(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant atsakovo Ž. V. atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,

atsakovės pagal priešieškinį Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DOJUS agro“ atstovui advokatui Rimantui Anusauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui ūkininkui Ž. V. dėl įsiskolinimo priteisimo pateiktus prieštaravimus dėl byloje priimto preliminaraus sprendimo bei atsakovo Ž. V. atsakovėms UAB „Juris Lt“ ir UAB „DOJUS agro“ pareikštą priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko Ž. V. 7 256,69 Eur skolą už parduotą prekę, 555,13 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. sausio 19 d. teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.

2021 m. vasario 8 d. atsakovas Ž. V. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka, mano, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, o pardavėjas, negavęs atsiskaitymo už parduotą prekę, galėjo sutartį nutraukti ir pareikalauti grąžinti daiktą.

2021 m. vasario 17 d. atsakovas Ž. V. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo UAB „Juris LT“ ir UAB „DOJUS agro“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo Ž. V. atstovas prieštaravimuose ir priešieškinyje išdėstytą poziciją palaikė pilnai. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo teisės į jo atstovaujamojo skolą negalėjo būti perleistos, o sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes UAB „DOJUS agro“ yra įsipareigojusi teikti parduotos prekės garantinį remontą ir prekės priežiūrą, todėl pardavėjas, kaip asmuo, turi šiuo atveju esminę reikšmę pirkėjui. Be to palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, jog neatsiskaičius už prekę, sutartiniai santykiai turėjo būti nutraukti, o iš atsakovo pareikalauta grąžinti prekę.

Teismo posėdžio metu atsakovės pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ atstovas palaikė atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją ir su priešieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju naujam kreditoriui buvo perleistas tik finansinis reikalavimas, tuo tarpu jokie UAB „DOJUS agro“ įsipareigojimai atsakovo Ž. V., kaip pirkėjo, atžvilgiu perleisti nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu garantinio remonto terminas jau yra suėjęs, pogarantiniam remontui ir priežiūrai tarp šalių yra sudaryta atskira sutartis dėl Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų, o pirkimo – pardavimo sutartis tik apibrėžia terminą iki kada tokios paslaugos buvo teikiamos pardavėjo sąskaita ir nuo kada bus teikiamos pagal atskiro susitarimo įkainius. Pažymėjo, jog atsakovui neatsiskaičius už nupirktą prekę, buvo siunčiami raginimai, vėliau pasirinktas teisių gynimo būdas dėl reikalavimo perleidimo bendrovei užsiimančiai skolų išieškojimu.

Ieškovės UAB „Juris LT“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Atsiliepime į prieštaravimus bei į priešieškinį ieškovė pažymėjo, jog ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas tik reikalavimas į neapmokėtą skolą, o pardavėjas pats pasirinko kaip ginti savo pažeistas teises ir neprivalėjo naudotis teise į sutarties nutraukimą.

Preliminarus sprendimas nekeistinas, priešieškinis atmestinas.

Priimdamas byloje preliminarų sprendimą teismas iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad UAB „DOJUS argo“ ir ūkininkas Ž. V. 2020 m. balandžio 17 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TA 20/2020 dėl KUHN liekanų smulkintuvo pirkimo – pardavimo. Prekės perdavimą pirkėjui – ūkininkui Ž. V. patvirtina byloje pateiktas 2020 m. liepos 15 d. priėmimo – perdavimo aktas. Pardavėjas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOJ0341288 8 470 Eur sumai už parduotą prekę apmokėti, kurios pirkėjas laiku neapmokėjo, todėl susidarė 7 256,69 Eur skola. 2020 m. lapkričio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „DOJUS argo“ reikalavimo teisę į atsakovo Ž. V. įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – UAB „Juris LT“, o ši bendrovė dėl įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismą. 2021 m. vasario 8 d. byloje priimtu preliminariu sprendimu teismas be pagrindinės 7 256,69 Eur skolos naujam kreditoriui taip pat priteisė 555,13 Eur sutartinių delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 688 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu atsakovas Ž. V. priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo, prieštaravimuose papildomai nurodė, jog pradinio kreditoriaus – UAB „DOJUS agro“ reikalavimai dėl skolos apmokėjo turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti, nes prekės neapmokėjimo atveju pardavėjas turėjo teisę sutartinius santykius nutraukti ir susigrąžinti prekę. Abiem atsakovo pareikštais nesutikimo su preliminariu teismo sprendimu pagrindais teismas pasisakys atskirai.

Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Remdamasis šią nuostata atsakovas Ž. V. priešieškiniu prašo pripažinti ginčo Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, nes pirkimo – pardavimo sutartimi pradinis kreditorius – pardavėjas UAB „DOJUS agro“ be kito ko įsipareigojo suteikti prekės kokybei 12 mėnesių garantiją ir garantiniu laikotarpiu organizuoti remontą, dėl ko pardavėjo asmuo jam turėjo esminę reikšmę, o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta be jo sutikimo.

Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina. Visų pirma, iš ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad jos dalyku yra pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė į atsakovą: iš sutarties 1 punkto matyti, jog yra perleidžiamas finansinis reikalavimas - teisė į atsakovo skolą kartu su visomis netesybomis (bauda delspinigiai) palūkanomis bei nuostoliais etc., t. y. pradinis kreditorius neperleido visų savo teisių ir pareigų pagal pirkimo – pardavimo sutartį, reikalavimo perleidimas įvyko tik atsiskaitymo už įsigytą prekę dalyje, todėl atsakovo pozicija dėl visiško teisių ir pareigų perleidimo, jų tarpe ir įsipareigojimų dėl garantinio remonto teikimo, atmestina kaip nepagrįsta.

Antra, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu garantinio laikotarpio terminas yra suėjęs ir kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu UAB „DOJUS agro“ atstovas, šiuo metu šalis sieja atskira prekių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sutartis. Byloje nenustatyta, jog garantiniu laikotarpiu atsakovas kreiptųsi į pradinį ar naują kreditorių dėl įsigytos prekės remonto ir šis jai nebuvo nesuteiktas, todėl ir šiuo pagrindu priešieškinis negalėtų būti tenkinamas, nes šiuo metu reikalavimo perleidimo sutarties nuginčijimas garantinio remonto teikimo aspektu atsakovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas. 

Dėl reikalavimo apmokėti skolą už įsigytą prekę pagrįstumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.

Nagrinėjamu atveju ginčo pirkimo – pardavimo sutarties VIII dalyje šalys sulygo dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Pagal Sutarties 27 punktą pardavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį, įspėjęs pirkėją ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu pirkėjas laiku nesumoka pardavėjus visos sumos arba atitinkamos jos dalies ir jei pirkėjas neįvykdė savo įsipareigojimo per papildomą nustatytą terminą. Remdamasis šia sutartine nuostata atsakovas prieštaravimuose bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jam neatsiskaičius už įsigytą prekę, pardavėjas privalėjo sutartinius santykius nutraukti, o prekę atsiimti. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina.

Atkreiptinas dėmesys, jog sutartiniai santykiai yra grindžiami sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principais. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

Lietuvos teisėje, vadovaujantis pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) ir favor contractus (sutartinių santykių išsaugojimo) principais, sutarties nutraukimas kaip pažeistos teisės gynimo būdas traktuojamas ultima ratio (paskutine priemone), kuria galima naudotis, kai kiti gynimo būdai tinkamai ir efektyviai negali apginti pažeistų teisių. Nagrinėjamu atveju šalių laisva valia pasiektas susitarimas suteikė pardavėjui teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei pirkėjas neatsiskaito už prekes. Tačiau tai yra tik vienas iš galimų pažeistų teisių gynimo būdų ir teisė pasirinkti labiausiais savo interesus atitinkantį gynybos būdą priklauso sutartį sąžiningai vykdžiusiai šaliai. Pardavėjo pasirinktas būdas kreiptis dėl skolos priteisimo yra teisėtas ir atitinka sutartinių santykių išsaugojimo principo dvasią, todėl atsakovo apeliavimas į kitą galimą teisių gynybos būdą – sutartinių santykių nutraukimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidų

Nei prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, nei priešieškinyje, atsakovas neginčijo įsiskolinimo už įsigytą prekę dydžio, taip pat preliminariu teismo sprendimu priteistų sutartinių netesybų ar skolos išieškojimo išlaidų, todėl netenkinus pareikšto priešieškinio, o kitus nesutikimo su priimtu preliminariu sprendimu argumentus atmetus kaip nepagrįstus, byloje priimtas preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovės pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“ atstovas pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl atsiliepimo į priešieškinį ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje jo atstovaujamoji patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vertindamas šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių dydžio, yra optimalios, todėl teismas visas minėtas advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis, ir jas priteisia iš priešieškinį pareiškusio atsakovo Ž. V. (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 430 straipsniu teismas,

n u t a r i a:

byloje priimtą 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o priešieškinį atmesti. 

Priteisti iš atsakovo Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės pagal priešieškinį UAB „DOJUS agro“, juridinio asmens kodas 110360528, naudai 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Kristina Lysionok