomas arba būtų apsunkintas (nebūtų aiškios asmenų dariusių nusižengimus tapatybės, išnyktų atitinkamos asmenis charakterizuojančios aplinkybės (pvz., išblaivėtų) ir t.t. Tai neatitiktų administracinių nusižengimų teisenos paskirties (greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus), reglamentuotos ANK 563 straipsnyje.

31.       Išdėstyto pagrindu, teismas sprendžia, kad policijos pareigūnų (nukentėjusiųjų) veiksmai – siekis, bandymas pateikti į kaltinamojo M. S. butą, bute buvusių asmenų sulaikymui, buvo tikslingas ir savalaikis sprendimas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu analizuojamu atveju, tai buvo būtini ir neatidėliotini veiksmai.

32.       Būtinieji nusikalstamos veikos sudėties (BK 286 straipsnis) objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo.

33.       Nagrinėjamu atveju, kaltinamieji laikosi pozicijos, kad jie nukentėjusiųjų atžvilgiu nesipriešino, fizinio smurto nenaudojo. Tuo tarpu nukentėjusieji teigia, kad būtent abu kaltinamieji bendrais savo veiksmais atliko nusikalstamus veiksmus: pirma, kaltinamasis M. S. panaudojo fizinio poveikio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu – ją suėmė už abiejų rankų, žastų srityse ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į buto duris ir patyrė fizinį skausmą; po to, kaltinamasis M. S. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir tuoj po to G. K. pargriovė nukentėjusįjį ant grindų ir tyčia spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į veido sritį ir į galvą ir taip bendrais veiksmais kaltinamieji nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

34.       (duomenys neskelbtini) Akistatos tarp nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo G. K. metu, kaltinamasis G. K. parodė, kad įvykio metu, konkrečiai tuo metu, kai dingo elektra ir kaltinamasis M. S. nuėjo pasižiūrėti elektros dingimo priežasčių, jam (M. S.) parbėgus atgal, jis (G. K.) girdėjo elektrošoko („tazerio“) šūvius bei grumtynių garsus, kaip M. S. grumėsi su pareigūnais (1 t, b. l. 43-45). 2021-01-15 Akistatos tarp nukentėjusiosios S. K. ir kaltinamojo G. K. metu, kaltinamasis G. K. parodė, kad kaltinamasis M. S. grumėsi su pareigūnais (aut. pastaba – naudojama žodžio daugiskaita), o jis (G. K.) neprisimena, kad būtų spyręs pareigūnui (1 t, b. l. 118-120). Kaltinamojo M. S. pirminės apklausos metu ((duomenys neskelbtini)), t.y. įvykio dieną, kaltinamasis parodymus duoti apie įvykį atsisakė, nes tuo metu apie įvykį nieko neprisiminė, nenorėjo pasakyti neteisingas įvykio aplinkybes (2 t, b. l. 54). Savo parodymus dėl įvykio kaltinamasis M. S. atsisakė duoti ir (duomenys neskelbtini)jo, kaip įtariamojo apklausos metu (2 t, b. l. 62). Kaltinamojo M. S. (tuo metu – įtariamojo) papildomos apklausos metu (2021-01-28), minėtas kaltinamasis parodė, kad: po to, kai bute dingo elektra ir jis nuėjo patikrinti elektros dingimo priežasčių, išgirdęs žodžius „stok“, pradėjo bėgti atgal į buto kambarį; įbėgęs į buto vidų nespėjo užsidaryti durų ir prieš jį (M. S.) asmuo panaudojo elektrošoką, jam bandė užlaužti rankas ir jis (M. S.) su vienu iš asmenų susikabino ir krito ant žemės, bandydamas atsistoti, tamsoje, galėjo suduoti tam asmeniui į veidą; vyko grumtynės, kam jis (M. S.) sudavė - gerai nematė; suprato, kad bute buvo ne vienas asmuo; neneigia, kad įbėgdamas į butą galėjo vieną iš asmenų pastumti; suprato, kad bute buvo policijos pareigūnai; pripažįsta, kad grumtynių metu galėjo suduoti pareigūnui į veidą; gailisi dėl padaryto nusikaltimo (2 t, b. l. 67-68). Kaltinamojo G. K. pirminės apklausos metu ((duomenys neskelbtini)), t.y. įvykio dieną, kaltinamasis parodė, jog neprisimena, ar policijos pareigūnams sudavė kokius smūgius, bet tai, kad buvo atvykę policijos pareigūnai suprato (2 t, b. l. 128-130). Duodamas parodymus (apie to paties įvykio aplinkybes) (duomenys neskelbtini) apklausos metu, kaltinamasis G. K. parodė, kad nesuprato, jog į butą įbėgo policijos pareigūnai (2 t, b. l. 136-138).

35.       Aukščiau nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės (nuosprendžio 34 punktas), sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamųjų pasirinktos pozicijos dėl pasipriešinimo prieš pareigūnus ir smurto jų atžvilgiu naudojimo yra jų (kaltinamųjų) gynybinė pozicija, paremta nenuosekliais ir prieštaraujančiais parodymais, kuriais remtis teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Kaltinamasis M. S. įvykio dieną teigia, kad neprisimena įvykio aplinkybių, praėjus kuriam laikui teigia, kad suprato, jog bute buvo policijos pareigūnai, pripažįsta, kad grumtynių metu galėjo suduoti pareigūnui į veidą ir pastumti pareigūnę bei gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taigi iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu M. S. pripažįsta, kad grumėsi su pareigūnu, galėjo jam suduoti į veidą, bet fizinio smurto naudojimu savo veiksmų nelaiko. Kaltinamasis G. K. tai neprisimena, kad būtų spyręs pareigūnui, tai teigia to nedaręs; tai nurodo, kad nesuprato, kad bute buvo policijos pareigūnai, tai vėliau teigia priešingai. Teismo vertinimu, minėtos kaltinamųjų versijos – bandymas išsisukti nuo gresiančios atsakomybės. Vien tai, kad kaltinamieji proceso metu laikėsi pozicijos, kad neprisimena įvykio aplinkybių, savaime nereiškia, kad atitinkamų veiksmų pareigūnų atžvilgiu jie neatliko.

36.       Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų parodymai, skirtingai nei kaltinamųjų, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, vienas kitą papildantys. Nukentėjusysis V. J. nuo pat pirmos jo apklausos parodė, kad: (duomenys neskelbtini), dirbant su nukentėjusiąja S. K., iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl triukšmo, nuvykus nurodytu adresu prie namo triukšmo nesigirdėjo, tačiau nuėjus prie buto durų, girdėjo viduje garsiai kalbančius kelis vyriškius, garsiai grojančią muziką; pareigūnams pasibeldus į duris, durų niekas neatidarė, muzika nenutilo; pabeldus dar kartą ir prisistačius, kad atvyko policija, išgirdo, kaip prie durų kažkas buto viduje priartėjo ir pradėjo įžeidžiančiai koliotis, šaukti; pabeldus į duris dar kartą ir pareikalavus, kad asmenys atidarytų duris, pastarieji dar labiau supyko, pradėjo šaukti, keikti necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad susidoros su pareigūnais, su jų šeimų nariais, nužudys pareigūnus ir jų vaikus; asmenims durų neatidarius, buvo priimtas sprendimas, nueiti iš koridoriaus į laiptinę ir palaukti, gal asmenys išeis iš buto; buvo priimtas sprendimas atjungti bute elektrą ir tokiu būdu išvilioti asmenis iš buto, namo pirmininkas atjungė elektrą; tam, kad asmenys negirdėtų policijos pareigūnų turėtų įjungtų kūno kamerų, jos buvo atjungtos; asmenys išėjo į koridorių, jiems buvo pasakyta, kad atvyko policija ir būtina likti savo vietose, bet asmenys į reikalavimus neragavo, du asmenys pradėjo bėgti atgal link buto, kur dingo trečiasis asmuo, nukentėjusysis nepastebėjo; minėtiems dviem asmenims įbėgus į bute esantį kambarį, buvo pakartotinai pasakyta, kad atvyko policija ir būtina likti savo vietose, asmenys į tai nereagavo; tuo metu nukentėjusysis išgirdo kolegės šauksmą, po kurio pajuto, kaip kažkas jį sugriebęs už rankos apsuko, ir išvydo priešais M. S., kuris smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą vieną kartą; tuomet nukentėjusysis panaudojo elektrošoką, po ko, M. S. parkrito ir netrukus atsistojo; S. K. stūmė M. S. į kambarį, o nukentėjusysis tuo metu pajuto, kaip kažkas jį iš nugaros pargriovė ir vieną kartą spyrė į veidą, antrą kartą – į galvos sritį (ne veidą); prieš asmenis buvo panaudotos ašarinės dujos, po ko, asmenys subėgo į galinį kambarį ir iš kambario grasino ir keikėsi, sakė, kad taip nepaliks, kad pareigūnams blogai baigsis; vėliau iš kambario išpuolė agresyviai nusiteikęs M. S., prieš jį dar kartą buvo panaudotos ašarinės dujos, po ko jis grįžo atgal į kambarį;  buvo iškviestas pastiprinimas bei medikai; atvykęs pastiprinimas padėjo sulaikyti bute buvusius asmenis; nukentėjusysis buvo apžiūrėtas (1 t, b. l. 31-34, 43-46, nuosprendžio 5 punktas). Minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek nukentėjusios, tiek liudytojų G. A., J. B., D. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t, b. l. 103-106, 110-112, 118-121, 134-136, 140-142, 146-149, nuosprendžio 6-8 punktai).

37.       Aukščiau nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės (nuosprendžio 36 punktas), sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų G. A., J. B., D. S. parodymai, kurie laikytini įrodymais byloje, aiškiai ir nedviprasmiškai parodo tikrąsias įvykio aplinkybes – kaltinamųjų pasipriešinimo policijos pareigūnams, panaudojant fizinį smurtą, faktą. Tai, kad prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina ir kaltinamojo M. S. parodymai bei jo elgesys – jis dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Sodros ieškinius, be to, įsipareigojo atlyginti Tauragės AVPK pareikštą ieškinį, jei teismas ieškinį tenkintų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ieškinius ir žalą atlygino, nes dėl įvykio jautėsi kaltas. Nukentėjusiųjų patirtą žalą patvirtina (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1985/2020(03) (1 t., b. l. 69), liudytojos D. V. parodymai (nuosprendžio 9 punktas), nukentėjusiajam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t, b. l. 92-93) bei taikytas gydymas (1 t, b. l. 77).

38.       Pasisakydamas dėl kaltinamųjų fizinio smurto veiksmų (jų pobūdžio, kiekio ir t.t.), teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų parodymus apie smurtą naudojusius asmenis (kaltinamuosius) patvirtina ir pačių kaltinamųjų parodymai: kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad galėjo panaudoti smurtą prieš abu nukentėjusiuosius; kaltinamasis G. K. patvirtino M. S. grumtynių su abiem nukentėjusiaisiais faktą (nuosprendžio 34 punktas). Nors kaltinamasis G. K. neigia pats naudojęs fizinį smurtą, bet ikiteisminio tyrimo metu pats ne kartą teigė, kad to neprisimena. Tuo tarpu kaltinamojo G. K. veiksmus (fizinio smurto naudojimą) aiškiai apibūdino nukentėjusioji S. K., kuri matė minėtus kaltinamojo G. K. veiksmus. Be to, nukentėjusysis V. J. teigė, kad aiškiai matė, jog su kojomis į galvą ir veidą jam sudavė ne kaltinamasis M. S., nes pastarąjį jis matė tuo metu stovėjusį šone. Tai, kad minėtų smūgių į galvą neatliko trečias bute buvęs asmuo – E. M. – patvirtina ne tik nukentėjusieji, bet ir patys kaltinamieji, teigę, kad E. M. tuo metu buvo kambaryje. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes, minėta, nukentėjusiųjų parodymai ne tik nuoseklūs ir neprieštaringi, bet, taip pat, patvirtinti kitų proceso dalyvių parodymais (tame tarpe, dalis parodymų – kaltinamųjų parodymais), atitinka rašytinę bei vaizdinę bylos medžiagą. Be to, duomenų, kad nukentėjusieji siektų apkalbėti kaltinamuosius, nėra. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas E. M. atžvilgiu dėl to paties įvykio ir pagal tą patį BK straipsnį nutrauktas, nenustačius E. M. veiksmuose atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties (smurto panaudojimo policijos pareigūnų atžvilgiu).

39.       Kaltinamųjų pasipriešinimas nukentėjusiesiems, panaudojus fizinį smurtą, vyko nukentėjusiesiems atliekant savo, kaip policijos pareigūnų, pareigas (1 t., b. l. 178-183, 185, 188), būtent dėl tokių pareigų atlikimo – kaltinamieji bendrais veiksmais siekė išvengti galimo sulaikymo už daromą administracinį nusižengimą. Kaltinamieji aiškiai suvokė kam priešinasi ir prieš ką naudoją fizinį smurtą, sąmoningai ir tyčia atliko pasipriešinimo, naudojant fizinio smurto veiksmus, bendrai siekdami išvengti administracinės atsakomybės, bet to kaltinamiesiems padaryti nepavyko, to pasekoje, jie užsidarė buto kambaryje ir tokiu būdu vengė sulaikymo, kol galiausiai, įvertinę jėgų pranašumą policijos pareigūnų pusėje (sulaukus pastiprinimo), pasidavė, kaip neturėdami kitos išeities.

40.       Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus: jie, (duomenys neskelbtini), apie 03.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe (M. S. kartu su G. K.), siekdami išvengti galimo sulaikymo už galimo administracinio nusižengimo padarymą, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui V. J. ir vyriausiajai patrulei S. K., vykdantiems tarnybines pareigas, tai yra, M. S. tyčia rankomis suėmė S. K. už abiejų rankų, žastų srityse ir ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į buto duris ir patyrė fizinį skausmą. Po to, M. S. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. J. į veidą ir tuoj po to G. K. pargriovė V. J. ant grindų ir tyčia vieną kartą spyrė gulinčiam V. J. į veidą ir įspyrė į galvą ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, abiejų lūpų kraujosruvas bei nuskėlė vieno viršutinio kandžio vainiką ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

41.       Tokia kaltinamųjų veika atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.

Bausmės rūšis, skyrimo motyvai

42.       Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.

43.       Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. K. M. S. eilę kartų baustas administracine tvarka ir nors baustumai yra išnykę, tačiau minėta aplinkybė charakterizuoja M. S., kaip asmenį, linkusį nepaisyti visuomenės moralės ir teisės normų. Minėtus teismo argumentus patvirtina ir M. S. turimas teistumas, kuris, be kita ko, patvirtina ne tik kaltinamojo polinkį daryti administracinius nusižengimus, bet ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (jis (duomenys neskelbtini) teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs). M. S. lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, dalį byloje pareikštų civilinių ieškinių, įsipareigojo atlyginti likusį vienintelį Tauragės AVPK pareikštą ieškinį (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe su G. K. bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Kadangi M. S. girtumas nustatinėjamas nebuvo, todėl aplinkybė dėl kaltinamojo neblaivumo, neįrodyta, todėl nepripažintina sunkinančia kaltinamojo atsakomybę. Nėra konkrečiu duomenų apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio vartojimo, nes pats vartojimo faktas, nenustačius kitų aplinkybių (apsvaigimo patikrinimo, kitų duomenų, parodymų ir t.t.) negali būti preziumuojamas. Teismas, vertindamas kaltinamojo M. S. asmenybę, įvertina tai, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo užsiėmė - registravo individualią veiklą, seniūnijos neigiamai necharakterizuojamas.

44.       Atsižvelgdamas į nuosprendžio 42-43 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti M. S. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - baudą, jos dydį nustatant dvigubai didesnį, nei minimalus baudos dydis, numatytas už tokios nusikalstamos veikos padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), t.y. 100 MGL.

45.       Į skirtinos bausmės dydį įskaitytinas kaltinamojo M. S. laikiname sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)  (2 paras) išbūtas laikas, kuris vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis atitinka 4 MGL.

46.       Kadangi

47.       Kaltinamojo M. S. gynėjas prašo teismo kaltinamajam skirtinos baudos sumokėjimą atidėti vieneriems metams ar kitam protingam terminui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tik neseniai užsiėmė individualia veikla, į baudos dydį, kuris laikytinas pakankamai didele finansine našta ką tik pradėjusiam (siekiančiam) gauti pajamas asmeniui, sprendžia, kad yra pagrindas skirtinos baudos sumokėjimą atidėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad papildomai nepateikta jokių išskirtinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą baudos sumokėjimą atidėti ilgam (kaltinamojo gynėjo prašomam) terminui, teismo vertinimu, baudos sumokėjimo atidėjimas šešiems mėnesiams užtikrins tiek kaltinamojo M. S. teises ir teisėtus interesus sumokėti paskirtą baudą išsaugant likusių piniginių lėšų panaudojimą oriam gyvenimui, tiek proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą.

48.       M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

49.       Kaltinamasis G. K. administracine tvarka nebaustas, teistas (2013-05-24 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2013-10-10 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, 2013-12-19 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 2019-02-27 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs), tai rodo jo polinkį į nusikalstamų veikų – daugiausia, viešosios tvarkos trikdymo – darymus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe su M. S. bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Teismas, vertindamas kaltinamojo G. K. asmenybę, įvertina tai, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo užsiėmė - registravo individualią veiklą, seniūnijos neigiamai necharakterizuojamas.

50.       Atsižvelgiant į nuosprendžio 42, 49 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti G. K. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį nei dvigubai didesnį, nei minimalus baudos dydis, numatytas už tokios nusikalstamos veikos padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), t.y. 120 MGL.

51.       Į skirtinos bausmės dydį įskaitytinas kaltinamojo G. K. laikiname sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 paras) išbūtas laikas, kuris vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis atitinka 4 MGL.

52.       Kadangi

53.       Teismas atsižvelgdamas į tai, kad abu kaltinamieji baudžiami baudomis, į lygybės prieš įstatymą principus, į skirtinos baudos dydį, kuris laikytinas pakankamai didele finansine našta individualią veiklą vykdančiam asmeniui, sprendžia, kad yra pagrindas skirtinos baudos sumokėjimą atidėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad papildomai nepateikta jokių išskirtinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą baudos sumokėjimą atidėti ilgam terminui, teismo vertinimu, baudos sumokėjimo atidėjimas šešiems mėnesiams užtikrins tiek kaltinamojo G. K. teises ir teisėtus interesus sumokėti paskirtą baudą išsaugant likusių piniginių lėšų panaudojimą oriam gyvenimui, tiek proporcingumo, protingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą.

54.       G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

55.       Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,07 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Minėto dydžio žalą kaltinamasis M. S. atlygino (duomenys neskelbtini)  (1 t, b.l . 172). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (duomenys neskelbtini) prašymu dėl nedalyvavimo posėdžiuose atsisakė pareikšto ieškinio, nurodė, kad ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos. Išdėstyto pagrindu, atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 57,07 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutrauktinas.

56.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pareiškė 916,58 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo. Minėto dydžio žalą kaltinamasis M. S. atlygino (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 99, 100, 173). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius (duomenys neskelbtini) raštu dėl dalyvavimo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra padengtas. Išdėstyto pagrindu, procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinio dėl 916,58 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutrauktinas.

57.       Nukentėjusysis V. J. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamasis M. S. žalą atlygino (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 171). Nukentėjusysis pareiškė, kad turtinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Išdėstyto pagrindu, procesas dėl V. J. ieškinio dėl 2000 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutrauktinas

58.       Tauragės AVPK pareiškė 1281,09 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimo solidariai iš kaltinamųjų M. S. ir G. K.. Ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų tarnybos metu buvo sužalotas nukentėjusysis V. J.. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir V. J. sveikatos sužalojimo yra priežastinis ryšis, V. J. sužalotas, vykdydamas tarnybines pareigas, kai pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno sveikatai. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalimi, V. J. priklauso 0,78 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (1281,09 Eur) kompensacija. Tauragės AVPK išmokėjo minėto dydžio kompensaciją, todėl, remdamasis įgyta atgręžtinio reikalavimo teise, prašo patirtos žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas priteisti solidariai iš kaltinamųjų (3 t, b. l. 128-150).

59.       Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamos bylos atveju – Tauragės apskrities VPK) prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Tauragės apskrities VPK, atlyginęs dėl apelianto veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

60.       Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – NADPLSDĮ) nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

61.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad minėta įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta NADPLSDĮ, todėl Policijos departamento (nagrinėjamos bylos atveju – Tauragės apskrities VPK) išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

62.       Iš bylos duomenų matyti, kad: abu kaltinamieji bendrais veiksmais – smurtinio pobūdžio elgesiu – sužalojo policijos pareigūną V. J. tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, šis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą; kaltinamųjų kaltės forma – tiesioginė tyčia; kaltinamųjų veiksmus ir V. J. sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. V. J. žala, atsiradusi dėl sveikatos sutrikdymo, padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais neteisėtais veiksmais. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1985/2020(03) nurodyta, jog V. J. nustatyti sužalojimai, imant kiekvieną sužalojimą atskirai ir visus kartu, yra  nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Taigi individualizuoti kiekvieno kaltinamojo V. J. padarytos žalos masto nėra įmanoma.

63.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškę išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ieškovai turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėję kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

64.       Minėta, Tauragės apskrities VPK išmokama kompensacija dengia dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kiekvienu atveju civilinis ieškovas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiajam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija.

65.       CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, šiuo atveju – ieškovas Tauragės apskrities VPK, pareiškęs turtinį reikalavimą kaltinamiesiems ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta ieškovui tenka, nes, išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas. Tačiau ieškovas šios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas.

66.       Byloje konstatuota, kad kaltinamieji bendrais aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui V. J. ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai vertintina kaip lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamųjų kaltų veiksmų policijos pareigūnas V. J. buvo nedarbingas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu negavo pajamų. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pareigūnas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, t. y. užtikrinant viešąją tvarką, pareigūnas buvo nedarbingas 18 dienų, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais bei analogiško pobūdžio bylose formuojama praktika, daro išvadą, kad sužalotam pareigūnui V. J. turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sutrikdymo, dydis atitinka 1092,87 Eur. Šis negautų pajamų dydis teismo apskaičiuotas remiantis Tauragės apskrities VPK piniginės kompensacijos lentelėje V. J. nustatytu vidutiniu vienos darbo dienos užmokesčiu (77,84 Eur) (t. 3, b. l. 137), padauginus iš dienų, kai jis buvo nedarbingas, skaičiaus ir pritaikius ieškovo taikytą kompensacijos koeficientą (0,78), paremtą Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu (77,84 Eur * 18 d. * 0,78 = 1092,87 Eur.). Tuo tarpu įrodymų, kad nurodytu sveikatos sutrikdymu policijos pareigūnui būtų padaryta kita turtinė žala, susijusi su sveikatos grąžinimo ar kitomis šioje situacijoje protingomis ir būtinomis išlaidomis, civilinis ieškovas nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad kita turtinė žala (neapimanti negautų pajamų) šiuo atveju yra neįrodyta ir iš kaltinamųjų ieškovui Tauragės apskrities VPK jos atlyginimas nepriteistinas.

67.       Pasisakydamas dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala V. J., jo paties pareikštu ieškiniu, buvo atlyginta kaltinamojo M. S.. V. J., gavęs neturtinės žalos atlyginimą, pareiškė, kad pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Išdėstyto pagrindu, Tauragės AVPK negalėjo tikėtis, kad jo prašoma priteisti iš kaltinamųjų žalos atlyginimo suma apims ir V. J. padarytą neturtinę žalą. Tauragės AVPK, išmokėdamas kompensaciją V. J., negalėjo tikėtis, kad ji (kompensacija) skirta ir neturtiniams padariniams pašalinti. Dėl to, joks kitos neturtinės žalos atlyginimas, kaip neįrodytas, iš kaltinamųjų ieškovui Tauragės apskrities VPK nepriteistinas.

68.       Tenkintinas ieškovo Tauragės AVPK reikalavimas dėl procesinių metinių palūkanų priteisimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje teigiama, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-12-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-352-976/2018). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju žala atsirado iš delikto, todėl yra pagrindas iš kaltinamųjų priteisti 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistinos sumos (1092,87 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-75-788/2019).

69.       Atsižvelgiant į tai, kad individualizuoti kiekvieno kaltinamojo V. J. padarytos žalos masto nėra įmanoma, todėl žalos atlyginimas ir procesinės metinės palūkanos iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui priteistinos solidariai.

Kiti klausimai.

70.       Skaitmeninės laikmenos (CD kompaktiniai diskai) su vaizdine medžiaga (viso: 2 vnt.) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. S. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams, panaudojant fizinį smurtą, ir jam paskirti 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudos bausmę.

M. S.

M. S.

M. S.

G. K. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams, panaudojant fizinį smurtą, ir jam paskirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudos bausmę.

G. K. į paskirtos baudos dydį įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką (2 paras), prilyginant jas 4 MGL (200 Eur) ir nustatyti G. K. galutinę neatliktą 116 MGL (5 800 Eur) baudos bausmę.

G. K. paskirtos baudos sumokėjimą atidėti šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. S. ir G. K. 1092,87 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt du eurus 87 ct) žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1092,87 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190453332.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 57,07 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinio dėl 916,58 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. J. ieškinio dėl 2000 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Skaitmenines laikmenas (CD kompaktinius diskus) su vaizdine medžiaga (viso: 2 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

I. M. S. ir G. K., kad paskirtas baudas jie privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801). Sumokėję nurodytas sumas, asmenys privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei. Nesumokėjus baudų per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, baudos bus išieškotos priverstinai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas                                                                                                                                       Michail Volčkov