VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos)
Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Henricho
Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje
Nr. 2-1107-723/2009 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui D. Š., tretiesiems asmenims Sodininkų
bendrijai „Riešė“, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, UAB „Minorantė“, VĮ
„Registrų centras“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei Vilniaus
rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas A. G. pateikė
2009-02-27 ieškinį, 2009-04-17 patikslintą ieškinį, prašydamas:
1)
pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10
įsakymą Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“;
2)
nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Sodininkų
bendrijoje „Riešė“, (duomenys
neskelbtini) km.,
Avižienių sen., ribas pagal Sodininkų bendrijos „Riešė“ patvirtintą schemą ir generalinį
planą ir UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypo planą ir priteisti bylinėjimosi
išlaidas.
Ieškovas A. G. 2009-11-19 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
įpareigoti atsakovą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus
rajono žemėtvarkos skyrių sustabdyti visas laisvos žemės fondo, susiformavusio
tarp žemės sklypų Nr. (duomenys
neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Sodininkų bendrijoje „Riešė“, (duomenys neskelbtini) km., Avižienių sen., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūras ir
areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Sodininkų bendrijoje „Riešė“,
(duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. Nurodė, kad ieškinyje ginčija atsakovui
nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano teisėtumą, todėl jeigu teismas priimtų sprendimą
ieškovo naudai, nebeliktų šiuo metu atsakovo suformuoto laisvos žemės fondo,
esančio tarp atsakovo ir kaimyninių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys
neskelbtini) ribos
atitiktų pradines schemas bei Sodininkų bendrijos „Riešė“ teritorijos
generalinį planą. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl laisvos žemės fondo,
susiformavusio tarp atsakovo ir kaimyninių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo, būtina taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, kadangi jų nepritaikius, teismo sprendimo vykdymas gali
pasunkėti ar tapti neįmanomas. Priešingu atveju, jeigu teismas civilinę bylą
išspręstų ieškovo naudai, nepritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nustačius
ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini) ribas,
vadovaujantis Sodininkų bendrijos „Riešė“ generaliniu teritorijos planu ir
pirminėmis sklypų Nr. (duomenys
neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) schemomis, atsakovas būtų iš
valstybės išsipirkęs jam pačiam priklausančią žemės sklypo dalį bei ieškovui
priklausančią dalį žemės sklypo. Tokiu būdu būtų pažeisti ieškovo turtiniai
interesai. 2009-02-25 ieškinyje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas
2009-03-05 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, kadangi pasikeitus
turto savininkui, jis į ginčo objektą įgytų tokias pačias teises ir pareigas,
kurias turi atsakovas. Ieškovas šios nutarties atskiruoju skundu neskundė. Bylos
nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad, atliekant atsakovo sklypo
kadastrinius matavimus, buvo suformuotas papildomas žemės sklypas – laisvos
žemės fondas, kurį atsakovas ketina privatizuoti. Atsakovas yra parengęs minėto
laisvos žemės fondo geodezines bylas, kurios užregistruotos Vilniaus rajono
žemėtvarkos skyriuje. Šios aplinkybės sukėlė abejonių dėl atsakovo sąžiningumo,
todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, prašydamas
pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos,
numatytos BK 182 str., požymių bei dėl UAB „Nekilnojamojo turto projektai“
veiksmų, turinčių BK 304 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas
gali imtis veiksmų dėl jam priklausančio žemės sklypo, dėl kurio ribų vyksta
ginčas, perleidimo. Tai gali sukelti neigiamų pasekmių asmenims, įgijusiems
minėtą žemės sklypą (LR CPK 144 str. – 145 str.).
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-11-20 nutartimi ieškovo
prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė įpareigoti atsakovą D. Š. ir Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių sustabdyti visas laisvos
žemės fondo, susiformavusio tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Sodininkų bendrijoje „Riešė“, (duomenys neskelbtini) km., Avižienių sen., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūras, atmetant
kitoje dalyje prašymą. Teismas konstatavo, jog ieškovas pateikė patikslintą
ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir
negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą Nr. 2.3-13022
(41) „Dėl D.
Š. žemės sklypo
(kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) kadastro
duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, nustatyti ieškovui nuosavybės teise
priklausančio žemės sklypo, esančio Sodininkų bendrijoje „Riešė“, (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., ribas pagal Sodininkų
bendrijos „Riešė“ patvirtintą schemą ir generalinį
planą ir AB „Minorantė“ parengtą žemė sklypo planą. Atsižvelgęs į ieškovo
reikalavimų pobūdį, kadangi yra ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko
2008-10-10 įsakymas, reikalavimai susiję su laisvos žemės privatizavimo procedūromis,
teismas pripažino, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl šių procedūrų
sustabdymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra dėl ieškovo ir atsakovo
žemės sklypų ribų, konstatavo, jog nėra pagrindo areštuoti atsakovo žemės
sklypo, kadangi turto perleidimo atveju ieškovo teisės nebūtų labiau
suvaržytos, t.y. pasikeitus turto savininkui, jis į ginčo objektą įgytų tokias
pačias teises ir pareigas, kurias turi atsakovas, t. y. ginčo objektas išliktų
nepakitęs (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.).
Atsakovas D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2009-11-20 nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą
ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos
skyrių sustabdyti visas laisvos žemės fondo, susiformavusio tarp žemės sklypų
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Sodininkų bendrijoje „Riešė“, (duomenys neskelbtini) km., Avižienių sen., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūras, ir ieškovo
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai. Teismo
nutartis skundžiamoje dalyje neteisėta ir nepagrįsta. Pritaikyta laikinoji
apsaugos priemonė yra neproporcinga, neatitinkanti ieškovo pareikšto
reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Ji
pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, įgyvendinant nuosavybės teises, suvaržo
atsakovo konstitucines teises laisvai įgyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn
nuosavybėn. Atskirojo skundo argumentai:
1)
Skundžiama teismo nutarties dalis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra
nemotyvuota. Nutartyje perrašyti ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje
nurodyti reikalavimai. Teismas nenurodė, kokia informacija patvirtina, kad,
nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti
ar tapti neįmanomas, nenurodė konkrečių aplinkybių, keliančių realią grėsmę ieškovo
turtiniams interesams, neišdėstė savo išvadą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones patvirtinančių objektyvių įrodymų. Ieškovas
taip pat nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų duomenų, jog būtina taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, ir, jų nepritaikius, teismo sprendimas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose
išdėstė įrodymus, kurie paneigia ieškovo ieškinio pagrįstumą. Taip pat pateikė
tai patvirtinančius įrodymus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog
ieškovas, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį, siekia nustatyti žemės sklypo ribas
pagal tikrovės neatitinkantį, prieštaraujantį kadastro žemėlapyje užfiksuotiems
duomenims, atsakovo teises pažeidžiantį UAB „Minorantė“ paruoštą žemės sklypo
planą. Teismui yra pateikta pakankamai dokumentų, patvirtinančių tai, kad
ieškovo sodo sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini) faktiškai
naudojamos ribos patenka į atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Ieškovas yra užėmęs daug
didesnį žemės sklypą: ne 6 arus pagal nuosavybės dokumentą, o daugiau nei 8
arus. Ieškovas nei viename procesiniame dokumente nepateikė jokių pagrįstų
paaiškinimų, kokiu teisiniu pagrindu jo žemės sklypas ženkliai padidėjo. Ieškovas
siekia įvairiais būdais įteisinti savavališkai užimtą atsakovui nuosavybės
teise priklausančio, tiksliai išmatuoto ir pažymėto kadastro žemėlapyje žemės
sklypo dalį.
2)
Teismas, spręsdamas prašymo pagrįstumą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra
pateikęs priešieškinį, reikalaudamas įpareigoti ieškovą per 30 d. nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos patraukti neteisėtai pastatytą tvorą iš atsakovui
priklausančio žemės sklypo ir pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ paruoštą
žemės sklypo Nr. (duomenys
neskelbtini) kadastrinį
planą M 1:500 grąžinti į vietą sklypo ribas žyminčius stulpelius
(riboženklius). Atsakovas išdėstė faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad
ieškovo sklypą juosianti tvora yra pastatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės
aktų reikalavimus, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype. Šios aplinkybės
paneigia teismo ir ieškovo nuogąstavimus, kad dėl vykdomos laisvos žemės fondo
privatizavimo procedūros ateityje sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti neįmanomas.
3)
Teismui pateiktame UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2009-05-29 aiškinamajame
rašte nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo
daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis
ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu, skyrėsi
nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės ploto daugiau nei maksimali
leistina ploto paklaida. Kadastrinių matavimų metu nustatytas plotas 0,0784 ha.
Todėl buvo ruošiamas planas pagal esamas ribas, pradedant nuo kelio pusės
0,0600 ha ir paliekant likusį plotą 0,0184 ha papildomai formuojamam sklypui,
kurį ketina išsipirkti. Tam buvo paruoštos naujos geodezinės bylos, kurios
užregistruotos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Tai, kad yra nenaudojamas
laisvas plotas tarp atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ir Sodininkų bendrijos „Riešė“ valdyba bei
bendrijos pirmininkas, kurie leido atsakovui šį žemės plotą išpirkti. Ieškovo
ieškinio reikalavimai nėra susiję su minėto laisvo ploto išpirkimo
procedūromis. Vykdoma procedūra neturi įtakos būsimam sprendimui. Atsakovo
nuomone, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis.
4)
Teismas, remdamasis ieškovo pareikštu reikalavimu pripažinti neteisėtu ir
negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą Nr. 2.3-13022
(41) „Dėl D.
Š. žemės sklypo
(kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) kadastro
duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ neįvertino atsakovo atsiliepime į ieškinį
išdėstytų argumentų, jog šis reikalavimas bendrosios kompetencijos teisme
nespręstinas, jis turėtų būti išskirtas ir perduotas nagrinėti administraciniam
teismui pagal kompetenciją. Teismas taip pat neįvertino, jog ieškovas
2009-04-14 patikslintame ieškinyje pateikė naują reikalavimą pripažinti minėtą
administracinį aktą neteisėtu, praleido įstatyme nustatytą senaties terminą.
Todėl šis reikalavimas yra atmestinas, nevertinant jo pagrįstumo. Teismas,
nagrinėdamas ieškovo prašymą, neturėjo teisinio pagrindo remtis ta aplinkybe, jog
ieškovas ginčija administracinį aktą.
Ieškovas A. G. atsiliepime
į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo
2009-11-20 nutartį nepakeistą. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės
administracija atsiliepime į atskirąjį skundą su juo sutiko. Tretieji asmenys Sodininkų
bendrija „Riešė“, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, UAB „Minorantė“, VĮ
„Registrų centras“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė
atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Atskirasis atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą
bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada,
jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos
priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma
greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu
būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Tai, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai. Teisėjų kolegija pažymi,
kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui
D. Š. ir Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui sustabdyti visas laisvos
žemės fondo, susiformavusio tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Sodininkų bendrijoje „Riešė“, (duomenys neskelbtini) km., Avižienių sen., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūras – yra
proporcingos ieškinio reikalavimams, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų
interesų, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principų.
Apelianto argumentai, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų
apsaugos priemonių, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos
teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra
nagrinėjamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Teisėjų kolegija
pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos
priemonės tik užtikrina galimą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad,
nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi nesustabdžius minėtos privatizavimo
procedūros, ieškinio patenkinimo atveju teismo galimo sprendimo vykdymas
pasidarytų neįmanomas. Tai, kad ieškinyje yra suformuluotas reikalavimas pripažinti
negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą Nr.
2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės
sklypo (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)) kadastro
duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“, sudarė teisinį pagrindą daryti išvadą,
kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas gali
pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė
yra proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. atitinka ieškovo pareikšto
reikalavimo esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo šioje
byloje užtikrinimu.
Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius,
nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK
291 str. reikalavimus.
Tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių laikinai
apribojamos atsakovo teisės laisvai įgyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn
nuosavybėn, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes pirmosios
instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos
ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje,
neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neužkirto kelio atsakovui D. Š. pasinaudoti
apeliacijos teise, siekiant įgyvendinti savo procesines teises, tuo patikrinant
skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir
teisėtumą. Teisėjų kolegija
nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu,
kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas,
išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė
civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio
pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo
nutarties dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų
kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CK 1.5
str., LR CPK 144 str. –148 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, atsakovas
turi pareigą atlyginti 43,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 32,
49) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. Š. 43,10 Lt
(keturiasdešimt tris litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių
dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjai Algirdas Auruškevičius
Henrichas
Jaglinskis