Civilinė byla Nr. 2S-383-657/2020

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00654-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.9.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5778-384/2019, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. D. pateikė ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo vykdyti sutartį bei netesybų mažinimo, tretieji asmenys antstolis A. B., R. D. (T.1, b.l. 3-10, T.2, b.l. 24-32).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi D. D. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB paliko nenagrinėtu, atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (T.2, b.l. 109-110).

3.       Teismas nurodė, kad į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko dėl teismui neaiškių priežasčių, tačiau, paaiškėjus, jog į bylą trečiuoju asmeniu reikia įtraukti K. S., kuris varžytynėse nusipirko ieškovo gyvenamąjį namą, posėdis buvo atidėtas ir ieškovas įpareigotas patikslinti ieškinį, į procesą trečiuoju asmeniu įtraukiant K. S.. Ieškovas 2019 m.  spalio 21 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.

4.       2019 m. lapkričio 7 d. įvyko antras parengiamasis teismo posėdis, į kurį ieškovas dėl teismui neaiškių priežasčių neatvyko. Buvo nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirtas posėdis 2019 m. lapkričio 26 d. Prieš teismo posėdį gautas ieškovo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl ieškovo ligos. Buvo pateikta pažyma, kad D. D. bus nedarbingas iki 2019 m. gruodžio 6 d. Teismas, nežinodamas ieškovo ligos pobūdžio ir jo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, nes D. D. nepateikė statistinės apskaitos formos Nr.094-1/a „Medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“, paprašė ieškovo gydymo įstaigos pateikti informaciją apie jo sveikatos būklę. Gydymo įstaiga informavo, kad D. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kad jo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti traktuojamas kaip režimo pažeidimas, tai yra pažymoje nekonstatuota, kad D. D. negali dalyvauti teismo posėdyje. 

5.       Iki teismo posėdžio teismas negavo duomenų, jog D. D. nedarbingumas yra pratęstas ir dėl ligos pobūdžio jis negali dalyvauti bylos nagrinėjime. 2019 m. gruodžio 11 d. 14 val. buvo paskirtas teismo posėdis, apie kurį ieškovui pranešta teismo šaukimu. Ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. P. neprašė priimti sprendimo už akių, tačiau ieškovui neatvykus į posėdį prašė D. D. ieškinį palikti nenagrinėtu.  

7.       Iš nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį, nors jam apie posėdį buvo tinkamai pranešta teismo šaukimu. Atsakovės atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, todėl atsakovės atstovo prašymas tenkinamas ir D. D. ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskirajame skunde ieškovas D. D. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (T.2, b.l. 115-117). 

9.       Atskirajame skunde teigia, kad ieškovas pranešė teismui, kad dėl ligos negalės dalyvauti 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje. Duomenys apie ieškovo ligą ir nedarbingumo laikotarpį yra prieinami elektroninėje sistemoje. Be to, ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. teismui išsiuntė prašymą teismo posėdį atidėti dėl ieškovo ligos. Taigi, ieškovas tinkamai informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Teismui buvo žinoma, kad ieškovo liga yra tęstinė ir atvykimas į posėdį laikytinas gydymo režimo pažeidimu. Todėl teismas turėjo pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas netinkami taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Nesant duomenų apie netinkamą ieškovo procesinį elgesį, ieškovui pateikus prašymą atidėti posėdį dėl jo ligos, teismas ieškovo neatvykimo į posėdį priežastis turėjo pripažinti pateisinamomis. Ieškinį palikus nenagrinėtą pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, kadangi jį pateikus iš naujo bus pakartotinai atliekami visi proceso veiksmai. Tokiu būdu ne tik pailgės bylos nagrinėjimo laikas, bet ir padidės proceso dalyvių ir teismo išlaidos.

10.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – pašto kvito, ieškovo 2019 m. gruodžio 10 d. prašymo bei Ligos pažymos kopijas.

11.       Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 126-127). 

12.       Nurodė, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovas neatvyko į 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį ir teismui nepateikė statistinės apskaitos formos Nr.094-1/a „Medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“. Iki šio teismo posėdžio teismas negavo duomenų, kad ieškovui nedarbingumas yra pratęstas ir dėl ligos pobūdžio jis negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Ieškovo prašymo atidėti šios bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio negauta. Ieškovo 2019 m. gruodžio 10 d. prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo teisme gautas tik 2019 m. gruodžio 12 d. Ieškovas ieškinį šioje byloje pareiškė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Kredito sutarties nutraukimo, kas patvirtina jo nesąžiningumą ir siekį procesinėmis priemonėmis vilkinti skolos išieškojimą.

13.       Tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15.       Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo D. D. ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų reikšmę sprendžiamam klausimui bei tai, kad jie pirmosios instancijos teisme buvo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti, todėl su atskiruoju skundu pateikti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo esmės

18.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį, nors jam apie posėdį buvo tinkamai pranešta, atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.

19.       Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu nepagrįstai.

20.       CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

21.       Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.

22.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-337-381/2017).

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti 2019 m. spalio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje (T.1, b.l. 145). Apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovas buvo tinkamai informuotas (CPK 123 str. 1 d., 124 str. 1 d.) (T.2, b.l. 19). Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko, prašymo dėl posėdžio atidėjimo teismui nepateikta. Kadangi paaiškėjo aplinkybė, jog į bylą trečiuoju asmeniu nėra įtrauktas K. S., teismas parengiamąjį teismo posėdį atidėjo 2019 m. lapkričio 7 d. ir 2019 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą pateikti patikslintą ieškinį, į procesą trečiuoju asmeniu įtraukiant K. S. (T.2, b.l. 19-20). Ieškovas 2019 m. spalio 21 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį (T.2, b.l. 23-32). Apie 2019 m. lapkričio 7 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovas buvo informuotas tinkamai (CPK 123 str. 1 d., 124 str. 1 d.) (T.2, b.l. 92). Iš Informacinės pažymos matyti, kad į 2019 m. lapkričio 7 d. įvykusį antrą parengiamąjį teismo posėdį ieškovas D. D. neatvyko, duomenų apie jo neatvykimo priežastis byloje nėra (T.2, b.l. 97). 2019 m. lapkričio 7 d. parengiamajame posėdyje buvo nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirtas teismo posėdis 2019 m. lapkričio 26 d. Ieškovas 2019 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo ligos (T.2, b.l. 98). Su minėtu prašymu ieškovas teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie nedarbingumo laikotarpį, iš kurios matyti, kad  D. D. bus nedarbingas iki 2019 m. gruodžio 6 d. (T.2, b.l. 99). 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje teismas protokoline nutartimi ieškovo neatvykimą dėl ligos pripažino svarbia priežastimi ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2019 m. gruodžio 11 d. (T.2, b.l. 103). Teismo reikalavimu gydymo įstaiga 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė informaciją, kad D. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, esant efektyviam gydymui prognozuojamas nedarbingumas apie 1 mėn., dalyvavimas teismo posėdyje gali būti traktuojamas kaip režimo pažeidimas (T.2, b.l. 104,105A). Byloje esanti pažyma patvirtina, kad ieškovas apie 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį buvo informuotas (CPK 123 str. 1 d., 124 str. 1 d.) (T.2, b.l. 106). Ieškovas į 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį neatvyko (T.2, b.l. 108). Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 12 d. gautas ieškovo prašymas 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį atidėti dėl jo ligos bei kartu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie nedarbingumo laikotarpį, iš kurios matyti, kad D. D. yra nedarbingas iki 2019 m. gruodžio 13 d. (T.2, b.l. 112-113).  

24.       Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, įvertinęs ginčo pobūdį, atsižvelgęs į civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo, nesant duomenų apie netinkamą ieškovo procesinį elgesį, ieškinį palikti nenagrinėtą.

25.       Vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), o šiam tikslui pasiekti CPK 7 straipsnyje, 8 straipsnyje, 159 straipsnyje bei kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šiuo atveju, kaip minėta, gydymo įstaigos 2019 m. gruodžio 2 d. pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad D. D. 2019 m. lapkričio 20 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, esant efektyviam gydymui prognozuojamas nedarbingumas apie 1 mėn., dalyvavimas teismo posėdyje gali būti traktuojamas kaip režimo pažeidimas (T.2, b.l. 104,105A). 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje teismas ieškovo neatvykimą dėl ligos laikė svarbia priežastimi. Iš minėtos gydymo įstaigos pažymos pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę preliminariai įvertinti galimą ieškovo nedarbingumo laikotarpį, tačiau teismo posėdį atidėjo 2019 m. gruodžio 11 d. ir šiame posėdyje bylos nagrinėjimo neatidėjo, o ieškovo atžvilgiu taikė griežčiausias procesines pasekmes – ieškinį paliko nenagrinėtą, atsakovei neprašant priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Pažymėtina, kad tiek byloje esantis pašto siuntos siuntimo vokas, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktas Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovas išsiuntė teismui prašymą atidėti 2019 m. gruodžio 11 d. teismo posėdį atidėti dėl jo ligos, tačiau šis prašymas Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 12 d. (T.2, b.l. 114, 120). 

26.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

27.       Šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo elgesį vertinti pasyviu ar piktnaudžiaujančiu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas sistemingai neatlieka procesinių veiksmų. Byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, ieškovas įvykdė teismo nutartį tikslinti ieškinį, gauti atsakovės atsiliepimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei parengiamajame teismo posėdyje buvo pereita į teismo posėdį. 

28.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. 

29.       Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai byloje nėra duomenų, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, būtų pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje būtų neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą, kurioje būtų nagrinėjamas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.).

30.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Atskirąjį skundą patenkinus ir bylą grąžinus nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 79 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :        

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė