Civilinė byla Nr. e2-681-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00018-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Specialus montažas-NTP“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir įmonei iškelta nemokumo byla pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Specialus montažas-NTP“.
2. Ieškovė nurodo, kad įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių VMI (įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė nuo 2011 m. rugsėjo 26 d.) ir kitų kreditorių naudai. Pažymėjo, kad paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2019 metus įmonės viso turto vertė nurodyta 4 399 627 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 900 245 Eur, tačiau bendrovė per 2020 metus nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Priešingai, 2020 m. vasario 27 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 65 927 Eur, o šio pareiškimo rengimo dieną jau 91 178,42 Eur, t. y. 38 proc. didesnė. Todėl vertinant bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „Specialus montažas-NTP“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios bendrovės.
3. Ieškovė pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoti 9 nekilnojamojo turto objektai, tačiau visi šie nekilnojamojo turto objektai yra apsunkinti areštais ir / ar hipotekomis. Be to, šis bendrovės turtas buvo pardavinėjamas 2015-2019 m. vykusio restruktūrizavimo metu, tačiau turto nepavyko parduoti, nes neatsirado pirkėjų. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotos 6 transporto priemonės ir šios transporto priemonės yra įkeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad tik trims bendrovėms transporto priemonėms yra leidžiama dalyvauti viešajame eisme.
4. Bendrovės balanse nurodyta, kad bendrovė turi 1 958 319 Eur per vienerius metus gautinų sumų, tačiau nėra jokių įrodymų, kurie leistų vertinti debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį skolas susigrąžinti. VMI nuomone, nesant įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, bendrovės balanse nurodyta 1 958 319 Eur debitorinių skolų suma neturi būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Antstolių informacinės sistemos duomenimis įvairios antstolių kontoros vykdo išieškojimą iš bendrovė turto kreditorių naudai. UAB „Specialus montažas-NTP“ yra skolinga ir kitam valstybę atstovaujančiam kreditoriui - VSDFV duomenimis bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui 2021 m. vasario 9 d. buvo 51 546,96 Eur.
5. Remiantis išdėstytais argumentais ieškovė teigia, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ yra nemoki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.
6. Atsakovė su prašymu iškelti bankroto bylą nesutiko. Atsakovės UAB „Specialusis montažas – NTP“ vadovas K. L. 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Specialusis montažas – NTP“, patvirtinti restruktūrizavimo planą bei skirti nemokumo administratore UAB „Valeksa“.
7. Prašyme iškelti UAB „Specialus montažas-NTP“ restruktūrizavimo bylą nurodyta, kad šiuo metu, pagal pasirašytas sutartis su užsakovais, bendrovė vykdo kompleksinių projektų įgyvendinimo darbus, tame tarpe objektų projektavimą ir statybos priežiūrą. Pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus užsakovams yra pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros, gaunamos pajamos. Atsakovės vadovas pripažįsta, kad šiuo metu bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga dėl: sustabdytų didelės apimties ir vertės darbų sutarčių; bendrovės debitorių finansinių problemų, bendrovės apyvartinių lėšų įšaldymo. Atsakovės atstovas paaiškina, kad susidūrus su finansinėmis problemomis, buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas – Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą buvo numatytos priemonės, kurios leistų bendrovei pilnai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl stambių projektų įšaldymo, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, planuoti darbai ir numatytos pajamos nusikėlė. 2020 m. vasario 27 d. įmonei nutraukta restruktūrizavimo procedūra, nes įmonė laiku negalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais, pagal Panevėžio apygardos teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Tačiau bendrovė, po restruktūrizavimo proceso nutraukimo, inicijavo veiksmus susitarti su kreditoriais, siekdama toliau vykdyti veiklą ir grąžinti skolas. Bendrovės veiklai neigiamą poveikį taip pat sukėlė viruso COVID-19 paplitimas, pasikeitusi situacija rinkoje, sustabdyti darbų ilgalaikiuose projektuose, sumažėjusi teikiamų paslaugų paklausa ir apribota verslo partnerių veikla.
8. Bendrovės vadovas tvirtina, kad atsižvelgiant į dabartinę bendrovės situaciją –pasirašytas su užsakovais ir vykdomas darbų sutartis, perspektyvas dėl dalyvavimo tolimesniuose projektuose, taip pat disponuojamą turtą, kurio dalis nėra reikalinga einamajai bendrovės veiklai ir kuris gali būti panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais, bendrovė turi perspektyvas veikti, yra gyvybinga ir gali atsiskaityti su kreditoriais.
9. Prašyme nurodyta, kad bendrovės restruktūrizavimo planas buvo pateiktas svarstyti bendrovės kreditoriams. JANĮ reikalaujama tvarka ir balsų dauguma restruktūrizavimo planui pritarta bendrovės kreditorių susirinkime.
10. VMI bei VDFV Utenos skyrius su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesutinka ir prašo pradėti bendrovei nemokumo procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Specialus montažas-NTP“ iškėlimo netenkino, pripažino įmonę nemokia ir iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą.
12. Spręsdamas dėl prašymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovei jau buvo suteikta galimybė restruktūrizuoti savo skolas (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla), tačiau restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas, todėl restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad bendrovės patiriami finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio. Be to, teismui teikiamame restruktūrizavimo plane nėra nurodyta, kokios aplinkybės leidžia tikėtis, kad dar vienas restruktūrizavimo procesas bus sėkmingas. Teismas pažymėjo, kad bendrovė nenurodė jokių naujų vykdytinų veiklų, kurios leistų pateiktą tvirtinti restruktūrizavimo planą įgyvendinti.
13. Teismo manymu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos sutartys kelia pagrįstų abejonių, dėl galimybės jas įgyvendinti Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs 2021 m. vasario 10 d. nutartyje. Įvertinus bendrovės pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) deklaracijas, per paskutinius 6 mėnesius bendrovė PVM apmokestinami sandoriai sudarė 20 108,00 Eur, t. y. vidutiniškai 3 351,33 Eur per mėnesį. Bendrovės kreditorinių reikalavimų suma, nurodyta restruktūrizavimo plane, yra 3 889 343,45 Eur, todėl teismas sprendė, kas patenkinti kreditorių reikalavimus gaunant tokias pajamas yra neįmanoma.
14. Teismas pažymėjo, kad nors įmonė nurodo, kad finansinį nestabilumą lėmė neigiamas poveikis, patirtas dėl viruso COVID-19 paplitimo, tačiau nustatyta, kad įmonės skolos susidarė iki pandemijos plitimo ir yra ilgalaikės.
15. Apibendrindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad įvertinus UAB „Specialus montažas – NTP“ gamybines galimybes, žmogiškuosius resursus, veiklos perspektyvas, negebėjimą konkuruoti rinkoje, įmonei nėra realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su UAB „Specialus montažas-NTP“ kreditoriais. Todėl teismas nusprendė, kad įmonei negali būti keliama restruktūrizavimo byla.
16. Netenkinęs prašymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Specialus montažas-NTP“ yra nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, įsipareigojimai viršija realiai turimo turto vertę, dėl ko yra pagrindas jai iškelti nemokumo (bankroto) bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
17. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktą finansinę atskaitomybę į balansą įrašyto įmonės turto vertė –4 123 312 Eur, iš kurio ilgalaikio turto vertė –827 656 Eur. Nekilnojamo – 399 912 Eur, 427 774 Eur finansinis turtas, o visi įsipareigojimai siekia 3 889 344 Eur. Balanse nurodytas trumpalaikis turtas sudaro 79,97 procentus viso turto, 51,7 procentai turto- per vienerius metus gautinos sumos. Tas gautinas sumas iš esmės sudaro debitorinės skolos, kurios iš esmės nemažėja nuo ankstesnėse bylose apskaitytų. Paskutiniame balanse apskaityta net 164 406 Eur skola darbuotojams.
18. Teismas nusprendė, kad byloje įrodyta, jog bendrovės neįvykdytos turtinės prievolės kreditoriams šiuo metu viršija jos realiai turimo turto vertę, nes sudaro 95 procentus iš viso balanse apskaitomo turto ir tai sudaro pagrindą pripažinti įmonę nemokia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Atsakovė UAB „Specialus montažas-NTP“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.
20. Atskirajame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai ir įrodymai yra pakankami pripažinti, kad įmonė deda pastangas išsaugoti ir tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, kurie pritarė restruktūrizavimo planui.
21. Ieškovė VMI ir bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo –VSDFV Utenos skyrius, skundžiamą nutartį prašo palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priimti papildomai teikiamus įrodymus.
22. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodoma, kad atsakovė skundžiamą nutartį ginčija tik deklaratyviais argumentais, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų realias galimybes įmonei stabilizuoti finansinę padėtį ir vykdyti veiklą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir pripažino įmonę nemokia, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
24. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: 2020 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo, prašymo dėl pagalbos priemonių taikymo; 2020 m. balandžio 22 d. sprendimų dėl valdybos ir vadovo; 2020 m. liepos 3 d. prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo; 2020 m. liepos 15 d. prašymo sudaryti mokestinę paskolų sutartį; 2020 m. spalio 28 d. ir 2020 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo protokolų kopijas. Atsakovė prašo šiuos įrodymus priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas dėl poreikio priimti papildomai teikiamus įrodymus visų pirma pažymi, kad dalis teikiamų įrodymų buvo pateikti teismui kartu su prašymu iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (2020 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo kopija), dalis įrodymų jau yra paradę savo aktualumą sprendžiant atskirąjį skundą, be to nepagrįstas jų pavėluotas pateikimas apeliacinės instancijos teismui (2020 m. balandžio 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo, 2020 m. balandžio 22 d. sprendimų dėl valdybos ir vadovo; 2020 m. spalio 28 d. ir 2020 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo protokolų kopijos), todėl šiuos įrodymus, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės sprendžiamo ginčo nagrinėjimui, atsisakoma priimti.
25. Įvertinus kitų papildomai teikiamų įrodymų (prašymo dėl pagalbos priemonių taikymo; 2020 m. liepos 3 d. prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo; 2020 m. liepos 15 d. prašymo sudaryti mokestinę paskolų sutartį) reikšmę vertinamo klausimo nagrinėjimui (apeliantė šiais papildomai teikiamais įrodymais siekia paneigti teismo išvadas, dėl nededamų pastangų įmonės finansinei būklei stabilizuoti), atsižvelgus į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo su jais turėjo galimybę susipažinti ir procesiniuose dokumentuose pateikė paaiškinimus dėl jų, teismas aptartus papildomus įrodymus priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.
26. VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomą įrodymą – 2021 m. balandžio 30 d. išrašą iš Hipotekos registro. Ieškovei išaiškintina, kad su Hipotekos registro duomenimis teismas turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teikiamą išrašą atsisakoma priimti.
27. VSDFV Utenos skyrius kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Specialus montažas-NTP“ sąskaitos išrašą. Teismas, įvertinęs tai, kad atskiruoju skundu apeliantė siekia pagrįsti savo gyvybingumą bei įrodinėja gaunanti pajamas iš vykdomų sutarčių, o teikiamas įrodymas neabejotinai susijęs su šia įrodinėtina aplinkybe, priima papildomai teikiamą įrodymą.
Dėl faktinės ginčo situacijos
28. Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. iškėlė UAB „Specialus montažas-NTP“ restruktūrizavimo bylą, o 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą, numatant 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę, tačiau 2019 m. gruodžio 23 d. restruktūrizavimo byla buvo nutraukta teismui konstatavus, kad per keturis restruktūrizavimo metus įvykdyti tik nedidelės apimties atsiskaitymai su kreditoriais ir nėra neginčijamų duomenų, kad restruktūrizavimo planas, pratęsus jo terminą, galėtų būti vykdomas tinkamai (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-14-278/2019). Taigi, Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad nėra realios galimybės stabilizuoti įmonės finansinę situaciją, todėl yra pagrindas nutraukti UAB „Specialus montažas-NTP“ restruktūrizavimo bylą, nes įmonės veiklos tęsimas sąlygotų tik didesnį kreditorių interesų pažeidimą. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas (2020 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-486-781/2020).
29. 2020 m. lapkričio 6 d. UAB „Specialus montažas-NTP“ vadovas K. L. pakartotinai inicijavo restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimą. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo bylą ir patvirtino restruktūrizavimo planą (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-168-828/2021). Atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-450/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė UAB „Specialus montažas – NTP“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, UAB „Specialus montažas – NTP“ iškeldamas restruktūrizavimo bylą bei patvirtindamas restruktūrizavimo planą, tinkamai neįvertino restruktūrizavimo proceso realių perspektyvų, restruktūrizavimo plane numatytų įmonės veiklos optimizavimo priemonių realumo ir efektyvumo po ankstesnio nesėkmingo įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad restruktūrizavimo plane iškelti tikslai, susiję su įmonės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimą vertino kaip pažeidžiantį įmonės kreditorių teises.
30. 2021 m. kovo 15 d. Panevėžio apygardos teisme vėl buvo gautas UAB „Specialus montažas-NTP“ vadovo prašymas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, dėl kurio priimta nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis.
31. Nors JANĮ nėra nustatytas draudimas pakartotinai kreiptis dėl juridinio asmens nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1659-407/2019). Spręsdamas dėl pakartotinio prašymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutarties, priimtos šiuo klausimu, pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgia į nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas aplinkybes bei vertina, kokiomis pasikeitusiomis esminėmis aplinkybėmis apeliantė grindžia prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
32. Remiantis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis restruktūrizavimo byla keliama, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).
33. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
34. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad atsakovė UAB „Specialus montažas-NTP“ yra nemoki. Teismas nusprendė, kad byloje įrodyta, jog bendrovės neįvykdytos turtinės prievolės kreditoriams šiuo metu viršija jos realiai turimo turto vertę, įmonė realiai neturi galimybių tęsti veiklą, todėl atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad bendrovė nėra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė yra nemoki. Atskirajame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties argumentais, jog UAB „Specialus montažas-NTP“ nėra gyvybingas juridinis asmuo. Atsakovės teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad atsakovė yra veikianti įmonė, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės yra pakankamos įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus.
36. Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama tuo atveju, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Kadangi pagal JANĮ nuostatas nemokiam juridiniam asmeniui gali būti keliama ir restruktūrizavimo, ir nemokumo byla, todėl pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 42 punktas). Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir nėra gyvybingas (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl juridinio asmens gyvybingumo
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kita ko, vertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263/2010, 2020m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-94-823/2020, 23 punktas). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-67/2015).
38. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų (žr. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto 2018 m. spalio 23 d. aiškinamąjį raštą Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789). Šiuo metu galiojantis JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje.
39. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Spręsdamas dėl įmonės gyvybingumo sąlygos, teismas turi vertinti faktinių aplinkybių visumą: kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo, kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas ir kokios yra tolesnės veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tokia įmonė neatitinka gyvybingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ finansiniai sunkumai nėra laikini, o restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės nėra pakankamos įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su faktine bylos situacija ir šalių pateiktais įrodymais neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
41. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktu restruktūrizavimo planu nustatė, kad atsakovė planuoja restruktūrizavimo planą įvykdyti, su kreditoriais atsiskaityti ir įmonės finansinę padėtį stabilizuoti per 4 metus. Restruktūrizavimo laikotarpiu prognozuojama gauti veiklos pajamas iš: einamosios įmonės veiklos uždirbto pelno, atlaisvintų lėšų, sumažinant debitorines skolas bei pajamų už parduotą turtą (restruktūrizavimo plano 37 lapas).
42. Teismas pažymi, kad analogiškus pajamų šaltinius atsakovė buvo nurodžiusi ir ankstesniame teismui pateiktame restruktūrizavimo plane, kuriam buvo pritaręs 2020 m. spalio 28 d. įvykęs kreditorių susirinkimas ir kurio pagrindu įmonei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, pripažinus, kad plane nuodytų priemonių efektyvumas nėra pagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-450/2021). Nepaisant nurodyta nutartimi konstatuotų aplinkybių (kad restruktūrizavimo plano priemonių, skirtų atsiskaityti su kreditoriais ir stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, realumas nėra įrodytas), atsakovė 2021 m. kovo mėnesį vėl inicijavo įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano įgyvendinimą grindžia aplinkybėmis, dėl kurių iš esmės jau yra pasisakyta įsiteisėjusias teismų sprendimais.
43. Sprendžiant dėl naujų atsakovės argumentų dėl įmonės veiklos gyvybingumo, visų pirma pažymėtina, kad apeliantė įrodinėja, kad ji turi realias galimybes gauti pelną iš einamosios įmonės veiklos, kadangi įmonė tęsia veiklą pagal sudarytas sutartis (restruktūrizavimo plano 32-33 lapas), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptariamą restruktūrizavimo priemonę, su apeliantės argumentais nesutinka ir sprendžia, kad ji nesudaro prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą.
44. Teismas, susipažinęs su duomenimis apie įmonės vykdomas ar ketinamas vykdyti ateityje sutartis (restruktūrizavimo plano 32-33 lapas), pažymi, kad remiantis jais matyti, kad pagal dalį iš sudarytų sutarčių atsakovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jau turėjo gauti lėšas (pvz. pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą sutartį su UAB „Eksortus“ apeliantė 2021 m. vasario – birželio mėnesiais turėjo gauti 25 000 Eur pajamų, pagal 2020 m. vasario 10 d. pasirašytą sutartį su UAB „Plastikana“ 2021 m. balandžio – lapkričio mėnesiais planuojamos pajamos 40 000 Eur), tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie realų šių ir kitų nurodomų sutarčių vykdymą ir gaunamas pajamas iš einamosios veiklos nepateikė. Priešingai, VSDFV papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas (išrašas iš apeliantės banko sąskaitos) patvirtina, kad apeliantė pajamų iš nurodytų sutarčių vykdymo negauna.
45. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nagrinėjant aptariamą bylą, tiek ir nagrinėjant ankstesnį prašymą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, atsakovė kaip vieną iš pagrindinių lėšų šaltinių nurodo pajamas (apie 900 000 Eur pelno), kurias tikisi gauti vykdant VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ konkurso „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo darbai“ pagrindu sudarytiną sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovė tik tikisi laimėti minėtą konkursą, be to, dėl šios sutarties vykdymo ateityje realumo detaliai ir išsamiai yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-189-450/2021, (nurodytos nutarties 30-31), todėl apeliantės argumentai, kuriais pakartotinai įrodinėjamas nurodytos sutarties įgyvendinimo realumas, nepateikus papildomų, nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi aptartų aplinkybių, nevertinami kaip pagrindžiantys restruktūrizavimo plano įgyvendinimo realumą.
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tikimybė, jog pareiškėja laimės minėtą konkursą, nėra akivaizdi, nes iš VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. sausio 20 d. rašte išdėstytos pozicijos matyti, jog atsakovei siekiant sudaryti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį, neabejotinai tarp jos ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ kyla ginčas dėl atsakovės atitikimo tiekėjo kvalifikaciniams reikalavimams. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ laikosi nuomonės, kad atsakovė neturi išimtinės teisės sudaryti atliekyno B25 projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį. Nurodytos aplinkybės tik sustiprina teismo abejones dėl apeliantės restruktūrizavimo plane nurodomo pajamų šaltinio realumo.
47. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kuriomis konstatuota, kad teismas nepagrįstai nevertino jos iš debitorių atgautinų skolų kaip realios priemonės, padėsiančios įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Remiantis restruktūrizavimo plano duomenimis, įmonės reikalavimai į skolininkus, atgautini per metus, siekia 2 424 913,45 Eur (restruktūrizavimo plano 27-28 lapas, 12 lentelė, ).Lietuvos apeliacinis teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; kt.). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realias galimybes atgauti skolas iš debitorių (pvz. įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė bendrauja su skolininkais, derasi dėl skolos atgavimo, inicijuoja skolos išieškojimą ar teisminius procesus, reikalauja skolos užtikrinimo priemonių ir pan.), todėl teismas pagrįstai debitorinių skolų neįtraukė į bendrą bendrovės turto masę ir šių skolų atgavimo nevertino realia restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priemone.
48. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad susipažinus su informacija apie atsakovės debitores (restruktūrizavimo plano 12 lentelė) nustatyta, kad didžioji dalis įmonės skolininkų yra užsienio įmonės, kas neleidžia teismui įvertinti skolininkų teisinio statuso bei finansinės padėties. Taip pat nustatyta, kad vienas didžiausių įmonės debitorių, kurios skola sudaro 328 249,22 Eur yra bankrutavusi įmonė – BUAB „Energetikos montažas“, todėl akivaizdu, kad galimybė atgauti visą nurodytą skolą nėra reali. Taip pat galimybė atgauti likusias skolas iš Lietuvos įmonių nevertintina kaip reali, kadangi UAB „Dalios transportas“ yra likviduojama įmonė (skola 5 010,27 Eur), UAB „Olzara“, UAB „Verus trade“ ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl teismas neturi galimybių įvertinti jų finansinių galimybių per vienerius metus padengti skolą atsakovei. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ savo veiklą gali ateityje finansuoti skolininkų susigrąžintomis lėšomis.
49. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad restruktūrizavimo laikotarpiu bus parduota dalis bendrovės turto, o gautos lėšos skirtos atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis Restruktūrizavimo plane pateiktu parduodamo turto sąrašu (restruktūrizavimo plano 31–32 lapas, 13 lentelė), nustatyta, kad įmonės prognozuojamos pardavimo pajamos – 79 600 Eur. Tačiau teismo vertinimu, šios atsakovės prognozės apie gautinas sumas yra abejotinos, nes visas ketinamas parduoti turtas yra įkeistas, todėl tam, kad būtų įmanoma prognozuoti galimas turto pardavimo pajamas, teismui turėtų būti nurodyta, kokio dydžio reikalavimui užtikrinti yra įkeistas turtas, kokia yra ketinamo parduoti turto vidutinė rinkos vertė. Pagal šiuo duomenis būtų galima įvertinti, ar pardavus turtą ir atsiskaičius su kreditoriais, kurių naudai yra įkeistas turtas, įmonė gautų lėšų restruktūrizavimo planui įgyvendinti. Apeliantė teismui aptariamų įrodymų nėra pateikusi. Teismui taip pat nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys ketinamo parduoti turto likvidumą (informacija apie potencialius pirkėjus). Pažymėtina, kad didžioji dauguma ketinamo parduoti turto yra transporto priemonės, kurių paklausa rinkoje tiesiogiai priklauso nuo jų techninės būklės, teismui neturint duomenų apie potencialius pirkėjus, atsakovės informacija apie planuojamas gauti turto pardavimo pajamas nėra pagrįsta. Papildomai teismas pažymi, kad pateiktame restruktūrizavimo plane nurodytas ketinamas parduoti turtas buvo įtrauktas ir į ankstesnį restruktūrizavimo planą, pagal kurį buvo vykdomas įmonės restruktūrizavimas, tačiau per keturių metų laikotarpį jis nebuvo parduotas, kas tik sustiprina teismo abejones dėl gautino finansavimo šaltinio realumo.
50. Atskirajame skunde apeliantė taip pat akcentuoja tai, kad įmonės kreditoriai pritaria įmonės restruktūrizavimo planui bei teikia įmonei finansinę pagalbą – atideda mokėjimus. Atskirajame skunde teigiama, kad įmonės kreditoriai - UAB „Specprojektas“, UAB „Eksortus“ ir UAB „?urolegal partners“ sutinka suteikti nuolaidą ir nukelti susidariusio įsiskolinimo atsiskaitymo terminus po to, kai bus atsiskaityta su kitais kreditoriais, t.y. po restruktūrizavimo plano vykdymo pabaigos. Apeliacinis teismas nemano, kad vien atsakovės nurodoma aplinkybė, kad didžioji dalis kreditorių (97,34 procentai įmonės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir 93,60 procentai kitų kreditorių) pritaria įmonės restruktūrizavimo planui ir sutinka nukelti skolos mokėjimo terminus, esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, sudaro pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis išvadomis.
51. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė teigia, kad VSDFV Utenos skyrius 2020 m. liepos 17 d. sprendimu yra atidėjęs 53 170,63 Eur įmonės įsiskolinimo mokėjimą, tačiau įsiskolinimo mokėjimo atidėjimas nepaneigia atsakovės pareigos mokėti einamąsias įmokas į VSDFV biudžetą, tačiau ir šios prievolės atsakovė nevykdo, einamųjų įmokų išieškojimui taikomos sankcijos. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pažymėjo, kad VMI 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuriuo sutiko išdėstyti 82 912,27 Eur skolos sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau atsakovė neįvykdė sprendime numatytos papildomos sąlygos ir nepasirašė mokestinės paskolos sutarties. Be to, atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jai taikoma mokestinė pagalba dėl COVID – 19 pandemijos, tačiau patikrinus aktualų VMI skelbiamą sąrašą nustatyta, kad atsakovės nurodomos aplinkybės neatitinka tiesos (https://www.vmi.lt/evmi/informacija-verslui).
52. Pažymėtina, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį)laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos. Viešai skelbiami duomenys apie mokėjimus į VSDFV biudžetą rodo, kad įmonė turi mokestinį įsiskolinimą (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Šie duomenys kartu su nutarties 51 punkte aptartomis aplinkybėmis, susijusios su mokestinių prievolių nevykdymu, papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ nėra gyvybingas juridinis asmuo.
53. Teismas, įvertinęs bendrą informaciją apie įmonės finansinę padėtį taip pat mano, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir nėra nulemti vieno išskirtinio faktoriaus, kurį eliminavus būtų galima tikėtis sėkmingos įmonės veiklos tęstinumo (įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais nuo 2016 metų, nuo 2016 metų įmonėje sistemingai mažėja darbuotojų skaičius (2016 metai įmonėje dirbo 36 darbuotojai, o 2021 metais - 14) (Restruktūrizavimo plano 4 lapas); veikla tapo nuostolinga (restruktūrizavimo plano 9-10 lapas). Be to, kaip nurodyta pirmiau, įmonė jau 2015 metais siekė restruktūrizuotis, tačiau verslo atgaivinimo planas nebuvo vykdomas. Šios aplinkybės papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų sprendžiamu klausimu pagrįstumą.
54. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė teismui nepateikė konkrečių argumentų, kuriais ginčytų pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jos pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra pakankamai pagrįstos. Vien pareiškėjos subjektyvi nuomonė, kad į bylą pateikti konkretūs duomenys bei esminės veiklos gairės yra pakankamos nuspręsti, jog bendrovė atitinka įstatyme numatytas sąlygas kelti restruktūrizavimo, o ne bankroto bylą, skundžiamos teismo nutarties išvadų nepaneigia.
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytas restruktūrizavimo priemones, sprendžia, kad jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl nesudaro prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti bendrovės gyvybingumą. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovė nėra pajėgi atkurti savo gyvybingumą ir vykdyti bei per planuojamą 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį padengti įmonės kreditorinius įsipareigojimus, kurių dydis siekia 3 889 344 Eur.
56. Nustačius, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ yra nemoki ir negyvybinga įmonė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai iškėlė įmonei bankroto, o ne restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis), atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1 punktas).
57. Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė