Teikimas Nr. T-529-311/2018
baudžiamojoje byloje Nr. 1-1899/2010
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00367-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.16
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui,
nedalyvaujant H. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės vyresniosios specialistės Justės Mikėnaitės teikimą dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo baudžiamojoje byloje Nr.1-1899/2010 ir
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-12 nuosprendžiu T. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu buvo visiškai patenkintas nukentėjusiojo V. Č. civilinis ieškinys, o taip pat išspręstas daiktinių įrodymų klausimas, nusprendžiant daiktus – po 1 (vieną) porą batų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam T. M. ir liudytojui H. D. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 3 d.
Teismo Baudžiamųjų bylų raštinės vyresnioji specialistė pateikė teikimą, kuriuo prašo nurodyti, kaip pasielgti su daiktiniais įrodymais, saugomais prie bylos, tai yra nuteistajam T. M. ir liudytojui H. D. grąžintais batais. Teikime nurodė, kad nuteistajam T. M. nuosprendžio nuorašas įteiktas, jo motinai buvo siunčiamas pranešimas, informuojantis apie daiktų atsiėmimą, paties pobūdžio pranešimas buvo siųstas ir H. D. Tačiau asmenys per pranešime nurodytą terminą dėl daiktų atsiėmimo nesikreipė, nenurodė neatvykimo priežasties taip pat nenurodė kaip su daiktais pasielgti. Daiktai iki šiol saugomi Kauno apylinkės teismo daiktinių įrodymų saugykloje.
Teismų informacinėje sistemoje LITEKO iš Gyventojų registro gautais duomenimis nustatyta, kad T. M. 2015 m. birželio 6 d. mirė.
H. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas pranešimu. Prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.
Prokuroras siūlė teikime nurodytus daiktinius įrodymus sunaikinti.
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje dėl teikime nurodytų daiktų, tai yra nuteistajam T. M. ir liudytojui H. D. priklausančių daiktų (batų) yra pasisakęs, nusprendžiant po nuosprendžio įsiteisėjimo šiuos daiktus grąžinti jų savininkams. Nuosprendžio nuorašas nuteistajam T. M. įteiktas 2010 m. lapkričio 12 d. pasirašytinai (2 t., b. l. 54). Pirmiau nustatyta, kad nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 3 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nuteistojo T. M. motinai J. M. išsiuntė informacinio pobūdžio pranešimą apie pasibaigusį daiktinių įrodymų saugojimo terminą, nurodant terminą jų atsiėmimui, tai yra iki 2011 m. sausio 28 d. (2 t., b. l. 65). Analogiško pobūdžio pranešimas 2010 m. gruodžio 28 d. buvo išsiųstas ir H. D. (2 t., b. l. 62). Abiejuose pranešimuose taip pat buvo nurodyta, kad iki nurodyto termino neatvykus ir nepranešus raštu neatvykimo priežasties, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daiktiniai įrodymai bus sunaikinti.
Kaip iš teikime nurodytų aplinkybių, per pranešime nurodytą terminą dėl daiktų atsiėmimo niekas nesikreipė, nenurodė neatvykimo priežasties, taip pat nenurodė kaip su daiktais pasielgti, o daiktai iki šiol saugomi Kauno apylinkės teismo daiktinių įrodymų saugykloje.
Teikimo nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad nuteistasis T. M. yra miręs (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu į teismo posėdį kviečiamas H. D. dėl nežinomų priežasčių neatvyko.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip septyneri metai, o teikime nurodyti daiktai, tai yra nuteistajam T. M. ir liudytojui H. D. priklausanti avalynė (batai), akivaizdu, kad per tokį ilgą laiko tarpą šiuo metu yra praradę vertę ir jau yra menkaverčiai, be to, minėti asmenys ar jų šeimos nariai per nustatytus terminus daiktų neatsiėmė, o vienas iš daiktų savininkų, tai yra T. M., yra miręs, todėl šie daiktai sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsnio 1, 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
teikimą tenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. M. priklausančią (vieną) porą batų ir H. D. priklausančią (vieną) porą batų, sunaikinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Rimantas Grigas