Civilinė byla Nr. 2-1299-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00152-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prolain“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies, kuria atsisakytas priimti uždarosios akcinės bendrovės „Prolain“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Judringė“ iškelta bankroto byla. UAB „Judringė“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas, o 2013 m. birželio 18 d. ir 2013 m. birželio 20 d. nutartimis patikslintas kreditorių sąrašas. 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas kreditorės UAB „Lankstinys“ prašymas: 1) įpareigoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Judringė“ nemokumo administratorę atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą BUAB „Judringė“ kreditoriams ir atlikti visus kitus su kreditorių reikalavimų patenkinimu susijusius veiksmus; 2) už bankroto proceso vilkinimą nemokumo administratorei paskirti 5 000,00 Eur baudą, pusę jos paskiriant kreditorės UAB ,,Lankstinys“ naudai.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Lankstinys“ prašymą atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą kreditoriams, kadangi lėšos jau yra paskirstytos. Be to, buvo atmestas kreditorės UAB „Lankstinys“ prašymas paskirti nemokumo administratorei 5 000,00 Eur baudą, pusę jos paskiriant kreditorės UAB „Lankstinys“ naudai.

4.       Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą pakeisti BUAB „Judringė“ kreditorę UAB „Lankstinys“ su visais reikalavimais ir kreditorės teisėmis į kreditorę UAB „Prolain“, bei įtraukti UAB „Prolain“ su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintų reikalavimų (185 673,29 Eur) nepatenkinta dalimi 117 318,33 Eur į BUAB „Judringė“ kreditorių sąrašą, o UAB „Lankstinys“ išbraukti iš BUAB „Judringė“ kreditorių sąrašo. Taip pat pakeisti UAB „Lankstinys“ procesinę padėtį ir priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties. Pareiškėja prašyme nurodė, kad kreditorė UAB „Lankstinys“ visus reikalavimus ir visas kreditorės teises BUAB „Judringė“ bankroto byloje perleido UAB „Prolain“. Apie reikalavimų ir teisių perleidimą skolininkė BUAB „Judringė“ buvo informuota per nemokumo administratorę, tačiau nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl kreditorės pakeitimo. Kadangi kreditorės teisių perėmimas pagal įstatymą yra įvykęs, todėl UAB „Prolain“ yra priversta kreiptis tiesiogiai į teismą su prašymu pakeisti kreditorę BUAB „Judringė“ bankroto byloje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi: 1) nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimo tikslinimo tenkino iš dalies; 2) pareiškėjos UAB „Prolain“ prašymą dėl kreditorės pakeitimo tenkino; 3) atsisakė priimti UAB „Prolain“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties (ir kt.).

6.       Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria netenkinamas kreditorės prašymas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „Prolain“ atskirąjį skundą.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti kreditorės UAB „Prolain“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti kreditorės UAB „Prolain“ atskirąjį skundą arba perduoti klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis yra neskundžiama. Kreditorė kreipėsi į teismą, nes jos manymu buvo neteisingai paskirstytos lėšos, o neišsprendus lėšų paskirstymo teisingumo klausimo nėra galimas tolimesnis bankroto procesas, tai yra klausimo neišsprendimas užkerta kelią bankroto bylos eigai, nes juridinio asmens likvidavimo procesas galutinai neišsprendus įmonės turto paskirstymo kreditoriams klausimo negali būti teisėtai užbaigtas;

7.2.                      Pareiškėjos vertinimu, kreditorės iškeltas klausimas dėl lėšų paskirstymo yra tiesiogiai susijęs su kreditorių reikalavimų patikslinimu, todėl yra tikėtina, kad neatsakius į klausimą ar BUAB „Judringė“ gautų 92 810,33Eur lėšų paskirstymas atitinka kreditorių reikalavimų proporcijas, kreditorių reikalavimai galimai yra tikslintini. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis yra susijusi su bylos eiga ir todėl tokios nutartys turėtų būti apeliacijos dalyku, nes kreditorius neturi kitos galimybės, kaip tik per teismą patikrinti nemokumo administratoriaus atlikto veiksmo teisingumą bei teisėtumą ir tik teismas gali įpareigoti administratorių tinkamai įvykdyti įstatymų nustatytas nemokumo administratoriaus pareigas. Todėl tokio pobūdžio klausimais teismų procesiniai sprendimai turėtų būti teismų procesinių sprendimų teisėtumo patikros instancine sistema objektais. Kreditorius iškėlė klausimą dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo. Toks klausimas susijęs su kreditorių reikalavimų dydžiu, nes jis keičiasi dalį reikalavimų patenkinus. Teismų praktikoje tokio pobūdžio klausimai yra apeliacijos dalyku.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teisės skųsti atskiruoju skundu teismo nutartį, kuria netenkintas kreditorės prašymas atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą

10.       Byloje kilo ginčas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl įpareigojimo atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjos vertinimu, nemokumo administratorė neteisingai paskirstė lėšas. Neišsprendus lėšų paskirstymo teisingumo klausimo, nėra galimas tolimesnis bankroto procesas, tai yra, klausimo neišsprendimas užkerta kelią bankroto bylos eigai, nes juridinio asmens likvidavimo procesas galutinai neišsprendus įmonės turto paskirstymo kreditoriams klausimo negali būti teisėtai užbaigtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

11.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, priimtų nemokumo procese, apskundimo turi būti sprendžiamas vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022  m.  balandžio  21  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).

12.       Tiek CPK, tiek JANĮ, tiek ir galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenumatė nutarties, kuria atmestas prašymas dėl įpareigojimo atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, apskundimo galimybės, todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai (žr. šios nutarties 11 punktą).

13.       Sprendžiant, ar tam tikra nemokumo procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nemokumo proceso ypatumus: nemokumo bylų nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, konkrečios nutarties įtaką nemokumo proceso eigai ir jo dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Tačiau CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata nemokumo procese negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti visus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartimi galutinai išsprendžiamas tam tikras procesinis klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020, 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022, 27 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog bendriausia prasme bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar kad bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022).

14.       Nagrinėju atveju apeliantė kelią bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymo klausimą, kuris vykdomas įmonės likvidavimo stadijoje. Likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti bankrutavusios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumą prižiūrintis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1014-450/2022).

15.       Taigi, viena vertus, atsižvelgiant į įmonės likvidavimo stadijos ypatumus (žr. šios nutarties 14-15 punktus), spręstina, kad paskirstant gautas lėšas, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys proceso operatyvumui. Todėl aiškinimas, jog kreditorius turi teisę skųsti teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti sukauptų lėšų paskirstymą, neatitiktų nei aptariamos bankroto proceso stadijos esmės, nei tikslo, bei sudarytų prielaidas vilkinti juridinio asmens likvidavimo procedūras. Kita vertus, teismo nutarties, kuria netenkinamas prašymas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, savaime neužkerta kelio bankroto proceso eigai, taip pat galimybės apeliantui toliau dalyvauti nemokumo procese. Apelianto argumentai, jog neišsprendus lėšų paskirstymo teisingumo klausimo, nėra galimas tolimesnis bankroto procesas, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi dėl jų paskirstymo pagrįstumo jau yra pasakęs pirmosios instancijos teismas.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nutarties dalis, kuria buvo atmestas kreditorės prašymas įpareigoti nemokumo administratorę atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl tokia nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas kreditorės prašymas įpareigoti nemokumo administratorę atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą.

17.       Nustačius, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šios nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog aplinkybė, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, tai yra kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pirmosios instancijos teismo nemokumo procese priimtų nutarčių apskundimo procesinę tvarką, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Žilvinas Terebeiza