Nuorašas
Teikimas Nr. TS-10-1133/2025
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. U.-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025-02-05 nutarimo Nr. LK-N-68 panaikinimo,
n u s t a t ė :
J. D. 2016-12-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme ir 3 677 Eur (100 MGL) dydžio bauda. 2017-06-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2016-12-05 nuosprendis, ir J. D. paskirtas laisvės atėmimas 10 metų.
2017-11-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. D. subendrintos bausmės, paskirtos 2015-06-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-10-12 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir 2016-12-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-06-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir J. D. paskirta galutinė subendrinta – 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015-12-15. Bausmės pabaiga – 2027-05-12 (įskaitant 4 metus 7 mėnesius 3 dienas). 2022-01-12 nuteistasis atliko 2/3 jam paskirtos bausmės.
Skundžiamu Lygtinio paleidimo komisijos 2025-02-05 nutarimu Nr. LK-N-68 nutarta J. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais bei rekomenduota tęsti darbinę veiklą ir dalyvauti priemonėse siekiant keisti nuostatas (a. b., t. 3, d. 1, b. l. 149).
Nuteistasis J. D. nesutikdamas su komisijos nutarimu pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025-02-05 nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Nuteistasis savo skundą motyvuoja tuo, kad komisija svarstydama lygtinio paleidimo taikymo klausimą nesivadovavo Socialinio tyrimo išvada ir joje pateiktais duomenimis. Jo nuomone, per daug dėmesio skirė jo padarytam nusikaltimui ir jo elgesiui iki nuteisimo, tačiau nevertino jo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat jo nuomone, komisija per daug dėmesio skyrė neatliktos bausmės dydžiui, nors jis atlikęs įstatyme numatytą minimalios reikiamos bausmės dalį. Pažymi, kad jis paskutinį kartą buvo nubaustas prieš 8 metus, neturi galiojančių nuobaudų. Be to mano, kad svarbi aplinkybė, kad jis po tokio ilgo kalinimo išsaugojo socialinius ryšius, juos puoselėjo, nes šeima ir artimieji jam yra labai svarbūs. Taip pat atkreipia dėmesį, kad komisija priimdama sprendimą, atmestinai vertino jo asmens byloje esančius duomenis, nes komisija konstatavo, jam nustatytas 30 procentų nedarbingumas, nors jo nedarbingumo lygis yra 70 procentų (b. l. 1).
Atsiliepimų negauta.
Nuteistojo J. D. skundas netenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tada, jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, tačiau ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visetą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama individualiai, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, įvertinęs nuteistojo skundą, skundžiamo nutarimo turinį bei išanalizavęs teismui pateiktą J. D. asmens bylą, 2025-01-16 Socialinio tyrimo išvadą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju J. D. dar nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Nagrinėjamu atveju yra visi būtini, BVK 82 straipsnyje nustatyti, formalieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai. J. D. nuteistas subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausme, du trečdalius šios bausmės jis atliko 2022-01-12, taigi nuteistojo prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos paduotas laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. Tačiau remiantis ankstesniame punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio bei iš nuteistojo asmens bylos, J. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija atsisakė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, konstatavusi, kad J. D. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Komisija atkreipė dėmesį į nuteistojo teistumų skaičių, kad tai trečias kartas, kai atliekama laisvės atėmimo bausmė, organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu byloja, kad nuteistasis nelinkęs keisti požiūrio į savo nusikalstamą elgesį, kad iki perkėlimo į Pusiaukelės namus bausmės atlikimo metu kituose kalėjimuose nedirbo, o jo nusikalstamos veikos siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais. Komisija taip pat pažymėjo, kad galima pastebėti nepakankamą nuteistojo požiūrį į bausmės vykdymą ir pasiryžimą dėti visas pastangas daryti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. nevykdė darbinės veiklos, užsiėmė galimai fiktyvia individualia veikla, iš kurios neturėjo pajamų, neišreiškė aiškaus nedviprasmiško požiūrio į kriminalinę subkultūrą, susiduria su mąstymo ir elgesio problemomis. Nurodo, kad pagal socialinėje išvadoje patektą informaciją galima stebėti abejotiną motyvaciją ir nuoširdumą dalyvaujant intervencinėse priemonėse. Neseniai (2024-11-08) perkeltas iš Vilniaus kalėjimo pusiau atviro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą – Vilniaus pusiaukelės namuose, dėl to tikslinga nuteistojo elgesį stebėti mažiau struktūruotoje aplinkoje.
Teismas sutinka, kad J. D. teistumų skaičius (5 teistumai) ir amžius, nuo kurio pradėtos daryti nusikalstamos veikos (18 m.), aplinkybė, kad nusikalstamos veikos sunkėjo, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, o šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirta subendrinus dvi ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, jo nedidelė darbinė patirtis, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio (elgesio, kuris orientuotas į siekimą gauti naudos ne sau, o būtent padėti kitiems žmonėms) raiškos, padarytų nusikaltimų pobūdis ir tai, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo vienas iš grupės organizatorių, yra veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo riziką. Taip pat, vertinant lygtinio paleidimo galimybę, negalima neatsižvelgti į tai, kad J. D. vis dar tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir, nėra linkęs akcentuoti savo veiksmais padarytos galimos žalos plačiąja prasme, o tai rodo nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą.
Nagrinėjamu atveju yra nustatyti koreguotini 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Palyginus šiuo metu nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių (7) su šių veiksnių skaičiumi, nustatytu 2024-07-24 socialinio tyrimo išvadoje, matyti, kad šių kriminogeninių veiksnių skaičius sumažėjo (2024-07-24 socialinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Be to, dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Dėl šios priežasties, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis yra įvykdęs lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas ir, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nurodoma, kad šiuo metu J. D. nebėra išskirtinai orientuotas į tuo metu vyravusias vertybines nuostatas bei poreikius ir labiau akcentuoja galimybes save realizuoti darbinėje veikloje, gauti legalų atlyginimą bei dalyvauti šeimos narių gyvenime. Nuteistasis vengia bendrauti su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis, deklaruoja visuotinai priimtinas vertybes. J. D. yra atlikęs daugiau nei 13 metų laisvės atėmimo bausmės, įstatyme numatytą 2/3 bausmės dalį atliko 2022-01-12, t. y. daugiau nei prieš trejus metus. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, J. D. bausmės atlikimo metu buvo nubaustas du kartus: 2016-09-08 ir 2016-11-08, t. y. daugiau nei prieš 8 metus, kas rodo, jog nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką geba savo elgesį išlaikyti pozityvų ir laikytis nustatytų taisyklių, tai akcentuota ir socialinio tyrimo išvadoje. , kad nuo 2016 m. nuteistasis pavyzdingai laikosi įstaigoje numatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Bausmės atlikimo metu J. D. skatintas dešimt kartų: 2017-12-04; 2018-03-07; 2018-06-19; 2018-08-28; 2018-11-28; 2019-02-26; 2019-05-21; 2020-01-15; 2021-06-11; 2024-11-08 (a. b. t. 2, d. 2, b. l. 61; 76; 111; 129;151; 172; t. 2, d. 3, b. l. 47). 2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre jis įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, 2021 m. įgijo siuvėjo profesiją; 2020 m. įgijo batsiuvio profesiją; 2022 m. įgijo baldžiaus profesiją. nuo 2023-02-09 J. D. sistemingai išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms aplankyti artimųjų ir per šį laikotarpį visada grįžta laiku, išvykose pažeidimų nenustatyta, o nuo 2024-11-08 bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje — Vilniaus pusiaukelės namuose. Visa tai rodo, kad nuteistasis realiai deda pastangas mažinti pakartotinio nusikaltimo riziką.
Taip pat nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Komisija, kaip vieną iš priežasčių netaikyti lygtinio paleidimo nurodė, kad nuteistasis nevykdė darbinės veiklos. Iš nuteistojo asmens byloje iš ties matyti, kad nuteistasis iki jo perkėlimo į Pusiaukelės namus bausmės atlikimo metu Marijampolės ir Vilniaus kalėjime nedirbo. Pasak J. D. jis negalėjo dirbti dėl savo sveikatos. Nuteistasis teismui pateikė 2014-10-22 darbingumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad J. D. nuo 2013-08-26 iki 2034-07-30 nustatytas 30 procentų dalyvumo lygis, kas iš ties rodo, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios turi sveikatos problemų.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, J. D. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi.
Teismo vertinimu, šių duomenų visuma, neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmę, ėmėsi veiksmų koreguoti savo elgesį. Galima pastebėti nuteistojo elgesio pakitimus į gerąją pusę (laikėsi nustatytų taisyklių, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, nuosekliai dalyvavo numatytuose programose, per trumpalaikes išvykas nepažeidinėjo taisyklių, neturi įsiskolinimų ir pan.).
Kita vertus, įvertinus socialinėje tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, sutiktina su komisija, kad dar yra sričių, kurios privalo toliau būti koreguojamos. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis įvykdė visas reabilitacijos plane, sudarytame 2017-07-12, numatytas priemones, dalyvavo įvairiose paskaitose, nuo 2020 m. kreipėsi į psichologus dėl priėmimo ar kokių nors kursų lankymo. Pravestos kelios konsultacijos, įgijo ne vieną specialybę, 2021 m. nuteistojo prašymu, siekiant tęsti intervencinių priemonių vykdymą kryptingai valdant kriminogeninius poreikius, nuteistasis paskatintas konceptualizuoti patiriamus sunkumus, problematiškas gyvenimo sritis. Nuo 2022 m. dalyvavo Resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės konsultacijose, siekiant identifikuoti problemas ir patiriamus sunkumus. Vėliau lankė socialinių įgūdžių užsiėmimus, su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu diskutavo integracijos į visuomenę programos tema „Mano gyvenimo kelias“. 2023 m. dalyvavo įvairiose programose, tarp jų — smurtinio elgesio keitimo, savęs analizės, problemų sprendimo ir nusikalstamumo rizikos analizės. Pastaruoju metu dalyvauja palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse ir programose.
Tačiau (iš išvadoje nurodytų aplinkybių) ir po dalyvavimo įvairiose programose, nuteistojo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentiškas (dvilypis, prieštaringas), pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai yra riboti. Vertinant socialinėje išvadoje nurodytus duomenis matyti, kad ne visada kaltinamojo dalyvavimas intervencinėse priemonėse buvo nuoširdus, pvz. dalyvaudamas psichologo užsiėmimuose ne visada atlikdavo reikiamas užduotis, dėl ko buvo nukreiptas pas kitą psichologą. Vyresniosios psichologės konsultacijose stebėtos nuteistojo kontroliuojančio elgesio apraiškos, kad jis linkęs temą pakreipti norima kryptimi, jo teiginiai abstraktūs, iškelta abejonė ar tikrai nuteistasis nori keisti savo elgesį, nors ir siekia kontakto su specialistu, tačiau nori palankesnio vertinimo. Ne vienas specialistas nurodė, kad dalyvaujant nuteistajam programose stebimas išlikęs kontroliuojantis elgesys, likęs poreikis save vaizduoti iš gerosios pusės, įtikti specialistui. Apibendrinant nurodyta, kad J. D. vykdo individualias socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės bei byloje esantys duomenys apie nuteistąjį rodo, kad nuteistasis, atlikdamas pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmę, ėmėsi veiksmų koreguoti savo elgesį. Iš aptartų aplinkybių taip pat galima stebėti nuteistojo elgesio pakitimus į gerąją pusę (laikėsi nustatytų taisyklių, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, nuosekliai dalyvavo numatytuose programose, per trumpalaikes išvykas nepažeidinėjo taisyklių, neturi įsiskolinimų ir pan.). Kita vertus, pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai yra riboti, darbinė patirtis neseniai pradėta, ji nenuosekli, tad būtina J. D. tęsti puikiai pardėtą elgesio keitimą į gerąją pusę, užtvirtinant įgytas žinias ir pan., mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, nurodytus socialinio tyrimo išvadoje: darbinės patirties stygių, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, gynimo stiliaus ypatumus, kurie šiuo metu neskatina prosocialaus elgesio raiškos, mąstymo lankstumo stoką, orientavimąsi į asmeninės naudos bei galimybių siekimą. Nuteistojo pastangos toliau koreguoti savo elgesį, mąstymą, kritiką padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kt. — būtinos sėkmingai nuteistojo resocializacijai, nes nuteistasis sistemingai ir sąlyginai ne trumpą laikotarpį dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo vienas iš grupės organizatorių, todėl, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nuostatos yra vis dar artimos ir palaikančios kriminalinį elgesį.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, buvo įvertinta ir jis nuo 2024 m. lapkričio bausmę atlieka pusiaukelės namuose (atviro tipo bausmės atlikimo vietoje), kur nuteistojo teisės varžomos mažiausiai ir kur nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos, gyvena mažiau struktūruotoje aplinkoje, siekiant užtikrinti sėkmingą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų integraciją į visuomenę. Pusiaukelės namuose nuteistasis bausmę atlieka dar neilgai, iki skundžiamo nutarimo — tik du mėnesius. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir reikšmę, jų pasekmes, socialinio tyrimo išvadoje, skundžiamame nutarime ir šioje teismo nustatytas aplinkybes, bausmės tikslus, ypač prevencinius, teismas visiškai sutinka su socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad dar yra išlikusi būtinybė nuteistajam tęsti korekciją būtent mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų srityse, taip mažinant kriminogeninius veiksnius bei įrodant, kad jis vertas pasitikėjimo. Būtent tolesnis bausmės atlikimas pusiaukelės namuose, socialiniams darbuotojams padedant (įgalinant asmenis, atliekančius laisvės atėmimo bausmę, įsitraukti į resocializacijos procesą, dalyvauti pusiaukelės namų bendruomenės veiklose bei motyvuojant spręsti kylančius probleminius klausimus integracijos į visuomene aspektais) ir nuteistajam nuoširdžiai vykdant komisijos nutarime rekomenduotas priemones, gali padėti greičiau pasiekti bausmės tikslus ir būti lygtinai paleistam. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pritaria Komisijos nutarimui, netaikyti lygtinio paleidimo, nes paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl J. D. skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo J. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025-02-05 nutarimo Nr. LK-N-68, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja D. U.-Zabulionienė
Nuorašas tikras:
Teisėja D. U.-Zabulionienė