ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo.  

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtino kreditorės R. Š. įmonės ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ sudarytą taikos sutartį. 2019-07-19 išieškotoja R. Š. įmonė teisme pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies vykdymo. Prašyme nurodė, kad skolininkė yra sumokėjusi vieną įmoką – 5 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi išieškotojos R. Š. įmonės prašymą tenkino ir nutarė išduoti R. Š. įmonei vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintos kreditorės R. Š. įmonės ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ taikos sutarties vykdymo, vykdomajame rašte pažymėti, kad vykdydama taikos sutartį skolininkė yra sumokėjusi 5 000,00 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3.       Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Šiaulių plentas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį išduoti vykdomąjį raštą, o klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoto pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Teismas vykdomąjį raštą išdavė pagal pareiškėjos atstovo nurodytą informaciją, jog skolininkė yra sumokėjusi tik 5 000,00 Eur. Kadangi skolininkė UAB „Šiaulių plentas“ 2019-07-19 sumokėjo dar 5 000,00 Eur, tai pareiškėja turėjo patikslinti pateiktą prašymą ir prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą tik neįvykdytai taikos sutarties daliai, t. y. 10 495,25 Eur sumai.

4.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

 Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo

7.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2019-07-05 ir 2019-07-19 mokėjimo nurodymų kopijas. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). 

8.       Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.

9.       Įvertinus teikiamų įrodymų datą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantės teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui ar, kad pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei išsiuntė išieškotojos prašymo kopiją bei 2019 m. liepos 19 d. nutartimi įpareigojo skolininkę ir išieškotoją iki paskirtos teismo posėdžio datos raštu pateikti teismui informaciją bei įrodymus apie reikšmingas bylai aplinkybes bei taikos sutarties sąlygų vykdymą. Apeliantė iki teismo posėdžio jokios papildomos informacijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.  

Dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų

10.       Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3dalis). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

11.       Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas 2019 m. birželio 6 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ kreditorės R. Š. įmonės naudai. 2019 m. liepos 2 d. kreditorė su skolininke sudarė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti. Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino kreditorės ir skolininkės taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punkte skolininkė pripažino, jog pagal kreditorės išrašytas PVM sąskaitas faktūras kreditorei šiai dienai yra skolinga - 20 257,25 Eur. Taikos sutarties 2 punkte skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei skolą - 20 257,25 Eur už atliktus pervežimus, 38,00 Eur (25 proc. žyminio mokesčio dalį) ir 200,00 Eur išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, viso: 20 495,25 (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 25 ct) iki 2019-09-15, ją sumokant tokia tvarka: iki 2019-07-05 sumoka - 5000,00 Eur; iki 2019-07-15 sumoka - 5000,00 Eur; iki 2019-08-10 sumoka - 5000,00 Eur; iki 2019-08-30 sumoka - 5495,25 Eur.

12.       Kreditorė 2019-07-19 teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies vykdymo. Prašyme nurodė, kad skolininkė yra sumokėjusi tik vieną įmoką –                5 000 Eur.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas išduoti kreditorei vykdomąjį raštą, visų pirma, reikšminga aplinkybe vertina tai, kad pasirašydama taikos sutartį apeliantė UAB „Šiaulių plentas“ pati įsipareigojo atsiskaityti su kreditore R. Š. įmone taikos sutartyje nustatytais terminais, t. y. šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė.

14.       Teismas vertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šiuo atveju, nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantė neteikė jokių įrodymų ar paaiškinimų apie sumokėtą skolą. Pagal 2019 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį šalys buvo susitariusios, kad skola bus apmokėta iki 2019-09-15, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad yra sumokėta visa skola. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, 2019 m. rugsėjo 2 d. priimdamas skundžiamą nutartį, iš turimų duomenų visumos pagrįstai sprendė, jog taikos sutartis nėra vykdoma ir yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdomajame rašte turi būti pažymėta, jog vykdydama taikos sutartį skolininkė yra sumokėjusi 5 000,00 Eur. 

15.       Dėl apeliantės nurodytų argumentų, jog ji yra padariusi porą įmokų, pažymėtina, kad vykdytino dokumento buvimas per se (savaime) dar nereiškia, kad jis savaime yra vykdomas, nes CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Jeigu apeliantė yra padengusi visą įsiskolinimą pagal taikos sutartį, kreditorė neturės pagrindo vykdomąjį raštą teikti antstoliui. Jeigu bus pradėti išieškojimo veiksmai, tuomet apeliantė galės pateikti antstoliui įrodymus apie įsipareigojimų įvykdymą ir išieškotinos skolos dydį.

Dėl procesinės bylos baigties

16.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aktualų nagrinėjamam klausimui teisinį reguliavimą, remdamasis šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatomis, pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė