Civilinė byla Nr.2S-362-345/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
122.4.;116.5.3.;(S).;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
kolegijos
teisėjų Dalios
Višinskienės
Romualdos Janovičienės
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio
16 d. nutarties, kuria ieškovo V. M. pareiškimas dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovėms L. N. L., Jūratei G. M., suinteresuotiems
asmenims P. M., V. M. dėl išlaidų,
susijusių su kito asmens reikalų tvarkymu, daikto pagerinimu ir nepagrįstu
praturtėjimu atlyginimo, V. M., P. M. ir
V. M. naudai.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas V. M. ieškiniu kreipėsi į
teismą prašydamas priteisti 43 120 Lt iš atsakovės L. N. L. jo
ir jo vaikų V. M. ir P. M. naudai jam
tvarkant L. N. L. sodybos (duomenys
neskelbtini) reikalaus bei pagerinant šį turtą per 18 metų, taip pat
priteisti iš atsakovės J. G. M. ieškovo naudai 300 Lt už
dažus, pirktus minėtos sodybos remontui. Iš L. N. L. priteistas
lėšas paskirstyti sekančiai: V. M. priteisti 20 000 Lt, P. M. – 11 560 Lt, V. M. – 11 560 Lt,
priteisti iš atsakovių jo vaikų naudai bylinėjimosi išlaidas, paskirstant jas
per pusę kiekvienam vaikui.
Nurodė, jog sodyba, esanti (duomenys
neskelbtini) buvo pastatyta ieškovo, jo tėvų ir kitų ieškovo tarpininkavimu
įtrauktų žmonių dėka, jų atostogų, laisvalaikio metu. Be ieškovo ir jo tėvų
pasiaukojimo įnašų nebūtų buvę per trumpą laiką pastatytų namų. Ieškovas atliktas
didžiulis organizacinis ir statybinis darbas nebuvo apmokamas. Kartu su buvusia
sutuoktine ieškovas be atlygio rūpinosi sodyba ir jos aplinka, mokėjo
mokesčius. Namo draudimo įmokos ir pirkiniai už jo šeimos lėšas turėtų
atsispindėti jo buvusios sutuoktinės sąskaitų išrašuose. Vienas iš tokių
pirkinių buvo dažai už 600 Lt. Ieškovui buvo žadama, jog ši sodyba vėliau taps
jo ir jo sutuoktinės nuosavybe. Apie pažeistas savo teises sužinojo tik nagrinėjant
bylą dėl ištuokos, kai jo sutuoktinė nesutiko dalintis minėtos sodybos.
Atsakovės L. N. L. bei J. G. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo sodybą įsirengė
L. N. L. kartu su sutuoktiniu J. L. savo
pastangomis ir piniginėmis lėšomis. Leidimas statybai buvo išduotas J. L.. Sodybą išlaikė taip pat iš savo lėšų. Ieškovas kartu
su šeima dažnai atvykdavo į sodybą pailsėti, naudojosi joje esančiu turtu.
Ieškovas sodybos nekūrė, neprižiūrėjo ir neišlaikė. Vasaromis anūkai kaip tik
būdavo sodyboje L. N. L. priežiūroje ir buvo netgi iš
dalies išlaikomi. Nurodė, kad ieškovas yra skolingas už naudojimąsi sodyba,
gyvenimą L. N. L. bute, (duomenys
neskelbtini) naudojimasi automobiliu, finansinę paramą įsigyjant automobilį
ir pan. Ieškovo nurodytos paslaugų, darbų ar daiktų kainos yra nepagrįstos.
Neaišku, kada ieškovas atliko tariamai nurodytas paslaugas, vykdė darbus. Atsakovės
prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas visada žinojo, kad sodyba
yra L. Teigia, kad sodybos jie neketino padovanoti ieškovo šeimai. Santuokos
metu įgytas turtas tarp V. M. ir J. G. M. yra
jau padalintas. Taip pat teismo sprendimu yra išspręstas ir vaikų išlaikymo
klausimas. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės veikti kaip įstatyminis V. M. atstovas, kadangi V. M. yra
pilnametis asmuo. Prašė ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo V. M. atsiliepime
į ieškinį (b.l. 85-86) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. V.
M. nesutinka, jog ieškovas be jo sutikimo kreiptųsi į teismą prašydamas
priteisti pinigines lėšas jo naudai iš L. N. L.. Nurodė,
kad jis yra pilnametis asmuo, iš močiutės nieko nereikalauja. Prašė ieškinį
atmesti.
Vilniaus miesto
pirmo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. ieškovui neatvykus į teismo posėdį,
priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinio reikalavimą dalyje, dėl reikalavimo priteisti
pinigines lėšas V. M. naudai paliko nenagrinėtu, o kitoje dalyje
ieškinį atmetė. Iš ieškovo V. M. atsakovės L. N. L. naudai priteisė 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Konstatavo, jog ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, tačiau neįrodė
prašomų priteisti piniginių lėšų pagrįstumo.
Ieškovas pareiškimu dėl sprendimo už akių prašė panaikinti
2007-09-27 sprendimą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko dėl 2007-08-23 autoįvykio metu patirtų
traumų, o pateikti įrodymai ir aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui.
Nurodė, kad teismas neįvertino nuotraukų, kuriose
matosi ieškovo atlikti darbai, t. y. sukonstruoti vartai, neteisingai įvertinta
sodybos atsiskaitymų knygelė, iš kurios matosi, jog mokesčius už sodybą mokėjo
ieškovas ir jo sutuoktinė. Taip pat neteisingai įvertintas kasos kvitas,
liudijantis buitinių dujų pirkimą sodybai. Teismas nepagrįstai pripažino L. N. L. pateiktus kvitus, kaip įrodymus pagrindžiančius
atsakovės poziciją. Vertindamas rašytinius įrodymus teismas nesilaikė
nešališkumo principo.
Atsakovė L. N. L. ieškovo prašymą
dėl 2007-09-27 sprendimo už akių panaikinimo prašė atmesti. Nurodė, kad
pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai – 2001 m.
darytos nuotraukos, atsiskaitymų knygelė, kasos kvitas ir sąskaitos išrašas dėl
buitinių dujų pirkimo, mokėjimo už elektrą aplinkybės bei kt., negali turėti
įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to nėra
pagrindo konstatuoti, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių
priežasčių.
Vilniaus miesto
pirmas apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino ieškovo
pareiškimo, dėl 2007-09-27 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ieškovas į
teismo posėdį neatvyko dėl ligos, kuri nėra laikytina svarbia priežastimi, taip
pat nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti reikšmės priimto sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį, ir
išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog teismas pagrindinį dėmesį skyrė
neatvykimo į teismo posėdį nagrinėjimui, o esminę pareiškimo dalį atmetė remdamasis
keliais apibendrintais ir formaliai sakiniais.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems
skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės
instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų
civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo
dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą, t. y. atsakovui arba ieškovui neatvykus
į teismo, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ši byla yra nagrinėjama ir
sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Pagal LR CPK 288 str. 4 d., išnagrinėjęs
pareiškimą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš
esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis nepateikė procesinių dokumentų ar neatvyko
į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti
teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto
sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal šią įstatymo nuostatą teismas
naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, kai yra abi
joje nurodytos sąlygos. Pirma sąlyga – kai šalis į teismo posėdį neatvyko dėl
svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, antra sąlyga
- pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui. Tik esant šioms abiems sąlygoms turi būti naikinamas
sprendimas už akių. Jeigu yra konstatuojama tik viena jų, tai teismo sprendimas
už akių negali būti naikinamas ir negali būti atnaujinamas bylos nagrinėjimas
iš esmės.
Pagal LR CPK 156 str. nuostatą bylos nagrinėjimas gali
būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio
pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas
neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos,
komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti
panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis).
Ieškovas nurodo, jog į teismo posėdį 2007-09-18
neatvyko dėl 2007-08-23 eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas. Prašo šią
aplinkybę laikyti svarbia nagrinėjant prašymą dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007-08-23 eismo įvykio
metu buvo sužalotas, t. y. ieškovui diagnozuota dešinės kojos blauzdos kaulų
skeveldriniai lūžiai su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairiojo dilbio ir
plaštakos žaizdos. Kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžis, nugaros
sumušimas. Ieškovas buvo operuotas. Po operacijos 38,4o C
temperatūra laikėsi iki 2007-08-29. 2007-09-01 blauzdos žaizda priekiniame
paviršiuje buvo punktuota. Ieškovas ambulatoriniam gydymui išrašytas 2007-09-04.
Ieškovas nurodo, jog patyrė emocinį sukrėtimą, dėl ko negalėjo tinkamai
pasirūpinti savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis.
Pagal LR CPK 246 str. neatvykimas į teismo posėdį dėl
ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks
užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas patyrė daugybinius kaulų lūžius ir kitus sužalojimus,
kurie negali būti pripažintini tik lengvai sutrikdyta sveikata, neturėjusia
įtakos ieškovo emocinei būsenai, bei galimybei laisvai judėti ir tinkamai
pasirūpinti savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl nagrinėjamu atveju,
kolegija pripažįsta, jog ieškovo patirti sužalojimai ir pasekmės yra svarbi priežastis,
dėl kurios ieškovas negalėjo tinkamai pasirūpinti savo procesinės teisėmis ir
pareigomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys dėl sodybos
pagerinimų teismui buvo paduotas 2006-08-30. G. M. ir V. M. ištuokos metu dalijant turtą, dėl minėtos sodybos buvo
kilęs ginčas, tačiau šalys ieškinį bei priešieškinį atsiėmė, ir santuoką
nutraukė bendru sutarimu, 2006-11-15 sudarę sutartį, dėl santuokos nutraukimo
pasekmių, kuri Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006
m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo patvirtinta. O tai reiškia, kad tokią sutartį
teismui patvirtinus, šalys neteko teisės ateityje reikšti ieškinio, dėl bendro
turto padalijimo, nes teismo procesinis sprendimas patvirtinti sutartį reiškia,
kad yra konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, tokiu būdu
ieškovas pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepagrįstai prašo
patenkinti ieškinį nurodydamas, jog sodybos pagerinimai buvo atlikti santuokos
metu ir iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes Vilniaus miesto
pirmo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu yra konstatuota, kad
daugiau dalintino turto sutuoktiniai neturi.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai
duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad
yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių
aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR CPK 177 str. 4 d).
Ieškovas prašydamas priteisti 43 120 Lt už atliktus
sodybos pagerinimus pateikė kainų iššifravimą už atliktus darbus, bei pirkinius
sodybai, tačiau byloje nėra pateikti kvitai įrodantis minėtas išlaidas. Taip
pat nėra pagrįsta, kuo remiantis ieškovas įvertino vienų ar kitų atliktų darbų įkainius.
Byloje pateiktas tik vienas mokėjimo kvitas 41 Lt sumai, už UAB „Luktarna“ dujas,
kurios galėjo būti perkamos nebūtinai ginčo sodybos reikmėms. Iš pateiktų 12
mokėjimų kvitų už elektros energiją, 10 kvitų mokėtojas nurodytas L. N. L. (b.l.115-128), o tai paneigia ieškovo argumentus, jog
sodyba buvo išlaikoma ieškovo šeimos lėšomis. Kituose mokėjimo kvituose ir
sąskaitose už transportą, lentų išpjovimą, stulpelius, kalkinį skiedinį,
apdailos plytas, draudimą ir kt. (b.l. 129-136) mokėtojai taip pat nurodyti J. L. ir L. N. L., todėl kolegija atmeta
apelianto argumentus, kad teismas neteisingai įvertino sodybos atsiskaitymų
knygelę, kasos kvitą, liudijantį buitinių dujų pirkimą sodybai, bei pateiktus
kvitus, nes visi kvitai ir sąskaitos patvirtina, jog sodyba buvo remontuojama
ir išlaikoma J. L. ir L. N. L. lėšomis.
Kolegija taip pat kritiškai vertina ieškovo argumentus, jog teismas neįvertino
byloje pateiktų nuotraukų, kuriose matosi ieškovo atlikti darbai, t. y.
sukonstruoti vartai, nes vien šios nuotraukos nėra pakankamas pagrindas prašyti
priteisti 43 120 Lt už atliktus pagerinimus, ar sukonstruotus vartus, o 41 Lt
kvitas už dujas, bei 38 Lt ir 28 Lt kvitai už elektros energiją nesudaro
pagrindo daryti išvadą, jog sodyba buvo išlaikoma iš ieškovo šeimos lėšų. Kadangi
ieškovas naujų įrodymų nepateikė, o byloje esantys nepagrindžia ieškovo
reikalavimų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą panaikinti
2007-09-27 sprendimą už akių, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kadangi pagal LR CPK LR CPK 288 str. 4 d. teismas
naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, kai yra abi
joje nurodytos sąlygos, kolegija atmeta prašymą panaikinti 2007-09-27 sprendimą
už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes ieškovas naujų įrodymų
nepateikė, o pateikti argumentai neturi įtakos 2007-09-27 priimto sprendimo už
akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto
pirmo apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Henrichas
Jaglinskis
Teisėjos
Dalia Višinskienė
Romualda Janovičienė