(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Arlauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2804 Eur žemės sklypo nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,1556 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtą žemės sklypą pritaikė savo įmonės produkcijos sandėliavimui. 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovės darbuotojai pastebėjo, kad aukščiau minėtame sklype, be ieškovės leidimo yra nuolat sandėliuojama mediena, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. spalio 24 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl neteisėto sandėliavimo bei paragino atsakovę iki 2019 m. spalio 31 d. pašalinti nuo sklypo visą sandėliuojamą medieną. Atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. raštu „Dėl sklype sandėliuojamos medienos“ sutiko su ieškovės pretenzija bei nurodė, kad neturi galimybės pašalinti medieną iki ieškovės pretenzijoje nurodyto termino. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka dėl neatlygintino atsakovei priklausančios produkcijos sandėliavimo ieškovės valdomame žemės sklype, apskaičiavo, bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. Sutikdama su ieškovės 2019 m. lapkričio 11 d. pasiūlytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis, pripažindama savo prievolę ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė 2019 m. lapkričio 14 d. padarė dalinį apmokėjimą, apmokėjimo aprašyme nurodydama „už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos paslaugas (PVM s/f (duomenys neskelbtini))“. Nors rašytinės sutarties dėl žemės sklypo nuomos tarp šalių sudaryta nebuvo, atsakovė savo produkciją – malkas sandėliavo ieškovės valdomame sklype; atsakovė dalį nuomos mokesčio ieškovei sumokėjo, mokėjimo dokumentuose nurodė, kad mokėjimas daromas, kaip dalinis apmokėjimas už žemės sklypo nuomos paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė žemės sklypo nuomos santykiai. Šiuo atveju, ieškovė 2019 m. lapkričio 11 d. atsakyme pateikė atsakovei pasiūlymą (oferta) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. Atsakovė apmokėdama, bei mokėjimo aprašyme nurodydama „dalinis apmokėjimas už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos paslaugas (PVM s/f (duomenys neskelbtini))“, patvirtino, kad pasiūlymą (akceptas) priėmė. Neapmokėtas likutis šiai dienai yra 2804 Eur.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas yra laikinai (15 m. laikotarpiui) perduotas ieškovei naudotis nuomos teise pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Metinis žemės sklypo nuomos mokestis yra 62,34 Eur. Nuomos sutartimi ieškovei nėra suteikta teisė subnuomoti žemės sklypą ar kitaip žemės sklypo nuomos teisę perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovė neturėjo ir neturi žemės sklypo nuomotojo rašytinio sutikimo subnuomoti žemės sklypą ar žemės sklypo nuomos teisę perleisti tretiesiems asmenims. Tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė ir negalėjo atsirasti nuomos teisniai santykiai dėl žemės sklypo nuomos, o jei teoriškai tokie santykiai ir galėjo atsirasti, tai jie laikytini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų atsiradimo momento (ab initio), kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovė žemės sklypą išsinuomojo visiškai kitiems, nei yra nustatyta nuomos sutartyje tikslams. Pateikė atsakovei pasiūlymą subnuomoti iš ieškovės žemės sklypą, mokant ieškovei daugiau kaip 40 kartų didesnę nuomos kainą, nei ieškovė moka valstybei. Atsakovė dar iki ieškovei sudarant nuomos sutartį, žemės sklype buvo laikinai susandėliavusi medieną ir to neneigia. Ši aplinkybė ieškovei, sudarant nuomos sutartį buvo žinoma. Prašo atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.     

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė  L. L. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė kreipėsi į NŽT tikslu sužinoti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutikimą, kad subnuomoti aukcione laimėtą ir išnuomotą valstybinės žemės sklypą. Suteikė informaciją, kad toks leidimas neišduotas ir jis negalėtų būti išduotas. Tuomet atsakovė pateikė finansinių dokumentų ir komercinių pasiūlymų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopijas ir pateikė prašymą inicijuoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą ir skelbti naują žemės sklypo nuomos aukcioną. NŽT raštu atsakė atsakovei, kad nėra įgaliota nagrinėti komercinius dokumentus ir įvairius pasiūlymus ir atsisakė vienašališkai inicijuoti sutarties nutraukimą. Sutikimas valstybinės žemės subnuomai gali būti išduodamas tik tada, kai jis yra naudojamas statinių eksploatacijai, šiuo atveju sutikimas nebūtų duotas.

6.       Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 804 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 166,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Tai pat priteisė iš atsakovės valstybei 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7.       2021 m. sausio 19 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą - atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       2021 m. gegužės 25 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. 

9.       Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, bylą nuspręsta nagrinėti teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.                

10.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. D. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčas tarp šalių kilo dėl nedidelės sumos, susijusios su žemės sklypu. Atsakovė 16 mėnesių naudojosi žemės sklypu ir kilo klausimas ar reikia už žemę mokėti. Ieškovė nėra žemės savininkė, 2018 m. laimėjo konkursą, sudaryta nuomos sutartis su valstybe, 15-ai metų įgijo naudojimo teisę. Konkurso metu nebuvo duomenų, kad sklypas buvo užimtas, tai paaiškėjo po sutarties sudarymo. Ginčo žemės sklypas be jokio susitarimo, jokios sutarties ar derinimų buvo užimtas atsakovės, ten ji sandėliavo savo produkciją. Atsakovė pripažįsta naudojimą. 2019 m. spalio 24 d. ieškovei buvo pateikta pretenzija dėl neteisėto sandėliavimo, 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovė pateikė atsakymą, pripažino, kad sandėliuoja, bet sklypą atlaisvinti gali tik iki gruodžio mėnesio pabaigos. Ieškovė dar kartą pateikė pretenziją, šalys sutarė apie tai, kad atsakovė turi mokėti 150 Eur per mėnesį plius PVM, ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą, kurią prašė apmokėti. Bendra susidariusi skola 2400 Eur su PVM. 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovė sąskaitą faktūrą dalinai apmokėjo. Mano, kad šalys tarpusavyje buvo sudariusios susitarimą, kadangi žemės sklypas buvo užimtas ir juo naudojosi atsakovė, sąskaita visa apimtimi buvo įtraukta į atsakovės ataskaitą, 504 Eur sumažinta, atsakovė prieštaravimų dėl sąskaitos dydžio nereiškė. Prašo sumokėti ne nuomą, ne subnuomą, bet kaip susitarimą už tai, kad atsakovė naudojo savo poreikiams žemės sklypą, tai yra kompensavimas už tam tikrų teisių suvaržymus. Prašoma priteisti 2804 Eur suma už tai, kad atsakovė naudojosi žemės sklypu, pagrįsta šalių susitarimu ir laisva šalių valia. Nacionalinė žemės tarnyba jokio reikalavimo ieškovei nėra pareiškusi. Šiai dienai atsakovė sklypo nenaudoja.   

11.       Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Vydmantas Grigoravičius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad aplink ginčo žemės sklypą yra teritorija, kuria naudojasi atsakovė, sudariusi nuomos sutartis su valstybe. Ginčo sklypas buvo patogus, ten sudėta mediena. Kad sklypas buvo išnuomotas, atsakovei nebuvo žinoma. 2017 m. žemės sklypas buvo suformuotas, 2018 m. birželį vyko žemės sklypo pardavimo aukcionas, 2018 m. rugsėjo 3 d. sudaryta nuomos sutartis, tačiau šių aplinkybių atsakovė nežinojo, kol negavo skambučio iš ieškovės, 2019 m. spalio 21 d. el. laiško. Atsakovei ieškovė siūlė dėl nuomos teisės nupirkimo, tačiau atsakovė, žinodama kainas, kiek pati moka valstybei, gavusi tokį pasiūlymą atmetė. Po kelių dienų atsakovė sulaukė pretenzijos ir reikalavimo atlaisvinti žemės sklypą. 2019 m. spalio 24 d. pirmojoje pretenzijoje nebuvo kalbama apie mokesčius, prašoma išsikelti iki spalio mėnesio pabaigos. Atsakovė lapkričio mėnesį pareiškė prašymą dėl ilgesnio laiko išsikėlimui, tačiau apie nuomą, žalos atlyginimą ar kompensavimą jokios kalbos nebuvo. Lapkričio mėnesį atsakovė iš ieškovės gavo reikalavimą iki 2020 m. sausio 3 d. mokėti nuomą, tokia nuomos kaina telefonu suderinta nebuvo, tai ieškovės pozicija. Ieškovė pateikė sąskaitą-faktūrą, reikalavo ją apmokėti, tačiau atsakovė apmokėjo dalį sumos - 100 Eur. Atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, sužinojo, kad sutikimas subnuomoti žemę nebuvo duotas, atlaisvino sklypą. Visi dokumentai įrodo, kad atsakovei buvo teigiama apie nuomos teisinius santykius, kompensavimas ar žalos atlyginimas atsirado pasikeitus ieškovės atstovams byloje. Mano, kad tai pažeistų teisių gynimo taktika. Atsakovė visą laiką teigė, kad jokio susitarimo nebuvo dėl kompensavimo ar žalos atlyginimo. Pati ieškovė metus laiko žemės sklypu nesinaudojo, nes neturėjo tokio poreikio, atsakovei jokių pretenzijų nereiškė daugiau kaip metus laiko. Buvo ieškovės pasiūlymas atsakovei dėl žemės nuomos teisės išpirkimo 10 metų į priekį, tačiau atsakovė tokio pasiūlymo atsisakė, taip pat neigia faktą dėl sutikimo mokėti kompensaciją. 100 Eur sumokėjo tam, kad parodyti gerą valią. Sąskaita buvo įtraukta į apskaitą, daro prielaidą dėl to, kad gautos pretenzijos. Susirašinėjime, kituose byloje esančiuose dokumentuose niekur nėra kalbama apie žalos atlyginimą, kompensavimą, visur kalbama apie nuomos sutartį, o nuomos santykis šiuo atveju negali būti pripažintas teisėtu. Išrašius sąskaitą-faktūrą susiklostė subnuomos santykiai, tačiau spekuliuoti žemės nuomos teise negalima.             

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 3 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,1556 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Sklypo vertė 1 781 Eur, nuomos mokestis metams 62,34 Eur. Ieškovė 2019 m. spalio 24 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pretenzija paragino iki 2019 m. spalio 31 d. pašalinti nuo Sklypo visą sandėliuojamą medieną. Atsakovė 2019 m. lapkričio 5 d. rašte, adresuotame ieškovei nurodė, kad neturi galimybės pašalinti medieną iki pretenzijoje nurodyto termino ir prašė suteikti terminą iki 2019 m. gruodžio 20 d. Ieškovė 2019 m. lapkričio 11 d. pateiktame atsakovei atsakyme nurodė, kad sandėliavimas nėra suderintas su ja ir pareikalavo sumokėti už sklypo naudojimą savo reikmėms nuo 2018-09-03 iki 2020-01-03. Sklypo nuomos kaina: 150 Eur/mėn. + PVM, viso už 16 mėnesių: 2400 Eur + PVM. Pateiktą sąskaitą prašė apmokėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 14 d. atliko dalinį apmokėjimą – 100 Eur, kurio paskirtyje nurodoma, kad tai dalinis apmokėjimas už Sklypą. Ieškovė 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovei pateikė pretenziją „Dėl įsiskolinimo grąžinimo“. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto NŽT matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suinteresuotas žemės sklypo įsigijimu nuomos teise ar nuosavybės teise, bei rašte nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį nenaudoja ir neketina tai daryti artimiausiu metu, UAB „(duomenys neskelbtini) yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą nuomotis (subnuomotis) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą 10 metų laikotarpiui ir pareikalavęs avansu apmokėti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą žemės sklypo nuomos (subnuomos) kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėjęs mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą sklypo nuomos (subnuomos) teisę, tačiau tokiems veiksmams atlikti nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi žemės sklypo patikėtinio – NTŽ sutikimo, paprašius jį pateikti vengė ir iki šiol nėra pateikęs.         

13.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nuomos, vėliau, pakeitus reikalavimą, bet grindžiant tais pačiais motyvais ir įrodymais dėl kompensacijos už valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ieškovei, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu užėmus atsakovei, atlyginimo: ieškovė prašo priteisti žemės sklypo nuomos mokestį, vėliau pakeičia reikalavimą prašydama priteisti iš atsakovės kompensaciją už produkcijos sandėliavimą jos išsinuomotame žemės sklype, o atsakovė nurodo, kad šio mokesčio mokėti neturėtų, nes nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė, o jei būtų susiklostę, būtų neteisėti, be to, byloje esančiuose dokumentuose niekur nėra kalbama apie žalos atlyginimą, kompensavimą, visur kalbama apie nuomos sutartį, mano, kad tokia ieškovės pozicija.

14.       Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuris laikinai perduotas laikinai - 15 metų laikotarpiui, ieškovei naudotis nuomos teise pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nuomos sutartimi nustatytas metinis žemės sklypo mokestis – 62,34 Eur. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuomos sutartimi ieškovei nėra suteikta teisė subnuomoti žemės sklypą ar kitaip žemės sklypo nuomos teisę perleisti tretiesiems asmenims, be to, iki šiol nėra duotas ieškovei ir toks rašytinis sutikimas. 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovės darbuotojai pastebėjo, kad aukščiau minėtame sklype, be ieškovės leidimo yra nuolat sandėliuojama mediena, kuri priklauso atsakovei, dėl ko ieškovė tik po metų - 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl neteisėto sandėliavimo pašalinimo, vėliau - 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovei ieškovė nurodė, kad sandėliavimas nėra suderintas su ja ir pareikalavo sumokėti už sklypo naudojimą savo reikmėms nuo 2018-09-03 iki 2020-01-03, sklypo kaina 150 Eur/mėn. + PVM, viso už 16 mėnesių: 2400 Eur + PVM. Pateiktą sąskaitą prašė apmokėti iki 2019 m. lapkričio 15 d. Atsakovė atliko dalinį apmokėjimą – 100 Eur, sąskaitą-faktūrą įtraukė į ataskaitą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė siekė subnuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą atsakovei, tai pagrindžia 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas NŽT, kuriame atsakovė teiraujasi dėl žemės sklypo įsigijimo nuomos teise ar nuosavybės teise, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą nuomotis (subnuomotis) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą 10 metų laikotarpiui ir pareikalavęs avansu apmokėti visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytą žemės sklypo nuomos (subnuomos) kainą, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pradėjęs mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą sklypo nuomos (subnuomos) teisę. Kad ieškovė siekė subnuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą atsakovei, įrodo ir ieškovės 2019 m. lapkričio 11 d. atsakymas į atsakovės pretenzijos atsakymą, kuriame ji nurodo, kad jei būtų poreikis atsakovei sklypą nuomotis ilgalaikei nuomai, sklypą galėtų išnuomoti nuo 2020 m. sausio 3 d. metams, kaina 150 Eur/mėn. + PVM, taip pat ir ieškovės 2019 m. gruodžio 27 d. pretenzija dėl įsiskolinimo grąžinimo, kurioje ieškovė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 11 d. atsakymu į pretenzijos atsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko subnuomoti sklypą atsakovei, informavo apie nuomos terminus bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 2904 Eur už 16 mėn. žemės sklypo nuomos paslaugas, o atsakovė, sutikdama su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis 2019 m. lapkričio 14 d. padarė dalinį apmokėjimą už žemės sklypo nuomos paslaugas ir atsakovė šiai dienai yra skolinga 2804 Eur ieškovei. Atsakovei aplinkybė, kad ieškovė neturi žemės sklypo patikėtinio sutikimo dėl subnuomos nebuvo visiškai aiški, kadangi ji 2019 m. lapkričio 14 d. atliko dalinį apmokėjimą, o galimai negavusi iš ieškovės įrodymų dėl patikėtinio NTŽ sutikimo dėl žemės sklypo subnuomos, atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė užklausą NŽT. Taip pat atsakovė nurodo, kad apie tai, kad valstybei priklausantis žemės sklypas, kuriame ji sandėliavo medieną, buvo išnuomotas ieškovei, ji sužinojo tik iš ieškovės telefoninio skambučio, el. pašto, teismas neturi pagrindo atsakovės šiuo teiginiu netikėti, nes priešingų duomenų byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė pretenzija prašo atsakovės kompensacijos ar žalos atlyginimo už sandėliavimą žemės sklype. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje matyti, kad apskaičiuota už 16 mėn. 2904 Eur suma atsakovei įvardijama kaip žemės sklypo nuomos paslaugos, pats ieškinys grindžiamas žemės sklypo nuomos santykiais. Žemės sklypo subnuomos/nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta.   

15.       Ieškovė teismo posėdžio metu prašo iš atsakovės priteisti kompensavimą už tam tikrų teisių suvaržymus, tačiau pati ieškovė į atsakovę kreipėsi tik po metų laiko su pretenzija dėl sklypo atlaisvinimo, prieš tai jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu nereiškė. Ieškovė apskaičiavo atsakovės skolą už sandėliavimą, sumą grįsdama nuomos santykiais (150 Eur/mėn. + PVM), nors nuomoti žemės negalėjo be NŽT sutikimo, o valstybei priklausantį žemės sklypą turėjo teisę naudoti pati tik pagal sutartį ir daikto paskirtį. Kitokio kompensacijos apskaičiavimo ieškovė nepateikė ir neįrodinėjo. Šalys pripažino, kad kontaktavo dėl ginčo situacijos, siekė ją spręsti susitarimo būdu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė atsakovės prašė atlyginti žalą ar sumokėti kompensaciją už tai, kad ji negalėjo naudotis jos išsinuomotu žemės sklypu pagal paskirtį dėl atsakovės veiksmų, bei atsakovė su kompensacijos dydžiu sutiko, sumokėdama avansą. Teismas sprendžia, kad ieškovės tikslas buvo subnuomoti, dėl to buvo tartasi su atsakove, bei atsakovė, tikėdamasi išsinuomoti žemės sklypą, nežinodama, kad sklypo subnuomai nėra gautas NŽT sutikimas, sumokėjo 100 Eur. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu atsakovės sandėliuojamos medienos ieškovės nuomojamame sklype nėra.  

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.490 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą, tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jei ko kito nenustato sutartis. CK 6.553 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės nuomininkas, gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išnuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ taisyklių 15 punkte numatyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Sutikimas subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) gali būti duodamas tik tada, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams. Jeigu išnuomotas statinys ar įrenginys (jo dalis), kuriems eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis ir nustatytas jos dydis. Sutikime subnuomoti žemės sklypą (jo dalį) įrašoma, kad subnuomotame žemės sklype (jo dalyje) draudžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.

17.       CK 6.163 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi teisę pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.163 straipsnio 2 dalis įtvirtina vieną iš sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) elementų, reiškiantį, kad šalys turi teisę ne tik laisvai nuspręsti, su kuo derėtis dėl sutarties sudarymo, bet ir nutraukti pradėtas derybas, jeigu aiškiai matyti, kad susitarimo nebus pasiekta arba kitos šalies sąlygos nepriimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2011). 

18.       Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės negalėjo atsirasti žemės nuomos santykiai, kadangi jie laikytini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų atsiradimo momento. Nagrinėjamu atveju šalių santykiai turi ikisutartinių santykių požymių, kadangi vyko derybos, kurių tikslas – subnuomos sandorio sudarymas, tačiau šis tikslas nebuvo pasiektas ieškovei nepateikus atsakovei NŽT sutikimo subnuomoti žemės sklypą, derybos, esant tokiam pagrindui, buvo nutrauktos. Be to, teismas sutinka, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo, buvo užėmusi ieškovės išsinuomotą valstybinės žemės sklypą, dėl ko ieškovė prašo kompensacijos, tačiau metus laiko jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, duomenų, kad ieškovė dėl to negalėjo naudotis sklypu pagal paskirtį byloje nėra, ieškovė kompensacijos apskaičiavimo dydžio, kitų aplinkybių dėl kompensacijos susidarymo nei byloje, nei teismo posėdžio metu nepagrindė, atsakovei ieškovės pateikta sąskaita-faktūra - dėl susidariusios sumos už nuomą, o ne kompensacija ar žala, o nuomoti, kaip jau minėta anksčiau, ieškovė neturėjo teisės. Darytina išvada, kad nuomos (subnuomos) santykiai tarp šalių nesusiklostė, kadangi jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o kompensacijos dydžio, kompensacijos atsiradimo aplinkybių ieškovė neįrodė, todėl remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

19.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl atmestinas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patyrė 2554,19 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

20.       Byloje yra 14,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2554,19 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), 14,26 Eur (keturiolikos eurų 26 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja                                                              Daiva Šabanskienė