Nr. DOK-598 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00692-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko, 

susipažinusi su 2026 m. vasario 10 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Termopalas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ ieškinį atsakovui P. U. dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai išplėtė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą šalių įrodinėjimo pareigą ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teise pačiam nustatyti atsakovo padarytos žalos dydį. Ieškovės vertinimu, nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo ieškovei padarytą žalą galinčių pagrįsti dokumentų ir kitų įrodymų egzistavimas priklauso vien tik nuo paties atsakovo valios ir veiksmų. Teismai konstatavę, kad ieškovė neįrodė tikslaus žalos dydžio, todėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra neįrodytos, neatskleidė bylos esmės.

2. Net jei ieškovė ir neįrodė tikslaus patirtos žalos dydžio, byloje nustatytų aplinkybių visuma turėjo būti laikoma pakankama konstatuoti paties žalos padarymo fakto egzistavimą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022).

3. Teismai visiškai nepagrįstai, turėdami visas byloje nustatytas aplinkybes, parodančias patį žalos fakto egzistavimą, nevertino, kokio dydžio buvo tikroji disproporcija tarp ieškovės patirtų sąnaudų trečiojo asmens užsakymų vykdymui ir iš šios bendrovės gaunamų mokėjimų, ir tokiu būdu nustatyti ieškovės patirtą žalą. Vietoje to, teismai ignoravo CPK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę pačiam teismui nustatyti ieškovės patirtos palos dydį ir formaliai akcentavo CPK 178 straipsnyje numatytą šalių pareigą įrodyti bylai aktualias aplinkybes, taigi ir prašomą priteisti žalą bei jos dydį. Tokie teismų procesiniai sprendimai prieštarauja ir kasacinio teismo praktikai, pagal kurią tuo atveju, kai kreditorius įrodo žalos faktą ir aplinkybę, kad žalos dydžio negalima tiksliai įrodyti, teismas gali nustatyti žalos dydį remdamasis objektyviais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-1120/2024). Teismo pareiga nustatyti nuostolių dydį pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti dėl objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Termopalas“ (j. a. k. 133144646) 8717 (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 9 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP17662.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas 

                                                                                                   Andžej Maciejevski 

                                                                                              Algirdas Taminskas