Civilinė byla Nr. e2-481-998/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06385-2020-7

    Procesinio sprendimo kategorijos:

    2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

    2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“.

Teismas

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 200 Eur turtinės žalos, 11,01 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog 2017 m. spalio 20 d. įvykio metu buvo sulietos patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), ir jose buvęs turtas. Žalų vertintojas nustatė, kad sulietos patalpų lubos, durys, siena. Įvykio metu atsargos buvo apdraustos verslo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, vadovavosi verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015 m. spalio 20 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. spalio 28 d.) (toliau Taisyklės). Ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 315 Eur. Išmokėjo 200,00 Eur draudimo išmoką (315 Eur nuostolio suma – 115 Eur besąlyginė išskaita).

Ieškovės teigimu, atsakingas už minėtą įvykį asmuo – atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Atsakovė yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, todėl privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus ir prižiūrėti, kad jos administruojamas objektas atitiktų techninius reikalavimus. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas dėl tos priežasties, jog antro aukšto bendro naudojimo patalpose, esančiose virš apdraustų patalpų, neleistinai buvo įrengta skalbimo mašina, demontuotas dušinės trapas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigas atlikti nuolatines jos administruojamo objekto apžiūras, ji būtų nustačiusi minėtą aplinkybę iki 2017 m. spalio 20 d. įvykio ir atlikusi veiksmus, siekdama pašalinti pažeidimus. Ieškovė nurodo, kad siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Pažymi, jog atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) neprižiūrėjusi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir iki avarijos neorganizavusi jų apžiūrų bei neatlikusi neteisėtai įrengtos skalbimo mašinos išmontavimo, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo patalpų ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vykdo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdyti namo techninę priežiūrą (eksploatavimą) pavesta UAB „Pastatų meistrai“. Remiantis minėtos sutarties nuostatomis, techninis prižiūrėtojas UAB „Pastatų meistrai“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ir tinkamai atlikti darbus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, jam pavestuose daugiabučiuose namuose. Patalpų užliejimas įvyko dėl to, kad namo antro aukšto dušinės patalpoje savavališkai buvo įrengta skalbimo mašina. 2020 m. spalio 23 d. neeilinės apžiūros metu buvo nustatyta, kad skalbimo mašinos vandens išbėgimo žarna buvo nutiesta į trapą (demontuotas trapo dangtelis ir į tarpą įkišta skalbimo mašinos žarna). Demontuojant trapo dangtelį buvo pažeista hidroizoliacija, todėl dalis vandens nubėgo per atsiradusius nesandarumus šalia trapo korpuso ir tokiu būdu užliejo ieškovės apdraustas patalpas. Pažymi, jog minėtos apžiūros metu taip pat buvo konstatuota, jog jokių nesandarumų bendrojo naudojimo vamzdynuose nebuvo pastebėta. Atsakovės teigimu, ji nėra atsakinga už kilusią žalą dėl trečiųjų asmenų (namo gyventojų) savavališkos skalbimo mašinos įrengimo neleistinoje vietoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieškovė nenurodo, kada skalbimo mašina buvo įrengta. Nenustatyta kas, kada įrengė minėtą skalbimo mašiną bendrojo naudojimo patalpose, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju būtent atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė nurodo, kad iki nurodomo apliejimo niekas iš namo butų ir kitų patalpų savininkų dėl savavališkai bendrose patalpose įrengtos skalbimo mašinos arba vandens prabėgimo nesikreipė, todėl gali būti, kad skalbimo mašina buvo įrengta prieš pat įvykstant patalpų apliejimui. Taip pat atsakovė pažymi, jog negali užtikrinti ir kontroliuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų, kad pastarieji buitinius prietaisus naudotų tinkamai ir savavališkai prisijungdami prie bendrųjų tinklų, nepažeistų kitų bendraturčių interesų. Žala atsirado dėl nenustatytų namo butų ar kitų patalpų savininkų aktyvių veiksmų, netinkamai ir neleistinoje vietoje įrengiant skalbimo mašiną, todėl nurodo, jog ji (atsakovė) negali būti laikoma atsakinga už dėl to atsiradusią žalą. Vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą, jei ieškovė neįvykdo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė pabrėžia, kad vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą. Administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas negali atsakyti už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Akcentuoja, jog ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su patalpų apliejimo atsiradusia žala, kas lemtų civilinę atsakomybę. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad administratorė būtų netinkamai administravusi namo bendrojo naudojimo objektus ar atlikusi kitus neteisėtus veiksmus, šiuo atveju lėmusius žalos patalpoms padarymą, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti žalą yra teisiškai nepagrįstas.

Trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (jei tokių atsirastų). Nurodo, kad patalpų užliejimas įvyko dėl to, kad namo antro aukšto dušinės patalpoje savavališkai netinkamai buvo įrengta skalbimo mašina. 2020 m. spalio 23 d. neeilinės apžiūros metu buvo nustatyta, kad skalbimo mašinos vandens išbėgimo žarna buvo nutiesta į trapą. Demontuojant trapo dangtelį buvo pažeista hidroizoliacija, todėl dalis vandens nubėgo per atsiradusius nesandarumus šalia trapo korpuso ir tokiu būdu užliejo patalpas. Nurodo, jog apžiūros metu buvo konstatuota, jog jokių nesandarumų bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose nebuvo pastebėta. Trečiasis asmuo pažymi, kad nei reglamentas, nei kiti teisės aktai nenumato daugiabučio namo techninio prižiūrėtojo pareigos kiekvienos apžiūros metu patikrinti, ar namo gyventojai savo buitinius prietaisus prie namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos yra prisijungę tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad skalbimo mašina netinkamai buvo įrengta savavališkai trečiųjų asmenų – namo gyventojų, atsakinga už kilusią žalą negali būti laikoma išimtinai atsakovė. 2020 m. spalio   23 d. apžiūros metu nebuvo nustatyta, nei kas iš namo gyventojų, nei kada įsirengė minėtą skalbimo mašiną bendrojo naudojimo patalpose. Iki nurodomo apliejimo niekas iš namo butų ir kitų patalpų savininkų dėl savavališkai bendrose patalpose įrengtos skalbimo mašinos arba vandens prabėgimo nesikreipė, todėl tikėtina, kad skalbimo mašina buvo įrengta prieš pat įvykstant patalpų apliejimui. Teigia, jog atsakovė ir UAB „Pastatų meistrai“ savo pareigas vykdė tinkamai. Iš ieškovės bei atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad nurodomas patalpų užpylimas įvyko dėl netinkamai atsakovės ar techninio prižiūrėtojo vykdytų pareigų. Nei atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas negali užtikrinti ir kontroliuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų, kad pastarieji buitinius prietaisus naudotų tinkamai ir savarankiškai prisijungdami prie bendrųjų tinklų, nepažeistų kitų bendraturčių interesų.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė verslo turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos patalpos, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis: 2016 m. spalio 26 d. 00:00 val. – 2017 m. spalio 25 d. 24:00 val. Vienas iš draudžiamųjų įvykių – vanduo. 2017 m. spalio 20 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu buvo sulietos apdraustų patalpų lubos, durys, siena. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Avarija įvyko dėl neteisėtai pajungtos skalbimo mašinos antrame aukšte bendro naudojimo patalpose. Skalbimo mašinos vandens išbėgimo žarna buvo nutiesta į trapą, demontuotas trapo dangtelis ir pažeista hidroizoliacija, todėl dalis vandens nubėgo per atsiradusius nesandarumus šalia trapo korpuso. Atsakovė namo techninę priežiūrą (eksploatavimą) 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra perdavusi UAB „Pastatų meistrai“.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. dėl neteisėtai pajungtos skalbimo mašinos bendro naudojimo patalpose, per nutiestą žarną išsiliejus vandeniui, tokiu būdu padarant žalą ieškovės apdraustoms patalpoms.

Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatas.

Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką, teigdama, kad neatsako už namo gyventojų pajungtus prietaisus, skalbimo mašina galėjo būti pajungta įvykio išvakarėse, ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Vertinant atsakovės, kaip ginčo namo administratoriaus, argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, atsakovė, vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, todėl turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, t. y. kaip ji vykdė ir užtikrino tinkamą bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą, ginčo atveju, bendro naudojimo patalpose esančios neteisėtai pajungtos skalbimo mašinos identifikavimą/aptikimą/stebėjimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau Nuostatai). Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Nuostatų 6 ir 7 punktai numato administratoriaus pareigas ir teises.

Pažymėtina, kad CK nenustato, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, nors Nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog tokių funkcijų kaip neteisėtai pajungtos buitinės technikos priežiūra, stebėjimas, nustatymas, tame tarpe ir daugiabučių namo gyventojų identifikavimas dėl neteisėtai pajungtų prietaisų, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo objektų defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučių namų techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB ,,Pastatų meistrai“ pavedė vykdyti atsakovės administruojamų patalpų techninę priežiūrą.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau Reglamentas) (galiojusi redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d.) daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 1.1.1 punktą, namo būklės nuolatinis stebėjimas atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus

2017 m. liepos 21 m. buvo atlikta patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinė periodinė statinio, pastato bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų apžiūra. Byloje pateiktas statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti defektai: vietomis nutrupėjęs cokolio tinkas, nutrupėję fasado blokai, įtrūkęs betonas, nutrupėjusios keraminės piliastrų plytos, laiptinių sienų dažai nusilupę, nutrupėjęs tinkas, pirmoje laiptinėje išlūžęs laiptų turėklas, stogo dangoje yra pūslių, ant laiptinių stogelių dangos susikaupusios išdužusių langų šukės, pirmoje laiptinėje išdaužtas lango stiklas, mediniai laiptinių langai pažeisti puvėsio, langai nesandarūs, susidaręs šalčio tiltas, bendro naudojimo balkonų plokščių tinkas nutrupėjęs, antroje laiptinėje ant šviestuvų nėra gaubtuvų. Byloje taip pat pateiktas statinio nuolatinės būklės stebėjimų sąrašas (žurnalas), kuriame nefiksuotas joks poreikis, susijęs su neteisėtai pajungta skalbimo mašina ar vandens nutekėjimu.

Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 21 d. atlikus namo apžiūrą, nebuvo aptikta neteisėtai pajungta skalbimo mašina. Taip pat nebuvo fiksuoti jokie remonto poreikiai, galimai susiję su skalbimo mašinos pajungimu, veikimu ir pan. Teismui taip pat nepateikti duomenys būtent kuriuo metu buvo neteisėtai pajungta skalbimo mašina bendro naudojimo patalpose. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie neteisėtai pajungtą skalbimo mašiną, apie netinkamai prijungtą jos žarnelę, vandens nutekėjimą ir pan. ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią neteisėtai prijungtos skalbimo mašinos žarnelės trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Savo teiginiams dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagrįsti ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus tai, jog realiai avarija įvyko bendrojo naudojimo patalpose. Šiuo atveju teismas taip pat sutinka su atsakovės pozicija, kad skalbimo mašina galėjo būti pajungta prieš pat draudiminį įvykį, todėl tokiu atveju atsakovė jokiu būdu negalėjo fiksuoti neteisėtai pajungtos skalbimo mašinos ir pajungimo defektų dėl ko atsirado žala. Nesant duomenų apie tai, jog atsakovė žinojo apie neteisėtai pajungtą skalbimo mašiną, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti pastatų bendrojo naudojimo objektus. Akcentuotina ir tai, kad  namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuolatinė apžiūra buvo vykdoma ir bendro naudojimo patalpų būklė fiksuojama, kaip to reikalauja įstatymai ir Vyriausybės nuostatai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Minėta, jog teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis bendro naudojimo patalpomis, nepažeisti teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų teikę prašymus atsakovei dėl skalbimo mašinos pajungimo ar informavę atsakovę apie buitinės technikos pajungimą, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius prašymus ar pranešimus, žinojo apie namo gyventojų veiksmus ir nesiėmė jokių prevencinių priemonių dėl vandens išsiliejimo neteisėtai pajungus skalbimo mašiną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog namo administratorius negali atsakyti už pavienių asmenų neteisėtą veikimą. 

Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad trūko bendrojo naudojimo patalpose esančios neteisėtai pajungtos skalbimo mašinos žarnelė, neįrodo administratoriaus kaltės. Šiuo atveju, neįrodyta, jog administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog bendro naudojimo patalpose buvo pajungta skalbimo mašina, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog administratorius savo pareigas atliko tinkamai. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                    Diana Bučienė