Civilinė byla Nr. 2S-1203-1060/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00333-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.4.1.; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. 

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. sausio 7 d. ir 2024 m. sausio 11 d. raštais kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Iš pateiktų raštų turinio teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nepatenkintas antstolio S. U. veiksmais, todėl pripažino, kad savo esme pareiškėjo dokumentai yra skundai dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2YT-3894-528/2024, reg. Nr. CBP-503, Nr. DOK-5167). 

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo raštus (kurie laikytini skundais dėl antstolio veiksmų), kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-555/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis palikta nepakeista.

3.       2024 m. balandžio 24 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2YT-3894-528/2024 nagrinėjimą pasikeitus aplinkybėms: gavus dokumentą, kurio pagrindu buvo pasisavintos lėšos (115,41 Eur).

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3894-528/2024 (civilinė byla Nr. A2-11162-451/2024).

5.       2024 m. birželio 17 d. prašymu pareiškėjas vėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydamas atnaujinti bylos Nr. 2YT-3894-528/2024 nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3894-528/2024.

7.       Teismas nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2YT-3894-528/2024 pateikti pareiškėjo skundai (taigi ginčas) nebuvo sprendžiami(-as) iš esmės, dėl ginčo esmės nebuvo priimtas sprendimas (nutartis), todėl proceso atnaujinimo institutas netaikytinas. Atsižvelgiant į  nurodytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai 

8.       Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. išreiškė nesutikimą su atsisakymu spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo prašydamas bylą išnagrinėti iš esmės ir priversti antstolį S. U. grąžinti pareiškėjui pinigus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja yra šališka antstolio atžvilgiu.

9.       Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškė ir prašymą pridėti prie bylos civilinės bylos Nr. A2-44161-1808 medžiagą.

Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos bei duomenų iš baudžiamosios bylos išreikalavimo

12.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą pridėti prie bylos civilinės bylos Nr. A2-44161-1808 medžiagą, taip pat po atskirojo skundo pateikimo apeliaciniam teismui pateikė prašymą pridėti duomenis iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16489 (reg. Nr. DOK-15618).

13.       CPK 198 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba  CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį  asmuo, prašantis teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar  kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo  remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis  įrodymas gali pagrįsti.

14.       Kaip jau nurodyta, šiuo atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas prašymo išreikalauti baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei civilinės bylos medžiagą nepagrindžia jokiomis aplinkybėmis ir argumentais, nenurodo, kokie konkrečiai duomenys (dokumentai, įrodymai) iš baudžiamosios ir civilinės bylų yra reikalingi išreikalauti, kokias šiai bylai reikšmingas aplinkybes jie gali patvirtinti (paneigti), taip pat nenurodo subjektų, iš kurių turėtų būti išreikalauti prašomi duomenys (bylos). Be to, išreikštais prašymais apeliantas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia ir aplinkybės, kodėl jis pats negali pateikti reikiamos informacijos iš bylų, kurių proceso dalyvis jis pats yra.

15.       Nurodytina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi proceso šalis negali perkelti bylą nagrinėjančiam teismui savo įrodinėjimo pareigos, ką šiuo atveju mėgina padaryti apeliantas.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo pridėti prie bylos civilinės bylos Nr. A2-44161-1808 medžiagą bei duomenis iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16489.

Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne)priėmimo

17.       Apeliantas po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos įrodymus, pagrindžiančius susidorojimą su apeliantu (reg. Nr. DOK-15800). Kartu su prašymu pateikti paties apelianto rengti procesiniai dokumentai administracinėje byloje, sprendimas santuokos nutraukimo byloje, rekomendacija.

18.       Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantas jokiais argumentais nepagrindžia aplinkybių, ar buvo objektyvi galimybė pateikti dabar teikiamus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodo, kokias konkrečiai reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes naujai pateikiami įrodymai patvirtina.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktais įrodymais, pažymi, kad naujai pateikti įrodymai nėra reikšmingi byloje keliamam klausimui teisingai išspręsti, todėl pateikti rašytiniai įrodymai negali būti priimti kaip neturintys teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Įvertinus tai, naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21.       Apeliantas po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateiktu prašymu reikalauja į teismo posėdį kviesti šalis, kas savo esme atitinka prašymą skirti byloje žodinį nagrinėjimą (reg. Nr. DOK-18439).

22.       CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Nurodytos taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašyme nenurodo, kokiu tikslu ir kokias aplinkybes siekiant išsiaiškinti būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

24.       Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine instancija, įvertinus tai, kad atskiruoju skundu iš esmės kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas procesinės teisės normų tinkamo taikymo aspektu (dėl atsisakymo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrįstumo), darytina išvada, kad nukrypti nuo bendrosios skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo (byloje dalyvaujančių asmenų kvietimo į teismo posėdį) atmestinas.

Dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

25.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 7 d. ir 2024 m. sausio 11 d. raštais, savo esme atitinkančiais skundus dėl antstolio veiksmų, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2YT-3894-528/2024, reg. Nr. CBP-503, Nr. DOK-5167). Skundus Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarkos. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-555/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis palikta nepakeista. 2024 m. balandžio 24 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atnaujinti bylos Nr. 2YT-3894-528/2024 nagrinėjimą pasikeitus aplinkybėms: gavus dokumentą, kurio pagrindu buvo pasisavintos lėšos (115,41 Eur). Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3894-528/2024 atsisakė priimti (civilinė byla Nr. A2-11162-451/2024). 2024 m. birželio 17 d. prašymu pareiškėjas vėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydamas atnaujinti bylos Nr. 2YT-3894-528/2024 nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, t. y. kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2YT-3894-528/2024 pateikti pareiškėjo skundai (taigi ir ginčas) nebuvo sprendžiami(-as) iš esmės, dėl ginčo esmės nebuvo priimtas sprendimas (nutartis), todėl proceso atnaujinimo institutas netaikytinas, o prašymas dėl proceso atnaujinimo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

26.       Atskiruoju skundu pareiškėjas išreiškė nesutikimą su atsisakymu spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo ir prašo bylą išnagrinėti iš esmės bei priversti antstolį S. U. grąžinti pareiškėjui pinigus. Pareiškėjas be kita ko nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja yra šališka antstolio atžvilgiu.

27.       Keliant klausimą dėl proceso atnaujinimo galimybės civilinėje byloje, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl egzistavusio šalių teisinio ginčo išsprendimo iš esmės nurodytina, kad bylos užbaigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) yra suprantamas kaip egzistavusio šalių teisinio ginčo išsprendimas iš esmės materialiosios teisės prasme. Tuo tarpu ginčo situacijoje, kaip minėta, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktus raštus (skundus) dėl antstolio veiksmų, taigi – byloje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo tarp šalių išsprendimo iš esmės materialiosios teisės prasme.

28.        Pastebėtina, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė, išskirtiniais atvejais įgalinanti bylą nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Prašymas atnaujinti procesą, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktuose nurodytais pagrindais, paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi, skirtingai nuo teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo instancine tvarka, proceso atnaujinimo atveju sprendimą ar nutartį tikrina ne aukštesnės instancijos teismas, o sprendimą (nutartį) priėmęs teismas. Teismo nešališkumo principui užtikrinti nustatytas draudimas, pagal kurį tiek nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, tiek bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas (CPK 21 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje išsprendus pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, t. y. atsisakius priimti skundus, išdėstytus pareiškėjo raštuose, taigi neišsprendus ginčo dėl antstolio veiksmų iš esmės materialiosios teisės prasme, nėra jokios galimybės ir pagrindų peržiūrėti tokį procesinį pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis proceso atnaujinimo institutu. Tai, kad pareiškėjas laikydamasis išankstinio ginčų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme tvarkos, gali kreiptis dėl jo manymu nepagrįstų ir (ar) neteisėtų antstolio veiksmų, taip pat patvirtina teismo atsisakymo priimti skundus skirtumą nuo šalių ginčo iš esmės išsprendimo. Toks susidariusios teisinės situacijos vertinimas atitinka ir kasacinio teismo poziciją, išdėstytą 2010 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010.

29.       Visa tai kas nurodyta patvirtina, kad proceso atnaujinimo institutas ginčo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apskritai netaikytinas. Nesant iš esmės išspręsto šalių ginčo bei esant galimybei skundą dėl antstolio veiksmų teikti laikantis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, proceso atnaujinimo instituto taikymas tokiu atveju reikštų šio instituto paskirties ir juo siekiamų tikslų (ekstraordinarumo ir galimybės bylą išnagrinėti pakartotinai sudarymo) paneigimą. Taigi proceso atnaujinimas šiuo atveju negalimas, o pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Papildomai pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo teisėjos galimu šališkumu, nurodytina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyta galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą, jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui kyla įtarimas dėl teisėjo nešališkumo ar nepriklausomumo. To paties įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma reikalauja motyvuotai pagrįsti teisėjo nušalinimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad jei pareiškėjas laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu ir buvo šališkas, jis turėjo teisę bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikšti nušalinimą, tačiau duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs tokius procesinius veiksmus, byloje nėra, o apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą užsimenama tik atskirajame skunde, kuris yra pateiktas būtent dėl nepalankios pareiškėjui teismo nutarties. Taigi, kaip galima spręsti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas teisėjos šališkumą sieja su teisėjos civilinėje byloje atliktais procesiniais veiksmais, tačiau nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Agnė Vyliaudaitė