Civilinė byla Nr. 2A-323/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9,
42.10
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1210-125/2009 pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 212 131,31 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008 m. vasario d. d. šalys sudarė sutartį Nr. S2-2008-190 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“, kurioje buvo aptartos pagrindinės sąlygos ir tvarka, nustatanti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą draudžiamiesiems ir pateikimą apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistai, vadovaudamiesi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2008 m. spalio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-133 „Dėl ASPĮ, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimo“, atliko patikrinimą ir ekspertizę dėl radiologijos ambulatorinių III lygio paslaugų, suteiktų 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, organizavimo bei pateikimo apmokėti. 2008 m. gruodžio 12 d. surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-08-255, o atsižvelgdama į šioje pažymoje pateiktas išvadas 2009 m. sausio 15 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa surašė ekspertizės protokolą Nr. E1-09-17, kuriame nustatė, kad atsakovas, nesilaikydamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, padarė 212 131,31 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ieškovas atsakovui nustatė terminą iki 2009 m. vasario 12 d. grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 212 131,31 Lt, tačiau iki to laiko jis negrąžino padarytos žalos. 2009 m. vasario 19 d. atsakovui raštu Nr. A1-562 pateikė raginimą iki 2009 m. kovo 6 d. atlyginti žalą, tačiau iki nurodytos datos atsakovas gera valia žalos neatlygino.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 212 131,31 Lt žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 212 131,31 Lt – nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisė iš atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 5 242,63 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad 2008 m. vasario 6 d. šalys pasirašė sutartį Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Sutartimi šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra“, teikimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2008 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa surašė patikrinimo pažymą Nr. K1-08-255 Dėl gydytojų radiologų III lygio konsultacijų, teiktų po kompiuterinės tomografijos ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, organizavimo ir pateikimo apmokėjimui VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (b. l. 69– 99). Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad atsakovas pažeidė 2008 m. vasario 6 d. sutartyje Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nustatytą apmokėjimo tvarką, todėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 212 131,31 Lt žalą. Teismo teigimu, ieškovas paaiškino, jog žala pasireiškia tuo, kad atsakovas neteisėtai papildomai pateikė ir gavo apmokėjimą už gydytojo radiologo konsultacijas. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokolu Nr. E1-09-17 buvo nutarta pripažinti, kad nesilaikydama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008 m. vasario 6 d. sutartimi Nr. S2-2008-190 prisiimtų įsipareigojimų, asmens sveikatos priežiūros įstaiga padarė bendrą 212 131,31 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 6 d. sutarties Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 2 priedo dalyje „Šalys susitaria“ 11 p. nustatyta, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intraveninės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastą, ši procedūra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vieną tyrimą. Į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymas. Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.12 p. nustatyta, kad į bazinę kainą įeina atliktų tyrimų įvertinimas bei aprašymas. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad paslaugų apmokėjimas nevienareikšmis. Teismo teigimu, iš bylos medžiagos nustatyta, kad patikrinimo pažyma, ekspertizės protokolas yra galiojantys, Taikinimo komisija nepaneigė, jog pažeidimų nebuvo, todėl konstatuotina, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.200 str., 6.256 str.). Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, motyvuodamas tuo, kad tiek prie patikrinimo pažymos, tiek prie ekspertizės protokolo priedų išsamiai įvardytos asmenų ambulatorinės kortelės, suteiktų paslaugų kodai bei žalos dydis. Teismas konstatavo, kad nesant kitų įrodymų, priešingą išvadą daryti nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 212 131,31 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo kreipimosi į teismą 2009 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), bei iš atsakovo priteistinas 5 242,63 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir išnagrinėti bylą iš esmės arba grąžinti pirmosios instancijos teismui negrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas įrodymus tyrė neišsamiai ir nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad žala neįrodyta konkrečiais įrodymais. Ieškovo reikalaujama priteisti 212 131,31 Lt susidaro iš 2 527 atskirų mokėjimo epizodų bei atvejų. Teismas netyrė kiekvieno konkretaus atvejo nurodyto 2008 m. gruodžio 12 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-08-255 ir 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-17. Teismas remdamasis minėta patikrinimo pažyma bei ekspertizės protokolu, kaip neginčijamais įrodymais, neatsižvelgė į tai, kad šiuos dokumentus sudarė pats ieškovas, o ne nepriklausoma eksperto ar audito įstaiga.
2. Teismas, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad sutarties Nr. S2-2008-190 2 priedo 11 punkte nustatyta, kad jeigu tam pačiam pacientui dėl vienos priežasties stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intraveninės radiologijos tyrimai atliekami be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastą, ši procedūra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vieną tyrimą, taip pat konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 29 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3 priedo 3.12 punkte nustatyta, kad į bazinę kainą įeina atliktų tyrimų įvertinimas bei aprašymas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad minimų paslaugų apmokėjimo reglamentavimas yra vienareikšmis. Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3 priedo 3.12 punkte nurodyti atvejai, už kurių gydytojų specialistų darbą mokama kaip už konsultaciją. Minėto įsakymo 3.12 punktas nustato paprasto radiologinio tyrimo metu susidarančių kaštų apmokėjimą: rentgenogramų, eksploatacinių medžiagų kaštus. Atliekant brangiuosius (radiologinius) tyrimus (kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos), gydytojas radiologas atlieka gydytojo konsultanto veiksmus, aprašytus Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.2 punkte. Gydytojo radiologo kaip gydytojo specialisto detali kompetencija nurodyta Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 270 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. Įvertinus Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 3 priedo 3.2, 3.8, 3.11, 3.12 punktus, bei Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 270 reikalavimus, akivaizdu, kad gydytojo radiologo veiksmai, atliekant brangiuosius tyrimus, atitinka gydytojo specialisto konsultacijos mastą ir turi būti apmokami kaip konsultacija nustatyta tvarka. Paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 721 nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 5 priedo 10 punkte nustatyta, kad jei tam pačiam pacientui vieno ambulatorinio tyrimo ir/ar gydymo epizodo ar vieno stacionarizavimo atvejo metu dėl tos pačios priežasties atliekami keli kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, tų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų vaizdų aprašymas apmokami kaip viena kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos paslauga. Šiame punkte sąvoka ,,paslauga“ apima brangiųjų tyrimų atlikimą bei apmokėjimą ir gydytojo radiologo veiksmus pagal medicinos normą MN 84:2000. Teismui nesiremiant Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo ir nevertinant konkrečių atvejų, nebuvo atsižvelgta į gydytojo radiologo realiai atliekamą darbo procesą bei veiksmus, kuriuos jis atlieka savo kompetencijos ribose pagal patvirtintą gydytojo radiologo normą, kai pacientui paskirtas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Teismas, neįpareigojęs ieškovo pagrįsti savo reikalavimo konkrečiais įrodymais, netyręs kiekvieno konkretaus žalos epizodo, nesiaiškinęs gydytojo radiologo atliktų veiksmų apimties, priėmė neteisėtą sprendimą.
Ieškovas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo skunde klaidingai interpretuojami ir vertinami Sveikatos apsaugos ministro įsakymai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Gydytojo radiologo teikiamų paslaugų apmokėjimas įtvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. įsakymo Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.12 punkte. Brangiųjų tyrimų apmokėjimą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 ,,Dėl brangių tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašo patvirtinimo“ 10 punktas. Be to, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta paslaugų apmokėjimo tvarka, dėl brangiųjų tyrimų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo susitarta 2008 m. vasario 6 d. sutarties Nr. S2-2008-190 2 priedo 11 punkte. Brangiųjų tyrimų paslaugas ir radiologo konsultacijas privalo teikti kompetentingi gydytojai specialistai, jų kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 270 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Minėtoje Lietuvos medicinos normoje nustatytos gydytojo radiologo teisės, kompetencija ir atsakomybė, tačiau nereglamentuojamas apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas paslaugas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str., 6.200 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 6 d. ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė pasirašė sutartį Nr. S2-2008-190 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“, kuria šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nurodytų sutarties 2 priede „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra“, teikimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zonos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 7-10, 13-48).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės patikrinimą ir ekspertizę dėl radiologinių ambulatorinių III lygio paslaugų, suteiktų 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, organizavimo bei pateikimo apmokėti. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2008 m. gruodžio 12 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. K1-08-255 ,,Dėl gydytojų radiologų III lygio konsultacijų, teiktų po kompiuterinės tomografijos ir branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų, organizavimo ir pateikimo apmokėjimui VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (b. l. 69– 99). Patikrinimo akte nurodyta, kad atsakovas pažeidė 2008 m. vasario 6 d. sutartyje Nr. S2-2008-190 Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nustatytą apmokėjimo tvarką, todėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 212 131,31 Lt žalą. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-17 konstatuota, kad nesilaikydama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008 m. vasario 6 d. sutartimi Nr. S2-2008-190 prisiimtų įsipareigojimų, asmens sveikatos priežiūros įstaiga padarė bendrą 212 131,31 Lt žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ekspertizės išvadose pažymėta, kad ši žala pasireiškė tuo, kad atsakovas neteisėtai papildomai pateikė ir gavo apmokėjimą už gydytojo radiologo konsultacijas (t. 1, b. l. 101-103).
Gydytojo radiologo teikiamų paslaugų apmokėjimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 ,,Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 3.12 punkte, kuriame nurodyta, kad kaip už konsultaciją mokama už šių gydytojų specialistų darbą: radiologų ir rentgenodiagnostų – kai dėl tos pačios priežasties atliekami ne daugiau kaip trys rentgenoskopijos tyrimai, padaromos ne daugiau kaip trys fluorogramos (išskyrus profilaktines), ne daugiau kaip trys diagnostinės rentgenogramos (išskyrus dantų) ir aprašomos formos Nr. 025/a asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje, įdėtiniame lape) bei pateikiama išvada. Brangiųjų tyrimų apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 ,,Dėl brangiųjų tyrimų procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašo tvirtinimo“ 10 punktas, kuriame nustatyta, kad jei tam pačiam pacientui vieno ambulatorinio tyrimo ir/ar gydymo epizodo ar vieno stacionarizavimo atvejo metu dėl tos pačios priežasties atliekami keli kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, tų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymas apmokami kaip viena kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paslauga. Taip pat šalių 2008 m. vasario 6 d. sutarties Nr. S2-2008-190 2 priedo 11 punkte buvo nustatyta, kad jei tam pačiam pacientui, dėl vienos priežasties, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo metu kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ir intervencinės radiologijos tyrimai atliekami pradžioje be kontrasto, o vėliau – naudojant kontrastą, ši procedūra vertinama kaip vienas tyrimas ir pateikiama apmokėjimui už vieną tyrimą. Į bazinę kainą įskaičiuota gydytojo radiologo minėtų tyrimų atlikimas, įvertinimas ir atliktų tyrimų vaizdų aprašymas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 363 ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodikos“ 3 punkte nustatyta, kad bazinė kaina – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kaina; bazinės kainos atitinka sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas normatyvus.
Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apelianto argumentai, kad gydytojo radiologo veiksmai, atliekant brangiuosius tyrimus, atitinka gydytojo specialisto konsultacijos mastą ir turi būti vertinami kaip konsultacija nustatyta tvarka, o paties brangaus tyrimo atlikimas apmokamas atskirai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 721 nustatyta tvarka bei, kad iki šių tyrimų atlikimo, jų metu, bei atlikus ir įvertinus tyrimus gydytojas radiologas medicinos normos nustatytose kompetencijos ribose atlieka papildomus veiksmus, kurie turi būti vertinami kaip konsultacija.
Atmestinas ir argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 270 Lietuvos medicinos norma MN 84:2000 ,,Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Minėtame įsakyme nustatytos gydytojo radiologo teisės, kompetencija ir atsakomybė, tačiau nereglamentuojamas apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už sveikatos paslaugas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo juo vadovautis.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tiek prie patikrinimo pažymos, tiek prie ekspertizės protokolo priedų išsamiai įvardytos asmenų ambulatorinės kortelės, suteiktų paslaugų kodai ir žalos dydis, bei nesant kitų įrodymų, pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad žala neįrodyta konkrečiais įrodymais bei priteisė iš atsakovo 212 131,31 Lt žalos atlyginimo (CK 6.200 str., 6.256 str.).
Atmestini atsakovo argumentai, kad teismas netyrė kiekvieno konkretaus mokėjimo epizodo nurodyto 2008 m. gruodžio 12 d. patikrinimo pažymoje Nr. K1-08-255 ir 2009 m. sausio 15 d. ekspertizės protokole Nr. E1-09-17. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas, pateikdamas ieškinį, pagrindė, kuo jis įrodinėja ieškinio reikalavimų dydį. Minėti lokaliniai teisės aktai įstatymų nustatyta tvarka atsakovo ginčyti nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Kiekvieną ambulatorinėse ligonių kortelėse įrašytą epizodą, kaip nurodo apeliantas, teismas negali ištirti tiek fiziškai (kai įrašų yra virš 2 500), o taip pat ir todėl, kad tam reikia specialių žinių – įvertinti, kokio pobūdžio medicinos veiksmą atitinkamos srities medikas atliko. Tuo tarpu atsakovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neprašė skirti ekspertizės ar apklausti specialių žinių turintį tos srities specialistą. Todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Donatas Šernas
Egidijus Žironas