Civilinė byla Nr. e2-7223-471/2019

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00378-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 25 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Tomadas“ atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams K. P. ir J. T. bei trečiajam asmeniui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su 2019-05-08 ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. P. ir J. T. 4688,95 EUR skolos ( priverstinio automobilio saugojimo išlaidų ), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės UAB „Tomadas“ atstovė paaiškino, kad 2016-09-05, kai ieškovė su Telšių AVPK pasirašė sutartį dėl sulaikytų automobilių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, už vairavimą neblaiviam buvo nustatyta tik administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Todėl pagal Saugaus eismo automobilių keliais nuostatas sutartyje buvo numatyta, kad administracinėse bylose visais atvejais automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas bendrovei privalo sumokėti kalti asmenys - transporto priemonės savininkas ir ( arba ) pažeidėjas arba abu solidariai, o už ikiteisminio tyrimo bylose sulaikytas transporto priemones apmoka policija. Nuo 2017 m. už vairavimą girtam pradėta taikyti ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl 2017-05-19 po derybų su AVPK buvo surašytas priedas prie sutarties, pagal kurį sulaikius automobilius, kai padarytas Lietuvos BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas, bendrovei taip pat privalo sumokėti savininkas ir pažeidėjas. Pagal tokią tvarką pasirašant 2016-09-05 sutartį buvo apskaičiuoti įkainiai, kad bendrovės veikla nebūtų nuostolinga. Atsiradus baudžiamajai atsakomybei bendrovės pajamos dėl naujos tvarkos sumažėjo 50 proc., todėl pasikeitus įstatymams buvo atitinkamai pakeista ir sutartis. Pagal minėtą sutartį ir jos priedą Telšių AVPK neturėjo teisės reikalauti iš kaltininkų ir savininkų apmokėjimo už ieškovės saugomus automobilius, tačiau kažkodėl tai iki šiol daro.

Nuo 2019 metų tokių klaidų turėtų nebepasitaikyti, nes yra sudaryta nauja sutartis, pagal kurią ikiteisminiuose tyrimuose a/m saugojimo išlaidas bendrovei apmoka policija, o administracinių nusižengimų bylose – pažeidėjai ir savininkai. Pagal nusistovėjusią praktiką policija ( nes analogiškos sutartys yra sudarytos ir su kitų apskričių VPK ) bendrovei moka arba už kiekvieną kalendorinį mėnesį saugotus automobilius arba už konkretų automobilį iki leidimo jį atsiimti dienos.

Dėl skirtingų saugojimo įkainių ( policijai ir asmenims ) paaiškina, kad įprastai ikiteisminiai tyrimai vyksta ilgai, todėl tokiu atveju ( t. y. policijai ) nustatomi mažesni saugojimo įkainiai. Gi administracinėse bylose automobiliai grąžinami pakankamai greitai ir jose įkainiai nustatomi sutartyse su apskričių VPK. Šioje byloje policija ieškovę apie bylos rezultatą informavo kažkodėl tik 2019-01-10, po to buvo ieškomi automobilio savininkai, todėl ieškinys teismui pateiktas 05 mėn.

Telšių AVPK atsiliepime irgi nurodyta, kad a/m saugojimo išlaidas ieškovei turėtų mokėti asmenys, o išlaidų priteisimas policijai baudžiamojoje byloje yra AVPK klaida. Pagal tuometinį susitarimą su policija visas išlaidas privalo sumokėti pažeidėjai ir a/m savininkai, todėl prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad vėliau, saugojimo išlaidų sumai viršijus a/m vertę, ji bus utilizuota pagal Lietuvos CK normas.

Atsakovas K. P., kuriam apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu, nes jo buvimo vieta nežinoma, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į visus teismo posėdžius neatvyko ir jokių įrodymų nepateikė.

Atsakovas J. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į visus teismo posėdžius neatvyko ( jis atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ) ir jokių įrodymų nepateikė. 2019-10-07 prašymu ( 38 l. ) jis prašė bylą nagrinėti jam už akių nedalyvaujant ( taip tekste ) ir nurodė su ieškiniu pilnai sutinkantis.

Trečiojo asmens Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdžius neatvyko. 2019-10 atsiliepime ( 48-50 l. ) atstovė nurodė, kad siekiant racionalesnio ir ekonomiškesnio proceso, vadovaujantis Lietuvos BPK nuostatomis, AVPK teikia informaciją apie patirtas a/m transportavimo ir saugojimo išlaidas. Dėl šių išlaidų priteisimo sprendžia prokuroras ar teismas, kurie turi pagrindą, nesant konfiskavimo ( taip tekste ), šių proceso išlaidų nepriteisti. Kadangi šiuo atveju proceso išlaidos baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-1280-471/2019 buvo priteistos, policija, vykdydama teismo sprendimą, vykdomąjį raštą pateikė išieškojimui antstoliui. Neginčija, kad vykdant sutartį pažeidėjas turi atsiskaityti su UAB „Tomadas“, todėl turi teisę atsisakyti išieškojimo ir vykdomąją bylą nutraukti, taip užtikrinant atsakovų atsiskaitymą su ieškove pagal jos taikomus įkainius. 2019-11 rašte Telšių AVPK vadovas nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, prašė teismo vadovautis atsiliepime į civilinį ieškinį išdėstyta pozicija ir sprendimą priimti savo nuožiūra. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1280-471/2018 atsakovas J. T. nuteistas pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d. už tai, kad 2018 m. balandžio 25 d. apie 16.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( pagal specialisto išvadą kraujyje nustatytas 1,94 promilių girtumas ), vairavo automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta iš J. T. išieškoti konfiskuotino turto ( nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vertę atitinkančią pinigų sumą – 430 EUR ir iš jo Telšių AVPK priteistos proceso išlaidos – 197,80 EUR automobilio transportavimo išlaidų ir šio automobilio saugojimo išlaidos po 0,90 EUR už parą nuo automobilio perdavimo saugoti dienos – 2018 m. balandžio 25 d. – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( nurodomos bylos 184-189 l. ). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ( b. b. 192 l. ); 2018-08-16 vykdomasis dokumentas dėl proceso išlaidų išieškojimo išsiųstas Telšių AVPK ( 194 l. ).

Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018-04-25 (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnai pagal gautą pranešimą nuvykę (duomenys neskelbtini), rado į medį atsitrenkusį automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 7-15, 19 l. ); netrukus sulaikius jo vairuotojui J. T. nustatytas vidutinis ( 1,96 prom. ) girtumo laipsnis ( b. b. 17-18, 50 l.; vėliau tyrimo metu jo kraujyje nustatyta 1,94 prom. alkoholio koncentracija - 29 l. ). Todėl tos pačios dienos perdavimo – priėmimo aktu ( 30 l. ) automobilis perduotas saugojimui į UAB „Tomadas“, esančią (duomenys neskelbtini). Pateikta VĮ Regitra informacija, kad automobilis priklauso K. K. ( 33 l. ). 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. P., kuriam po įvykio nustatytas 1,36 prom. girtumas ( 50 l. ), parodė, kad balandžio 25 d. apie 09.00 val. iš įkalinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini), pasiėmė pažįstamą J. T., su kuriuo susipažino toje pačioje įkalinimo įstaigoje. Atlikęs paskirtą bausmę, jis 2018 m. balandžio 23 d. išėjo iš tų pačių pataisos namų. J., atvyko pasiimti paprašius jam priklausančiu automobiliu „Renault Safrane“, valstybinių numerių nepamena. J., paprašius jį apie 14.00 val. parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini).Važiuojant kelyje J., gėrė alkoholį. Parvežus J., jį pakvietė užeiti į svečius, pasiūlė išgerti alkoholio. Jis sutiko. Namuose jis, J., šio tėvas ir dar kažkoks giminaitis išgėrė du butelius degtinės. Apie 16.00 val. nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs, nuėjo miegoti. Pajuto, kad kažkas žadina. Pabudęs pamatė prie jo stovinčius policijos pareigūnus. Pareigūnams paklausus pasakė, kad turi automobilį „Renault Safrane“, kuris stovi kieme. Norėjo pro langą pareigūnams parodyti automobilį, bet pamatė, kad automobilio kieme nebėra. Taip pat pamatė, kad iš jo rankinės, kurią buvo pasidėjęs virtuvėje, nebėra mašinos dokumentų, mašinos ir namų raktų bei pinigų apie 100 EUR. Pamatė, kad ant žemės išmėtyti jo mobilieji telefonai. Kaip suprato, kol miegojo, J., iš jo rankinės ir paėmė visus daiktus. Žino, kad automobilis sugadintas ir saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje; jį nori atsiimti. J., pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, būti pripažintas nukentėjusiuoju nenori ( b. b. 76-77 l. ).

Pagal 2018-04-26 prašymą ( 78 l. ) tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas grąžinti automobilį „Renault Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. P. ( 79-80 l. ) ir nutarimo kopija jam įteikta ( 81 l. ).

Ieškovė 2018-08-14 ir 2018-09-25 išsiuntė K. K., kuris pagal VĮ „Regitra“ 2018-08-13 išrašą buvo paskutinis žinomas automobilio savininkas ( 85 l., tačiau kartu deklaruotas a/m pardavimas 2018-03-23 ), pranešimus ( 86-89 l. ) sumokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Manytina ( nes kitokių duomenų nėra ), kad R. K. pateikė 2018-04-23 pirkimo – pardavimo sutartį ( 93 l. ), kuria automobilį pardavė K. P.. 2018-10-19 policijos el. rašte nurodoma, kad automobilio savininkas yra K. P., o pažeidėjas J. T. ( 84 l. ). Analogiška ir papildoma ( nurodant teismo procesinį sprendimą ir rezultatą ) informacija nurodoma Telšių AVPK 2019-01-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ( 99, 100 l. ). 2018-10-19 atsakovams J. T. ir K. P. buvo išsiųsti pranešimai ( 95-98 l. ) apie įsiskolinimą už paslaugas ir raginimai atsiimti transporto priemonę bei atsiskaityti už jos saugojimą. Ieškovės teigimu, atsakovai automobilio iki šiol neatsiėmė, už jo transportavimą ir saugojimą neatsiskaitė ir liko skolingi 4688,95 EUR ( detalus sumos paskaičiavimas nurodomas ieškinyje – 4 l. ).

Šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 05 d. tarp UAB „Tomadas“ ir Telšių AVPK buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ( 74-78 l. ). Joje nustatyta, kad kai priverstinis nuvežimas ir saugojimas vykdomi asmens interesais ( būtinoji paslauga ), už jas pagal priedo Nr. 1 ( 79 l. )  įkainius ( t. y. vienos paros saugojimo įkainis 11,85 EUR, nuvežimas (duomenys neskelbtini) – 72 EUR, o už rajono ribų - pagal sutarties 3.4 p. įkainį ) turi susimokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas ( 2.1 p. ), o kai paslaugos teikiamos sutarties 3.1 p. – 3.3 p. nustatytais atvejais ( tame tarpe – saugomos policijos ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės iki sprendimo jas grąžinti – 3.2 p. ) taikomi priede Nr. 2 numatyti įkainiai ( t. y. vienos paros saugojimo įkainis 0,90 EUR, nuvežimas (duomenys neskelbtini) – 28 EUR – b. b. 40 l. ).

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos BK 281 str. pakeitimai, kuriais nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai asmeniui nustatomas daugiau kaip 1,5 prom. girtumas. 2017 m. gegužės 19 d. UAB „Tomadas“ ir Telšių AVPK sudarė priedą prie minėtos 2016-09-05 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ( 81-83 l. ), pagal kurį, vadovaujantis nuo 2017-01-01 įsigaliojusiomis Lietuvos BK 281 str. 7 d. nuostatomis, Sutartis papildyta 2.2 p. nustatant, kad kai transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d. nuostatas, už šias paslaugas turi sumokėti transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas; atitinkamai pakeistas sutarties 3.2 p.

2019 m. spalio 16 d. sudarytoje naujoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 65-72 l. ) numatyta, kad už nuvežimo ir saugojimo paslaugas privalo atlyginti pagal 2.5 p. nustatytus įkainius transporto priemonės savininkas ir ( ar ) valdytojas ( solidariai ) Lietuvos ANK numatytais atvejais ir baudžiamosiose bylose nuo leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos iki jos atsiėmimo dienos ( 2.1 – 2.4 p. ), o už ikiteisminio tyrimo metu priverstinai nuvežamas ir saugomas nekonfiskuojamas ( 3.3 p. ) transporto priemones iki sprendimo jas grąžinti asmeniui priėmimo dienos moka policijos įstaiga ( 3.2 p. ) pagal 3.4 p. nustatytus įkainius.

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto ... transporto priemonių stovėjimo aikštelę, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas ją, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus ( Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. ). Tokį sprendimą ... gali priimti policijos pareigūnai ( 33 str. 5 d. ). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu ..., ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai .... iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės ( 8 d. ).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad faktiškai atsakovui K. P. priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, kai jį vairuodamas atsakovas J. T. padarė Lietuvos BK 281 str. 7 d. ( tuometinė redakcija ) numatytą nusikaltimą. Todėl ieškovės išlaidos, susidariusios dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kurias ji patyrė veikdama automobilio savininko bei valdytojo interesais, turi būti teisingai atlygintos ( Lietuvos CK 6.233 str. ) ir jas atlyginti privalo transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai, ieškinys abiejų atsakovų atžvilgiu yra pagrįstas.

Atsakovams nepareiškus prieštaravimų teismui abejonių dėl reikalavimo atlyginti a/m priverstinio nuvežimo išlaidas ( nes ieškovės ir policijos sudarytų sutarčių sąlygos, tame tarpe – įkainiai, neginčijamos ) nekyla, šioje dalyje reikalavimas tenkintinas.

Reikalavimas priteisti a/m saugojimo išlaidas nuo nuvežimo dienos ( t. y. 2018-04-25 ) iki ieškinio pateikimo teismui ( t. y. 2019-05-08; taip nurodoma, faktiškai – iki ieškinio surašymo – 1 l. ) dienos grindžiamas 2017-05-19 priedo sąlygomis.

Teismo nuomone, neturėtų būti ginčo, kad transporto priemonės, kurios priverstinai nuvežamos ir saugomos baudžiamosiose bylose ( kaip ir šiuo atveju, padarius tuometinės redakcijos Lietuvos BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą ), laikytinos daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ( Lietuvos BPK 91 str. ), todėl jų gabenimo bei saugojimo išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, kurių atlyginimą reglamentuoja specialios normos ( Lietuvos BPK VIII skyrius ). Tokia taisykle vadovaujantis buvo sudarytos ir aukščiau minėtos 2016-09-05 bei 2019-10-16 sutartys. Tik 2017-05-19 priede nustatyta, kad ši taisyklė netaikoma, kai transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d. nuostatas.

Dėl tokio susitarimo teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Visų pirma, sutartis dėl transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sudaro valstybės pavestą funkciją vykdanti policija ( paslaugos, nors ir priverstinės, organizatorius ) ir ūkio subjektas ( jos vykdytojas ) ne tik visuomenės ( užtikrinti eismo saugumą ), bet ir pačių asmenų ( savininkų ir valdytojų ) interesais. Todėl pagal bendruosius civilinių santykių principus sutartyse neturi būti sąlygų, galimai diskriminuojančių jų sudaryme nedalyvaujančių, tačiau pagal jas įgyjančių pareigas, asmenų atžvilgiu. Gi abiejų sutarčių sąlygos dėl apmokėjimo už tą pačią paslaugą įkainių ( pvz., 2016-09-05 sutartyje jų skirtumas yra daugiau kaip 13 kartų ), kažkodėl priklausomai tik nuo mokėtojo, teismo vertinimu, kelia akivaizdžių abejonių dėl šių sąlygų atitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ( Lietuvos CK 1.5 str. ) bei asmenų lygybės ( Lietuvos CPK 6 str. ) principams. Tačiau kadangi šioje byloje sutarčių teisėtumo klausimas nesprendžiamas, dėl to teismas plačiau nepasisako, tik į tai atsižvelgia nustatant ieškovei atlygintinų išlaidų dydį.

Pagal bendrąsias teisės aktų viršenybės taisykles teisinių santykių dalyviai sutartimis negali nustatyti, kad tam tikri imperatyvūs įstatymai ( šiuo atveju – proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančios Lietuvos BPK normos ) netaikytini ( kas, teismo vertinimu, buvo padaryta 2017-05-19 priedu ). Dėl ieškovės atstovės argumentų ( jog pasikeitus veikos – vairavimo neblaiviam – reglamentavimui ieškovė būtų patyrusi didelius nuostolius, kt. ) teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Visų pirma, nurodyti ieškovės nuostoliai galėjo susidaryti ne dėl veikų kvalifikavimo pokyčių, o dėl 2016-09-05 sutartimi nustatytų saugojimo įkainių skirtumų. Be to, tokioje situacijoje ieškovė galėjo pasirinkti sutartyje numatytus variantus ( pvz., sutarties 19.2 p., 19.4 p. kt. ), tačiau, kaip minėta, pasirinko susitarimą su policija atskiros kategorijos baudžiamose bylose taikyti ANK nustatytą tvarką. Todėl tokį susitarimą teismas vertina kaip prieštaraujantį įstatymams ir nustatant atlygintinų išlaidų dydį juo nesivadovauja. 2019-10-16 sutarties sąlygos tik patvirtina, kad šios sutarties šalys netiesiogiai pripažino 2017-05-19 priedo nepagrįstumą ( nes jame nustatytų sąlygų neliko ). Todėl teismas konstatuoja, kad iki įgalioto policijos pareigūno nutarimo grąžinti a/m savininkui priėmimo ( b. b. 79-80 l. ) ir jo įteikimo K. P. ( b. b. 81 l. ) dienos – 2018-04-26 – atlygintinos a/m saugojimo išlaidos skaičiuotinos po 0,90 EUR/d., t. y. 1,80 EUR už dvi dienas. Nors šis skirtumas bendram ieškinio dydžiui beveik nereikšmingas, teismas plačiai dėl jo pasisakė spręsdamas patį reikalavimo pagrįstumo klausimą. 

Savininkui automobilio kažkodėl neatsiėmus nuo 2018-04-27 yra pagrindas saugojimo išlaidas skaičiuoti po 11,85 EUR/d. už laikotarpį nuo 2018-04-27 iki 2019-05-08. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis kilusį ginčą, nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas kyla Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui ... automatiškas konkrečios sutarties ( joje nurodytų įkainių ) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Automatiškas įkainių taikymas pernelyg ribotų teismų diskreciją dėl bylos dalyko įrodytumo spręsti atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visetą, susiaurintų šalių rungimosi principo ribas, liktų neatsižvelgta į tai, ar atskirų bylų atveju situacija priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo rinkoje buvo tapati arba labai panaši, t. y. ar neegzistavo konkrečios aplinkybės, suponuojančios pareigą spręsti dėl didesnio ( ar mažesnio ) saugojimo paslaugų įkainio priteisimo.

Teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. ( LAT 2019-02-07 nutartis Nr. e3K-3-14-690/2019 ). Iš esmės analogiškai LAT yra pasisakęs ir sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos. Pažymėtina, kad šie du klausimai – įkainio ir jo taikymo laikotarpio – spręstini kartu, nes abu lemia atlygintinų išlaidų dydį.

Šioje byloje nustatyta, kad esant minėtam 2018-04-26 sprendimui grąžinti automobilį savininkui, ieškinys teismui kažkodėl pateiktas tik 2019-05-15 ( 1 l. ), t. y. praėjus daugiau kaip metams laiko. Ieškovės atstovės argumentai tokioje situacijoje ( jog policija laiku neinformavo apie priimtus sprendimus, pan. ) laikytini nepagrįstais, nes asmenų prievolinės naštos dydis negali priklausyti nuo sąlygų, kurioms jie neturi įtakos ( šiuo atveju – netinkamo policijos ir ieškovės bendradarbiavimo ); be to, pranešimus abiem atsakovams ieškovė išsiuntė dar 2018-10-19 ( t. y. nuo to laiko niekas netrukdė pareikšti ieškinį ). Todėl teismas konstatuoja, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui ( o būtent taip turėtų elgtis ūkio subjektas, sudaręs sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas ) keliamų elgesio reikalavimų ir iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą. Kartu atsižvelgtina, kad ir abu atsakovai ( o jie gerai pažįstami, ir papildomai todėl turėjo bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su ieškove ), esant dar 2018-04-26 sprendimui grąžinti a/m savininkui, net ir informavus apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paraginus atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, itin ilgą laiką nevykdė ( ir iki šiol nevykdo ) pareigos atsiimti automobilį bei apmokėti jo saugojimo išlaidas. Toks atsakovų elgesys taip pat lėmė ne tik transporto priemonės saugojimo išlaidų atsiradimą, bet ir jų didėjimą. Taip pat atsižvelgiama į bylos faktines aplinkybes ( 2016-09-05 sutartis skirta teisės aktais nustatytoms policijos funkcijoms įvykdyti, sudaryta viešojo pirkimo būdu, ji buvo realiai vykdoma, ieškovei patiriant atitinkamas išlaidas; atsakovai nėra sutarties šalys ir nedalyvavo ją pasirašant, todėl neturėjo galimybės derėtis dėl paslaugų įkainių, tačiau jų neužginčijo; sutartyje nėra konkrečiai nustatyti su grąžinimu susijusių ieškovės veiksmų terminai - pvz., 7.6 p., 7.10 p., kt. ), į panašiu laikotarpiu taikytus analogiškos paslaugos įkainius ( 2,90 EUR/d. – byla Nr. e2-254-471/2019, 4,56 EUR/d. – bylos Nr. e2-676-471/2017, Nr. e2-921-471/2019, skaičiuota už laikotarpį iki 2017 m.; 10,51 EUR – Nr. e2-1009-471/2018, 11,85 EUR – bylos Nr. e2-6262-471/2018, Nr. e2-6861-471/2018, kt. ), į ieškovės taikytą praktiką santykiuose su policija ( byloje Nr. e2-921-471/2017 yra detaliai aptarta analogiška ieškovės dar 2013 m. sutartis su Šiaulių AVPK, kurioje nustatytas 6 mėn. terminas spręsti klausimą dėl a/m saugojimo tikslingumo ). Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju teisingas atlygis, užtikrinantis šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, derinant privatų ieškovės interesą ( vykdant veiklą gauti pelno ) ir viešąjį interesą ( užtikrinti įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą ), apskaičiuotinas taikant Sutartyje nurodytus įkainius už bendrą už vienerių metų laikotarpį ( už 6 mėn. laikotarpį, numatytą analogiškose ieškovės sutartyse, ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė patys atsakovai ) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2018m. balandžio 25 d., t. y. už 2 d. nuo 2018-04-25 iki 2018-04-26, taikant 0,9 EUR/d. saugojimo įkainį, ir nuo 2018-04-27 iki 2019-04-25 ( už 363 dienas ), taikant 11,85 EUR/d. saugojimo įkainį, bendrai priteisiant 4303,35 EUR ( 0,9x2 ir 3,63x11,85 ) a/m saugojimo ir 197,80 EUR gabenimo išlaidų, viso 4501,15 EUR. Kitų pagrindų mažinti priteisiamą išlaidų sumą atsakovai nenurodė ir teismas nenustatė, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atskirai dėl 2018-07-11 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-1280-471/2018 iš atsakovo J. T. priteistos sumos teismas pažymi, kad baudžiamuoju įsakymu buvo išspręstas policijos reikalavimas tik vieno atsakovo atžvilgiu pagal tuo metu policijos pateiktus duomenis. Todėl, siekiant išvengti dvigubo tų pačių išlaidų išieškojimo, baudžiamuoju įsakymu priteistų sumų įskaitymo klausimas gali būti išspręstas įstatymų nustatytais būdais - atnaujinant procesą, atsisakant išieškojimo ( kaip nurodyta Telšių AVPK atsiliepime – 50 l. ) ar sudarant taikos sutartį vykdymo procese ir pan. 

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Iš dalies tenkinant ieškinį ( patenkinta 96 proc. reikalavimo ) ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina atitinkama jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 101,76 EUR ( nuo sumokėtų 106 EUR ) žyminio mokesčio ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,75 EUR, jos nulemtos atsakovų elgesio, todėl priteisiamos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų ( Lietuvos CPK 96 str. 5 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“, j. a. k. 302308932, keturis tūkstančius penkis šimtus vieną eurą 15 ct. ( 4501,15 EUR ) skolos ( automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų ) ir penkių procentų ( 5 proc. ) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 15 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“, j. a. k. 302308932,  po penkiasdešimt eurų 88 ct ( 50,88 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po šešis eurus 87 ct. ( 6,87 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas                              Vidmantas Rudaitis