Civilinė byla Nr. 2YT-4277-671/2022
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01266-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.4.5.11
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 23 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė antstoliui Vaidui Drungilui skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 036-742 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174; įpareigoti antstolį Vaidą Drungilą atlikti ir pateikti vykdymo išlaidų apskaičiavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 113 punktu; priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 036-742 yra nepagrįstas, atliktas grubiai pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, neatitinkantis realiųjų vykdymo išlaidų ir akivaizdžiai neproporcingas. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, skundžiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas negalėjo būti atliktas ir yra neteisėtas dėl šių aplinkybių: 1) 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-22-47-17714 antstolis nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0047/21/01174, todėl joje negali būti atliekami veiksmai; 2) antstolis V. Drungilas 2022 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-4717752 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174, kuriuo patvarkė perduoti skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0047/21/01174 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta vienintelė vykdymo išlaidų rūšis – atlyginimas antstoliui, nesant nei administravimo išlaidų, nei išlaidų tretiesiems asmenims, o nesant šių išlaidų atlyginimo antstoliui suma įspūdingai didelė – 47309,57 Eur, dar įvertinant tai, kad šioje vykdomojoje byloje buvo išieškota 4332,77 Eur vykdymo išlaidų. Apskaičiavime nėra pateikti paskaičiavimai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punkte nustatytą formulę, nėra nurodyta ir suma, kuri buvo išieškota vykdymo procese. Tik turint išieškotą antstolio sumą galima apskaičiuoti atlygį antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas nustato minimalią 1740 Eur antstolio atlygio sumą tokiose vykdomosiose bylose, o šioje vykdomojoje byloje jau buvo išieškota 4332,77 Eur vykdymo išlaidų, pagristai darytina prielaida, kad antstolis kiekvienu atveju iš realiai išieškotos sumos išieškodavo sau vykdymo išlaidas ir šiuo metu visos vykdymo išlaidos yra apmokėtos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra aiškiai nepagrįstas.
Antstolis Vaidas Drungilas 2022 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. 036-770 pareiškėjos (skolininkės) skundą atmetė, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime taikyti dydžiai atitinka norminiais aktais nustatytus reikalavimus ir tvarką, todėl naikinti, keisti ar atleisti skolininkę nuo vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui) apmokėjimo nėra jokio pagrindo. Skolininkė savo prievolės išieškotojai (valstybei) iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui momento, o taip pat ir per antstolio suteiktą papildomą raginimo terminą neįvykdė. Vykdomojoje byloje atlikti pirminiai ir tolimesni išieškojimo veiksmai, atliktas ir surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, surašytas ir išsiųstas raginimas skolininkui, užklausti Nekilnojamojo turto registro duomenys, taikytos priverstinio vykdymo priemonės ir kt. Procesiniais dokumentais skolininkė informuota apie tai, kad sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktu, pasibaigus jai nustatytam papildomam raginimo terminui, iš jos bus išieškomos visos vykdymo išlaidos, įskaitant visą Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktu nustatytą atlygį antstoliui. Su išieškotoja sudaryta taikos sutartimi ar kitais dokumentais skolininkė nebuvo atleista nuo pagal vykdomąjį dokumentą išieškotojai (valstybei) mokėtinos suma mokėjimo, taipogi mokėtina skolos skolininkei nebuvo sumažinta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo mažinti ar skolininkę atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimo neišsprendė taikos sutartyje, patvarkyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodyta, kad vykdymo išlaidų apmokėjimas bus sprendžiamas CPK 610-611 straipsniuose bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167 punktuose, nustatyta tvarka, o taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punkte nustatytais dydžiais. Pareiškėjai pareiškus prieštaravimus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimas patikslintas ir 2022 m. liepos 8 d. jai pateiktas. Jame nurodyta mokėtinas vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui) likutis neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punkte nustatytų dydžių. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog vykdymo išlaidų paskaičiavime privalėjo būti nurodyta formulė, pagal kurią apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo forma numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 priede. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos motyvai dėl trūkstamų įrašų vykdymo išlaidų apskaičiavime atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pareiškėja nepagrįstai teigia, jog atlygis antstoliui turėjo būti apskaičiuotas tik pagal išieškotą sumą. Tokie teiginiai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 ir 167, o taip pat 109.16 punkte nustatytam reglamentavimui, taigi atmestini kaip nepagrįsti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad susipažinus su pateikta informacija ir vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, sutinka su antstolio Vaido Drungilo 2022 m. liepos 22 d. patvarkyme dėl pateikto skundo išdėstytais argumentais ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja (skolininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nors antstolis 2022 m. liepos 22 d. patvarkyme dėl pateikto skundo Nr. 036-770 nurodo, kad buvo atliktas ir surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, šis teiginys neatitinka tikrovės. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas pareiškėjai nebuvo pateiktas iki pat vykdomosios bylos nutraukimo 2022 m. birželio 17 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo atliktas tik 2022 m. liepos 8 d., jau esant nutrauktai vykdomajai bylai. Antstolis patvarkyme dėl pateikto skundo nurodo, kad buvo atlikti veiksmai „surašytas ir išsiųstas raginimas skolininkui, užklausti Nekilnojamo turto registro duomenys, taikytos priverstinio vykdymo priemonės ir kt.“ Šie teiginiai nėra patvirtinti įrodymais, o 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra nurodyti jokie antstolio atlikti veiksmai ir nėra apskaičiuotos išlaidos už tokius veiksmus, taip pat nėra nurodytos tretiesiems asmenims mokėtinos sumos, kaip už Nekilnojamo turto registro duomenų pateikimą. Antstolis patvarkyme dėl pateikto skundo taip pat nurodo, kad „pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atlygis antstoliui turėjo būti apskaičiuotas tik pagal išieškotą sumą“. Pareiškėja niekada to neteigė, o nurodė, kad apskaičiuojant atlygį antstoliui turi būti vadovaujamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punktu, kuriame įtvirtinta apskaičiavimo formulė, kurioje yra būtina ir antstolio išieškota suma. Teismų praktikoje nurodyta, kad atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė visą vykdomąjį dokumentą ar jo dalį, ir šio atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2005; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-2005). Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad iki 2022 m. liepos 8 d. jau buvo išieškota 4332,77 Eur vykdymo išlaidų, tačiau apskaičiuotų vykdymo išlaidų ir likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma yra tokia pat – 47309,57 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas nustato minimalią 1740 Eur antstolio atlygio sumą tokiose vykdomosiose bylose, o šioje vykdomojoje byloje jau buvo išieškota 4332,77 Eur vykdymo išlaidų, pagrįstai darytina prielaida, kad antstolis kiekvienu atveju iš realiai išieškotos sumos išieškodavo sau vykdymo išlaidas ir šiuo metu visos vykdymo išlaidos yra apmokėtos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra aiškiai nepagrįstas. Papildomai pažymėtina, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo suma 47309,57 Eur yra didesnė už Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022 taikos sutartimi nustatytą mėnesinę nepriemokos padengimo įmoką – 31198,92 Eur. Nepriemokos grąžinimas yra išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui. Pasirašant taikos sutartį, abi šalys įvertino įmonės pajėgumus grąžinti nepriemoką dalimis, tačiau antstolio apskaičiuota vykdymo išlaidų suma sudaro daugiau nei 151% mėnesinės įmokos, ir tokios sumos išieškojimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir užkerta kelią įmonei įvykdyti taikos sutarties įsipareigojimus su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Taikos sutarties 9 punktas numato, kad pareiškėja įgyja teisę nutraukti taikos sutartį be atskiro įspėjimo ir pradėti visos nepriemokos išieškojimą, jei atsakovė vieną mėnesį ir ilgiau nemoka visų arba dalies einamųjų mokesčių bei delspinigių ir/arba įmokų pagal taikos sutartį. Šios nuostatos taikymas sukeltų įmonei negrįžtamas pasekmes – bankrotą. Jei antstolio išlaidų apskaičiavimas būtų pripažintas pagrįstu, tai sukeltų paradoksalią situaciją – antstolis išsiieškotų vykdymo išlaidas už visą išieškomą sumą, o pati suma taip ir liktų neišieškota įmonei bankrutavus.
Skundas tenkintinas iš dalies
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Vaido Drungilo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0047/21/01174, pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. priimtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką Nr. (23.31-08)467-37483 dėl 1281095,68 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (v. b., b. l. 1). 2021 m. lapkričio 10 d. atliktas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas byloje Nr. 0047/21/001174 pagal kurį paskaičiuotos 51250,11 Eur vykdymo išlaidos, iš kurių 51243,83 Eur – antstolio atlygis (v. b., b. l. 78). Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. vasario 23 d. iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškota 95929,40 Eur skola ir 3838,66 Eur atlygis antstoliui (v. b., b. l. 83, 85, 90, 96, 99, 101, 105, 107). Antstolio kontoroje gavus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-474-613/2022, kuria priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos skolininkei iškėlimo, 2022 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. S-22-47-5603 vykdomoji byla sustabdyta (v. b., b. l. 108, 109, 111). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-474-613/2022 skolininkei iškelta nemokumo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis panaikinta, patvirtinta išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta taikos sutartis dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis, byla dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta (v. b., b. l. 113-116). 2022 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. S-22-47-17031 vykdomoji byla atnaujintina (v. b., b. l. 117). 2022 m. birželio 9 d. vykdomojoje byloje priimtas skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. 0047/21/01174, pagal kurį vykdymo išlaidos yra 47550,48 Eur, iš kurių 47405,17 Eur – antstolio atlygis (v. b., b. l. 118). 2022 m. birželio 10 d. priimtas pasiūlymas Nr. S-22-17114 dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo (v. b., b. l. 119). 2022 m. birželio 15 d. priimtas nurodymas Nr. S-22-47-17444 priverstinai nurašyti 47550,48 Eur pinigines lėšas (v. b., b. l. 120). 2022 m. birželio 17 d. priimtas patvarkymas Nr. S-22-47-17714 dėl vykdomosios bylos nutraukimo (v. b., b. l. 130). 2022 m. liepos 7 d. patvarkymu Nr. 036-740 panaikinti 2022 m. birželio 10 d. pasiūlymas Nr. S-22-17114 dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo ir 2022 m. birželio 15 d. nurodymas Nr. S-22-47-17444 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b., b. l. 143-144). 2022 m. liepos 8 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 036-742, pagal kurį vykdymo išlaidos (antstolio atlygis) sudaro 47309,57 Eur (v. b., b. l. 157). 2022 m. liepos 25 d. priimtas nurodymas Nr. S-22-47-20630 nuo pareiškėjos banko sąskaitos priverstinai nurašyti 47309,57 Eur pinigines lėšas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia antstolio Vaido Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. 036-742, nurodydama, kad vykdomoji byla 2022 m. birželio 17 d. yra nutraukta, todėl joje negali būti atliekami veiksmai. Teigia, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra nepagrįstas, nes antstolio atlygiui paskaičiuota suma yra neproporcingai didelė.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2014).
CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktas numato, kad jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį arba skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis) ir vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo išspręstas taikos sutartyje arba skolos padengimo sutartyje, vykdomoji byla neužbaigiama ir visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ su išieškotoja Valstybine mokesčių inspekcija sudarius taikos sutartį, 2022 m. birželio 17 d. vykdomoji byla buvo nutraukta. Byloje nėra ginčo, kad skolininkė neįvykdė sprendimo geruoju ir skolininkės ir išieškotojos taikos sutartis buvo sudaryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad antstolis nutraukus vykdomąją bylą pagrįstai toliau iš skolininkės išieško paskaičiuotas vykdymo išlaidas, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolis išieškodamas vykdymo išlaidas neteisėtai atlieka vykdymo veiksmus, prieštarauja CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatose įtvirtintai vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkai. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nors vykdymo išlaidų paskaičiavimas priimtas po vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėja (skolininkė) skunde taip pat nurodo, kad antstolio atlygiui paskaičiuota suma yra neproporcingai didelė.
CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodyta prieš tai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109-112 punktais, instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas. Procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už instrukcijos 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Kai išieškotina suma yra nuo 29000 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1740 Eur.
Byloje nustatyta, kad antstolis 2021 m. lapkričio 10 d. skolų ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu byloje Nr. 0047/21/001174 apskaičiavo sau 51250,11 Eur atlygį, o skundžiamu 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 036-742 iš skolininkės prašo išieškoti 47309,45 Eur atlygio antstoliui. Remiantis išdėstytomis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109-112 punktų nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškotina suma yra 1281095,68 Eur, pripažintina, kad antstolis tinkamai apskaičiavo atlygio sau už vykdomojo dokumento vykdymą sumą – 51250,11 Eur. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant nustatytai aplinkybei, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-371-701/2016; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolio 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 036-742 nurodyta atlygio antstoliui suma – 47309,57 Eur yra apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija.
Kita vertus, nors atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl antstolio atlyginimo mažinimo pagrindų ir sąlygų, pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017 . Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012).
Nagrinėjamoje byloje skolininkė ir išieškotoja pasiekė kompromisinį susitarimą ir abipusėmis nuolaidomis sudarė taikos sutartį, šalys atsisakė tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų. Tokia sutartis yra natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Vykdymo procesas, tai civilinio proceso institutas, kuriam būdingas trijų grupių subjektų – išieškotojų, skolininkų ir antstolių, skirtingų interesų derinimo užtikrinimas. Įvertinus tai, kad taikos sutarties sudarymas galimas ir skatintinas visose civilinio proceso stadijose, skolininkės elgesys, siekiant atkurti teisinę taiką tarp jos ir išieškotojos be kita ko vertintinas, kaip jos geros valios ir siekio taikiai užbaigti vykdymo procesą, rezultatas. Spręsdamas dėl atlygio antstoliui teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto funkcijos, t. y. atlygina antstoliui už vykdomųjų dokumentų įvykdymą, tačiau nelemia skolininkui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia skolininko rezultatyvių pastangų taikiai užbaigti vykdymo procesą. Pripažįstant antstolio teisę į atlygį už vykdymo procese atliktus veiksmus bei akcentuojant skolininko pareigą atlyginti vykdymo išlaidas, kurių sudėtinė dalis yra antstolio atlygis, taikos sutarties sudarymo vykdymo procese faktas suponuoja antstolio aktyvios veiklos konkrečiame vykdymo procese apimties sumažėjimą, kas taip pat turi turėti reikšmės antstolio atlygio dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio antstoliui priverstinai vykdant 1281095,68 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš skolininkės išieškotojos naudai buvo išieškota 95929,40 Eur. Vadovaujantis skolininkės ir išieškotojos sudarytos taikos sutarties nuostatomis, dalį skolos skolininkė turėjo sumokėti iki taikos sutarties sudarymo, dėl likusios nepriemokos sumos grąžinimo šalys sudarė nepriemokos dalių grąžinimo grafiką, pagal kurį skolininkė nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį mokės po 31198,92 Eur.
Teismas, įvertinęs paminėtas faktines bylos aplinkybes (skolininkės elgesį iki / po priverstinio vykdymo veiksmų, antstolio atlikto darbo apimtį, sudarytos taikos sutarties sąlygas), atsižvelgdamas į atlygio antstoliui paskirtį, jo teisėtus lūkesčius tikėtis tam tikro rezultato, kai skolininkas laiku nevykdys raginime nurodytos prievolės, o antstolis veiks teisėtai, tai, kad skolininkė nesumokėdama skolos per raginime nurodytą terminą, turėjo numatyti galimas to neigiamas pasekmes, sprendžia, kad skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis) šios bylos atveju atitiktų 30000 Eur atlygio antstoliui nustatymas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos (skolininkės) skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant antstolio Vaido Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036-742 dalį, pagal kurią iš skolininkės turi būti išieškotas 47309,57 Eur atlygis antstoliui, nustatant, kad antstolio atlygis yra 30000 Eur.
Pareiškėja (skolininkė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš antstolio Vaido Drungilo prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 443 straipsnio, nustatančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjos (skolininkės) skundas tenkintinas iš dalies, tačiau byloje nenustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas veikė neteisėtai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos (skolininkės) prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio Vaido Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036-742 dalį, pagal kurią iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti išieškotas 47309,57 Eur atlygis antstoliui, nustatant, kad antstolio atlygis yra 30000 Eur.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Alčauskienė