Civilinė byla Nr. 2A-51-324/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02112-2014-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROSEKA“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-490-301/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROSEKA“ ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. M., K. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlygintiną kelio ir statinių servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir statiniais: pastatu – administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), pagal servituto nustatymo schemą M 1:500, 2014-05-20 parengtą UAB „Narma“, priteisiant iš ieškovo atsakovui kompensaciją už 1093 kv. m. plotą 100 Eur per mėnesį.  

2.       Nurodė, kad ieškovei priklauso pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), stovintys atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiuo žemės sklypu ribojasi ieškovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), abu žemės sklypai aptverti viena betonine tvora, dėl to į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galima pateikti tik per žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovo sklype siekia nustatyti kelio servitutą tam, kad galėtų užtikrinti patekimą į viešpataujantį daiktą – žemės sklypą bei statinius. Pagal UAB „Narma“ parengtą servitutų nustatymo schemą suprojektuoti servitutinis kelias ir statinių servitutas atsakovo sklype atitinka nusistovėjusią naudojimo tvarką. Ieškovės pasiūlytas servituto variantas yra geriausias iš visų galimų, nes mažiausiai pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovo) teises ir yra minimaliai palankus viešpataujančiojo daikto savininkui (ieškovei).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2018-05-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintiną kelio ir statinių servitutą, suteikiantį teisę ieškovei važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir statiniais: pastatu – administraciniu pastatu, pastatu – garažu, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Narma“ 2014-05-20 parengtą servituto nustatymo schemą M 1:500, priteisė iš ieškovės tarnaujančio daikto savininkui atsakovui periodinę piniginę kompensaciją, mokant periodinėmis išmokomis po 315 Eur kas mėnesį už 1093 m2 ploto kelio ir statinių servitutą pagal UAB „Narma“ 2014-05-20 parengtą servituto nustatymo schemą M 1:500, priteisė iš ieškovės tarnaujančio daikto savininkui atsakovui 12 403 Eur nuostolių atlyginimo, priteisė iš atsakovo ieškovei 471,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 41,68 Eur, iš ieškovo – 20,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Su šiuo atsakovo žemės sklypu ribojasi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovei. Abu sklypai aptverti viena tvora, todėl į ieškovės sklypą galima patekti tik per atsakovo sklypą. Atsakovas sutiko dėl servituto nustatymo ieškovei naudotis savo statiniais, t.y. pastatu – administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį prašo priteisti iš ieškovės 239 Eur dydžio periodinę kompensaciją, mokamą kas mėnesį, likusią ieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė būtinybės nustatyti servitutą pagal UAB „Narma“ parengtą schemą. Ieškovė į garažą ir savo sklypą gal patekti per giminaičių E. ir K. M. žemės sklypą.

5.       Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė būtinumą nustatyti kelio servitutą pagal jos pateiktą projektinį siūlymą, nes kitaip patekti prie pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji neturi galimybės. Plane nurodomu keliu naudojosi ir anksčiau, atsakovas byloje nepateikė suprojektuoto savo siūlymo dėl kelio servituto.

6.       Atsakovui priklausančio 0,3242 ha ploto žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nustatė, kad šio sklypo vertė pagal 2018 m. sausio 1 d. atliktą masinį vertinimą yra 11200 Eur, todėl 1093 m2 ploto rinkos vertė sudarytų 3776 Eur per metus arba po 315 Eur per mėnesį. Tuo remiantis iš ieškovės (viešpataujančio daikto savininkės) tarnaujančio daikto savininkui (atsakovui) priteisė piniginę kompensaciją periodinėmis išmokomis po 315 Eur kas mėnesį nuo servituto nustatymo dienos 2018 m. gegužės 18 d.

7.       Sprendė, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo nuosavybės teisės buvo suvaržytos analogiškai, kaip bus suvaržytos teismo sprendimu nustačius servitutą, todėl atsakovas patyrė nuostolių. Nuo 2014-06-20 iki 2018-02-19 ir nuo 2018-03-20 iki servituto nustatymo momento (2018-05-18) atsakovo patirtus 12403 Eur nuostolius privalo atlyginti ieškovė.

8.       Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas dėl kelio ir statinių servituto nustatymo patenkintas 100 proc., antrasis – 33 proc., iš viso buvo patenkinta 67 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 471,23 Eur (užskaičius bylinėjimosi išlaidas, t.y. ieškovei iš atsakovo priteistą 28,14 Eur žyminio mokesčio ir 1915,60 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą bei iš ieškovės atsakovui priteistą 1472,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą). Byloje susidariusios 62,21 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, paskirstytos remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, valstybės naudai iš ieškovės priteista 20,52 Eur, iš atsakovo 41,68 Eur.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

10.       Atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018-05-18 sprendimo dalį dėl kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklypui, priimti naują sprendimą ir šią ieškinio dalį atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinę bylą prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo tokius argumentus:

2.1.                      Teismas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai paskirstė, neįvertinęs šalių procesinio elgesio bylos proceso metu. Dalis ieškovo ir atsakovo išlaidų atsirado dėl akivaizdžiai nepagrįsto pirminio ieškovo ieškinio. Teismas išsprendė tris reikalavimus, tačiau bylinėjimosi išlaidas paskirstė tik pagal vieną reikalavimą. Atsakovas nuo civilinės bylos iškėlimo sutiko su reikalavimu nustatyti statinių servitutą, nesutiko su reikalavimu nustatyti kelio servitutą, nes neegzistuoja jo būtinybė – ieškovė turi galimybę prie savo pastatų ir žemės sklypo privažiuoti per faktiškai egzistuojančius viešojo naudojimo kelius. Nuo civilinės bylos iškėlimo momento (2014-06-03) iki Kauno apygardos teismo 2017-04-19 nutarties priėmimo šalys byloje negalėjo sudaryti dalinės taikos sutarties, nes ieškovė teismo reikalavo nustatyti neatlygintiną kelio ir statinių servitutą, su kuo atsakovas pagrįstai nesutiko. Sprendžiant klausimą dėl šalių iki 2017-04-19 patirtų bylinėjimosi išlaidų, reikėtų pagal analogiją taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatą ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo nustatytas servituto kompensacijos dydis yra artimesnis atsakovo, o ne ieškovės pozicijai.

2.2.                      Ieškovės siekis nustatyti neatlygintiną statinių ir kelio servitutą atsakovo žemės sklypui yra susijęs ir su subjektyviomis, teismo nevertintomis priežastimis. Iki 2008 metų atsakovui šiuo metu priklausantis žemės sklypas, visi jame esantys pastatai ir su žemės sklypu besiribojantys žemės sklypai priklausė ieškovės direktoriui ir faktiniam akcininkui V. K.. Pastatuose veiklą vykdė kita šiam asmeniui priklausiusi bendrovė BUAB ,,Valvaurė“. Dėl šios bendrovės bankroto ir jos akcininku buvusio V. K. asmeninių laidavimų dalis paminėto turto buvo parduota varžytynėse, kuriose jį įsigijo atsakovas, tačiau didžiąją dalį turto V. K. iki bankroto bylos BUAB ,,Valvaurė“ iškėlimo tariamais sandoriais perleido susijusiems asmenims arba vėliau įsigijo iš bankroto administratoriaus per naujai įsteigtą juridinį asmenį UAB ,,Euroseka“. Ieškovė 2013-11-04 pardavė V. K. dukterėčiai E. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį gali privažiuoti prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo. Po dviejų mėnesių nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą žemės nuomos sutartį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atidalijus iš žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Formuojant žemės sklypą, įvažiavimas į jį buvo numatytas per bendro naudojimo kelią, kuris ėjo iki formuojamo žemės sklypo ir buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) kaimo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir gretimo V. K. priklausiusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane. V. K. užsakymu atliekant pastarojo žemės sklypo kadastrinius matavimus, bendrojo naudojimo kelio buvimo vieta žemės sklypo plane buvo neteisėtai pakeista. Bendrojo kelio panaikinimo vertinimas pateiktas NŽT 2017-01-19 rašte Nr. 1SS-152-(10.5). Jame nurodytos aplinkybės ir žemės sklypo tariamas perleidimas M. rodo ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis, siekiant sukurti kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklypui pagrindus, nes taip važinėti prie savo garažo ieškovei patogiau. Teismas sprendimo motyvacinėje dalyje nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ieškovė sąmoningai kūrė servituto nustatymo būtinumo regimybę ir kad ribojantis kelio ženklas pastatytas tik bylos nagrinėjimo metu, nesant jokių argumentų bei motyvų. Dėl to atsakovo mano, kad jo  pastatymą inicijavo ieškovės direktorius V. K..

2.3.                      Teismo argumentas dėl ribojančio kelio ženklo (duomenys neskelbtini) gatvėje yra aktualus sprendžiant privažiavimo prie ieškovės garažo nustatymo klausimą, tačiau neturi jokios įtakos sprendžiant dėl privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo nustatymo klausimą. Tiek pastarojo žemės sklypo plane, tiek jo formavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte – privažiavimas prie žemės sklypo suprojektuotas ir nustatytas per su (duomenys neskelbtini) gatve besiribojančiu bendrojo naudojimo keliu. Aplinkybė, kad ieškovė savo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo bendrojo naudojimo kelio atitvėrė tvora, neturi reikšmės sprendžiant servituto nustatymo klausimą.

2.4.                      Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė būtinumą nustatyti kelio servitutą pagal ieškovės pateiktą projektinį siūlymą. Ieškovė nepateikė įrodymų ir argumentų, kodėl privažiavimas prie žemės sklypo per atsakovui priklausantį kitos paskirties žemės sklypą (pagal servituto nustatymo schemą) yra geresnis ir mažiau svetimo daikto savininko teises bei interesus ribojantis būdas, nei privažiavimas per bendrojo naudojimo kelią ir V. K. giminaičiams formaliai priklausantį 0,0654 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Iki šiol galioja nekilnojamojo turto registro duomenys (žemės sklypo planas), pagal kuriuos privažiavimas prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodytas ne per atsakovo žemės sklypą, o per bendrojo naudojimo kelią. Teismas surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį ir įsitikino minimo kelio egzistavimu vietoje, tai patvirtina ir atsakovo pateikta ortofoto medžiaga, kurioje aiškiai matyti išvažinėtas kelias iki ieškovės sklypo. Priešingai nei nurodoma sprendime, atsakovas pateikė alternatyvius servituto nustatymo variantus: transporto priemonių apsisukimo schemą, kuri patvirtina, kad ieškovė turi galimybę privažiuoti prie savo pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) g., su ja susisiekiantį bendro naudojimo kelią (suformuotą žemės reformos žemėtvarkos projekte) ir tretiesiems asmenims E. M. ir K. M. priklausantį, bet nenaudojamą 6 arų ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat alternatyvų servituto nustatymo planą, kuriame numatytas kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą iki ieškovui priklausančio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet nenumatant kelio servituto prie viešpataujančiu prašomo pripažinti ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to teismo nuoroda, kad atsakovas nepateikė savo siūlymo dėl kelio servituto, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – paminėtų dokumentų teismas nevertino ir konstatavo, kad jų byloje nėra.

11.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Teismas pasisakė dėl abiejų ieškinio reikalavimų, nėra aišku, kokį trečią reikalavimą atsakovas nurodo. Atsakovas nuo civilinės bylos iškėlimo sutiko su reikalavimu nustatyti statinių servitutą, nesutiko su reikalavimu nustatyti kelio servitutą, nurodydamas, kad ieškovas turi galimybę prie savo pastatų ir žemės sklypo privažiuoti per faktiškai egzistuojančius viešojo naudojimo kelius. Atsakovas nepateikė alternatyvių servituto planų, nepalaikė anksčiau apeliacinės instancijos teisme pateiktų planų. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl šalių iki 2017-04-19 patirtų bylinėjimosi išlaidų, reikėtų pagal analogiją taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatą ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo teikti įrodymai, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai, nesusiję su nagrinėjama byla. Šios bylos pagrindu atsakovas inicijavo kitas bylas, tačiau ieškinius atsiimdavo arba pareiškimai būdavo atmesti. Nepagrįstas argumentas, kad, reikšdama ieškinį dėl neatlyginto servituto nustatymo, ieškovė piktnaudžiavo savo teise. Atsakovas galėjo pareikšti priešieškinį. Atsakovas nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis teismas galėjo kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

3.2.                      Prieštaringas atsakovo teiginys, kad ieškovas nepagrindė kompensacijos (100 Eur) dydžio, kadangi, kaip pats nurodė, apskaičiuodamas kompensaciją rėmėsi 2013-02-26 ir 2014-02-28 šalių sudarytose žemės sklypo ir pastato nuomos sutartyse 2000 litų per mėnesį (580 Eur) nustatyta kaina (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-65-570/2015).

3.3.                      Teismas, už ieškovės prašomą servitutą nustatydamas 315 Eur dydžių mėnesinę kompensaciją  remiantis masinio vertinimo duomenis, siekė šalių interesų pusiausvyros. Kompensacijos suma yra 215 Eur didesnė, nei prašė ieškovė, ir 70 Eur mažesnė, nei įrodinėjo atsakovas.

3.4.                      Teismas teisingai sprendė, kad ieškovės projektinis kelio servituto siūlymas užtikrina šalių pusiausvyros principo taikymą, priešingu atveju ieškovė negalėtų patekti prie savo nuosavybės ir ja naudotis.

3.5.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo argumentas dėl ribojančio kelio ženklo Trumpojoje gatvėje yra aktualus sprendžiant privažiavimo prie ieškovo garažo nustatymo klausimą, tačiau neturi jokio įtakos sprendžiant dėl privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek paminėto žemės sklypo plane, tiek jo formavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte – privažiavimas prie žemės sklypo suprojektuotas ir nustatytas per su (duomenys neskelbtini) gatve besiribojančiu bendrojo naudojimo keliu. Atsakovas klaidina teismą. Nėra privažiavimo kelio prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių apsisukimo schema negali būti laikytina alternatyviu servituto nustatymo variantu, nes tai yra tik apsisukimo schema, neaišku kokiais skaičiavimais ir kieno parengta.

12.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018-05-18 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės atsakovui periodinę piniginę kompensaciją po 315 Eur kas mėnesį, priimti naują sprendimą, ją sumažinti iki 100 Eur; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 12 403 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Teismas nepagrįstai skaičiavo ir priteisė atsakovui per dideles pinigines kompensacijas už nustatytus servitutus. Atsakovo žemės sklype nustatyti ir įregistruoti du servitutai: statinių servitutas (tarnaujantysis daiktas) ir kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas). Ieškovė nėra statinių ir kelio servituto CK 4.117-4.122 straipsnių prasme turėtoja, todėl tokio dydžio kompensacijos, o ypač nuostolių, atsiradusių dėl tokių servitutų nustatymo, priteisimas iš jos negalimas. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo turėjo būti vadovaujamasi kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t.y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, sprendžiama, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti.

4.2.                      Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, nurodytus kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydžio nustatymo kriterijus: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat teismas neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2015-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2015; kt.). Atsakovas, įsigydamas žemės sklypą, žinojo apie ten esančius statinius ir jų priklausomybę kitam asmeniui, todėl privalėjo įvertinti susidarysiančią situaciją, kad teisėtai ginčo žemės sklype esantys kitam asmeniui priklausantys pastatai negalės būti nugriauti, į juos reikės patekti, todėl, įsigydamas ginčo žemės sklypą, numatė galimas rizikas.

4.3.                      Sprendimo dalis priteisti iš ieškovo atsakovui 12 403 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįsta, nes šis nuostolis prilygintas periodinei kompensacijai tarnaujančiojo daikto savininkui. Atsakovas nuostolių egzistavimo neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas nuostolius nepagrįstai prilygino periodinei kompensacijai tarnaujančiojo daikto savininkui.

13.       Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Nuo civilinės bylos iškėlimo 2014-06-03 iki Kauno apygardos teismo 2017-04-19 nutarties priėmimo ieškovė reikalavo nustatyti neatlygintiną kelio ir statinių servitutą atsakovui priklausančiam žemės sklypui, kas yra piktnaudžiavimas tiek materialine, tiek procesine teise. Pirmosios instancijos teismas, už ieškovo prašomą servitutą nustatydamas 315 Eur dydžio mėnesinį kompensaciją, siekė šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta kompensacijos suma yra 215 Eur didesnė, nei prašė ieškovė, ir 70 Eur mažesnė, nei byloje įrodinėjo atsakovas.

5.2.                      Apeliaciniame skunde ieškovė pateikė deklaratyvius teiginius dėl nesivadovavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 201-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 nurodytus kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydžio nustatymo kriterijais. Pati ieškovė nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, nepagrindė reiškiamo reikalavimo: iš pradžių prašė nustatyti neatlygintiną servitutą, vėliau prašė priteisti 100 Eur kompensaciją. Nepagrįsti įrodymais, deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad atsakovas neva ir pats naudosis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatomas servitutas. Atsakovas neturi galimybės naudotis ieškovo statiniais užstatyta žemės sklypo dalimi, jis pagal paskirtį negali naudotis nustatomo kelio servituto dalimi. Atsakovui priklausantis pastatas yra prie įvažiavimo į žemės sklypą iš Narto gatvės, todėl jis neturi intereso važinėti pro savo pastatą link ieškovui priklausančių pastatų ar žemės sklypo. Teiginiai, kad įsigydamas žemės sklypą atsakovas žinojo apie ten esančius statinius ir jų priklausomybę kitam asmeniui, todėl privalėjo tai įvertinti, neturi nieko bendro su ginčo dalyku.

5.3.                      Ieškovė, skųsdama teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama neatlygintino naudojimosi atsakovo nuosavybe. Atsakovas kompensaciją už laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu nustatytą servitutą įvertino 15 000 Eur suma (385 Eur per mėnesį), tačiau ieškovė nesutiko mokėti net pagal jos patikslinto ieškinio reikalavimą apskaičiuotos kompensacijos sumos, t.y. 5 000 Eur (100 Eur per mėnesį). Tokiu piktnaudžiavimu ieškovė sąmoningai siekia trukdyti atsakovui įgyvendinti turimą nuosavybės teisę, t. y. valdyti ir naudoti jam teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Negalėdamas įgyvendinti savo teisės atsakovas ne tik negauna planuotos naudos, bet ir patiria nuostolius. Atsakovo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašo paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui.

Teisėjų kolegija         

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atlygintiną kelio ir statinių servitutą, kas mėnesį tarnaujančio daikto savininkui mokamos periodinės kompensacijos ir nuostolių dydžius, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundu faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

15.       Apeliantas atsakovas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad ginčas vyksta dėl sudėtingų faktinių aplinkybių, o byla Lietuvos teismų praktikoje yra unikali.

16.       Atsižvelgiant į tai, kad byla iškelta 2014 metais, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, kad šalys ir jų atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, į tai, kad apeliantas atsakovas nepagrindė prašymo motyvais nurodomų aplinkybių (bylos išskirtinumo teismų praktikoje, nenurodė pirmosios instancijos teismo neišsiaiškintų faktinių aplinkybių, kurių negalim nustatyti rašytinio proceso tvarka), teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl servituto nustatymo

17.       Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.

18.       Būtinumą nustatyti servitutą apeliantas atsakovas ginčija motyvuodamas ieškovės veiksmais, kuriais ji perleido šiuo metu šalims ir tretiesiems asmenims M. priklausančių žemės sklypų nuosavybės teisę, taip sąmoningai sukurdama servituto nustatymo būtinumo regimybę (iki 2008 metų tie žemės sklypai priklausė ieškovės direktoriui V. K. ir jam nuosavybės teise priklausiusiai UAB „Valvaurė“, tačiau iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo žemė tariamais sandoriais buvo perleista susijusiems asmenims, viešpataujančiu daiktu prašomus pripažinti pastatus V. K. įsigijo iš bankroto administratoriaus per naujai įsteigtą UAB „Euroseka“, kuri 2013-11-04 pardavė V. K. dukterėčiai E. M. žemės sklypą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), per kurį ieškovė gali privažiuoti prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, po dviejų mėnesių nuo pastarojo žemės sklypo pardavimo ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą žemės nuomos sutartį).

19.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atsakovo akcentuojamas pirmosios instancijos teismo nepasisakymas dėl šių aplinkybių nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl servituto nustatymo. Atsakovas nenurodė jokių įstatymuose nustatytų pagrindų, dėl kurių jo įvardijami sandoriai negalioja kaip niekiniai, nepareiškė priešieškinio ar ieškinio kitoje civilinėje byloje dėl tariamų sandorių nuginčijimo ar nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo (CK 1.78, 1.86 straipsniai).

20.        Faktinė situacija yra tokia, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas – abu žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei) yra aptverti viena tvora, todėl į ieškovės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu galima patekti tik per atsakovo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitaip, kaip tik pagal projektinį siūlymą (t. 1 b. l. 12), patekti prie savo nuosavybės – pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ieškovė neturi galimybės, šiuo keliu naudojosi ir anksčiau (2013 m. bei 2014 m. nuomos sutarčių pagrindais). Atsakovo siūlomo patekimo prie viešpataujančio daikto, tai yra (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje yra transporto priemonių masę ribojantis kelio ženklas 3,5 t, galimybė nereali, nes ieškovei priklausančių vilkikų eismas (duomenys neskelbtini) gatve draudžiamas (vilkikų svoris 6 t, virš 10 t, pakrautų –15 t, ženkliai viršija kelio ženklu leistiną transporto priemonių masę) (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017-10-13 raštas t. 3 b. l. 118, Marijampolės savivaldybės administracijos 2017-10-24 raštas t. 3 b. l. 128). Tretieji asmenys E.ir K. M. nesutinka, kad jų žemės ūkio paskirties žemės sklype važinėtų ieškovės vilkikai, kurių apsisukimo spindulys yra virš 10 m, atsakovas savo siūlymo dėl kelio servituto per M. sklypą nepateikė. Dėl to atmestini apelianto atsakovo argumentai dėl nepagrįsto nesivadovavimo jo pasiūlyta apsisukimo schema t. 4. b. l. 25 ir servituto nustatymu pagal jo su apeliaciniu skundu dėl 2015-06-15 sprendimo pateiktą UAB „Topografas“ 2016-07-12 parengtą planą t. 2 b. l. 139, vėliau pirmosios instancijos teisme pateiktą t. 4. b. l. 25.

21.       Atsakovo pateikta transporto priemonių apsisukimo schema nėra alternatyva servitutui. Pagal ją, apelianto teigimu, ieškovė turi galimybę privažiuoti prie savo pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatvę, su ja susisiekiantį bendro naudojimo kelią (suformuotą žemės reformos žemėtvarkos projekte) ir tretiesiems asmenims M. priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, kad apeliantas nepateikė plano dėl servituto nustatymo per M. sklypą. Pagal jo nurodomą planą patekimas prie ieškovei priklausančio pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas formuojant įvažiavimą per (duomenys neskelbtini) gatvę ir, apelianto teigimu, žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotą bendro naudojimo kelią, kurio atkarpa buvo neteisėtai panaikinta. Minėta, kad tokia galimybė yra nereali dėl vilkikų eismo (duomenys neskelbtini) gatve draudimo. Apelianto nurodomo privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Iš kadastro žemėlapio ir šio sklypo plano matyti, kad privažiavimas nustatytas per su (duomenys neskelbtini) gatve besiribojančio bendrojo naudojimo kelią ( t. 1 b.l. 57-59, 116-119, 150-154).  Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei priklausantys pastatas- garažas/angaras ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturi kito, kaip tik nurodytas ieškovės pasiūlytame plane, privažiavimo. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasukus į kairę link ieškovo garažo, dalis nuo seno faktiškai naudoto žolėje išlikusio apie 2,5 m. pločio keliuko yra valstybinėje žemėje, o pravažiavus 4 metrus nuo ieškovo garažo (angaro) kampo keliukas patenka į trečiųjų asmenų M. žemę. Šis su M. žemės sklypu besiribojantis pravažiavimas yra akligatvis.

Dėl atlyginimo už servitutą

22.       Atmestini apeliantės ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai apskaičiuotos per didelės piniginės kompensacijos už nustatytus servitutus.

23.       Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu; nuostoliai nustačius servitutą gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymu skiriamos kompensacijos dydžio, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, atsižvelgia į tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui ir pan. Teisės aktuose reglamentuota nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).

24.       Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu yra nustatytas atlygintinas kelio ir statinių servitutas važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir dviem statiniais: pastatu – administraciniu pastatu, ir pastatu – garažu. Bendras servituto plotas 0,3242 ha dydžio žemės sklype yra 1093 kv. m. Servitutas ieškovei reikalingas vykdyti verslui, juo ji neatlygintinai naudojasi nuo 2014-06-20, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, negaudamas už tai jokio atlyginimo, atsakovas patyrė nuostolių.

25.       Atsakovo patirtų netekimų ir ieškovės gautos naudos santykio įvertinimui šalys pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį (UAB „Euroseka“ ir V. B. individuali įmonė). Iš ieškovės pateiktų 2014-2017 m. finansinės atskaitomybės duomenų t. 5 b. l. 149-161 matyti, kad ieškovės veikla 2014-2016 m. buvo nuostolinga (nuostoliai 2014 m. 15572 Lt, 2015 m. – 43861 Eur (pradelsti įsipareigojimai 32058 Eur viršijo turtą 32538 Eur), 2016 m. – 11553 Eur (pradelsti įsipareigojimai 12583 Eur sudarė beveik pusę turto vertės 28197 Eur), 2017 m. ieškovė uždirbo 1756 Eur pelno, tačiau pradelsti įsipareigojimai 14779 Eur sudarė beveik pusę turto vertės 30148 Eur)). Tarpiniame 2018 m. balanse nurodytas 4879 Eur nuostolis. Pagrindinė įmonės veikla yra transporto priemonių vežimo paslaugos. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu įmonės vardu įregistruoti du autovežiai, tačiau, VĮ Regitra duomenimis, autovežis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas, jo dalyvavimas eisme draudžiamas. 2018-10-04 buvo nutraukta darbo sutartis su vienu įmonės vairuotoju (https: www.rekvizitai.lt) (t. 5 b. l. 176-183). Apibendrinant darytina išvada, jog faktiškai ieškovės veikla nuostolinga.

26.       Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jo įmonės veikla pelninga. Atsakovas, ir negalėdamas naudotis visu žemės sklypu naudotų krovininių automobilių prekybai, kuriai vykdyti jį įsigijo, 2016-2018 m. valstybei sumokėjo 280 000 Eur mokesčių. Marijampolėje nėra automobilių serviso įmonės, kurioje būtų galima atlikti atsakovo parduodamų naudotų automobilių tvarkymo darbus dėl jų gabaritų (jie priskiriami prie lengvųjų automobilių pagal technines charakteristikas, tačiau netelpa į lengvųjų automobilių dirbtuves dėl aukščio (apie 3,3 m); į krovininių automobilių dirbtuves jie nėra priimami kaip nepriklausantys tai kategorijai. Dėl to atsakovas, siekdamas tvarkyti ir ruošti automobilius pardavimui, toje pačioje vietoje juos laikyti ir rodyti potencialiems pirkėjams, pirko ginčo objektu esantį kompleksą, tačiau veiklos, kurios finansinius duomenis pateikė t. 5 b. l. 166-171, negali vykdyti dėl ieškovo vykdomos veiklos specifikos. Jis nurodė, jog nuostoliai dėl servituto nustatymo pasireiškia tuo, kad dėl ieškovės laikomų atvirų vartų negali užtikrinti teritorijos saugumo, toje teritorijoje negali tvarkyti automobilių, ruošti jų pardavimui, jų ten saugoti ir eksponuoti. Atsakovo teigimu, jo negaunamos pajamos dėl ginčo servituto yra 500 – 2000 Eur per mėnesį.

27.       Esant nuostolingai ieškovės veiklai atsakovas pagrįstai teigia, kad atlyginimą už naudojimąsi servitutu nebūtų logiška nustatyti pagal ieškovės deklaruojamus finansinės veiklos rezultatus. Vadovaudamasi nurodytais argumentais ir kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo netekimus teisingai įvertino pagal žemės sklypo rinkos vertę, nustatytą atlikus masinį vertinimą VĮ Registrų centras. Rinkos vertę atitinkanti kompensacija, kuri yra 215 Eur didesnė, nei prašė ieškovė, ir 70 Eur mažesnė, nei įrodinėjo atsakovas, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir šalių interesų pusiausvyrą (CK 4.129 str.). Atmestinas apeliantės ieškovės argumentas dėl nepagrįstai priteistų nuostolių už naudojimąsi servitutu 2014-06-20 –2018-05-18 laikotarpiu, atsakovui neįrodžius tokio dydžio nuostolių egzistavimo. Nors atsakovas skaičiavimais nepagrindė 500 – 2000 Eur per mėnesį negaunamų pajamų dėl ginčo servituto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, žemės sklypo rinkos kainą pripažinus tinkamu atlyginimu už naudojimąsi servitutu, nuostolius įrodo faktinis 1093 kv. m. ploto žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, praradimas, apskaičiuotas vadovaujantis šio žemės sklypo rinkos verte nurodomu laikotarpiu.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

28.       Paskirti ieškovei baudą pagal CPK 95 straipsnį atsakovas prašo dėl to, kad, jo manymu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama neatlygintino naudojimosi atsakovo nuosavybe.

29.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-256-915/2016). Atlyginimo už naudojimąsi servitutu dydis yra šalių ginčo dalykas, todėl nesutiktina su atsakovu, kad, teikdama savo argumentus dėl šio atlygio dydžio, ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Laikotarpiu iki ginčo išsprendimo ieškovės teisė naudoti servitutu buvo sureguliuota taikant laikinąsias apsaugos priemones, priėmus teismo sprendimą – priteisiant nuostolių atlyginimą, todėl pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuotą baudą nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsakovas prašo pakeisti atsižvelgiant į tai, kad dalis šalių išlaidų atsirado dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškovo pirminio ieškinio nustatyti neatlygintiną servitutą bei dėl to, kad teismas išsprendė tris reikalavimus, o bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal vieną reikalavimą.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie motyvai nesudaro pagrindo koreguoti pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kauno apygardos teismas 2017-04-19 nutartyje, kuria buvo panaikintas 2016-06-30 pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad atsakovas nustatyti atlyginimą už naudojimąsi servitutu buvo prašęs sprendžiant prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas prašymą atmetė, o atlygintinumo klausimo iš viso nesprendė. Konstatavo, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo. Sprendimas buvo panaikintas dėl pastarosios priežasties bei dėl to, kad teismas nepakankamai įvertino visas kelio servituto nustatymo aplinkybe ir padarinius, tenkančius viešpataujančio daikto savininkui (apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė kitą servituto planą). Tokiu būdu šalių bylinėjimosi išlaidos 2014-06-03 – 2017-04-19 laikotarpiu neatsirado vien tik dėl ieškovės kaltės. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus ieškinio reikalavimus, jų pagrįstumo lygmenį įvertindamas ne idealinėmis dalimis, o procentais. Nenustačius kelio servituto, statinių servitutas neturi realios reikšmės, todėl atsakovo sutikimas su pastaruoju ieškinio reikalavimu neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

32.       Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus nei vienos šalies apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepaskirstytinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė

Izolda Nėnienė