Administracinė byla Nr. A-2502-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04290-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas F. S. (F. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. spalio 3 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (juridinio asmens Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizavimo – Vilniaus PN) nežmoniškomis sąlygomis, dėl ko buvo susirgęs (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjui būnant laisvėje, tiek atvykus į Lukiškių TI-K, pareiškėjui nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)jis susirgo kalėdamas Lukiškių TI-K. Atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 6 mėnesius pareiškėjas buvo priverstas gerti antidepresantus, dėl to pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, sutriko bendravimas su artimaisiais. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) susirgo dėl kalėjimo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. birželio 17 d. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų – kad asmenys, sergantys aktyvia (duomenys neskelbtini), laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Teigė, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, jog pareiškėjo susirgimą (duomenys neskelbtini) sąlygojo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 17), tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, sprendė, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., ir nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d.

7.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatyta jau jam kalint Lukiškių TI-K, tačiau nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susirgo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad buvo laikomas nežmoniškomis, asmens garbę ir orumą žeminančiomis ir sveikatai pavojų keliančiomis sąlygomis, tačiau jokių konkrečių blogų sąlygų pareiškėjas nenurodė (neindividualizavo). Byloje taip pat nėra duomenų, kad sąlygos, kuriomis kalėjo pareiškėjas, buvo pripažintos netinkamomis gyventi, nėra jokių įrodymų, pvz. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos aktų, išvadų, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo pripažintos netinkamomis gyventi. Nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas.

III.

8.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą ir jį tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo iš atsakovo išreikalauti įrodymus, kurie reikalingi bylai nagrinėti.

9.       Pareiškėjas pakartoja jo skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, dėl jo laikymo Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, nurodo, kad vien tik asmens laikymas kardomojo kalinimo vietoje arba pataisos namuose užkerta kelią pareiškėjui savarankiškai judėti bei rinkti įrodymus. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl savarankiškai realizuoti savo teisės rinkti įrodymus negalėjo. Kalinimo įstaiga nesudarė pareiškėjui galimybių kreiptis teisinės pagalbos. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas galėjo individualizuoti netinkamas jo kalinimo sąlygas, tačiau byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nepaistant to, kad tai buvo daroma pagal pareiškėjo prašymą, teismas, kilus tam tikriems klausimams, kilus papildomų įrodymų pateikimo būtinybei, turėjo surengti vaizdo konferenciją ir sudaryti pareiškėjui sąlygas apibūdinti netinkamas kalinimo sąlygas, tačiau to nepadarė. Vien tik abstraktus bei paviršutiniškas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neobjektyvus, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

10.       Be to, pareiškėjas kreiptis teisinės pagalbos galėjo tik per atsakovą, kuris sąmoningai slėptų įrodymus, perkeltų pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą, ar imtųsi kitų priemonių. Teismas neįvertino, kad kalinimo vietoje buvo ribojama pareiškėjo teisė į įrodymų rinkimą ir teisė į gynybą. Teismų praktika įrodo, kad kalintis asmuo pats įrodymų rinkti negali, nes tokia pareiga tenka atsakovui.

11.       Pirmosios instancijos teismas priėmė šališką, palankų atsakovui procesinį sprendimą. Tik apklausius pareiškėją ir atsakovo atstovą yra įmanoma atsakyti į visus skunde keliamus klausimus bei tinkamai įvertinti įrodymus.

12.       Pareiškėjas papildomai nurodo, kad nežmoniškos laikymo sąlygos pasireiškė tuo, kad kameros ir pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo dezinfekuojami, kameroje nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai, taip pat tvyrojo drėgmė, buvo apipelijusios kamerų sienos, netinkamas vėdinimas, buvo kraujo pėdsaku ant sienų, netvarkingas sanitarinis mazgas bei praustuvė. Be to, atsakovo pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant bent minimaliai pašalinti minėtus trūkumus, situacijos nesprendė, prašymų nepriėmė ir jų neregistravo.

13.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui buvo palankesnė, kas tik paliudija teismo šališkumą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė esminių ABTĮ straipsnių reikalavimų, t. y.: ABTĮ 15 straipsnio, kuris numato vienodos teismų praktikos formavimą; ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, kuri numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nesilaikė ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismų praktikos, teisės aktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad jis susirgo (duomenys neskelbtini) dėl jo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. spalio 3 d. nežmoniškomis sąlygomis, atlyginimo.

15.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tik už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. Teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, jog nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susirgo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, o pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių netinkamų sąlygų, byloje taip pat nėra duomenų, kad sąlygos, kuriomis kalėjo pareiškėjas, buvo pripažintos netinkamomis gyventi.

16.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad buvo ribojama pareiškėjo teisė į įrodymų rinkimą ir teisė į gynybą, jis kalėdamas neturėjo galimybių rinkti įrodymus, jis nėra teisininkas, jam nebuvo sudarytos sąlygos kreiptis teisinės pagalbos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog bylos nagrinėjimo metu būtina ištirti pareiškėjo parodymus teisme, tačiau tokio tyrimo teismas neatliko. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, buvo šališkas.

17.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-822/2019; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1374-602/2018).

19.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurių jis nebuvo nurodęs skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (žr. šios nutarties 12 p.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

20.       Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti įrodymus pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje, o šiuo atveju – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018). Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018).

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija, kokius ar kokioms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikalingus įrodymus jis prašo išreikalauti, taip pat nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo / ištyrimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti / pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl jo abstraktus prašymas išreikalauti įrodymus atmetamas. 

22.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

23.       Akcentuotina, kad būtent pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-982-552/2019). ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose yra nustatyta, jog pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus).

24.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio, kaip ši, pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo ribotų galimybių rinkti įrodymus nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip minėta, iš pareiškėjo reikalaujama skunde nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, o ne pateikti visus jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, šios išvados nekeičia, kadangi netinkamų kalinimo sąlygų suvokimui ir apibūdinimui teisinis išsilavinimas nereikalingas. Pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad kalinimo įstaiga nesudarė jam galimybių kreiptis teisinės pagalbos, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kad jis siekė pasinaudoti teisine pagalba, kada, kaip tai bandė padaryti, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

25.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturinę žalą siejo su aplinkybe, kad jis kalėdamas Lukiškių TI-K susirgo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos išsamiai išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo skunde suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja, o tik jas papildo.

26.       Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog jis susirgo (duomenys neskelbtini) būdamas Lukiškių TI-K, tačiau nedetalizavo, kokiomis aplinkybėmis, jo manymų, dėl kokių sąlygų jis susirgo. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė tik kilusias pasekmes (ligą), bet nesusiejo jų su konkrečiais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, nenurodė, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė jo ligą. Byloje aplinkybių, jog atsakovo atstovas nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nenustatyta. Be to, pareiškėjas skunde neteigė, jog buvo laikomas su asmenimis, kurie serga aktyvia (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis susirgo (duomenys neskelbtini) būtent dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K kalinimo sąlygų.

27.       Pažymėtina, kad Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamais duomenimis (http://www.ulac.lt/lt/faktai-apie-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Kai žmonės, sergantys (duomenys neskelbtini), kosėja ir čiaudi, jie išskiria ligos sukėlėjus į orą. Kad asmuo užsikrėstų, pakanka įkvėpti kelias šias bakterijas, kurios mažuose lašeliuose gali tvyroti nevėdinamoje patalpoje. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę (duomenys neskelbtini) bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti (duomenys neskelbtini) bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Susirgti (duomenys neskelbtini) turi riziką visų amžiaus grupių žmonės. Žmonės, infekuoti (duomenys neskelbtini) bakterijomis, turi 5–10 proc. riziką per savo gyvenimą susirgti (duomenys neskelbtini). Tačiau asmenys, kurių yra sutrikusi imuninė sistema, pvz., užsikrėtusių ŽIV, blogai maitinasi, serga diabetu, taip pat rūkantys asmenys, turi daug didesnę riziką susirgti šia liga. Taigi, (duomenys neskelbtini) bakterijomis pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs dar prieš patekdamas į Lukiškių TI-K (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-624/2020).

28.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjas skunde pats nurodė neprieštaraujantis, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Nei viena proceso šalis vėliau nepateikė motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Be to, kaip minėta, aplinkybes, iš kurių kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, pareiškėjas turėjo išdėstyti savo skunde ir būtent jo turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas.

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas

30.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis teismo sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. S. (F. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė