Civilinė byla Nr. 2S-244-653/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26703-2018-8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-32919-1045/2018 pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. J., G. Č., L. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Antstolė V. M. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, kuria nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens G. Č. ir nepilnamečio vaiko E. C. bendravimo tvarka, nevykdymą skyrimo (1 t., b. l. 2– 3).
2. Pareiškime nurodoma, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nustatyta laikinoji suinteresuoto asmens G. Č. ir nepilnamečio vaiko E. C. bendravimo tvarka, pagal kurią (be kitų nuostatų) suinteresuotas asmuo G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Tuo atveju, jei nustatytą savaitgalį ieškovas neturi galimybės paimti dukters, jis apie tai informuoja atsakovę E. J. ne vėliau kaip iki tos savaitės trečiadienio. Ši bendravimo tvarka taikoma nuo tryliktos 2018 m. savaitės. 2018 m. rugpjūčio 3 d. 17 val. G. Č. atvyko pasiimti dukters iš jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau dukters pasiimti negalėjo. Suinteresuotas asmuo G. Č. kreipėsi į antstolę su pareiškimu dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. 2018 m. rugpjūčio 14 d. skolininkė E. J. raštu pateikė antstolei paaiškinimą į išieškotojo pateiktą pareiškimą ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. suinteresuoto asmens G. Č. atvykimo pasiimti vaiką į jo gyvenamąją vietą vaizdo įrašą. Skolininkės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. G. Č. atvyko pasiimti dukters. 2018 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S1-38963 dalyvauti vykdymo procese teikiant psichologo rekomendacijas pakviesta psichologė L. K., E. J. įpareigota sudaryti sąlygas psichologei susitikti su vaiku, o psichologė – pateikti antstolei rekomendacijas dėl tolimesnės teismo nutarties vykdymo eigos. Psichologė L. K. pateikė antstolei psichologės konsultacijų aprašus. Pareiškime antstolė pažymėjo, jog E. J. turėtų būti suinteresuota vaiko interesų užtikrinimu, skatinti tėvo ir vaiko bendravimą, siekti, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas tėvo ir vaiko ryšys. Pareiškėjos nuomone, skolininkės pateikti vaizdo įrašai rodo, kad skolininkė vaiko akivaizdoje demonstruoja neigiamą nusistatymą prieš suinteresuotą asmenį G. Č.. Antstolės teigimu, E. J. nedaro aktyvių trukdymo veiksmų, tačiau pasyvus elgesys lygiai taip pat trukdo pasiekti vaiko teisės įgyvendinimą.
3. Suinteresuotas asmuo G. Č. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog antstolės pareiškimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas. Suinteresuotas asmuo prašo teismo tenkinti antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo ir paskirti E. J. 500 Eur baudą išieškotojo G. Č. naudai (1 t., b. l. 16–19).
4. Paaiškinimuose nurodė, jog nepilnametė duktė dėl iracionalių priežasčių atsisako bendrauti su G. Č., jaučia jam dirbtinį priešiškumą ir nerimą. Šias aplinkybes patvirtina E. J. pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti sąmoningas E. J. nutarties nevykdymas ir aiškus siekis neleisti tėvui bendrauti su dukterimi. Pažymėjo, jog iš vaizdo medžiagos turinio iš anksto yra aišku, kad G. Č. atvykus dukra nebus perduota ir ji su juo nevyks. Aplinkybes, kad duktė nebus perduota, patvirtina ir kiti E. J. veiksmai: kategoriškas draudimas tėvui užeiti į butą; atsisakymas palikti dukrą pabendrauti su tėvu; E. J. vaiko akivaizdoje nepagrįstai kaltina G. Č., aiškinasi santykius prie vaiko; dukros akivaizdoje aiškina, kad jis neturi ryšio su dukra, siekia sukelti įspūdį, jog tėvas liepia atstumti vaiką ir ją palikti vieną su juo; pačios E. J. pozicija, kalbėsena, veido mimika, nurodomieji pasakymai, konfliktų provokavimas, komentavimas, klausimas „ko atvažiavai“; iš E. J. nėra nei vieno žodžio, raginančio dukrą eiti su tėvu, kad su tėvu eiti saugu; E. J. vaiko akivaizdoje tėvą vadina vardu. Nurodo, kad kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagalbos, kuriame įvyko E. J. ir G. Č. susitikimas, kur buvo rekomenduota kreiptis dėl psichologo konsultacijų dukrai ir tėvams. G. Č. kreipėsi į psichologę L. K., kuri pateikė rekomendaciją organizuoti tėvo ir dukters susitikimus. 2018 m. birželio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo nusprendė pakviesti psichologę L. K. dalyvauti vykdymo procese teikiant psichologo rekomendacijas vykdant teismo nutartį dėl laikino dukros su G. Č. bendravimo.
5. Nurodo, kad teismas 2018 m. liepos 26 d. priėmė nutartį, kuria papildė laikinąsias apsaugos priemones dėl G. Č. ir dukros bendravimo dalyvaujant psichologui, tačiau nedalyvaujant E. J.. Vadovaujantis nustatyta bendravimo tvarka, bendravimo savaitgalis buvo 2018 m. rugpjūčio 3 d. G. Č. nustatytu laiku atvyko pasiimti dukros, tačiau situacija iš esmės nesikeitė, t. y. E. J. neužtikrino dukros bendravimo bei akivaizdžiai nedėjo jokių pastangų, jog dukra vyktų su tėvu. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Tai, kad E. J. veikia priešingai dukros interesais, daro jai tiesioginę įtaką bei žalą jos sveikatai, emocinei raidai, patvirtina psichologės L. K. 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d. aprašai bei 2018 m. rugpjūčio 23 d. išvados.
6. Suinteresuotas asmuo E. J. antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo prašė atmesti bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 20–28).
7. Paaiškinimuose nurodė, kad antstolis pareiškimu dėl baudos skyrimo visą atsakomybę perkelia motinai, tačiau nevertina kitų, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymui, esminę reikšmę turinčių aplinkybių. Nurodo, kad papildomai kreipėsi į vaikų ir paauglių psichiatrą L. S., kuris pateikė konsultaciją, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra įgyvendinamos dėl paties G. Č. elgesio ir dedamų nepakankamų pastangų užmegzti ryšį su dukra. Psichiatras L. S. nenustatė, kad E. J. dėtų nepakankamas pastangas tam, jog sudarytų G. Č. sąlygas bendrauti su dukra. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas savaitgaliui pasiimti dukros atvyko vienas, be psichologo. Atvykęs pasiimti dukros atsakovas su ja bendravo tik 30 sekundžių, po to savo iniciatyva išėjo trenkdamas buto durimis. Ji prieš kiekvieną susitikimą su tėvu kalbasi su dukra, informuoja dukrą, kad atvyks tėtis su ja pasimatyti savaitgaliui, tačiau dukra išvykti iš namų atsisako pati. Nurodė, kad rekomendacijos nebuvo teikiamos prieš susitikimus su tėvu. Psichologė pasirinko ne konsultavimo, o motinos kritikavimo metodą, taip formuodama naujas rekomendacijas ir mažindama pasitikėjimą ja kaip specialiste, jos taikomais metodais, kurie neveikė ir tik traumavo dukrą. Kiekvieną kitą susitikimą E. J. stengėsi prisitaikyti ir pasikeitusiomis rekomendacijomis vadovautis. Nurodo, kad registravosi į pozityvios tėvystės kursus. Teigia, kad tėvas, nepavykus, ar nepavykstant pasiimti dukros E. J. atžvilgiu elgiasi priešiškai, kelia toną, pradeda įsakinėti, rodo vidurinį pirštą, tranko duris ir pan. Tokiu elgesiu ieškovas ilgalaikėje perspektyvoje pats atstumia dukrą. Pažymėjo, kad dukros santykis į ieškovą pasikeitė po 2017 m. vasario 24 d. įvykio, kuomet G. Č. užrakino E. J. su dukra savo motinos bute. Nuo to laiko jis beveik metus visiškai nesidomėjo dukra, su ja nesikalbėjo, nepageidavo ir nebuvo atvykęs su dukra pasimatyti. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2018 m. balandžio 27 d. dukra su ieškovu net nekalbėjo. Psichiatras L. S. išanalizavęs vaizdo įrašus ir atsakęs į klausimus, iš esmės pažymėjo, kad G. Č. netinkamai bendrauja su dukra bei nemoka atskirti, kur yra jo ir buvusios sutuoktinės santykis, o kur yra jo ir vaiko santykis, vaikui nuolat kuriamas nesaugumo jausmas. Nurodo, kad dukra nenori bendrauti su tėvu jam atvykus. Papildomai pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones G. Č. neatvyko pasimatyti su dukra penkis savaitgalius. Taigi, jis prioritetą teikia savo asmeniniams interesams, o ne ryšio atstatymui su dukra. Šiai dienai nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo įvykdytos dėl E. J. kaltės.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje, įvertinusi šalių tarpusavio santykius, pateikė nuomonę, kad piktybiškumo E. J. elgesyje dėl galimai nevykdomos teismo nutarties dalyje dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais nėra (1 t., b. l. 131–132).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi (1 t., b. l. 192–202) antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 nevykdymą dalyje dėl nustatytos G. Č. laikinos bendravimo tvarkos su dukterimi neporiniais metų savaitgaliais skyrimo atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vykdomojoje byloje Nr. 0015/18/00902 esančius rašytinius įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 turinį, 2018 m. liepos 5 d. ir 26 d. nutartis, kuriomis patikslinta nustatyta laikina G. Č. bendravimo su dukterimi tvarka, bei 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo įrašą, nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. tėvo ir dukters bendravimas taip, kaip nurodyta 2018 m. kovo 20 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvyko, t. y. vaikas neišvyko su tėvu. Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai priešiški: tai, kad E. J. neatsako į G. Č. pasisveikinimą, jo pokalbio su dukterimi metu abejingai stovi ir matydama, kad nesimezga atsakovo ir dukters pokalbis, į jį neįsikiša, nepasiūlo vaikui pabendravimo su tėvu alternatyvų, nereaguoja į G. Č. pasakymą, kad jis sugrįš kitą kartą, rodo jos priešiškumą suinteresuotam asmeniui ir nenorą jam padėti susitarti su vaiku, padėti jiems užmegzti (atkurti) tarpusavio ryšį. Nors kalbėdamas su dukterimi, G. Č. buvo ramus, nekėlė balso tono, tačiau dukteriai atsisakius vykti kartu, išeidamas trenkė durimis, o tai rodo, kad jis taip pat nesugeba suvaldyti neigiamų emocijų, kylančių po susitikimų su E. J.. Teismas pažymėjo, kad vaikas mato abiejų tėvų priešiškumą vienas kitam ir tokia situacija jam nepadeda (at)kurti emociškai saugaus ryšio su tėvu, neskatina vaiko su tėvu bendrauti. Teismas taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaiko atsisakymas bendrautis su tėvu buvo ne pirmas kartas, kai vaikas atsisakė vykti kartu. Teismas pažymėjo, kad tebesitęsiant konfliktiškiems santykiams ir negerėjant, nestiprėjant ryšiui tarp suinteresuoto asmens G. Č. ir dukters, suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys staiga pasikeis ir jis panorės vykti su tėvu, iš esmės tik jam apie tai paklausus.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, nustačius, kad realiai tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais nevyksta ir šiuo metu nėra įmanomas. Teismas laikė, kad E. J. turi didelę įtaką dukters mąstymui, auklėjimui ir, be kita ko, kuriant ir palaikant jos santykius su kitais asmenimis, taip pat ir su tėvu G. Č.. Teismas pažymėjo, kad, neatsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo L. K. teikė konsultacijas ir bendravo su suinteresuotais asmenimis, teismas neturi pagrindo suinteresuoto asmens, kaip specialisto, nuomonės prilyginti ekspertinei ar panašaus pobūdžio išvadai. Atitinkamai tokia pati išvada darytina ir apie L. S. nuomonę, pateiktą jo rašytiniuose dokumentuose suinteresuotiems asmenims, bei teiktus paaiškinimus per teismo posėdį. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 paskirtas teismo kompleksinis psichologinis įvertinimas ekspertizės tikslais. Taigi aplinkybė, kiek kiekvienas iš tėvų daro įtaką (jeigu daro), formuojant vaiko nuomonę apie kitą iš tėvų, bus nustatytos gavus kompleksinio psichologinio įvertinimo ekspertizės tikslais išvadas. Teismas nurodė, kad asmens, gyvenančio su vaiku ir su kuriuo vaikas yra sukūręs artimą ir saugų ryšį, įtaka vaikui yra daug didesnė, nei to iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena ir su kuriuo ryšys yra nutrūkęs arba labai susilpnėjęs. Įtakos vaikui darymas yra vienas iš tėvų valdžios įgyvendinimo aspektų. Tokiu atveju, jeigu tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu, jam reikalinga edukacija, kurios metu asmuo įsisąmonintų, suvoktų savo žalingą elgseną ir nuspręstų ją keisti.
12. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes teismas pažymėjo, kad tai, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. E. J. nesiėmė aktyvių veiksmų, negali būti pagrindas spręsti, kad tokiu būdu E. J. pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarką. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo metu taip pat neišnaudojo visų galimybių, kad duktė norėtų su juo pabendrauti ar ilgiau pabūti.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) G. Č. atskiruoju skundu (2 t., b. l. 4–11) prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių teiktus paaiškinimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teigia, jog E. J. netinkamai vykdė įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį. L. K. teismo posėdžio metu parodė, jog tėvas pareiškė, kad tarp jo ir skolininkės E. J. yra didelis konfliktas, o ne tarp tėvo ir dukros. Pažymėjo, kad L. K. duoti paaiškinimai yra susiję su 2018 m. birželio 22 d., kai vyko psichologės susitikimas su E. C. jos namuose. Tačiau Psichologo konsultacijos aprašas patvirtina, jog E. J. sąmoningai nesilaikė sudaryto plano. Teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad visi susitikimai yra vienodi, mergaitei atsisakant eiti bei nurodant priežastį. Būtent psichologė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra aiškios priežasties nenurodo, o nurodo, jog „nenori“.
15. Teigia, jog E. J. pareiga buvo imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų sprendimo vykdymą. Įvertinus 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo medžiagą yra matyti, jog E. J. neatliko jokių veiksmų siekiant, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Apeliantas sutinka, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai ir deda maksimalias pastangas išvengti konfliktiškų situacijų, kurias kaskart provokuoja E. J.. Tačiau nepaisant to, teismų praktikoje pažymima, jog aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip nedaro įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. E. J. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog jai yra sunku elgtis kitaip esant priešiškumui apelianto atžvilgiu, o ir pati dukra nenori vykti su tėvu, atsisako, todėl ji negali jos priversti. Pažymėjo, kad dukros akivaizdoje E. J. demonstruojamas nemandagus elgesys verčia dukrą prisitaikyti prie situacijos. Teismas spręsdamas, kad E. J. priešiškumas apeliantui, daromas psichologinis poveikis dukrai, negali būti pagrindas spręsti, jog E. J. pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, netinkamai įvertino ir neatsižvelgė į tai, kad būtent šios aplinkybės buvo vienos esminių, kas lėmė dukros atsisakymą bendrauti su tėvu ir išvykti su juo nutartyje numatytą savaitgalį. Be to, teismo nurodomos aplinkybės teismų praktikoje yra pažymimos kaip pagrindas pripažinti nutarties pažeidimą.
16. Teismas dėl apelianto neigiamų emocijų sprendė tik iš to, jog neva tai apeliantas išeidamas trenkė durimis. Tačiau apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nueidamas tik paleido duris, tačiau tikslo jų trenkti neturėjo. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog jokio staigaus durų užtrenkimo nebuvo, o tiesiog didesnis garsas užsidarant durims, kas yra įprasta tokio tipo (šarvuotoms) duris. Negana to, pats apelianto durų garsesnis uždarymas nedaro įtakos sprendimo neįvykdymo faktui, kadangi ši aplinkybė įvyko po to, kai teismo nutartis nebuvo įvykdyta.
17. Nurodo, kad L. K. pagal turimą kompetenciją galėjo objektyviai įvertinti visą situaciją ir pateikti pagrįstus vertinimus dėl esamos situacijos. L. K. teismo posėdžio metu aiškiai ir detaliai teismui nurodė argumentus, mokslinius kriterijus, vertinimus, kas leidžia daryti išvadą apie E. J. daromą poveikį dukrai – psichologinį smurtą. L. K. aiškiai nurodė, jog dukros elgesys aiškiai parodo, jog neva tai eskaluojamas E. J. įvykis apie užrakinimą, nėra dukrą traumuojantis įvykis, nes vaikas nevertina šio įvykio kaip itin traumuojančio, noriai apie jį kalbą. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl apelianto ir dukros laikinos bendravimo tvarkos, 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nenustatė pagrindo, jog apelianto ir dukros bendravimas savaitgaliai yra negalimas ar neįmanomas bei paliko galioti 2018 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas tikėjosi, jog E. J. padarys išvadas ir ims veikti dukros labui, tačiau iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo medžiagos matyti, kad to nepadarė. Jeigu apeliantas būtų realiai nesitikėjęs, kad jis gali išvykti su dukra, tai jis ir nebūtų vykęs jos pasiimti, o būtų pasinaudojęs nutartyje įtvirtinta sąlyga – informavęs E. J. apie savo neatvykimą nutartyje nustatyta tvarka, taip nesukeliant sau jokių neigiamų pasekmių. Apelianto vertinimu, nesant ekspertizės išvadoms, nėra pagrindo teigti, kad tuo metu teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka negalėjo būti įgyvendinama dėl apelianto veiksmų, kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad buvo objektyvios priežastys E. J. nevykdyti teismo. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog esminė nevykstančio apelianto ir dukros bendravimo priežastis – nuolatinis poveikis dukrai, kuriuo ji daro žalą E. C..
18. Įvertinus L. K. kompetenciją, dalyvavimą vykdant ekspertizes, jos vykdomą veiklą, įvykusių susitikimų skaičių su šalimis, dukra, aplinkybes kurios buvo stebėtos, yra akivaizdu, jog nepagrįsta teismo išvada, kad L. K., kaip specialisto nuomonė, negali būti prilyginta ekspertinei ar panašaus pobūdžio išvadai. L. K. vertinimų objektyvumas, teisingumas apskritai negali būti lyginamas su L. S. esamais vertinimais byloje, kadangi jis išimtinai veikė E. J. interesais; priešingoms šalims pateikė priešingas išvadas; psichologinių aspektus vertino neturint psichologo kompetencijos; neturėjo teisės teikti paslaugas kaip vaikų ir paauglių psichiatras; neturi kompetencijos vertinti suaugusiuosius; vertinimai paremti subjektyviais E. J. pateiktais paaiškinimais; vertinimai pateikti nebendravus su dukra ir su pačiu apeliantu, nesigilinus į esamą situaciją; vertinimai pateikti byloje kaip asmens, kuris nedalyvauja byloje ir jam nėra žinomos visos objektyvios bylos aplinkybės, duomenys.
19. Teigia, kad teismas turėtų informuoti atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus. Teismo argumentai, kad nors ir stovint už atidarytų durų apeliantui buvo leista bendrauti su vaiku, užduoti norimus klausimus ir pan., prasilenkia su įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, palaikyti ryšį ir imtis priemonių, kad tas ryšys būtų išsaugotas. Tai, kad apeliantas turėjo galimybę paklausti, užduoti klausimus, nėra pagrindas vertinti, kad E. J. tinkamai vykdė nutartį. Akivaizdu, kad tėvui motina turi atlikti visus veiksmus, jog vaikas tinkamai ir saugiai būtų perduotas apeliantui ir paliktų namus. Kadangi jam yra uždrausta įeiti į namus, jis stovėjo už durų ir realiai neturėjo jokių galimybių veiksmus, kurių pagrindu galėtų tinkamai iš gyvenamosios vietos pasiimti vaiką.
20. Antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą su apelianto atskiruoju skundu sutiko, todėl prašė jį tenkinti (2 t., b. l. 15–17).
21. Atsiliepime nurodė, kad ypatingą svarbą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį, įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Motina, nuolat būdama su dukra, turėtų siekti atkurti vaiko santykius su tėvu, skatinti dukrą bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaiko ir tėvo santykiai būtų minimalūs ar net nutrūktų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl mamos psichologinės įtakos dukrai, tėvų valdžios naudojimo dukros atžvilgiu, tačiau nepagrįstai vertino, jog tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog suinteresuotas asmuo pažeidė nutartimi nustatytą bendravimo tvarką.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių nuostatų, kaip vaikas turi būti perduodamas tėvui vaiko gyvenamojoje vietoje. Tačiau akivaizdu, jog tokio amžiaus nepilnametis vaikas nėra savarankiškas, neturi tiek įgūdžių, kurie leistų vaikui pačiam savarankiškai išvykti iš namų ar susiruošti daiktus, reikalingus išvykai. Taigi motina turėjo imtis visų aktyvių veiksmų, suruošti savo nepilnametę dukrą ir pasirūpinti, kad dukra teismo nustatytu laiku išvyktų su tėvu. Bylos aplinkybės aiškiai rodo, kad mama jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Bandymas pateisinti mamos pasyvumą, nutarties nevykdymą skyrium gyvenančiam tėvui primetamomis pareigomis, kai jo galimybės tokioje situacijoje suruošti vaiką, formuoti vaiko nuomonę arba elgesį yra minimalios, neatitinka protingumo principo.
23. Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į atskirąjį skundą su apelianto atskiruoju skundu nesutiko, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 18–32).
24. Atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose. Papildomai nurodė, kad arba psichologė nekompetentingai atliko savo darbą, arba užėmusi tėvo „atstovės“ poziciją prarado savo objektyvumą, rekomendacijas koreguoja priklausomai nuo siekiamo procesinio rezultato. Psichologė, vertindama situaciją, kiekvieną kartą savo rekomendacijas keisdavo, tačiau jas pateikdavo po susitikimų. Toks psichologės elgesys sudarė išieškotojui sąlygas kaltinti ją netinkamu elgesiu, akcentuojant, kad ji sąmoningai siekia atriboti dukrą nuo tėvo. Nurodo, kad G. Č. savo iniciatyva išėjo trenkdamas durimis, taigi, pats ieškovas nedėjo pastangų užmegzti ryšį su dukra ir dukros nenoro bendrauti su tėvu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dukra nenustebo, kad tėvas atvyko su ja pasimatyti, o tai rodo, kad mama, nors ir nesėkmingai, su dukra apie tai kalbasi. Ieškovas iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo su dukra savo elgesiu nulėmė dukros santykį į save, vaikas nesijautė saugus tėvo akivaizdoje, o pats ieškovas neįdėjo pakankamai pastangų, kad užmegztų santykį su dukra. Teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymą, teismo nuomone, sąlygojo abiejų tėvų veiksmai, kas, nepaneigiant teismo sprendimo privalomumo principo, yra vienas pagrindų atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl baudos skyrimo. Apelianto teiginiai, kad mama yra atsakinga už dukros nuostatą tėvo atžvilgiu yra neįrodyti, grindžiami prielaidomis ir teoriniais pasvarstymais.
25. Apeliantas klaidina teismą ir paties pareiškėjo kreipimesi į teismą nurodytus argumentus pateikia kaip teismo konstatuotas faktines aplinkybes. Teismas tiesiog apibendrino apelianto kreipimosi į teismą turinį kitoje byloje, tačiau šių aplinkybių nekonstatavo. Dėl šios priežasties atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismui konstatavus piktybiško E. J. elgesio faktą, šis privalėjo spręsti ir dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymą skyrimo ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo E. J. atžvilgiu pradėjimo.
26. Teigia, jog siūlė apeliantui pagalbą, ne kartą teiravosi, kaip ji gali padėti, siūlė pasikalbėti, tačiau apeliantas pagalbos nepriima. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t. y. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neturi galimybių nustatyti, dėl kokių priežasčių dukra atsisako vykti su tėvu. Teismas 2018 m. liepos 26 d. įsiteisėjusia nutartimi iš esmės nustatė, kad be specialisto (psichologo) pagalbos apelianto bendravimas su dukra negali būti užtikrintas. Objektyvios priežastys, dėl kurių dukra nebendrauja su tėvu, bus nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Šiai dienai tos priežastys yra nežinomos ir negali būti preziumuojamos, t. y. negali būti teigiama, kad dukra 2018 m. rugpjūčio 3 d. dieną atsisakė išvykti bendrauti su tėvu dėl E. J. kaltės. Nesant ekspertizės išvadų, išieškotojas antstolės pagalba tiesiog preziumuoja jo bendravimui su dukra turinčias reikšmės aplinkybes kaip tariamai nustatytas ir iš esmės jomis grindžia pateiktą prašymą. Tik išsamaus ekspertinio tyrimo metu bus atsakyta į teismo nustatytus klausimus dėl išieškotojo bendravimo su dukra.
27. Kadangi psichologės L. K. aprašuose visiškai nevertinamas tėvo elgesys, jie yra vienpusiški, šios specialistės aprašai nepaneigia vaikų ir paauglių psichiatro L. S. pažymoje daromų išvadų, kad už teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą yra atsakingas pats išieškotojas. Apelianto prielaida, kad jis, dukrai atsisakant vykti kartu, galėtų padėti dukrai apsirengti, yra nelogiška, nebent dukros atžvilgiu jis panaudotų prievartą. Be to, buvo rugpjūčio mėnuo – vaikas buvo apsirengęs. Apeliantas ir psichologė apraše ir parodymuose nutylėjo dalį situacijos vertinimui svarbių faktinių aplinkybių, dalį aplinkybių nurodė netiksliai, o išieškotojas, pasinaudodamas aprašo nekorektiškumu, darydamas apibendrinančias išvadas, kaltina E. J. tyčiniu netinkamu elgesiu – sąmoningu trukdymu išieškotojo bendravimui su dukra.
28. Dėl priežasčių, dėl kurių dukra nenori bendrauti su tėvu, nurodo, kad psichologė pamiršo paminėti, jog jai dukra priežastis yra išsakiusi ne vieną kartą ir tos priežastys psichologės yra fiksuotos 2018 m. balandžio 30 d. dienos psichologės apraše, esančiame vykdomojoje byloje. Be to, pati psichologė dukrai yra pasakiusi, kad atsakymas „nenoriu“ ar „nežinau“ taip pat yra atsakymas. Šiuo atveju, pačios išsakytus patarimus dukrai psichologė interpretuoja aiškindama, kad dukra nesako, kodėl atsisako vykti su tėvu. Psichologė, atstovaudama išieškotoją, tiesiog manipuliuoja situacija.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
29. Atskirasis skundas netenkintinas.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 (naujas bylos Nr. – e2-397-1044/2019, teisminio proceso Nr. 2-68-3-04465-2018-9) dėl G. Č. laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (vykdomosios b. l. 6–10). Minėtoje nutartyje, be kitų nuostatų, nurodyta, kad G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; G. Č. pasirūpina dukters E. C. pasiėmimu ir grąžinimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grąžinimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su atsakove E. J. sutarta vieta. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 ir 26 nutartimis patikslino nustatytą laikiną ieškovo G. Č. bendravimo su dukterimi E. C. tvarką (vykdomosios b. l. 90–91, 125–129). Byloje ginčo dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. tėvo ir dukters bendravimas taip, kaip nurodyta 2018 m. kovo 20 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvyko (vaikas neišvyko su tėvu), nėra. Suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į antstolę su pareiškimu dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo (vykdomosios b. l. 142). Antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 2–3) dėl teismo nutarties nevykdymo, prašydama spręsti klausimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. J. skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. skolininkės veiksmai nesudaro pagrindo teigti, jog E. J. pažeidė teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarką, dėl ko yra pagrindas paskirti jai baudą už teismo nutarties vykdymą.
32. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad E. J. daro neigiamą įtaką ir nuteikinėja dukrą E. C. prieš jį, taip pat jog E. J. neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama, kad teismo nutartis būtų vykdoma. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime teigia, jog ji negali priversti dukros matytis su tėvu, jeigu ji to nenori, taip pat jog ji užtikrino teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties vykdymą, o būtent pats G. Č. nedėjo pastangų užmegzti ryšį su dukra.
33. Taigi, šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 str. 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 6 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 str. 6 d. normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, iškilus ginčui dėl vykdymo turinio, teismas turi išspręsti ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai šalių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi būti iš esmės ištirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiškinamas sprendžiant ginčą, ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikti kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus. Šių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginčą neišnagrinėtą ar kitu būdu nusišalinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017; kt.).
34. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
35. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019 (CPK 179 str. 3 d.), vykdomosios bylos ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnametės E. C. tėvų (G. Č. ir E. J.) tarpusavio santykiai konfliktiški, jie neranda kompromisų ir visus ginčus linkę spręsti teisminiu būdu. Tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, patvirtina ir pats apeliantas atskirajame skunde. Šiuo atveju iš vykdomojoje byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo įrašo matyti, kad suinteresuoti asmenys nebendrauja tarpusavyje ir abu stengiasi laikytis neutraliai. Kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje nurodė teismas, E. J., matydama, kad nesimezga atsakovo ir dukters pokalbis, į pokalbį neįsikiša, nepasiūlo vaikui pabendravimo su tėvu alternatyvų, nereaguoja į G. Č. pasakymą, kad jis sugrįš kitą kartą. Taigi, iš E. J. elgesio matyti, jog ji susilaikė nuo aktyvių veiksmų.
36. Vertinant apelianto veiksmus, pažymėtina, kad G. Č. pokalbis su E. J. ir dukra truko trumpiau nei vieną minutę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad G. Č. pasisveikina su dukra, paklausia kaip ji laikosi, ar norėtų eiti pasivaikščioti ar į vaikų žaidimų kambarį, o dukrai atsakius, kad nenori, ir jam perklausus, kodėl ji nenori eiti, bei E. C. pakartotinai pasakius, kad „nenori“, suinteresuotas asmuo G. Č. pasakė, kad „gerai, atvažiuosiu kitą kartą, gal pasikeis tavo norai“, ir daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaikui ne pirmą kartą atsisakant vykti kartu su tėvu, nesikeičiant situacijai tarp suinteresuotų asmenų (tebesitęsiant konfliktiniam santykiui) ir nesikeičiant (negerėjant, nestiprėjant) ryšiui tarp suinteresuoto asmens G. Č. ir dukters, suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys staiga pasikeis ir jis panorės vykti su tėvu, iš esmės tik jam apie tai paklausus. Suinteresuotas asmuo G. Č. 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo metu galėjo įdėti daugiau pastangų, kad vaikas sutiktų su juo pabendrauti ar ilgiau pabūti, juolab, kad Psichologo konsultacijos apraše būtent ir yra nurodoma, kad „jei mergaitė atstumtų tėvą pasimatymų metu, rekomenduojama nenustoti dėti pastangų ir tęsti bendravimą“.
37. Nors apeliantas neigia, jog išeidamas trenkė durimis, įvertinus byloje pateiktą vaizdo įrašą (pažymėtina, kad apie tai galima spręsti tik iš uždaromų durų garso, nes, minėta, paties G. Č. vaizdo įraše nematyti) iš jo girdėti, kad G. Č. trenkė durimis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad uždaromų durų garsas yra neįprastas ir per daug garsus paprastai uždaromoms durimis bei į tai, kad uždarant (trenkiant) durimis E. C. nustemba arba išsigąsta, kas taip pat yra nebūdinga, jeigu durys yra uždaromos įprastai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas po trumpo pokalbio su dukra nedėjo daugiau pastangų, jog dukra sutiktų su juo pabendrauti ar ilgiau pabūti, ir išėjo trenkdamas durimis, taip pat turėjo įtakos sprendimo neįvykdymo faktui.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto ir antstolės argumentais, jog E. J. neparuošė dukros susitikimams su tėvu, kadangi iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 3 d. vaizdo įrašo nėra matyti, jog mergaitė būtų nustebusi pamačiusi tėvą, atvykusį su ja pasimatyti, o tai leidžia daryti išvadą, jog ji žinojo apie tėvo atvykimą. Pažymėtina ir tai, jog tėvo ir dukros susitikimas įvyko vasarą, mergaitė buvo apsirengusi pagal atitinkamą metų laiką, todėl nebuvo būtina, kaip kad teigia apeliantas, jog ji būtų aprengta.
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. J. daro įtaiką vaiko mąstymui, auklėjimui ir pan., nes vaikas gyvena su motina. Tačiau, šiuo atveju reikšminga ir tai, jog G. Č. 2018-08-03 susitikimo metu neišnaudojo visų galimybių, kad toks bendravimas su vaiku realiai įvyktų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas ar tinkamai buvo vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bei esant duomenims, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. bendravimui turėjo įtakos ir apelianto veiksmai, nesant pakankamų neabejotinų duomenų, jog atsakovė pažeidė teismo nustatą laikiną bendravimo tvarką, aplinkybės dėl suinteresuoto asmens E. J. įtakos vaikui laipsnio, pobūdžio įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už laikinosios tvarkos nevykdymą, nėra teisiškai reikšmingas.
40. Dėl apelianto argumentų, jog teismas turėtų informuoti atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus, pažymėtina, jog apeliantas nenurodė, kokios nusikalstamos veikos požymius atitinka suinteresuoto asmens E. J. veiksmai; teismas šioje civilinėje byloje neturi pakankamai duomenų konstatuoti E. J. nusikalstamos veikos požymius, todėl nėra pagrindo CPK 300 str. taikymui.
41. Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, be kita ko, panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones darė išvadą, kad šioje proceso stadijoje teismo nustatyta laikina ieškovo ir dukros bendravimo tvarka savaitgaliais nėra realiai įgyvendinama, abi šalys nevykdo teismo nutartyje išaiškintos tėvų pareigos šiame ginče užtikrinti vaiko emocinį saugumą ir apsaugoti vaiką nuo tarpusavio konflikto. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-158-430/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog turi būti siekiama, kad būtų atstatytas bendravimas ne tik tarp tėvo ir dukros, bet ir atstatytas tinkamas tėvų bendravimas vaiko akivaizdoje, kad šie vengtų tarpusavio konfliktų prie vaiko ir nedarytų įtakos vaiko požiūriui (norui) bendrauti su kiekvienu iš tėvu, būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas.
42. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto G. Č. atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasinaudojo teise skirti baudą suinteresuotam asmeniui E. J., atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad abi šalys nesiima pakankamų priemonių tinkamai vykdyti kooperavimosi pareigą, dėl ko baudos skyrimas CPK 771 str. 6 d. pagrindu neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei baudos skyrimo tikslų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o atskirasis skundas atmetamas.
43. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
n u t a r i a :
apelianto (išieškotojo) G. Č. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jelena Šiškina