Civilinė byla Nr. 2A-661-565/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00629-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Justo Šilinsko ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000 Lt turtinei žalai talyginti.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2011-06-13 sudarė terminuotą darbo sutartį dėl pagalbinio darbininko pareigų. 2011-06-27 įvyko nelaimingas atsilikimas darbe. Ieškovas pažymėjo, kad tą dieną dirbę darbuotojai išstūmę iš gaterinės vežimėlius medienos rąstams gabenti, ieškovo paprašė padėti užridenti vieną rąstą ant vežimėlio iš rąstų rietuvės. Beridenant rąstą ant vežimėlio, kitas rąstas, atriedėjęs nuo rąstų rietuvės viršaus, prispaudė ieškovui šoną ties dubens kaulais. Ieškovui buvo diagnozuotas kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Molėtų skyrius pripažino nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir išmokėjo ieškovui ligos pašalpą.

Ieškovas iki 2012-01-06 buvo gydomas Molėtų ligoninėje, daugiau kaip pusę metų negalėjo vaikščioti, nelankė mokyklos, buvo priverstas mokytis namie. Darbdavio sprendimu 2011-07-07 ieškovui buvo išmokėta 1 000 Lt vienkartinė pašalpa. Šie pinigai buvo išleisti gydymui, reabilitacijai, vaistams, vitaminams. Ieškovas teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo patyrė neturtinę žalą, kadangi kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir stresą, nepasitikėjimą savo jėgomis, sumažėjo bendravimo galimybės, nebegalėjo aktyviai gyventi, nukentėjo mokslai, kadangi daugiau kaip pusę metų negalėjo lankyti pamokų, o dėl nuolatinio skausmo ir fizinio diskomforto tuo laikotarpiu realiai mokytis išvis negalėjo. Ieškovo teigimu, traumos pasekmės jaučiamos ir dabar, tuo labiau gali išryškėti ir ateityje, turėti įtakos galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeiminiam gyvenimui.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti už patirtą žalą tik tuomet, kai ji yra patirta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, įvertinęs nelaimingo atsitikimo ir susižalojimo faktus, nustatė, kad ieškovas netinkamai atliko savo įsipareigojimus, taip pat nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos bei saugumo reikalavimų darbe.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 452 Lt bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011-06-13 sudarė darbo sutartį Nr.1980, pagal kurią ieškovas priimamas dirbti pagalbiniu gamybos darbininku terminuotai – iki 2011-08-26. Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-07-05 aktas Nr.1 patvirtina, kad 2011-06-27 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė sveikatos sužalojimą. Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas dirbo pagalbiniu darbininku Medienos ceche prie gaterinės. Apie 11 val. 15 min. gateristai iš gaterinės išstūmė vežimėlius medienos rąstams gabenti. Prie gaterinės dirbęs ieškovas atėjo padėti gateristams užridenti rąstą ant vežimėlio. Beridenant rąstą, kitas rąstas, atriedėjęs nuo rąstų rietuvės, prispaudė ieškovui šoną ties dubens kaulais. Nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardijama tai, kad ieškovas pažeidė pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.103 4.19 punkto reikalavimus „ridenant statines, rąstus ir pan. ant vežimėlio ar į automobilio kėbulą, būtina stovėti iš šono, o ne už jų“, taip pat nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos turėjo darbuotojo neatsargumas bei padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas, atliekant instruktavimą darbo vietoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra bendros saugumo taisyklės nepaisymas – rąsto ridenimas ne iš šono, bet esant už jo. Tai nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-07-05 akte Nr.1. Teismas pažymėjo, kad nors darbdavys ir buvo priėmęs atitinkamus darbo saugos teisės aktus (instrukcija Nr. 03) ir su šia taisykle supažindinęs ieškovą, tačiau byloje yra nustatyta, kad darbo procese tokios taisyklės nebuvo paisoma. Tai leido teismui abejoti nelaimingo atsitikimo akte padarytomis išvadomis, kad nelaimingą atsitikimą lėmė tik nukentėjusiojo veiksmai (instrukcijos nesilaikymas), o ne darbo organizavimas, už kurį yra atsakingas darbdavys. Teismas laikė, kad byloje neįrodyti atsakovo argumentai, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su saugumo reikalavimais, taikomais rąsto ridenimui, nes Medienos padalinio vadovės Danutės Žukauskienės teigimu, jis tokio darbo net neturėjo daryti. Tuo tarpu liudytojas Vaidas Mikulėnas teisme teigė, kad rąstų ridenimas įeina į pagalbinio darbininko darbo funkcijas, ir kad ieškovas tokį darbą faktiškai dirbo (dažnai padėdavo ridenti rąstus, taip pat dirbo ir kitus darbus). Vaidas Mikulėnas paaiškino, kad jam nežinoma, su kokiomis instrukcijomis ieškovas buvo supažindintas, darbo pradžioje tik buvo pasakyta, kad Justas Šilinskas dirbs jo brigadoje ir kad jam negalima dirbti su staklėmis, nes jis neturi staklininko pažymėjimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad darbdavys, pažeisdamas jam įstatymu nustatytą pareigą, neužtikrino saugaus darbo organizavimo (CK 6.246 str.). Taip pat teismas sutiko ir su kitais ieškovo argumentais, pagrindžiančiais darbdavio veikos neteisėtumą, t.y. tai, kad ieškovas, kaip nepilnametis, negalėjo būti skiriamas dirbti tokio pobūdžio darbo, nes tą daryti draudė tiek Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr.103 (instrukcijos 1.2 punktas, b.l. 61), tiek Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr.138 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo 11.4. punktas (jauni asmenys negali būti skiriami dirbti darbo, kur didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti), 33.10 punktas (draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti darbą, kur galimas konstrukcijų griūties pavojus).

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad dėl nelaimingo atsitikimo kilimo yra paties ieškovo kaltė – didelis neatsargumas. CK 6.248 str. 3 d. nustato, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo elgesys turėjo būti atsargesnis ar rūpestingesnis. Byloje nustatyta, kad tą patį rąstą ieškovas rideno kartu su brigadininku Vaidu Mikulėnu. Neprotinga būtų manyti, jog tokiomis aplinkybėmis ieškovas turėjo atsisakyti dirbti ar pasiūlyti tiesioginiam vadovui - brigadininkui - rąstą ridenti taip, kaip numato instrukcija. Atsakovas ieškovo neatsargumą sieja su tuo, kad jis nespėjo pasitraukti ir buvo prispaustas riedančio rąsto. Tačiau pasekmių išvengimas yra susijęs su sėkme, o ne su tuo, kaip atidžiai ir rūpestingai buvo atliekamas darbas ir kaip buvo organizuojamas darbo procesas. Negalima teigti, kad jau pradėdamas ridenti rąstą ieškovas galėjo aiškiai suprasti, jog tai daryti yra pavojinga, tuo labiau, kad taip darbas buvo organizuojamas nuolat ir kad taip darbo užduotį atlikdavo labiau patyrę darbuotojai, įskaitant ir brigadininką. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad šioje situacijoje iš ieškovo buvo galima reikalauti didesnio atidumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo patirtis buvo itin menka tiek dėl to, kad jis buvo nepilnametis, tiek ir dėl to, kad šį darbą jis dirbo tik 14 dienų. Tai, kad darbo patirtis yra svarbi atliekant tokį darbą, matyti ir iš liudytojų paaiškinimų: Danutė Žukauskienė paaiškino, kad rąstai gali riedėti dėl daugelio priežasčių, bet seni darbininkai žino, kaip tą darbą daryti , tą patį patvirtino ir Vaidas Mikulėnas.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į sveikatos sužalojimo sunkumą, liekamuosius reiškinius, ieškovo darbinės veiklos perspektyvas, taip pat į tai, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą, kad atsakovas rūpinosi ieškovu, teikė jam materialinę paramą (skyrė 1 000 Lt pašalpą gydymui). Byloje yra reikšminga tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, tačiau patirta trauma ieškovo darbingumui įtakos neturi, šiuo metu ieškovas dirba ir mokosi. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovui gydymas truko neįprastai ilgai, tačiau gydymo trukmei reikšmės turėjo tai, jog ieškovas nesilaikė gydymo režimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teismų praktiką panašiose bylose, teismas priteisė ieškovui 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nustatyta pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - ieškovas pažeidė darbdavio parengtas darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, su kuriomis darbuotojas buvo supažindintas ne formaliai, o laikantis visų reikalavimų. Papildomos nelaimingo atsitikimo priežastys, turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui, bet ne esminės ir lemiamos, nelaimingo atsitikimo darbe akte buvo nurodytos dvi: darbuotojo neatsargumas bei padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas atliekant darbuotojo instruktavimą. Tik viena iš šių priežasčių - nepakankamas darbdavio rizikos darbuotojui akcentavimas. Tačiau ji nėra lemiama, todėl teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog buvo priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir darbdavio neteisėtų veiksmų (pareigos užtikrinti darbų saugą).

2. Nelaimingo atsitikimo darbe akto, jame nustatytų nelaimingo atitikimo priežasčių ieškovas neginčijo, jis nėra pakeistas ar panaikintas. Šis aktas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką yra prima facia įrodymas byloje. Teismas nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir jame nurodytą pagrindinę nelaimingo atsitikimo priežastį, lėmusią nelaimingą atsitikimą, atmetė, sprendė, jog liudytojo parodymai paneigia šiame akte nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis, nevertino aplinkybės, jog niekas ieškovui neliepė padėti risti rąstus, pats ieškovas „prišoko" ir buvo nepakankamai atsargus.

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: pagalbinio darbuotojo (patarnautojo) nuostatai, nelaimingo atsitiko darbe aktas, prie jo pateikti rašytiniai atsakovo darbuotojų paaiškinimai, paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog: atsakovas buvo priėmęs visas su darbų sauga susijusias instrukcijas; atsakovas instruktavo ieškovą prieš pradedant dirbti bendrovėje; ieškovas su darbų sauga buvo instruktuotas tinkamai (ne tik perskaitė, bet ir turėjo klausimų); nelaimingo atsitikimo dienąjam nebuvo liepta padėti risti rąstą, jis pats „prišoko“ padėti; padėdamas  risti   rąstą ieškovas  pažeidė  darbuotojo  nuostatuose  įtvirtintas  darbų saugos instrukcijas; ieškovas buvo itin neatsargus (darbas prie gaterio, kur sukrauti dideli rąstai, jie ne visada stabilūs, juos stumti iš šono draudžiama, nes nematai, kas už tavęs vyksta).

Vadinasi yra visi pagrindai atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti.

4. Teismo priteista 15 000 Lt dydžio neturtinė žala neatitinka lygiateisiškumo, proporcingumo, taip pat sąžiningumo teisingumo ir protingumo principų.

Ieškovas su apeliacinius skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neužtikrino saugaus darbo organizavimo, atsižvelgė į tai, kad nepilnametis negalėjo būti skiriamas dirbti tokio pobūdžio darbo, nes tą daryti draudė atsakovo Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr.103 (1.2 p.), Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr.138 patvirtintos Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybės dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo 11.4 p. bei 33.10 p.

Tokiu būdu daryti išvada, kad atsakovas, priimdamas į darbą nepilnametį, išskirtinai privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas ne tik pateikdamas susipažinimui saugos darbe instrukcijas ir gaudamas priimamo į darbą nepilnamečio parašą, tačiau organizuoti darbą užtikrindamas, kad šių instrukcijų reikalavimus vykdys ir visi įmonės darbuotojai, tiesioginiai darbuotojo darbo vadovai, tame tarpe ir tiesioginis ieškovo darbo vadovas, brigadininkas Vaidas Mikulėnas, kuris rideno rąstą su ieškovu, ne todėl, kad ieškovas „prišoko'" padėti, o todėl, kad vienam darbininkui to padaryti buvo neįmanoma ir toks darbo procesas buvo nuolatinis.

Manytina, kad esmine aplinkybe vertinant nelaimingą atsitikimą šioje civilinėje byloje laikytina ta, kad darbdavys negalėjo nepilnamečio priimti į tokį darbą, o atsakovo nuoroda į tai, kad ieškovas pažeidė pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.103 4.19 p. sietina su instrukcijos 1.2 p. - dirbti pagalbiniu darbininku leidžiama ne jaunesniam kaip 18 metų asmeniui, pasitikrinusiam sveikatą, išklausiusiam įvadinį saugos ir sveikatos instruktažą ir instruktažą darbo vietoje.

2. Teismas sprendimu darė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo kaltė darbdavio kaltės nepaneigia ir atsakomybės nešalina, o tik galėtų būti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį arba atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Tačiau teismas sprendime nurodė, kad CK 6.248 str. 3d. pagrindu, analizuojant konkretų atvejį, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo elgesys turėjo būti atsargesnis ar rūpestingesnis, ieškovui vertinamą veiksmą atliekant kartu su brigadininku Vaidu Mikulėnu, kuriuo nepilnametis darbuotojas neturėjo pagrindo nepasitikėti.

3. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas sprendime pasisakė išsamiai, kaip kad išsamiai nurodė, kodėl parenka būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ligų paveldėjimo yra prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, tuo labiau tirtais civilinėje byloje. Pasisakydamas dėl ieškovo charakterio, požiūrio į mokslus, gyvenimą atsakovas nenurodo civilinėje byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu jis daro tokias išvadas - civilinėje byloje nėra nei vienos ieškovo charakteristikos, sąlygojančios daryti kokias nors išvadas apie ieškovą kaip žmogų.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš nelaimingo atsitikimo darbe, kuris užfiksuotas 2011-07-05 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas dirbo pagalbiniu darbininku Medienos ceche prie gaterinės. Ieškovas bandė padėti gateristams užridenti rąstą ant vežimėlio, tačiau beridenant rąstą ant karučio, kitas rąstas, atriedėjęs nuo rąstų rietuvės, prispaudė ieškovui šoną ties dubens kaulais. Nelaimingo atsitikimo priežastimis Akte įvardijama tai, kad ieškovas pažeidė pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 103 4.19 punkto reikalavimus „ridenant statines, rąstus ir pan. ant vežimėlio ar į automobilio kėbulą, būtina stovėti iš šono, o ne už jų“, taip pat nelaimingam atsitikimui įvykti įtakos turėjo ieškovo neatsargumas bei padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas, atliekant instruktavimą darbo vietoje.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl ieškovui padarytos žalos nėra jo neteisėtų veiksmų, taip pat tarp atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – ieškovo nesilaikymas darbdavio parengtų darbų saugos ir sveikatos instrukcijų. Pasak atsakovo, Akte nurodyta papildoma nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – padalinio vadovo nepakankamas rizikos akcentavimas, nėra esminė ir lemiama.

Atsakydama į nurodytus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nurodo, kad darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos sudaryti sąlygas, užtikrinančias darbuotojo saugumą darbe (DK 260 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių, nustatytų Akte, – padalinio vadovo, atliekant darbuotojo intsruktavimą darbo vietoje, nepakankamas rizikos akcentavimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors darbdavys ir buvo priėmęs atitinkamus darbo saugos teisės aktus (Instrukcija Nr. 103), taip pat supažindino ieškovą su instrukcijos Nr. 103 4.19 punkto taisykle, kad rąstus ridenant būtina stovėti iš šono, o ne už jų, realiai darbo procese tokios taisyklės nebuvo paisoma.

Byloje nustatyta, kad tą patį rąstą ieškovas rideno kartu su brigadininku ir tiesioginiu ieškovo vadovu Vaidu Mikulėnu. Iš V.Mikulėno teisme duotų paaiškinimų matyti, kad pagal nusistovėjusią praktiką rąstai visą laiką buvo ridenami darbuotojui stovint už rąsto, o ne iš šono. V.Mikulėnas nurodė, kad kai rąstas yra storesnis, jo iš šono apskritai neparidensi, todėl tenka apeiti iš rąsto galo ir stumti, kitiems rąstams liekant už nugaros ir yra tikimybė, kad jie pradės riedėti. Nagrinėjamam atvejui svarbi ne mažiau svarbi aplinkybė yra itin menka ieškovo patirtis, kadangi ieškovas buvo nepilnametis ir darbą dirbo tik keturiolika dienų. Tai, kad darbo patirtis yra svarbi atliekant tokį darbą, patvirtino ir Medienos padalinio vadovė Danutė Žukauskienė, kuri paaiškino, kad rąstai gali riedėti dėl daugelio priežasčių, bet seni darbininkai žino, kaip tą darbą daryti saugiai, tą patį patvirtino ir V.Mikulėnas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog negalima teigti, kad jau pradėdamas ridenti rąstą ieškovas galėjo aiškiai suprasti, jog tai daryti yra pavojinga, tuo labiau, kad taip darbas buvo organizuojamas nuolat ir kad taip darbo užduotį atlikdavo labiau patyrę darbuotojai, įskaitant ir brigadininką. Todėl šioje situacijoje nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog ieškovas buvo itin neatsargus ar nerūpestingas. Vertinant tai, kad darbo instrukcijos įmonės darbo praktikoje nebuvo laikomasi, o ieškovas stokojo darbo patirties, kuri buvo itin svarbi dirbant darbą, kur didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė, nepakankamas rizikos akcentavimas instruktuojant darbuotoją nagrinėjamu atveju laikytina esmine nelaimingo atsitikimo priežastimi. Aplinkybė, kad ieškovas buvo supažindintas su Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija, neeliminuoja DK 260 str. 1 d. įtvirtintos atsakovo pareigos užtikrinti saugias ieškovo darbo atlikimo sąlygas.

Sprendžiant darbdavio atsakomybės klausimą, taip pat svarbi ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas, kaip nepilnametis, apskritai negalėjo būti skiriamas dirbti tokio pobūdžio darbo, nes tą daryti draudė tiek paties atsakovo parengta Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 103 (instrukcijos 1.2 punktas), tiek Vyriausybės 2003-01-29 nutarimu Nr. 138 patvirtinto Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo 11.4. punktas ir 33.10 punktas. Tokiu būdu daryti išvada, kad atsakovas, priimdamas į darbą nepilnametį, privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas ne tik pateikdamas susipažinimui saugos darbe instrukcijas, tačiau organizuoti darbą taip, kad šių instrukcijų reikalavimų būtų laikomasi.

Ieškovas prašė priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o pirmosios instancijos teismas šią reikalavimo dalį patenkino iš dalies ir priteisė 15 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo trumpą laiką, patirta trauma - kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, nepriskiriama prie sunkių traumų, dėl patirtos traumos ieškovas buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip 6 mėnesius, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, dėl to, kad negali vaikščioti, sirgo depresija. Ieškovui gydymas truko neįprastai ilgai, tačiau gydymo trukmei reikšmės turėjo tai, jog ieškovas nesilaikė gydymo režimo. Taip pat atsižvelgė į ieškovo jauną amžių, į galimus liekamuosius reiškinius, kad po tokios traumos pacientas gali šlubuoti, ieškovo darbinės veiklos perspektyvas - patirta trauma ieškovo darbingumui įtakos neturi, šiuo metu ieškovas dirba ir mokosi. Atsakovas rūpinosi ieškovu, skyrė 1 000 Lt paramą gydymui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teismų praktiką panašiose bylose, teismas priteisė ieškovui 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo panašiose bylose priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią buvo priteistas ženkliai mažesnis neturtinės žalos atlyginimas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Dėl neturtinės žalos dydžio teismas sprendžia kiekvienoje individualioje byloje atskirai. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytos bylos tik patvirtina, kad neturtinės žalos dydis gali labai skirtis, vieno dydžio neturtinei žalai kompensuoti nėra, tačiau neleidžia teigti, kad priteisdamas 15 000 Lt dydžio sumą pirmosios instancijos teismas aiškiai išėjo už teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos ribų.

Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla. Tačiau asmens, padariusio turtinę žalą, turtinė padėtis tėra tik viena iš keleto aplinkybių, apsprendžiančių neturtinės žalos dydį. Be to, iš atsakovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2012-12-31 įmonė turėjo turto už 32 521 924 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2013-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2133-656/2013). Vien tai, jog įmonė restruktūrizuojama, atsižvelgiant į tai, jog restruktūrizavimas yra laikinas procesas, neturint duomenų, kad įmonės restruktūrizavimas buvo nesėkmingas, neleidžia teigti, jog 15 000 Lt suma įmonei yra nepakeliama našta, dėl ko ji turėtų būti sumažinta.

Apeliacinio skundo argumentai, jog neturtinė žala kilo ne dėl nelaimingo atsitikimo, o dėl paties ieškovo būdo, požiūrio į mokslus, gyvenimą, kad depresija yra nesusijusi su patirta trauma, atmestini kaip neįrodyti. Taigi teigti, jog pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nėra pagrindo (CK 1.5 str., 6.250 str.).

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014 iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo. CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad įmonė, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, nuo žyminio mokesčio atleidžiama, todėl žyminis mokestis iš apelianto nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                  Goda Ambrasaitė-Balynienė

Rūta Burdulienė

Vidas Stankevičius